2018-03-21 Nr. AB-5974-3-62-3-00265-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-450-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00265-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Niklita“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau ir – Alytaus PN), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN 2016 m. sausio 30 d., vakarienės metu, jam buvo patiekta bulvių košė, kurioje jis aptiko kirmėlę. Paprašė iškviesti pamainos vyriausiąjį pareigūną ir pareikalavo užfiksuoti, jog buvo rasta kirmėlė bulvių košėje. Sekančią dieną raštu kreipėsi į Alytaus PN administraciją bei valgyklos darbuotojus, jog paaiškintų dėl kirmėlės atsiradimo bulvių košėje. Alytaus PN nurodė, kad dėl tiekiamo maisto kokybės reikia kreiptis į UAB „Niklita“. UAB „Niklita“ nurodė, kad jų tiekiamas maistas yra kokybiškas ir švarus. Visą incidentą valgykloje matė pamainos prižiūrėtojai, maisto dalintojai ir kiti nuteistieji. Pareiškėjas nurodė, kad tą vakarą jis liko be vakarienės. Dėl šio įvykio pareiškėjas teigė patyręs orumo pažeminimą, buvo pažeistos jo teisės.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN pažymėjo, kad pataisos namuose nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parą pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius ir mitybos normas. Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų direktoriaus budinčiajam padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po laisvės atėmimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio maisto patikrinimo. Maistas pateikiamas geros kokybės. Jokių pažeidimų nenustatyta. Periodiškai, keletą kartų per ketvirtį, yra daromi gaminamo maisto laboratoriniai (cheminiai) tyrimai. Tyrimų metu nustatomas pagaminto maisto maistingumas ir energinė vertė. Pažeidimų nebuvo užfiksuota. Alytaus PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o, nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad Alytaus PN nuteistieji yra maitinami su UAB „Niklita“ 2013 m. gegužės 6 d. sudarytos maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 63 pagrindu. Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų direktoriaus budinčiajam padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po laisvės atėmimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio maisto patikrinimo. 2016 m. sausio 30 d. maisto davinį, patiektą nuteistiesiems vakarienei, patikrino Alytaus PN bendrosios praktikos slaugytoja ir Alytaus PN budintysis direktoriaus padėjėjas. Maisto kokybės įvertinimo žurnale buvo padarytas įrašas, kad maistas paruoštas pagal meniu, kokybiškas. Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolai patvirtina, kad maisto dienos patiekalų energinė vertė atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. UAB „Niklita“ 2016 m. vasario 10 d. rašte Nr. 969 taip pat nurodė, kad 2016 m. sausio 30 d. pagamintas maistas buvo geros kokybės.

7. Teismas neturėjo pagrindo abejoti bylos duomenimis. Nors pareiškėjas tvirtino, kad 2016 m. sausio 30 d., vakarienės metu, buvo patiektas nekokybiškas maistas (bulvių košė), tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Todėl pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teismas į posėdį nešaukė ir neapklausė liudytojų, kurie gali patvirtinti jo nurodytą aplinkybę dėl rastos kirmėlės košėje 2016 m. sausio 30 d., vakarienės metu.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niklita“ atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. UAB „Niklita“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą. UAB „Niklita“ Alytaus PN tiekiamas maistas atitinka visus kokybės, higienos normų reikalavimus, nustatytus nuteistųjų maitinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodo patyręs žalą dėl to, kad 2016 m. sausio 30 d., vakarienės metu, Alytaus pataisos namuose jam patiektoje bulvių košėje rado kirmėlę.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

15. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

16. Įvertinusi byloje esančius duomenis (b. l. 5, 19–36, 59–60), atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes ir skundžiamą teismo sprendimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui 2016 m. sausio 30 d., vakarienės metu, buvo patiektas netinkamos kokybės maistas. Kita vertus, paties pareiškėjo pozicija bylos eigoje kito, t. y. pirminiame skunde pareiškėjas aiškiai nurodė, jog košėje rado kirmėlę, o jau patikslintame skunde minėjo kirmėles.

17. Taigi, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išdėstytų motyvų nebekartoja.

18. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nešaukė į teismo posėdį liudytojų, kurie būtų galėję patvirtinti jo nurodytą aplinkybę dėl rastos kirmėlės košėje 2016 m. sausio 30 d., vakarienės metu.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal to paties ABTĮ straipsnio 2 dalį nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

20. ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti.

21. Pažymėtina, kad pareiškėjas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl liudytojų iškvietimo, teisėjui posėdyje pasiteiravus, ar pareiškėjas turi papildomų prašymų, jis pareiškė, kad jų neturi. Taip pat pareiškėjas nepageidavo, kad būtų iškviesti atsakovo atstovo prašomi liudytojai.

22. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ABTĮ nuostatomis ir byloje veikė aktyviai, t. y. išreikalavo ir išnagrinėjo pakankamai duomenų, kuriuos įvertinęs padarė teisingą išvadą dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas siekia prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, tačiau nenurodė, būtent iš kokių Alytaus PN neteisėtų veiksmų kildina žalą, t. y. ar iš maisto gamybos, kurios procese Alytaus PN pareigūnai nedalyvavo, ar iš maisto patikrinimo, dalinimo ar pan.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

24. Taigi nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y.vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, konstatuotina, kad nėra pagrindo jam atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį.

25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius