b300d9e0-05ee-429a-b3cc-c6530c8be2cd · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-26-409/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00904-2007-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.6; 2.1.3.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4(S) ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 30 d.Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant D. J.,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,gynėjams advokatams Silvai Balčiūnienei, Violetai Savickienei, Vytautui Blažaičiui,nukentėjusiesiems O. J., D. J., L. J., I.

M.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui A. K.,civilinio atsakovo VÅ¡Ä® Å iaulių ligoninės atstovams E. M., I. P.,ekspertams A. G., J. R., L. G., B. B., D. J., specialistams Antanui A. G., D. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) ligoninė gydytoja psichiatre, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, R.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) ligoninė gydytoja psichiatre, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) ligoninė gydytoja psichiatre, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: R. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį kaltinama tuo, kad ji, bÅ«dama tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja psichiatre, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras“ 11.1 punktÄ ir stacionaro gydytojo psichiatro pareiginių nuostatų patvirtintų 1998-10-06 sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu, 1.1, 1.2 punktus dėl atliekamų darbų (pagrindinių funkcijų), t. y. dirbdama nuo 2007-11-06 8.00 val. iki 2007-11-07 8.00 val. kaip gydytoja psichiatrė privalėdama ligos istorijoje nurodyti paciento apžiÅ«rėjimo laikÄ , apraÅ¡yti paciento objektyviÄ somatinę bÅ«klę, tačiau ligos istorijoje nenurodė paciento apžiÅ«rėjimo laiko, neaprašė paciento objektyviosios somatinės bÅ«klės, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2005-05-17 patvirtinto asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamento 1.1 ir 1.5 punktų reikalavimus, o bÅ«tent: 2007-11-06 priimdama sprendimÄ stacionarizuoti gydymui (duomenys neskelbtini) ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje S. J., gydytÄ nuo 2007-11-06 20.50 val. iki 2007-11-08 11.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje, kuriam nustatė klinikinę diagnozę: abstinencijos bÅ«klė su delyru ir traukuliais, kurios pagrindimÄ tinkamai neaprašė medicininėje dokumentacijoje (nėra apraÅ¡yti alkoholinio delyro simptomai), ligos istorijoje nenurodė jo apžiÅ«rėjimo laiko, neaprašė S. J. objektyviosios somatinės bÅ«klės, nemotyvuotai parinko medikamentus jo gydymui, nepaskyrė atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimų, elektrokardiogramos, kurie buvo reikalingi siekiant teisingai įvertinti bÅ«dingus Å¡iai bÅ«senai somatinius sutrikimus (elektrolitų disbalansÄ , dėl ko galimas Å¡irdies veiklos sutrikimas) ir buvo bÅ«tini pablogėjus somatinei bÅ«klei, nepaskyrė atlikti laboratorinių tyrimų (bendro kraujo, magnio, Å¡arminės fosfatazės, aspartataminotransferazės, kreatininokoncentracijų, C-teaktyvais baltymo, amilazės, Å¡lapalo, gliukozės, alanino aminotransferazės, kreatinino koncentracijų nustatymo), kurie buvo paskirti nesavalaikiai – tik 2007-11-08 ir nepilnai, tokiu bÅ«du netinkamai atliko pareigÄ , dėl ko (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydant Å«mų psichikos sutrikimÄ , medicinos priemonės buvo taikytos nepilnai ir nesavalaikiai, ir tai turėjo įtakos S. J. bÅ«senos pablogėjimui, taikytos medicinos priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir turėjo tiesioginės įtakos S. J. mirčiai, kuris 2007-11-08 11.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje mirė, t. y. neatliko savo pareigų dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, dėl to padaryta didelė žala nukentėjusiesiems O.

J., L. J., I. M. ir D. J. dėl vyro ir tėvo mirties.J. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį kaltinama tuo, kad ji bÅ«dama tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja psichiatre, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymų Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos mn 53:2005 „Gydytojas psichiatras“ 11.9 punktÄ ir stacionaro gydytojo psichiatro pareiginių nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2007-02-13 įsakymu Nr. D-1-11A 1 ir 2 punktus dėl atliekamų darbų (pagrindinių funkcijų), t. y. dirbdama nuo 2007-11-07 8.00 val. iki 2007-11-08 8.00 val. kaip gydytoja psichiatrė privalėdama į paciento sveikatos bÅ«klės ligos istorijÄ Ä¯raÅ¡yti indikacijų suvaržymo paskirto fiksavimo bÅ«do, paciento, kuriam taikomos fizinio suvaržymo priemonės, stebėjimo lape nenurodė registruotinų sveikatos rodiklių vertinimo ir užraÅ¡ymo dažnumo bei trukmės, tuo pažeidė fizinio suvaržymo – ligonio fiksavimo prie lovos specialiosios paskirties diržais metodikos, patvirtintos (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2005-06-20 įsakymu Nr. D-1-39, 1,2,5 punktų reikalavimus, o bÅ«tent: 2007-11-07 16.30 val., paskirdama S. J., gydytam nuo 2007-11-06 20.50 val. iki 2007-11-08 11.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje, kuriam buvo nustatyta klinikinė diagnozė: abstinencijos bÅ«klė su delyru ir traukuliais, fizinio suvaržymo priemonę - rankų ir kojų fiksacijÄ diržais, kuri buvo taikyta nuo 2007-11-07 16.30 val. iki 2007-11-08 10.30 val., netinkamai atliko pareigÄ - stebėjimo lape nenurodė registruotinų sveikatos rodiklių vertinimo ir užraÅ¡ymo dažnumo bei trukmės, nepaskyrė atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimų, elektrokardiogramos, kurie buvo reikalingi siekiant teisingai įvertinti bÅ«dingus Å¡iai bÅ«senai somatinius sutrikimus (elektrolitų disbalansÄ dėl ko galimas Å¡irdies sutrikimas) ir buvo bÅ«tini pablogėjus somatinei bÅ«klei, gydymo metu pablogėjus S. J. sveikatos bÅ«klei, nepaskyrė atlikti laboratorinius tyrimus (bendro kraujo, magnio, Å¡arminės fosfatazės, aspartataminotransferazės, kreatininokoncentracijų, C-teaktyvais baltymo, amilazės, Å¡lapalo, gliukozės, alanino aminotransferazės, kreatinino koncentracijų nustatymo), kurie buvo paskirti nesavalaikiai – tik 2007-11-08 ir nepilnai, nemotyvuotai parinko medikamentus, blogėjant S. J. psichikos bÅ«senai (tapus psichosomatiÅ¡kai sujaudintam, pradėjus neadekvačiai elgtis), iÅ¡ esmės nekoregavo gydymo, paciento bÅ«klei pablogėjus bei perkėlus jį į intensyvios priežiÅ«ros palatÄ ir paskyrus laikinas fizinio suvaržymo priemones, nemotyvuotai taikė laikino suvaržymo priemones, nevertino S. J. bÅ«senos dinamikos, nesiėmė adekvačių medikamentinių priemonių psichozės slopinimui, dėl ko (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydant Å«mų psichikos sutrikimÄ , medicinos priemonės buvo taikytos nepilnai ir nesavalaikiai, tai turėjo įtakos S. J. bÅ«senos pablogėjimui, taikytos medicinos priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir turėjo tiesioginės įtakos S. J. mirčiai, kuris 2007-11-08 11.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje mirė, t. y. neatliko savo pareigų dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, dėl to padaryta didelė žala nukentėjusiesiems O.

J., L. J., I. M. ir D. J. dėl vyro ir tėvo mirties.Kaltinimas J. P. patikslintas pagal prokurorės baigiamojoje kalboje pareikÅ¡tÄ Â praÅ¡ymÄ dėl padarytos techninės klaidos iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti žodžius: „staiga pradėjus blogėti paciento somatinei bÅ«senai (pradėjus trikti hemodinamikai) nevertino S. J. bÅ«senos“. A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį kaltinama tuo, kad ji bÅ«dama tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja psichiatre, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras“ 11.1 punktÄ ir stacionaro gydytojo psichiatro pareiginių nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2003-12-18 įsakymu Nr. P-1-311 2.1, 2.2 punktus, t. y. dirbdama nuo 2007-11-07 nuo 8.00 val. iki 17 val. bei 2007-11-08 nuo 8.00 val. iki 11.10 val., kaip gydytoja psichiatrė privalėdama į paciento sveikatos bÅ«klės ligos istorijÄ Ä¯raÅ¡yti paciento apžiÅ«rėjimo laikÄ , neaprašė paciento objektyvios somatinės bÅ«klės, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2005-05-17 patvirtinto asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamento 4.1 ir 4.5 punktų reikalavimus, nevertino paciento sÄ monės, kvėpavimo, kitų gyvybiÅ¡kai svarbių organų veiklos, nesuteikė bÅ«tinosios medicinos pagalbos, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus patvirtintos pirmosios pagalbos kritinių bÅ«klių atvejais procedÅ«ros 6 punkto reikalavimÄ , suaugusiojo žmogaus gaivinimo standarto patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-06-17 įsakymu Nr. V-357, 10.2, 10.5, 10.9 punktų reikalavimus, o bÅ«tent: nuo 2007-11-06 20.50 val. iki 2007-11-08 11.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje gydyto S. J., kuriam buvo nustatyta klinikinė diagnozė: abstinencijos bÅ«klė su delyru ir traukuliais, ligos istorijoje nenurodė jo apžiÅ«rėjimo laiko, neaprašė S. J. somatinės bÅ«klės, nepaskyrė atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimų, elektrokardiogramos, kurie buvo reikalingi siekiant teisingai įvertinti bÅ«dingus Å¡iai bÅ«senai somatinius sutrikimus (elektrolitų disbalansÄ dėl ko galimas Å¡irdies sutrikimas) ir buvo bÅ«tini pablogėjus somatinei bÅ«klei, gydymo metu pablogėjus S. J. sveikatos bÅ«klei, nesavalaikiai – tik 2007-11-08 ir nepilnai paskyrė atlikti laboratorinius tyrimus (bendro kraujo, magnio, Å¡arminės fosfatazės, aspartataminotransferazės, kreatininokoncentracijų, C-teaktyvais baltymo, amilazės, Å¡lapalo, gliukozės, alanino aminotransferazės, kreatinino koncentracijų nustatymo), nemotyvuotai parinko medikamentus, blogėjant S. J. psichikos bÅ«senai (tapus psichosomatiÅ¡kai sujaudintam, pradėjus neadekvačiai elgtis), iÅ¡ esmės nekoregavo gydymo, paciento bÅ«klei pablogėjus bei perkėlus jį į intensyvios priežiÅ«ros palatÄ ir paskyrus laikinas fizinio suvaržymo priemones, nemotyvuotai taikė laikino suvaržymo priemones, nevertino S. J. bÅ«senos dinamikos, nesiėmė adekvačių medikamentinių priemonių psichozės slopinimui, staigiai pradėjus blogėti paciento somatinei bÅ«senai (trinkant hemodinamikai), nevertino S. J. bÅ«senos, konstatavus arterinio kraujospÅ«džio kritimÄ , nevertino staigaus bÅ«senos pasikeitimo priežasties, neskyrė papildomų tyrimų (įskaitant EKG), iki atvykstant greitajai pagalbai neskyrė jokio papildomo gydymo, (duomenys neskelbtini) ligoninėje konstatavus gyvybinių funkcijų sutrikimÄ , S. J. netaikė jokių gaivinimo priemonių, tokiu bÅ«du (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydant Å«mų psichikos sutrikimÄ , medicinos priemonės buvo taikytos nepilnai ir nesavalaikiai, ir tai turėjo įtakos S. J. bÅ«senos pablogėjimui, taikytos medicinos priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir turėjo tiesioginės įtakos S. J. mirčiai, kuris 2007-11-08 11.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės Å«mių bÅ«klių vyrų skyriuje mirė, t. y. neatliko savo pareigų dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, dėl to padaryta didelė žala nukentėjusiesiems O.

J., L. J., I. M. ir D. J. dėl vyro ir tėvo mirties.Kaltinimas A. V. patikslintas pagal prokurorės baigiamojoje kalboje pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl padarytos techninės klaidos patikslinti A. V. darbo laikÄ , pakeičiant jį į 2007-11-07 nuo 8 val. iki 17 val. bei 2007-11-08 nuo 8 val. iki 11.10 val. Apklausta teisme kaltinamoji R. A. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji nepažeidė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras“ 11.1 ir 11.2. punktų.

Jos budėjimo metu pacientas S. J. 2007-11-06 20:50 val. (laikas fiksuotas „Gydymo stacionare istorijos“ tituliniame lape, kas atitinka apžiÅ«ros laikÄ ) atsiųstas iÅ¡ VieÅ¡osios įstaigos Å iaulių apskrities ligoninės priėmimo skyriaus su gydytojo terapeuto E. J. siuntimu, siuntime nurodyta diagnozė: priklausomybė alkoholiui, abstinencija, simptominė epilepsija. Siuntime raÅ¡oma, kad „2 metus vartojo alkoholį, atsirado alkoholinė epilepsija. Objektyviai: ligonis dezorientuotas P 90 k/min.

AKS 120/90 mm Hgst“. Pacientas S. J. ir jį lydinti žmona į psichiatrijos ligoninės priėmimo skyrių atvyko su taksi. IÅ¡siaiÅ¡kinta, kad gydytojas E. J. atsiuntė pacientÄ namiÅ¡kiams reikalaujant. IÅ¡ gydytojo E. J. siuntimo ji suprato, kad minėtas gydytojas (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje apžiÅ«rėjo pacientÄ , reikiamai jį iÅ¡tyrė, įvertino jo terapinę-somatinę bÅ«senÄ , dėl buvusių epilepsijos priepuolių, kurie atsirado dėl ilgalaikio toksinio alkoholio poveikio į smegenis, nukreipė neurologės A.

K. konsultacijai, po ko, rekomendavo ambulatorinį gydymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ir somatinė, ir neurologinė paciento bÅ«sena buvo nebloga ir apžiÅ«rėję gydytojai nenustatė indikacijų stacionariniam gydymui (duomenys neskelbtini) ligoninėje bei iÅ¡leido pacientÄ Ä¯ namus ir tik namiÅ¡kiams reikalaujant gydytojas E. J. parašė siuntimÄ Ä¯ Psichiatrijos ligoninę, todėl neorganizavo medicininio transporto ir iÅ¡leido pacientÄ savarankiÅ¡kai vykti į Psichiatrijos ligoninę. Ji pasikalbėjo su pacientu ir jo žmona.

Pacientas skundėsi kojų tirpimu, vidiniu drebėjimu, bendru silpnumu, nemiga, epilepsijos priepuoliais. Paciento žmona teigė, kad vyras girtauja daug metų, apie metus laiko girtauja praktiÅ¡kai be pertraukos, prieÅ¡ 3 dienas vyrui pasidarė labai blogai, todėl nutraukė gėrimÄ . DienÄ prieÅ¡ atvykstant jautėsi neblogai, žmonos teigimu, naktį miegojo, o stacionarizavimo dienÄ apie 12 val. įvyko pirmas stiprus epilepsijos priepuolis, kvietėsi greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , buvo suleisti vaistai, pacientas paliktas namuose.

Apie 19.30 val. įvyko pakartotinas epilepsijos priepuolis, pakartotinai kviesta greitoji medicinos pagalba, kuri ligonį atvežė į Å iaulių apskrities ligoninę. Nei pacientas, nei jo žmona nenurodė, kad pacientas skųstųsi ar bÅ«tų sirgęs kokiomis nors vidaus organų ar Å¡irdies ligomis, žmona tik nurodė, kad vyras serga žvyneline liga. ApžiÅ«rėjusi pacientÄ ji aprašė objektyviÄ bÅ«senÄ : orientacija pablogėjusi, nors situacijÄ suvokia teisingai, įsitempęs, yra kÅ«no tremoras, mÄ stymas konkretus, dėmesys pablogėjęs. AktyviÄ simptomatikÄ , tai yra, haliucinacijas, kliedesius, neigia, viso kÅ«no oda Å¡erpetuota.

