Legislator Case Law & Legislation
b306f220-4eaa-4d89-92ac-bdaac001ea20 AI generated

b306f220-4eaa-4d89-92ac-bdaac001ea20 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number b306f220-4eaa-4d89-92ac-bdaac001ea20
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Antruoju atveju bÅ«tina dar viena sÄ lyga – iÅ¡laidos turi bÅ«ti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v.

Legislator headnote

AI generated

b306f220-4eaa-4d89-92ac-bdaac001ea20 · Å iaulių apygardos teismas: Atsižvelgiant į skolos susidarymo laikotarpiu galiojusius teisės aktus, buvo skaičiuojami nustatyti mokesčiai. Komunaliniai mokesčiai paskaičiuoti vadovaujantis nustatytais Å iaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimais, patvirtintais tarifais ir jų nustatymo metodika. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas atmestinasTeismas pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-249-372/2014             Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04553-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 121.14; 121.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 27 d.Å iauliai          Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –ir UAB) „Bendrabutis“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5682-79/2013 pagal ieÅ¡kovės UAB „Bendrabutis“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

S. dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo ir n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. S. 2 330,02 Lt įsiskolinimÄ už komunalines paslaugas ir 72 Lt žyminį mokestį. Å iaulių apylinkės teismas 2013-08-23 priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo patenkino ieÅ¡kovės UAB ,,Bendrabutis“ ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo M. S. 2330,02 Lt skolÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas –72 Lt žyminį mokestį. 2013-09-16 atsakovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ Â dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas grindžiamas sÄ skaitomis už paslaugas, kurių atsakovas neprašė ir negavo, nes su visais komunalinių paslaugų teikėjais atsakovas turi sutartis ir atsiskaito tiesiogiai. IeÅ¡kovė jokių paslaugų atsakovui neteikė. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodė, kad 2002-07-15 Å iaulių miesto savivaldybės sprendimu Nr. 218, Å iaulių miesto savivaldybės valdyba paskyrė UAB „Bendrabutis“ daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiÅ«ros administratoriumi ir pavedė administruoti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė minėtame gyvenamajame name vykdė privalomuosius reikalavimus susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir kitokiu tvarkymu pagal tikslinę paskirtį. UAB ,,Bendrabutis“ iki 2012-08-01 administravo daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ Â (duomenys neskelbtini) ir buvo įpareigota surinkti mokesčius už namo administravimÄ , techninę priežiÅ«rÄ , Å¡ilumos mazgo priežiÅ«rÄ Â bei atlikti namo profilaktinę dezinfekcijÄ . Atsakovas, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2004 metų mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas nemokėjo, todėl pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai, sÄ Å¾iningai ir nustatytu laiku.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas klaidingai teigia, kad jis su visais komunalinių paslaugų teikėjais turi sutartis ir atsiskaito tiesiogiai, o ieÅ¡kovė jokių paslaugų jam neteikia. Prašė atsakovo M. S. prieÅ¡taravimÄ dėl teismo priimto sprendimo už akių atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo 2 300,02 Lt skolÄ ir 72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė UAB „Bendrabutis“ iÅ¡ M.

S. 2 330,02 Lt skolÄ ir 72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, pagal savo Å«kinę veiklÄ iki 2012-08-01 administravo bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) (51 b. l.), kuriame gyvena atsakovas. Tarp Å¡alių prisijungimo bÅ«du buvo sudaryta komunalinių paslaugų sutartis ir tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai . Atsakovas naudojosi komunalinėmis paslaugomis, tačiau nuo 2004-05-01 iki 2012-09-01 nemokėjo mokesčių ir jam paskaičiuota 2330 ,02 Lt skola (3–12 b. l.).Atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir už teikiamas komunalines paslaugas laiku neatsiskaitė, todėl pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos 2330,02 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Dėl to teismas 2013-08-23 priėmė sprendimÄ už akių ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, jog ieÅ¡kovės reikalavimai mokėti priskaičiuotus mokesčius nepagrįsti. Kadangi atsakovas įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai priskaičiavo atsakovui mokesčius, nepateikė, nors Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), teismas manė, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tinkamÄ reikalavimÄ , todėl iÅ¡ atsakovo priteisė skolÄ ir ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė Apeliaciniu skundu atsakovas M. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.              Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, kadangi nekreipė dėmesio į atsakovo praÅ¡ymus įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti juridinę galiÄ turinčius dokumentus savo reikalavimams pagrįsti.

