b307ea05-b4cc-43b8-a85f-07d236fa0937 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                   Civilinė byla Nr. 2A-1263/2013                                  Procesinio sprendimo kategorija: 36.2.; 50.10. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo T.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-813-881/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui T. R. dėl skolos ir nuostolio iÅ¡ turto pardavimo priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB ,,Swedbank lizingas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos ir nuostolio iÅ¡ turto pardavimo priteisimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo T.

R. 10 616 Lt nesumokėtų mokėjimų, 233 724,30 Lt dydžio nuostolį iÅ¡ turto pardavimo, iÅ¡ viso –      244 340,30 Lt, taip pat 5 procentų metinių palÅ«kanų ir 5 887 Lt žyminio mokesčio.IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad su UAB „Rimlita“ jis sudarė penkias lizingo sutartis –   2006 m. lapkričio 21 d. Nr. LT042186, 2007 m. spalio 9 d. - LT061748, 2007 m. spalio 9 d. - LT061749, 2008 m. vasario 7 d. - LT068807, 2008 m. vasario 7 d. - LT068808, pagal kurias ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ UAB „Rimlita“ nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytÄ turtÄ ir perduoti jį naudoti ir valdyti UAB „Rimlita“ su sÄ lyga, kad pastarasis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas.Tinkamo UAB „Rimlita“ prievolių pagal lizingo sutartis vykdymo užtikrinimui su atsakovu T.

R. buvo sudarytos laidavimo sutartys – 2006 m. lapkričio 21 d. Nr. LT042186/L,  2007 m. spalio 9 d. LT061748-50/L, 2008 m. vasario 7 d. LT068807/L, 2008 m. vasario 7 d. LT068808/L, pagal kurias atsakovas įsipareigojo įvykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles. IeÅ¡kovo teigimu, UAB „Rimlita“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieÅ¡kovas 2009 m. vasario 18 d. iÅ¡siuntė įmonei pretenzijÄ Nr. 01-20-17540, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ per 14 dienų ir įspėjo, kad Å¡io reikalavimo neįvykdžius, sutartys bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos.

Taip pat nurodė, kad UAB „Rimlita“ per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius ieÅ¡kovo reikalavimo sumokėti skolÄ , ieÅ¡kovas 2009 m. gegužės 7 d. praneÅ¡imu Nr. 01-30-4147 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ bei grÄ Å¾inti sutarčių pagrindu valdytÄ ir naudotÄ turtÄ . UAB „Rimlita“ turtÄ pagal sutartis grÄ Å¾ino, bet susidariusio 10 616 Lt įsiskolinimo nepadengė, todėl 2009 m. rugpjūčio 21 d. praneÅ¡imu Nr. 5747 pareikalavo atsakovo iki 2009 m. rugsėjo 7 d.

įvykdyti UAB „Rimlita“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal sutartis, tačiau savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis atsakovas neįvykdė. IeÅ¡kovas nurodė, jog pardavęs lizingo sutarčių dalyku buvusį turtÄ , ieÅ¡kovas patyrė 233 724,30 Lt nuostolių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – priteisė ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai iÅ¡ atsakovo T.

R. 10 616,00 Lt nesumokėtų lizingo mokėjimų ir 233 724,30 Lt nuostolių, iÅ¡ viso – 244 340,30 Lt, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ 244 340,30 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 5 887 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos laidavimo sutartys patvirtina, kad atsakovas T. R., pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartis, ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ atžvilgiu tapo solidariuoju bendraskoliu kartu su UAB „Rimlita“, už kuriÄ laidavo (laidavimo sutarčių 3 punktai).

