Legislator Case Law & Legislation
b30485a2-d091-4158-8d9d-e6f025b80d94 AI generated

b30485a2-d091-4158-8d9d-e6f025b80d94 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b30485a2-d091-4158-8d9d-e6f025b80d94
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Civiline byla Nr. 2A-157/2010             Procesinio sprendimo kategorijos:             19.2.; 44.5.3.17. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Virginijos Cekanauskaites, Danutes Milašienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja) ir Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Vaidai Stepanaviciutei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Nerijui Katiliui,atsakovui G.

Legislator headnote

AI generated

b30485a2-d091-4158-8d9d-e6f025b80d94 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus:             1. Teismas ieÅ¡kovo reikalavima del 82 000 Lt iÅ¡mokejimo UAB „SG Salunas“ laike visiÅ¡kai pagristu, taciau Å¡i reikalavima tenkinto tik iÅ¡ dalies, t. y. priteise iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 80 000 Lt. Å i sprendimo dalis yra nepagrista, nes byloje pateikti irodymai del 82 000 Lt pervedimo UAB „SG Salunas“, atitinkama suma ir turejo buti priteista ieÅ¡kovo naudai.              2. Byloje yra pateiktas UAB „Precisa“ visuotinio akcininku susirinkimo 2007 m. liepos 13 d. nutarimas, kuriuo del nepatenkinamo pareigu vykdymo atsakovas nuo 2007 m. rugpjucio 1 d. atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civiline byla Nr. 2A-157/2010             Procesinio sprendimo kategorijos:             19.2.; 44.5.3.17. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Virginijos Cekanauskaites, Danutes Milašienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja) ir Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Vaidai Stepanaviciutei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Nerijui Katiliui,atsakovui G.

Ž.,viešame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo bankrutuojancios uždarosios akcines bendroves „Precisa“ ir atsakovo G. Ž. apeliacinius skundus del Panevežio apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-70-544/2009 pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves „Precisa“ ieškini atsakovui G. Ž. del žalos atlyginimo.Teiseju kolegija n u s t a t e :              Ieškovas UAB „Precisa“ kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo G.

Ž. 300 538,22 Lt žalos atlyginima ir bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad atsakovas G. Ž. yra buves ieškovo UAB „Precisa“ direktorius, šias pareigas ejes nuo 2001 m. sausio 25 d. iki 2007 m. rugpjucio 1 d. Atsakovui turejo buti mokamas 3 500 Lt darbo užmokestis, taciau atsakovas neteisetai nuo 2006 m. sausio 1 d. padidino jam mokama darbo užmokesti iki 5 000 Lt sumos. Del atsakovo neteisetu veiksmu susidare 198 221,73 Lt darbo užmokescio permoka, kuri ir laikytina ieškovo patirtais nuostoliais. Atsakovas UAB „Precisa“ vardu su AB „Levuo“ sudare automobilio nuomos sutartis, pagal kurias išnuomavo AB „Levuo“ automobili Honda Civic už 700 Lt menesini nuomos mokesti.

Šis automobilis buvo isigytas lizingo sutarties pagrindu ir UAB „Precisa“ pagal šia sutarti už automobili skirtingais laikotarpiais turejo moketi 1 070,44 Lt - 1 004,90 Lt imokas. Ieškovo nuomone, automobilio nuomos mokestis neturejo buti mažesnis nei lizingo sutarties pagrindu mokamos pinigu sumos. Šiuo atveju žala apskaiciuota kaip skirtumas tarp nuomos mokescio ir lizingo imoku ir tai sudaro 15 051,59 Lt bei 464,90 Lt automobilio draudimo išlaidos. Atsakovas, budamas UAB „Precisa“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2007 m. rugsejo 19 d.

UAB „SG Salunas“, kurios vadovu šiuo laikotarpiu buvo Š. Ž., t. y. atsakovo sunus, be jokio teisinio pagrindo pervede 82 000 Lt. Todel ši suma turi buti laikoma ieškovo patirtais nuostoliais. Atsakovas laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 30 d. iki 2007 m. kovo 19 d. ivairioms istaigoms pervede 4 800 Lt kaip parama. Atsakovas šiuos veiksmus atliko neturedamas akcininku susirinkimo sprendimu del lešu skyrimo paramai. Todel ši suma taip pat laikytina ieškovo nuostoliais.             Panevežio apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškini patenkino iš dalies, priteise iš atsakovo G.