Tuo teismas pažeidė teisingo ir beÅ¡aliÅ¡ko nagrinėjimo principus. Jis neįpareigojo ieÅ¡kovės pateikti įrodymus apie skolÄ , o ieÅ¡kovės prievolę perkėlė atsakovui. IeÅ¡kovas niekada neteikė jokių komunalinių paslaugų apeliantui, jis už paslaugas mokėjo paslaugų tiekėjams pagal individualias sutartis.Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovas niekada jokia forma nebuvo pateikęs reikalavimo mokėti mokesčius už tariamai teikiamas komunalines paslaugas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Bendrabutis“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ .

Teismas nepažeidė įrodinėjimo pareigos ir pagrįstai rėmėsi nustatytais faktais. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ . Atsakovas pateikė tik bendro pobÅ«džio teiginius, neturinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, kurios nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å iaulių apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl įrodymų įvertinimo. Ä® bylÄ buvo pateikta mokesčių už komunalines paslaugas lentelė, kurioje pateikti paskaičiuoti mokesčiai už komunalines paslaugas (Å¡ilumos mazgo priežiÅ«rÄ , administravimÄ , techninę priežiÅ«rÄ , kaupimÄ remontui, profilaktinę dezinfekcijÄ ).

Atsižvelgiant į skolos susidarymo laikotarpiu galiojusius teisės aktus, buvo skaičiuojami nustatyti mokesčiai. Komunaliniai mokesčiai paskaičiuoti vadovaujantis nustatytais Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimais, patvirtintais tarifais ir jų nustatymo metodika. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas atmestinasTeismas pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).Byloje kilo ginčas dėl atsakovo – buto savininko – pareigos sumokėti ieÅ¡kovei – namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriui – įsiskolinimÄ už suteiktas komunalines paslaugas.IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB ,,Bendrabutis“ iki 2012-08-01 administravo bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) (51 b. l.), kuriame butÄ yra įsigijęs atsakovas. Vykdydama veiklÄ , ieÅ¡kovė  vadovavosi Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2002-10-14 sprendimu Nr. 294 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. A-1422 ( 52- 67 b. l.).Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-740 buvo nustatytas bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) darbų sÄ raÅ¡as (72 b. l.).IeÅ¡kovei kaip administratoriui, be kitų nuostatose numatytų funkcijų, numatyta, kad ji tvarko namo patalpų ir jų savininkų apskaitos duomenis, namo techninę ir kitÄ dokumentacijÄ . Be to, pagal Å¡ių nuostatų 8 punktÄ administratorius  proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų savininkų mokesčius už mėnesį, vadovaudamasis administravimÄ nustatančiame akte nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika (56,68,75,79 b. l.).Tarp Å¡alių prisijungimo bÅ«du buvo sudaryta komunalinių paslaugų sutartis ir tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai.

Atsakovas naudojosi komunalinėmis paslaugomis, tačiau nuo 2004-05-01 iki 2012-09-01 nemokėjo mokesčių, todėl jam paskaičiuota 2330 ,02 Lt skola (3-12 b. l.). Dėl įrodinėjimo pareigosTeismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir ieÅ¡kovės prievolę pateikti įrodymus perkėlė atsakovui. Ä®statyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12 straipsnis, 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje V.

G., J. K., N. M. v. AB (duomenys neskelbtini), bylos Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas pažymi, kad į bylÄ ieÅ¡kovė pateikė savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus. Ji nurodė, kokiu pagrindu ir kaip skaičiavo mokesčius. Atsakovas į bylÄ nėra pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų jo argumentus, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai priskaičiavo mokesčius ar kad ji neteikė jam komunalinių paslaugų. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu vertintini kaip nepagrįsti.

Tai, kad apeliantas tuos pačius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .Dėl reikalavimo sumokėti už suteiktas komunalines paslaugas Å iaulių miesto savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 218 UAB „Bendrabutis“ buvo paskirtas daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiÅ«ros administratoriumi, jam buvo pavesta administruoti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė minėtame gyvenamajame name vykdė privalomuosius darbus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir kitokiu tvarkymu pagal tikslinę paskirtį. Komunaliniai mokesčiai už suteiktas paslaugas atsakovui buvo paskaičiuoti pagal Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintus tarifus ir jų nustatyta metodika( 68,75,76-79 b. l.). Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti.

Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali bÅ«ti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl komunalinių mokesčių sumokėjimo už bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡laikymÄ .

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta Å¡ios bendrosios taisyklės iÅ¡imtis, pagal kuriÄ butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais:

1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Antruoju atveju bÅ«tina dar viena sÄ lyga – iÅ¡laidos turi bÅ«ti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v.

Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).Atsakovas yra daugiabučio namo, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausančios patalpos, bendro naudojimo patalpų ir bendrų namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninių, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos bendraturtis. Vadovaujantis CK4.82 straipsnio 3 dalimi, jis privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m birželio 15 d. nutarimu Nr.852 „Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto, 1, 3 ir 4 pastraipų,10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Jis konstatavo, kad savininkas gali nesusieti savęs narystės bendrijoje ryÅ¡iais, tačiau ir tokiu atveju jis yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Kadangi atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis, todėl turi pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra, remontu, tvarkymu ir kt. (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v.

UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje (civ. b. Nr. 3K-7-515/2009) yra nurodžiusi, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, apeliantas nesutinka mokėti administravimo iÅ¡laidas, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė niekada neteikė jam jokių komunalinių paslaugų, nevedė ir nepateikė jam kokių nors skaičiavimų ar sÄ skaitų, už visas komunalines paslaugas atsakovas pats mokėjo paslaugų teikėjams pagal individualias sutartis, ieÅ¡kovė niekada jokia forma nebuvo pateikusi reikalavimo mokėti mokesčius užtariamai suteiktas paslaugas.

Su Å¡iais motyvais teismas nesutinka, nes apelianto pareiga mokėti administravimo iÅ¡laidas kyla tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu (LR CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, jog ji turėjo teisę teikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiÅ«ros administravimo paslaugas (50, 51 b. l.); pateikė apeliantui skirtus paskaičiavimus (3-12 b. l.). Apeliantas nepateikė jo argumentus pagrindžiančių įrodymų, jog ieÅ¡kovė jokių paslaugų nesuteikė, nors jos buvo bÅ«tinos, tačiau už jas apeliantas teikėjams atsiskaitė pagal individualias sutartis.

IeÅ¡kovė reikalauja sumokėti už Å¡ilumos mazgo priežiÅ«rÄ , administravimo iÅ¡laidas, techninę priežiÅ«rÄ , kaupimÄ remontui, profilaktinę dezinfekcijÄ . Å ios lėšos yra kaupiamos bendriems namo poreikiams, o ne atskiram butui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas sudarinėjo privačias sutartis bÅ«tent Å¡iems darbams atlikti. Surinkti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė tinkamai vykdė jai pavestas pareigas, todėl apeliantui kyla pareiga sumokėti pagal visiems gyventojams vienodus įkainius, paskaičiuotus administraciniais aktais nustatytais tarifais ir jų skaičiavimo metodika.

Byloje nėra objektyviai paneigtas administravimo (komunalinių) paslaugų suteikimo faktas, todėl apelianto nurodyti teiginiai dėl ieÅ¡kovės jam neteiktų komunalinių paslaugų ar netinkamai apskaičiuotų mokesčių už komunalines paslaugas neįrodyti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaBirutė Simonaitienė