Teismas, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos pažymos apie įsiskolinimÄ nustatė, kad UAB „Rimlita“ liko skolinga ieÅ¡kovui 10 616 Lt mokėjimų pagal sudarytas lizingo sutartis, atsakovas skolos dydžio neginčijo, todėl iÅ¡ jo, kaip iÅ¡ laiduotojo, priteisė 10 616 Lt nesumokėtų mokėjimų pagal lizingo sutartis.              Teismas pažymėjo, kad UAB „Rimlita“ tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir ieÅ¡kovui Å¡iuo pagrindu nutraukus finansinio lizingo sutartis, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartis (CK 6.574 str.) bei iÅ¡ ieÅ¡kovo pažymos dėl nuostolio iÅ¡ turto pardavimo paskaičiavimo nustatė, kad minikrautuvo neiÅ¡pirkta vertė yra 42 789,69 Lt, puspriekabės neiÅ¡pirkta vertė – 39 593,03 Lt, žiauninio betono smulkintuvo neiÅ¡pirkta vertė – 218 609,39 Lt, vikÅ¡rinio ekskavatoriaus neiÅ¡pirkta vertė – 191 170,80 Lt, o multifunkcinių karpymo žirklių neiÅ¡pirkta vertė – 111 316,60 Lt.

Teismas taip pat nustatė, kad minikrautuvÄ ieÅ¡kovas pardavė už 22 443,20 Lt (2010 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT028535/PPS-9), puspriekabę už 36 000 Lt (2010 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT061748/PPS-1), žiauninį betono smulkintuvÄ už 138 112 Lt (2010 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT028535/PPS-9), vikÅ¡rinį ekskavatorių už 138 200,01 Lt (2010 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT068807/PPS-1), o multifunkcines karpymo žirkles – už 35 000 Lt (2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT068808/PPS-1).

Teismas sprendė, jog faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo patirti nuostoliai dėl susigrÄ Å¾into minikrautuvo realizavimo yra 20 346,49 Lt (iÅ¡ neiÅ¡mokėtos turto vertės – 42 789,69 Lt – atėmus kainÄ , už kuriÄ buvo realizuotas lizinguotas turtas – 22 443,20 Lt, t. y. 42 789,69 Lt - 22 443,20 Lt = 20 346,49 Lt), dėl puspriekabės realizavimo – 3 593,03 Lt (iÅ¡ neiÅ¡mokėtos turto vertės –             39 593,03 Lt – atėmus kainÄ , už kuriÄ buvo realizuotas lizinguotas turtas – 36 000 Lt, t. y.

            39 593,03 Lt - 36 000 Lt = 3 593,03 Lt), dėl žiauninio betono smulkintuvo realizavimo – 80 497,39 Lt (iÅ¡ neiÅ¡mokėtos turto vertės – 218 609,39 Lt – atėmus kainÄ , už kuriÄ buvo realizuotas lizinguotas turtas – 138 112 Lt, t. y. 218 609,39 Lt - 138 112 Lt = 80 497,39 Lt), dėl vikÅ¡rinio ekskavatoriaus realizavimo – 52 970,79 Lt (iÅ¡ neiÅ¡mokėtos turto vertės – 191 170,80 Lt – atėmus kainÄ , už kuriÄ buvo realizuotas lizinguotas turtas – 138 200,01 Lt, t. y. 191 170,80 Lt - 138 200,01 Lt = 52 970,79 Lt), o dėl multifunkcinių karpymo žirklių realizavimo – 76 316,60 Lt (iÅ¡ neiÅ¡mokėtos turto vertės – 111 316,60 Lt – atėmus kainÄ , už kuriÄ buvo realizuotas lizinguotas turtas – 35 000 Lt, t. y. 111 316,60 Lt – 35 000 Lt = 76 316,60 Lt), iÅ¡ viso – 233 724,30 Lt nuostolių.Vertindamas, ar ieÅ¡kovo veiksmai, realizuojant lizinguotÄ turtÄ , atitiko ekonomiÅ¡kumo principÄ ir ar jais nebuvo prisidėta prie atsakovo atlygintinos nuostolių sumos padidėjimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl aptariamo turto atsakovas bÅ«tų pateikęs ieÅ¡kovui potencialių pirkėjų pasiÅ«lymų, nors prieÅ¡ pradėdamas turto realizavimo tretiesiems asmenims procedÅ«rÄ , ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ apie nustatytas turto pardavimo tretiesiems asmenims kainas bei pasiÅ«lė atsakovui įsigyti nurodytÄ turtÄ .

Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių galimybę realizuoti minėtÄ turtÄ už didesnę kainÄ , nei tai padarė ieÅ¡kovas, nors bÅ«tent skolininkui kyla pareiga įrodyti, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainÄ , negu buvo galima tÄ turtÄ realizuoti. Nustatęs, kad nebuvo pateikta įrodymų apie realiÄ galimybę parduoti lizinguotÄ turtÄ už didesnę kainÄ , nei pardavė UAB „Swedbank lizingas“, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovo veiksmai, nustatant turto pardavimo kainÄ ir jį realizuojant, neatitiko ekonomiÅ¡kumo kriterijaus ir sprendė, kad 233 724,30 Lt suma kaip nuostoliai, kuriuos ieÅ¡kovas patyrė dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko finansinio lizingo sutarčių nutraukimo, yra pagrįsti.             Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, už termino praleidimÄ mokamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palÅ«kanų dydžio. Todėl teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas T. R. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pažeidė CK 6.76 straipsnio 2 dalies, 6.87 straipsnio 1 dalies, 6.128 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias laidavimo, kaip papildomos (Å¡alutinės) prievolės, pabaigÄ , pasibaigus pagrindinei prievolei skolininku esančio juridinio asmens likvidavimo atveju. Apelianto teigimu, kadangi skolininkas pagal lizingo sutartis jau yra likviduotas ir iÅ¡ JAR iÅ¡registruotas, todėl iÅ¡ lizingo atsiradusi pagrindinė prievolė pasibaigė 2012 m. gegužės 4 d.

Panevėžio apygardos teismui priėmus nutartį dėl LUAB „Rimlita“ veiklos pabaigos – pasibaigus pagrindinei prievolei ieÅ¡kovo naudai, iÅ¡ karto pasibaigė ir apelianto, kaip laiduotojo, prievolė pagal laidavimo sutartis.2. Visų laidavimo sutarčių 21 punkte taip pat yra nustatyta, jog laidavimo sutarčių galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kai pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal atitinkamÄ lizingo sutartį.3. Anot apelianto, teismas tarp apelianto ir ieÅ¡kovo netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ â€“ ieÅ¡kovui į bylÄ nepateikus dokumentų, kurie paliudytų, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, negalima daryti iÅ¡vados, kad UAB „Eurotech.lt“ net kelis kartus keitė realizuojamo turto rinkos vertės dėl tos priežasties, jog neatsirasdavo turto pirkėjų.

Apelianto teigimu, esant tokiai situacijai, teismas, įrodinėjimo pareigÄ , kad lizinguotas turtas tretiesiems asmenims buvo realizuotas už aukščiausiÄ galimÄ kainÄ turėjo perkelti ieÅ¡kovui.      Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡iuo atveju jis su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2011 m. lapkričio 5 d., o skolininkas UAB „Rimlita“ iÅ¡ JAR buvo iÅ¡registruotas tik 2012 m. birželio 7 d. (sprendimas dėl įmonės pabaigos priimtas 2012 m. gegužės 4 d.), taigi akivaizdu, jog prievolės nėra pasibaigusios ir atsakovas privalo jas vykdyti.2.

Vadovaujantis CK 6.574 straipsnio nuostatomis, lizingo bendrovė turi teisę reikalauti, kad klientas atlygintų dėl lizingo sutarčių nutraukimo lizingo bendrovės patirtus nuostolius iÅ¡ turto pardavimo – atsakovas neginčijo teisės reikalauti patirtų nuostolių iÅ¡ turto pardavimo ar paties nuostolių apskaičiavimo bÅ«do, atsakovas nesutiko tik su patirtų nuostolių dydžiu, t.y. su turto pardavimo tretiesiems asmenims kaina, teigdamas, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai nustatė per maÅ¾Ä turto pardavimo kainÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, iÅ¡ BUAB „Rimlita“ atsiimtas versle naudotas turtas, kuris nusidėvi, buvo parduotas už tuometinę rinkos kainÄ .3. Anot ieÅ¡kovo, atsakovas taip pat turėjo galimybę ieÅ¡koti turto pirkėjų ir dėti visas pastangas, kad turtÄ pavyktų parduoti už neiÅ¡pirktÄ jo vertę, tačiau visu turto pardavimo laikotarpiu nesirÅ«pino turto pardavimu, juo labiau, jog prieÅ¡ parduodant turtÄ tretiesiems asmenims tiek skolininkas, tiek laiduotojas gavo pasiÅ«lymus įsigyti turtÄ , kuriuose buvo nurodyta ir turto pardavimo kaina ir galimi nuostoliai iÅ¡ turto pardavimo, tačiau pastarieji po tokių raÅ¡tų gavimo nesiėmė jokių veiksmų.

Be to, atsakovas, teigdamas, kad turtas parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ , nepateikia jokių to įrodymų. Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl laiduotojo atsakovo T. R. atsakomybės už pagrindinio skolininko UAB „Rimlita“ prievolę. IeÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovo T. R. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas patenkino, nustatęs, kad UAB „Rimlita“ lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl atsakovas, kaip laiduotojas, privalo atsakyti visu savo turtu ieÅ¡kovui UAB „Swedbank lizingas“ už neįvykdytas prievoles bei privalo atlyginti nuostolius, kuriuos ieÅ¡kovas patyrė dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko finansinio lizingo sutarčių nutraukimo.             Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo T.

R. priteista 10 616,00 Lt nesumokėtų lizingo mokėjimų ir 233 724,30 Lt nuostolių, iÅ¡ viso – 244 340,30 Lt, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ 244 340,30 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 5 887 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovas T. R. savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pažeidė CK 6.76 straipsnio 2 dalies, 6.87 straipsnio 1 dalies, 6.128 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias laidavimo, kaip papildomos (Å¡alutinės) prievolės, pabaigÄ , pasibaigus pagrindinei prievolei skolininku esančio juridinio asmens likvidavimo atveju.

Apelianto teigimu, kadangi skolininkas pagal lizingo sutartis jau yra likviduotas ir iÅ¡ JAR iÅ¡registruotas, todėl iÅ¡ lizingo atsiradusi pagrindinė prievolė pasibaigė 2012 m. gegužės 4 d. Panevėžio apygardos teismui priėmus nutartį dėl LUAB „Rimlita“ veiklos pabaigos – pasibaigus pagrindinei prievolei ieÅ¡kovo naudai, iÅ¡ karto pasibaigė ir apelianto, kaip laiduotojo, prievolė pagal laidavimo sutartis.Atsižvelgdama į Å¡iuos bei kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jog pagal įstatymÄ prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatinanti skolininkÄ prievolę įvykdyti tinkamai.

Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimÄ pareikÅ¡ti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu prievolės ar jos dalies neįvykdo pagrindinis skolininkas (CK 6.76 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas su UAB „Rimlita“ sudarė penkias lizingo sutartis – 2006 m. lapkričio 21 d. Nr. LT042186 (6-16 b. l., 1 t.), 2007 m. spalio 9 d. - LT061748 (22-23 b. l., 1 t.), 2007 m. spalio 9 d. - LT061749 (24-29 b. l., 1 t.), 2008 m. vasario 7 d. - LT068807 (40-45 b. l., 1 t.) ir 2008 m. vasario 7 d. - LT068808 (52-57 b. l., 1 t.), pagal kurias ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ UAB „Rimlita“ nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytÄ turtÄ ir perduoti jį naudoti ir valdyti UAB „Rimlita“ su sÄ lyga, kad pastarasis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas.Byloje nustatyta, kad UAB „Rimlita“ prievolių, kylančių iÅ¡ lizingo sutarčių, įvykdymo užtikrinimui tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudarytos laidavimo sutartys: 2006 m. lapkričio 21 d. laidavimo sutartis Nr. LT042186/L (17-18 b. l., 1 t.); 2007 m. spalio 9 d. laidavimo sutartis Nr. LT061748-50/L (30-31 b. l., 1 t.); 2008 m. vasario 7 d. dvi laidavimo sutartys: atitinkamai Nr. LT068807/L (46-47 b. l., 1 t.) bei Nr. LT068808/L (58-59 b. l., 1 t.).