Ž. ieškovo UAB „Precisa“ naudai 159 466,89 Lt žalos atlyginima, 3 717 Lt žymini mokesti ir 5 000 Lt atstovavimo išlaidas. Nustate, kad atsakovas G. Ž. UAB „Precisa“ direktoriaus pareigas ejo nuo 2001 m. sausio 25 d. iki 2008 m. vasario 14 d., o ne iki 2007 m. rugpjucio 1 d. kaip nurode ieškovas. Teismas atmete ieškovo argumentus, kad atsakovas iš UAB „Precisa“ direktoriaus pareigu buvo atšauktas nuo 2007 m. rugpjucio 1 d. UAB „Precisa“ visuotinio akcininku susirinkimo 2007 m. liepos 13 d. nutarimu ir iki 2008 m. vasario 14 d.

šias pareigas ejo ir darbo užmokesti gavo neteisetai, nes Juridiniu asmenu registre duomenys apie vadovo pasikeitima nebuvo iregistruoti. Pažymejo, kad 2001 m. sausio 25 d. darbo sutartyje Nr. 01 (toliau - Darbo sutartis) atsakovo atšaukimo iš direktoriaus pareigu pagrindu nurodomas UAB „Precisa“ visuotinio akcininku susirinkimo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas, o ne 2007 m. liepos 13 d. nutarimas. Teismas atmete ieškovo teigini, kad atsakovas yra kaltas už tai, jog nebuvo sušauktas kitas visuotinis akcininku susirinkimas ir paskirtas naujas direktorius, o šis klausimas buvo išsprestas tik 2008 m. vasario 12 d., nes šio teiginio nepatvirtina jokie duomenys.

Teismas nustate, kad ir po UAB „Precisa“ visuotinio akcininku 2007 m. liepos 13 d. susirinkimo atsakovas toliau tvarke imones reikalus, todel sprende, kad imoneje faktiškai buvo pritarta atsakovo tolesniam direktoriaus pareigu vykdymui.             Teismas sprende, kad atsakovui nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 14 d. 5 000 Lt darbo užmokestis direktoriaus 2007 m. sausio 2 d. isakymo pagrindu buvo mokamas neteisetai, nes imoneje šis isakymas nebuvo rastas, pats atsakovas pripažista, kad toks isakymas nebuvo priimtas.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos akciniu bendroviu istatymo (toliau - ABI) 37 straipsnio 3 dali imones vadovo atlyginima nustato visuotinis akcininku susirinkimas. Pažymejo, kad byloje negincijama, kad nebuvo priimtas visuotinio akcininku susirinkimo nutarimas nustatyti atsakovui, kaip imones direktoriui, 5 000 Lt darbo užmokesti. Teismas nustate, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 14 d. buvo mokamas 5 000 Lt darbo užmokestis su privalomais mokejimais i valstybes biudžetus ir fondus ir UAB „Precisa“ tam išleido 198 221,73 Lt.

Vadovaujantis darbo sutarties 2003 m. vasario 1 d. pakeitimu, kurio teisetumas ir pagristumas negincijamas, atsakovui turejo buti mokamas 3 500 Lt darbo užmokestis su privalomais mokejimais i valstybes biudžetus ir fondus, del ko imone butu sumokejusi 139 071,33 Lt. Teismas padare išvada, kad žalos dydi sudaro 59 150,40 Lt netesetai nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 14 d. permoketo darbo užmokescio ir privalomu priskaitymu skirtumas.             Teismas nustate, kad laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

UAB „Precisa“, atstovaujama atsakovo, sudare pagal lizingo sutarti isigyto automobilio Honda Civic nuomos sutarti, pagal kuria AB „Levuo“ ši automobili iš UAB „Precisa“ išsinuomavo už 700 Lt menesini mokesti, nors UAB „Precisa“ nuo 2006 m. kovo men. iki 2008 m. vasario men. turejo moketi 1 070,44 Lt - 1 004,90 Lt imokas pagal lizingo sutarti. Byloje negincijama, kad minetu automobiliu važinejo atsakovo žmona. Teismas sprende, kad naujo automobilio perdavimas naudotis kitai imonei už kaina, kuri yra mažesne už imokas pagal lizingo sutarti, ir apmokant draudimo imokas pripažintinas UAB „Precisa“ nenaudingu ir ekonomiškai nuostolingu sandoriu, kuris neatitiko imones istatuose numatytu tikslu, todel atsakovas pažeide imones vadovo pareigas, imones ir akcininku interesus ir padare 15 516,49 Lt žala, kuria sudaro skirtumas tarp nuomos kainos ir imoku pagal lizingo sutarti bei draudimo išlaidos.             Teismas nustate, kad laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2007 m. rugsejo 19 d.

UAB „Precisa“, atstovaujama atsakovo, be teiseto pagrindo ir 2007 m. balandžio 4 d. paskolos sutarties Nr. 07/04/04-1 pagrindu pervede UAB „SG Salunas“, kurios vadovu buvo atsakovo sunus Š. Ž., 82 000 Lt, nors žinojo, kad ši imone veike nuostolingai, neturi apyvartiniu lešu. Be to, atsakovas nesieme savalaikiu ir veiksmingu priemoniu minetai skolai iš UAB „SG Salunas“ išieškoti. Teismas sprende, kad atsakovo veiksmai, kai vienos imones lešomis buvo dengiami kitos nuostolingai dirbancios imones, kurioje dirbo atsakovo artimas giminaitis, kreditoriniai isipareigojimai, negali buti pripažinti veiksmais, atitinkanciais UAB „Precisa“ ir jos akcininku interesus.             Teismas taip pat nustate, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 30 d. iki 2007 m. kovo 19 d., kai UAB „Precisa“ vadovu buvo atsakovas, iš imones saskaitos, nesant sutarties ar kito rašytinio dokumento, Sporto klubui „Autus“ buvo pervesta 2 500 Lt, M.

K. Ciurlionio muzikos remimo fondui – 500 Lt, Z. B. – 500 Lt, Liberalu ir centro sajungai – 1 300 Lt. Pagal UAB „Precisa“ istatu 7.5, 49.25 ir 86 punktus sprendima skirti imones lešas labdarai ir paramai turejo teise priimti visuotinis akcininku susirinkimas imones vadovo teikimu. Todel teismas padare išvada, kad atsakovas neteisetais veiksmais padare UAB „Precisa“ 4 800 Lt žala.             Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Precisa“ prašo Panevežio apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo dali, kuria ieškovo reikalavimas del 53 836,63 Lt žalos atlyginimo atmestas, panaikinti ir priimti nauja sprendima – priteisti iš atsakovo 53 836,63 Lt žalos atlyginima, kita sprendimo dali palikti nepakeista.

Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:             1. Teismas ieškovo reikalavima del 82 000 Lt išmokejimo UAB „SG Salunas“ laike visiškai pagristu, taciau ši reikalavima tenkinto tik iš dalies, t. y. priteise iš atsakovo ieškovo naudai 80 000 Lt. Ši sprendimo dalis yra nepagrista, nes byloje pateikti irodymai del 82 000 Lt pervedimo UAB „SG Salunas“, atitinkama suma ir turejo buti priteista ieškovo naudai.              2. Byloje yra pateiktas UAB „Precisa“ visuotinio akcininku susirinkimo 2007 m. liepos 13 d. nutarimas, kuriuo del nepatenkinamo pareigu vykdymo atsakovas nuo 2007 m. rugpjucio 1 d. atleistas iš direktoriaus pareigu.

Abu bendroves akcininkai, tame tarpe ir pats atsakovas, balsavo „už“ ši nutarima. Taigi, visuotinis akcininku susirinkimas nutare atšaukti atsakova iš UAB „Precisa“ vadvo pareigu nuo aukšciau nurodytos datos. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas civilinese bylose Nr. 3K-7-760/2001 ir Nr. 3K-3-332/2007 akcentuoja, kad visuotinis akcininku susirinkimas turi teise bet kada atšaukti jo išrinkta administracijos vadova, visuotiniam akcininku susirinkimui realizavus šia teise, su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia visuotinio akcininku susirinkimo pavedimas.

Taigi, UAB „Precisa“ visuotiniam akcininku susirinkimui priemus sprendima del atsakovo atleidimo iš užimamu pareigu nuo 2007 m. rugpjucio 1 d., nuo atitinkamos datos santykiai tarp imones ir atsakovo, kaip imones vadovo, pasibaige, nuo šios datos nebuvo jokio pagrindo moketi atsakovui darbo užmokesti. Nors ABI 37 straipsnio 3 dalyje itvirtintas reikalavimas apie imones direktoriaus pasikeitima informuoti Juridiniu asmenu registro tvarkytoja, atitinkamu duomenu pateikimas/nepateikimas neitakoja aukšciau nurodytu santykiu pasibaigimo datos.             Nepriklausomai nuo to, kas inicijuoja visuotinio akcininku susirinkimo sušaukima, sprendimo del jo sušaukimo priemimas bet kokiu atveju priskiriamas vadovo kompetencijai.

Vadovaujantis ABI 25 straipsnio 1 dalimi, UAB „Precisa“ istatu 45 punktu, darytina išvada, kad atsakovas, ejes imones direktoriaus pareigas, privalejo sušaukti visuotini akcininku susirinkima, kad butu išrinktas naujas vadovas. Šios pareigos atsakovas neivykde. Todel pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovo kalte del visuotinio akcininku susirinkimo, kuriame turejo buti išsprestas imones vadovo pakeitimo klausimas, nesušaukimo neirodyta, atmestinas.             Ieškovo naudai priteistina likusi nepriteista nuostoliu suma, kuria sudaro pinigu suma, gauta apskaiciavus 3 500 Lt atsakovui laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjucio 1 d. iki 2008 m. vasario 14 d. sumoketo darbo užmokescio, ir ji yra lygi 51 836,63 Lt.             Apeliaciniu skundu atsakovas G.

Ž. prašo Panevežio apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendima dalyje del ieškinio atmetimo palikti nepakeista, o likusioje dalyje sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti. Atsakovas taip pat prašo išreikalauti iš ieškovo duomenis apie automobilio Honda Civic likutine verte laikotarpiu nuo 2006 m. kovo men. iki 2008 m. vasario men. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:             1. Teismas nustate, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 14 d. 5 000 Lt darbo užmokestis atsakovui 2007 m. sausio 2 d. direktoriaus isakymo pagrindu buvo mokamas neteisetai ir nepagristai.

Taciau darbo užmokestis atsakovui buvo mokamas ne direktoriaus isakymo pagrindu, o sudarytos darbo sutarties pakeitimo pagrindu, del to teismas padare nepagrista išvada del padidinto darbo užmokescio neteisetumo. Be to, ieškovas darbo sutarties pakeitimo negincijo, teismas del to taip pat nepasisake. Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens organo sprendimui pripažinti negaliojanciu 3 menesiu sutrumpinta ieškinio senaties termina.             2.

Lizingo gavejo pagal sutarti mokama suma sudaro prekes kaina ir palukanos. Mokedamas lizingo imokas, ieškovas didžiaja ju dalimi apmokejo automobilio kaina lizingo bendrovei ir tik dali šiu lizingo imoku sudare palukanos. Del sudarytos automobilio nuomos sutarties ieškovas neprarado teises, sumokejes visa lizingo suma, igyti automobili nuosavybes teise. Mokamos automobilio kainos negalima laikyti imones patiriamais nuostoliais. Nuostoliais galima laikyti tik mokamas palukanas. Tam, kad automobilio nuomos sutartis nebutu nuostolinga, nuomos kaina turi buti ne mažesne, nei imones mokamu palukanu pagal lizingo sutarti dydis ir automobilio nuvertejimas.

Visa gincijama laikotarpi lizingo sutarties palukanos vidutiniškai sudare 92 Lt per menesi. Teismas netyre automobilio nuvertejimo, atsisake išreikalauti papildomus irodymus apie automobilio likutine verte. Nuostoliu del sudarytos automobilio nuomos sutarties ieškovas nepatyre.             3. Apie UAB „SG Salunas“ sunkumus buvo žinoma ir paskola buvo suteikiama susidariusiai imones padeciai palengvinti, atkurti pelninga ukine veikla, kuri sutriko del apyvartiniu lešu trukumo. Paskola suteikta remiantis pagrista verslo rizika.

UAB „Precisa“ yra UAB „SG Salunas“ vienintelis akcininkas, todel buvo suinteresuota pelninga imones veikla. UAB „Precisa“, turedama 100 proc. akciju, turi nuosavybes teise i visa UAB „SG Salunas“ turta ir yra vienintele jo savininke, todel galima daryti išvada, kad del UAB „SG Salunas“ suteiktos paskolos UAB „Precisa“ žalos nepatyre. Atkreiptinas demesys, kad atsakovas UAB „SG Salunas“ veiklai atkurti yra paskolines daug savo šeimos lešu. Ši aplinkybe rodo, kad atsakovas neturejo tikslo skolinti nuostolingai veikianciai imonei vien UAB „Precisa“ lešas ir tokiu budu daryti žala ieškovui.             4.

Remiantis UAB „Precisa“ istatais, sprendima pervesti lešu paramai turejo priimti visuotinis akcininku susirinkimas. Konstatuota, kad atsakovas, vienasmeniškai priemes ši sprendima, padare pažeidima, taciau šis pažeidimas gali užtraukti nebent drausmine atsakomybe. Teismas nepagristai nustate, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos istatymo nuostatas pervesta 4 800 Lt suma gali buti laikoma UAB „Precisa“ patirta žala. Paramos teikimas gali buti laikomas žala tik tuomet, kai paties paramos teikejo finansine padetis yra sunki, o paramos teikimas ja dar labiau apsunkina.

Paramos teikimo metu apie sunkia UAB „Precisa“ finansine padeti jokiu duomenu nebuvo. Taip pat šiuo atveju yra praleistas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje juridinio asmens organo sprendimui pripažinti negaliojanciu numatytas 3 menesiu sutrumpintas ieškinio senaties terminas.             Atsiliepimu i atsakovo G. Ž. apeliacini skunda ieškovas UAB „Precisa“ prašo skunda atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:             1. Vadovaujantis ABI 37 straipsnio 3 dalimi, UAB „Precisa“ vadovo atlyginima galejo nustatyti tik visuotinis akcininku susirinkimas.

Tuo tarpu byloje pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovui darbo užmokestis padidintas 2007 m. sausio 2 d. direktoriaus isakymu. Kadangi minetos teises normos direktoriui atitinkamos teises nesuteikia, o UAB „Precisa“ akcininkai atitinkamo sprendimo nepriiminejo, pirmosios instancijos teismas pagristai sprende, kad tokie atsakovo veiksmai buvo neteiseti.             2. Atsakovo argumentas, jog tam, kad nuomos sutartis buti pripažinta nenaudinga imonei, už automobilio nuoma gaunama suma turi buti mažesne nei palukanu suma pagal lizingo sutarti, atmestinas.

Mokant automobilio nuomos mokesti lizingo bendrovei, kai tuo tarpu automobili eksploatuoja tretysis asmuo, nenuostolinga laikytina tik tokia nuomos sutartis, kurios pagrindu mokamas nuomos mokestis nera mažesnis už imokas, mokamas pagal lizingo sutarti.             3. UAB „Precisa“ ir UAB „SG Salunas“ yra du atskirti juridiniai asmenys, todel vieno juridinio asmens turtas negali buti laikomas kito juridinio asmens, kuris yra pirma pamineto juridinio asmens akcininku, turtu. Teiginys, kad pinigines lešas iš UAB „Precisa“ banko saskaitos pervedus UAB „SG Salunas“, jos liko UAB „Precisa“ turtu, yra nepagristas.             4.

Atsakovo argumentas, kad suteiktos paramos negalima laikyti žala bendrovei, atmestinas. UAB „Precisa“ istatu 49.25 punkte itvirtinta nuostata, kad akcininku susirinkimas turi išimtine teise vadavo teikimu priimti sprendima skirti lešu paramai, o istatu 86 punkte nurodyta, kad vadovas neturi teises vienvaldiškai sudaryti sandoriu, kuriems reikia visuotinio akcininku susirinkimo pritarimo. Byloje nustatyta, kad UAB „Precisa“ visuotinis akcininku susirinkimas sprendimu del paramos skyrimo nepriiminejo, todel atitinkamos pinigu sumos paramos gavejams pervestos be jokio pagrindo, jos laikytinos ieškovo patirtais nuostoliais.

             Atsiliepimu i ieškovo UAB „Precisa“ apeliacini skunda atsakovas G. Ž. prašo skunda atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:             1. Ieškovo argumentas, kad atsakovo kaip UAB „Precisa“ vadovo santykiai pasibaige 2007 m. rugpjucio 1 d., todel nuo šios dienos nebuvo pagrindo jam moketi darbo užmokescio, atmestini. Kadangi Juridiniu asmenu registre nebuvo iregistruoti duomenys apie UAB „Precisa“ vadovo pakeitima, atsakovas teisetai ejo vadovo pareigas ir turejo teise gauti atlyginima.

Nors imones vadovas i pareigas yra renkamas, taciau su juo sudaroma darbo sutartis. Su atsakovu darbo sutartis buvo nutraukta tik 2008 m. vasario 14 d. remiantis UAB „Precisa“ visuotinio akcininku susirinkimo 2008 m. vasario 12 d. nutarimu. Todel visa ši laikotarpi darbo užmokestis atsakovui buvo mokamas teisetai. Be to, padidintas darbo užmokestis atsakovui buvo mokamas remiantis darbo sutarties pakeitimu, todel atsakovui moketa padidinta 1 500 Lt darbo užmokescio dalis nelaikytina žala bendrovei.             2.

Ieškovas nesutinka, kad teismas priteise iš atsakovo 80 000 Lt del UAB „SG Salunas“ neteisetai pervestu piniginiu lešu, nes praše priteisti 82 000 Lt, taciau ieškovas reikalavimo pakeisti šia sprendimo dali nepateike. Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.Akcines bendroves administracijos vadovas yra bendroves valdymo organas (ABI 37 str. 1 d.). Direktorius vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendroves ukine veikla, atstovauja bendrove su treciaisiais asmenimis. ABI 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendroves valdymo organai privalo veikti tik bendroves ir jos akcininku naudai.

Pagal ABI 37 straipsnio 12 dali bendroves vadovas atsako už bendroves veiklos organizavima bei jos tikslu igyvendinima, už kitu ABI ir kituose istatymuose bei teises aktuose, taip pat bendroves istatuose nustatytu pareigu vykdyma. Atitinkamai šiu pareigu nevykdymas, jei del to bendrovei padaroma žala, sukelia bendroves vadovo materialine atsakomybe. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dali juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybe už padaryta žala juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, jei istatymai, steigimo dokumentai ar sutartis numato kitaip.

ABI 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su bendroves vadovu sudaroma darbo sutartis ir, kad su juo gali buti sudaryta visiškos materialines atsakomybes sutartis. Tai reiškia, kad bendroves vadovui yra taikoma materialine darbuotojo atsakomybe pagal bendrasias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) nustatytas taisykles, papildomai taikant specialiuosius istatymus. Taigi bendroves vadovo materialines atsakomybes salygas nustato darbo istatymai (DK 246 str.), ABI, CK 2.87 straipsnis ir kiti istatymai bei teises aktai, taip pat bendroves istatai, bendroves vadovo pareiginiai nuostatai.Atsakovas G.

Ž. UAB ,,Precisa“ direktoriumi pradejo dirbti nuo 2001 m. sausio 25 d., su juo sudaryta darbo sutartis Nr. 01, pagal kuria ieškovas isipareigojo atsakovui moketi atlyginima 1 MMA per menesi (b. l. 26, t. 1). Darbo sutarties salyga del atlyginimo dydžio buvo keleta kartu keiciama, o nuo 2006 m. sausio 1 d. atsakovui buvo mokamas 5 000 Lt per menesi darbo užmokestis. Darbo sutarties salygos pakeitima del darbo užmokescio 5 000 Lt per menesi mokejimo pasiraše pats atsakovas G. Ž.. Tuo tarpu pagal ABI 37 straipsnio 3 dali bendroves vadovui atlyginima nustato visuotinis akcininku susirinkimas.

UAB ,,Precisa“ Istatu 81 punkte taip pat nustatyta, kad bendroves direktoriaus atlyginima nustato visuotinis akcininku susirinkimas. UAB ,,Precisa“ yra du akcininkai: atsakovas ir S. B.. Liudytojas S. B. pirmosios instancijos teisme parode, kad akcininku susirinkimas klausimo padidinti atsakovui atlyginima iki 5 000 Lt nesprende ir toks akcininku susirinkimo nutarimas nebuvo priimtas, kad jam kaip akcininkui nebuvo žinoma apie bendroves vadovo padidinta atlyginima (b. l. 78-79, t. 2). Taigi atsakovas, kaip bendroves vadovas, atlyginima nuo 3 500 Lt iki 5 000 Lt pasididino vienasmeniškai ir tuo pažeide ABI 37 straipsnio 3 dalies ir UAB ,,Precisa“ Istatu 81 punkte nustatytus reikalavimus.

Atsakovo veiksmas vienasmeniškai be akcininku susirinkimo pasididinti atlyginima yra neteisetas, nes atliktas pažeidžiant istatymo reikalavimus (ABI 37 str. 3 d.) bei bendroves istatu reikalavimus (Istatu 81 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagristai atsakovo veiksmus pasididinti atlyginima nuo 3 500 Lt iki 5 000 Lt pripažino neteisetais ir tuo padaryta bendrovei 59 150,40 Lt žala (nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 14 d. permoketas darbo užmokestis ir privalomu moketi mokesciu skirtumas) pagristai priteise iš atsakovo ieškovo naudai.Visuotinis akcininku susirinkimas 2007 m. liepos 13 d. nusprende atsakova iš direktoriaus pareigu atleisti nuo 2007 m. rugpjucio 1 d. (b. l. 30-33, t. 1).

Byloje nustatyta, kad atsakovas faktiškai direktoriaus pareigose dirbo iki 2008 m. vasario 14 d. Ta aplinkybe patvirtino akcininkas S. B.. Byloje esantys rašytiniai irodymai taip pat irodo, kad atsakovas vykde direktoriaus pareigas iki 2008 m. vasario 14 d. (atsakovo isakymai del darbuotoju paskyrimo vykdyti atitinkamas užduotis, atlikti inventorizacija, atleisti ir priimti darbuotojus i darba, darbo laiko apskaitos žiniarašciu vedimas ir kt.) ir bendrove realiai vykde veikla. Ivertines minetus irodymus pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad atsakovas ir po 2007 m. rugpjucio 1 d. faktiškai dirbo bendroves direktoriaus darba ir už faktiškai atlikta darba turi teise gauti atlyginima, juolab, kad darbo sutartis su atsakovu iki 2008 m. vasario 14 d. nebuvo nutraukta (b. l. 181, t. 1).Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dali bendrove turi teise teismine tvarka reikalauti atlyginti žala, jeigu administracijos vadovas sudare sandori viršydamas savo kompetencija, normalia ukine rizika ar atliko kitus neteisetus veiksmus ir taip padare bendrovei žala (iskaitant ir negauta pelna) arba del to administracijos vadovas gauna tiesiogines ar netiesiogines naudos bendroves ar jos akcininku saskaita.

Bendroves administracijos vadovo pareigu nevykdymu ar netinkamu vykdymu (nerupestingai, per daug rizikuojant sudarant sandorius) padaryti nuostoliai yra laikomi bendrovei padaryta žala. Byloje nustatyta, kad atsakovo patvarkymu UAB ,,SG Salunas“ be pagrindo buvo pervesta 42 000 Lt, pagal paskolos sutarti 40 000 Lt (b. l. 106-116, t. 1). Aplinkybe, kad UAB ,,SG Salunas“ finansiniai sunkumai buvo žinomi, atsakovas pripažista ir nurodo, kad pinigus pervede budamas suinteresuotas šios bendroves, kurios vieninteliu akcininku buvo UAB ,,Precisa“, veikla ir taip siekdamas padidinti UAB ,,Precisa“ turta.

Taciau šie atsakovo paaiškinimai, kad suteikdamas UAB ,,SG Salunas“ 40 000 Lt paskola ir 42 000 Lt be pagristo pagrindo pervesdamas i saskaita, tikejosi padidinti akcininko UAB ,,Precisa“ turta, nepatvirtinti jokiais kitais irodymais, kiek tai buvo pagrista, kad UAB ,,Precisa“, kaip akcininkas, gaus naudos. Byloje nustatyta, kad UAB ,,SG Salunas“ turto neturi ir yra nepajegus ieškovui gražinti skola (b. l. 73-75, t. 1). Atsakovas, suteikdamas UAB ,,SG Salunas“ 40 000 Lt paskola ir 42 000 Lt be pagristo pagrindo pervesdamas i saskaita, elgesi neapdairiai, per daug rizikavo, nes jam buvo gerai žinoma, kad ši bendrove dirba nuostolingai.

Pažymetina, kad verslo rizika turi buti protinga ir pagrista numatoma gauti nauda. Šiuo atveju atsakovo verslo rizika buvo nepagrista. Atsakovas veike neapdairiai, per daug rizikuodamas, t. y. netinkamai vykde direktoriaus pareigas ir del to UAB ,,Precisa“ turtas nepadidejo, bet sumažejo 82 000 Lt sumai, t. y. atsakovas UAB ,,Precisa“ padare 82 000 Lt dydžio žala. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pripažino, jog ieškovas minetais veiksmais padare UAB „Precisa“ 82 000 Lt žala, taciau, nustatydamas visos žalos dydi, padare aritmetine klaida ir sprendimo rezoliucineje dalyje nurode 159 466,89 Lt visos žalos dydi, nors turejo nurodyti 161 466,89 Lt dydžio žala (59 150,40 Lt + 15 516,49 Lt + 82 000 Lt + 4 800 Lt = 161 466,89 Lt).Pagal UAB ,,Precisa“ Istatu 7.5 p., 49.25 p., 86 p. nuostatas lešos labdarai ir paramai galejo buti skirtos visuotinio akcininku susirinkimo nutarimu.

Atsakovas vienasmeniškai teikti parama ir labdara neturejo teises, todel jo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino neteisetais. Del atsakovo neteisetu veiksmu UAB ,,Precisa“ neteko 4 800 Lt ir tai yra bendrovei padaryta žala atsakovo neteisetais veiksmais, kuria atsakovas privalo atlyginti (CK 2.87 str. 2 d.).Ieškovas 2006 m. vasario 20 d. finansinio lizingo sutarties pagrindu isigijo automobili Honda Civic (b. l. 72-81, t. 1). Laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovas automobili nuomavo AB ,,Levuo“ ir už nuoma gaudavo 700 Lt per menesi (b. l. 82-86, t. 1).

Automobilio nuomos sutarti su AB ,,Levuo“ sudare atsakovas. Ieškovas bendrovei padaryta žala kildina iš per mažo 700 Lt nuomos mokescio, lyginant su lizingo imoka nuo 1 070,44 Lt iki 1 004,90 Lt, kurias UAB ,,Precisa“ bendrove kas menesi mokejo lizingo bendrovei. Taigi ieškovas negautas kas menesi 300 Lt pajamas, kurias bendrove butu gavusi, jeigu atsakovas automobili butu išnuomaves, gaunant kas menesi nuomos mokesti lygu imokai lizingui, laiko žala, padaryta bendrovei. Su tokia ieškovo pozicija negalima sutikti.

Akivaizdu, kad UAB ,,Precisa“ už gaunama 700 Lt nuomos mokesti iš dalies galejo padengti imoka lizingui. Ieškovas neirodineja, kad atsakovas išnuomavo automobili už mažesne nuomos kaina nei tuo metu buvusi automobiliu nuomos kaina Panevežio mieste ir šia aplinkybe reikalavimo atlyginti žala negrindžia. Ieškovo pozicija ta, kad nuomos mokestis turi buti lygus imokai lizingui ir tada žala bendrovei neatsiranda. Taciau teiseju kolegijos nuomone, tokia pozicija ieškovas turejo pagristi finansine-ekonomine analize, kad automobili atitinkamu laikotarpiu naudojant ne bendroves veikloje, o nuomojant ir gaunant už nuoma pajamas, mažesnis nei tuo laikotarpiu buvo sumoketa imoku lizingui, akivaizdžiai ekonomiškai buvo nenaudinga ir nuostolinga bendrovei.

Tokiu irodymu ieškovas nepateike, t. y. neirode butinosios civilines atsakomybes salygos - bendrovei padarytos žalos. Todel ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 15 526,49 Lt žalai atlyginti yra nepagristas ir turejo buti atmestas, kaip neirodžius vienos iš butinuju civilines atsakomybes salygu.Iš dalies patenkinus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, atitinkamai tarp šaliu paskirstomos bylinejimosi išlaidos, turetos pirmosios instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetos bylinejimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinejimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestu reikalavimu daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi ieškinys patenkintas 48,56 proc., tai iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 3 402 Lt žyminio mokescio ir 5 000 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi. Proporcingai atmestai ir patenkintai ieškinio daliai iš šaliu valstybes naudai paskirstoma ir priteisiama 89 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacini skunda (9,73 proc.), iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 408 Lt žyminio mokescio už apeliacini skunda.Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacini skunda (3,71 proc.) iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 60 Lt žyminio mokescio už apeliacini skunda ir 44 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi apeliacines instancijos teisme.Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Panevežio apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo dali, kuria iš atsakovo G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo BUAB ,,Precisa“ (i. k. 168954713) naudai priteista 15 516,49 Lt žalai atlyginti, panaikinti ir ieškini šioje dalyje atmesti, iš atsakovo G. Ž. priteista 159 466,89 Lt žalai atlyginti suma sumažinti iki 145 950,40 Lt. Teismo sprendimo dali del bylinejimosi išlaidu paskirstymo pakeisti ir priteisti iš atsakovo G. Ž. ieškovo BUAB ,,Precisa“ naudai 3 402 Lt žyminio mokescio už ieškini ir 5 000 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi, priteisti valstybes naudai iš ieškovo BUAB „Precisa“ 46 Lt, o iš atsakovo G.

Ž. – 43 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.Likusioje dalyje Panevežio apygardos teismo sprendima palikti nepakeista.Priteisti iš ieškovo BUAB ,,Precisa“ atsakovo G. Ž. naudai 408 Lt žyminio mokescio už apeliacini skunda.Priteisti iš atsakovo G. Ž. ieškovo BUAB „Precisa“ naudai 60 Lt žyminio mokescio už apeliacini skunda ir 44 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi apeliacines instancijos teisme. Teisejai                                                                                                                                               Virginija Cekanauskaite                                                                                                                                                             Danute Milašiene                                                                                                                                                             Egidijus Žironas