Laidavimo sutartimis laiduotojas T. R. įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjo UAB „Rimlita“, už kurį laiduojama, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas kliento pagal lizingo sutartis su tolimesniais jų papildymais ir pakeitimais (laidavimo sutarčių 1 p.). IÅ¡ laidavimo sutarčių 3 punkto turinio matyti, jog klientui neįvykdžius prievolės pagal lizingo sutartis, klientas ir laiduotojas įsipareigojo atsakyti lizingo bendrovei kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (17, 30, 46, 58 b. l., 1 t.).Kaip jau minėta, pagal CK 6.76 ir 6.81 straipsnių nuostatas, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį.

Solidariosios atsakomybės esmė ta, kad visi bendraskoliai atsako visa skolos suma (CK 6.6. str. 6 d.). Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas T. R., kaip laiduotojas, turi atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.              Bendroji taisyklė, nustatanti laidavimo pabaigÄ , įtvirtinta CK 6.87 str. 1 d. – laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Tai atitinka laidavimo, kaip akcesorinės prievolės pobÅ«dį, reiÅ¡kiantį, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Tačiau tam tikrais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau, pagrindinei prievolei dar galiojant.

Priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai (CK 6.88, 6.89 str.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo T. R. sudarytų laidavimo sutarčių 21 punktuose nedviprasmiškai ir aiškiai buvo nustatyta, kad laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi UAB „Rimlita“ iškelta bankroto byla, ši nutartis įsiteisėjo      2010 m. rugsėjo 10 d.

Pažymėtina, kad įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, jog iÅ¡kėlus skolininkui bankroto bylÄ , visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 16 str.), todėl laiduotojui atsiranda pareiga įvykdyti savo Å¡alutinę prievolę. Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 str. 1 d.) lemia, kad kreditorius gali iÅ¡ karto reikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikÅ¡ti pagrindinio skolininko bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų plenarinė sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad bankrutuojant skolininkui, kreditoriui iÅ¡lieka tiek teisė pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ skolininkui jo bankroto byloje, tiek iÅ¡ solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) iÅ¡plaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui, tiek abiem kartu.Nagrinėjamu atveju pagrindiniam skolininkui UAB „Rimlita“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kreditorius AB „Swedbank lizingas“, siekdamas iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , 2010 m. spalio 6 d. pareiÅ¡kė reikalavimus tiek UAB „Rimlita“ bankroto byloje (155-157, 158-160 b. l., 1 t.), tiek laiduotojui atskiroje byloje - AB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2011 m. lapkričio 8 d. (1 b. l., 1 t.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų pagrindu nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu pripažinta, kad BUAB „Rimlita“ veikla pasibaigė dėl bankroto ir bendrovės administratorius A. K. įpareigotas įvykdyti Ä®BÄ® 32 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir raÅ¡tu praneÅ¡ti teismui apie bendrovės iÅ¡registravimÄ iÅ¡ Ä®monių rejestro. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorius savo pažeistas teises Å¡iuo atveju gynė tinkamai, t.y. pareiÅ¡kė reikalavimÄ laiduotojui, kaip solidariam bendraskoliui, dar iki pagrindinio skolininko pabaigos, t.y. kol pagrindinio skolininko prievolė kreditoriui dar nebuvo pasibaigusi, todėl vėlesnis pagrindinio skolininko likvidavimas, iÅ¡registruojant jį iÅ¡ Juridinių asmenų registro ir atitinkamai pagrindinio skolininko prievolės pabaiga (CK 6.128 str. 3 d.) Å¡iuo atveju neturėtų daryti įtakos laiduotojo prievolių galiojimui.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do, paskirtis ir tikslas, bÅ«tų nepagrįstai pažeidžiami teisėti kreditoriaus interesai. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2012 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012 konstatavęs, jog tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiÅ¡kiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismÄ , siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi.

Taigi, teigti, kad nagrinėjamu atveju pasibaigus pagrindinei prievolei ieÅ¡kovo naudai, iÅ¡ karto pasibaigė ir apelianto, kaip laiduotojo, prievolė pagal laidavimo sutartis, nėra pagrindo.Apeliantas teigia, kad teismas tarp jo ir ieÅ¡kovo netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Anot apelianto, ieÅ¡kovui į bylÄ nepateikus dokumentų, kurie paliudytų, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, negalima daryti iÅ¡vados, kad UAB „Eurotech.lt“ net kelis kartus keitė realizuojamo turto rinkos vertes dėl tos priežasties, jog neatsirasdavo turto pirkėjų.

Apelianto teigimu, esant tokiai situacijai, įrodinėjimo pareigÄ , kad lizinguotas turtas tretiesiems asmenims buvo realizuotas už aukščiausiÄ galimÄ kainÄ , teismas turėjo perkelti ieÅ¡kovui.Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pažymi, kad pagal CK 6.574 straipsnio nuostatÄ , kai lizingo gavėjas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raÅ¡tu pareikalauti, kad per protingÄ terminÄ lizingo gavėjas šį pažeidimÄ paÅ¡alintų, jeigu, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tai yra įmanoma.

Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ , arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.Byloje nustatyta, jog UAB „Rimlita“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal lizingo sutartis, ieÅ¡kovas 2009 m. vasario 18 d. iÅ¡siuntė įmonei pretenzijÄ Nr. 01-20-17540, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ per 14 dienų ir įspėjo, kad Å¡io reikalavimo neįvykdžius, sutartys bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos (63 b. l., 1 t.).

UAB „Rimlita“ per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius ieÅ¡kovo reikalavimo sumokėti skolÄ , ieÅ¡kovas 2009 m. gegužės 7 d. praneÅ¡imu Nr. 01-30-4147 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ bei grÄ Å¾inti sutarčių pagrindu valdytÄ ir naudotÄ turtÄ (64-65 b. l., 1 t.). IÅ¡ byloje esančios 2011 m. spalio 26 d. pažymos turinio matyti, kad UAB „Rimlita“ nepadengė susidariusio 10 616 Lt įsiskolinimo (67 b. l., 1 t.). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas, pardavęs lizingo sutarčių dalyku buvusį turtÄ , patyrė 233 724,30 Lt nuostolių (68 b. l., 1 t.).

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad dėl parduodamo turto atsakovas bÅ«tų pateikęs ieÅ¡kovui potencialių pirkėjų pasiÅ«lymų, nors prieÅ¡ pradėdamas turto realizavimo tretiesiems asmenims procedÅ«rÄ , ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ apie nustatytas turto pardavimo tretiesiems asmenims kainas bei pasiÅ«lė atsakovui įsigyti nurodytÄ turtÄ (b. l. 134-154, 1 t.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių galimybę realizuoti minėtÄ turtÄ už didesnę kainÄ , nei tai padarė ieÅ¡kovas, nors bÅ«tent skolininkui kyla pareiga įrodyti, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainÄ , negu buvo galima tÄ turtÄ realizuoti (CPK 178 str.).

Taigi, negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nepateikus įrodymų apie realiÄ galimybę parduoti lizinguotÄ turtÄ už didesnę kainÄ , nei pardavė UAB „Swedbank lizingas“, negalima teigti, kad Å¡ios bendrovės veiksmai, nustatant turto pardavimo kainÄ ir jį realizuojant, neatitiko ekonomiÅ¡kumo kriterijaus.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo T. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl skundžiamÄ teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovui T. R. likusios žyminio mokesčio dalies - 3 000 Lt - už apeliacinį skundÄ mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (85-86 b. l., 2 t.).

Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡i žyminio mokesčio suma iÅ¡ jo priteistina valstybei (CPK 84 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 3 000 Lt (tris tÅ«kstančius litų) žyminio mokesčio valstybei. Teisėjai                                                                                         Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                                    Gintaras Pečiulis                                                                             Donatas Å ernas                                                                                                                                                              Â