ApžiÅ«ros metu ji įvertino ir psichinę, ir somatinę bÅ«senÄ , savo ranka spaude įrašė arterinį kraujospÅ«dį – AKS 167/105 mm Hgst, pulsÄ - P-78 k/min, temperatÅ«rÄ 37,2o C. Paciento Å¡irdies veikla buvo ritmiÅ¡ka, alsavimas vezikulinis. Kadangi ji nenustatė jokios patologijos, papildomai apie tai atskira pastraipa neįrašė, nes rutiniÅ¡kai yra įraÅ¡oma patologija ir neapraÅ¡inėjama norma. ApžiÅ«rėjusi pacientÄ nustatė hospitalizavimo diagnozę: abstinensijos bÅ«sena vartojant alkoholį su delyru ir traukuliais.

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ir temperatÅ«ra yra bÅ«dingi abstinencijos bÅ«senai. Pagal Å iaulių psichiatrijos ligoninėje asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamento procedÅ«rÄ , patvirtintÄ 2005-05-17 direktoriaus įsakymu Nr. D1-23, budintis gydytojas įraÅ¡o diagnozę hospitalizuojant, jos detaliai nepagrindžiant. Yra pagrindžiama klinikinė diagnozė, kuri yra nustatoma per tris dienas ir jÄ pagrindžia gydantis gydytojas. Toje pačioje Å iaulių psichiatrijos ligoninėje asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamento procedÅ«roje nenurodyta, kad budintis gydytojas, jei nėra indikacijų, tai yra, somatinių sutrikimų ar kritinių somatinių bÅ«senų, turėtų skirti laboratorinius tyrimus.

Ligonio tyrimo planÄ sudaro ir jį realizuoja gydantis gydytojas. ApžiÅ«rėjusi pacientÄ ir nustačiusi diagnozę, ji paskyrė rÅ«pestingÄ priežiÅ«rÄ , tai yra, pirmÄ režimÄ , be to, ji paskyrė papildomai 22 valandÄ pamatuoti arterinį kraujo spaudimÄ , kas ir buvo padaryta. Arterinis kraujo spaudimas, įraÅ¡ytas į slaugos lapÄ slaugytojos J. R., buvo 160/100 mm Hgst, pulsas 78 k/min. Ji paskyrė motyvuotÄ ir adekvatų gydymÄ : fiziologinio natrio chlorido 0,9% tirpalo infuzijÄ 500 ml, Ringerio tirpalo 500 ml infuzijÄ .

Å iuos tirpalus ji paskyrė alkoholio skilimo produktų greitesniam iÅ¡valymui iÅ¡ organizmo, galimos rehidratacijos korekcijai ir tuo pačiu elektrolitų balanso palaikymui. Finlepsinas 0,2 - prieÅ¡traukulinis medikamentas. Sol. Milgammi 2ml - kurį sudaro vitaminai: 50 mg B1 tiaminchloridohidrochloridas, 50 mg B6 piridoksino hidrochoridas, ir 500 mikrogramų B12 Cianokobalamino. Vitaminų kompleksÄ ji paskyrė todėl, kad esant chroniniam alkoholizmui dažnai yra vitaminų trÅ«kumas, o vitaminai reikalingi užtikrinti normaliÄ medžiagų apykaitÄ , tuo pačiu pagerinti visų organų funkcionavimÄ .

Sol. Tiapridali 2,0 (100 mg) (neuroleptikas) - delyro prevensijai. Hipnogeni 10 mg - miego pagerinimui. Pacientas priėmimo metu nesiskundė, kad bÅ«tų vėmęs ar viduriavęs, nebuvo fiziÅ¡kai iÅ¡sekęs, neatrodė, kad bÅ«tų badavęs, nebuvo jokių alkoholinės acidozės simptomų (pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, rÅ«gÅ¡tus kvapas iÅ¡ burnos, sÄ monės sutrikimas, alsavimo sutrikimas). Pacientas nesiskundė nei Å¡irdies skausmais, nei Å¡irdies ritmo sutrikimais. ApžiÅ«rint ir iÅ¡klausant Å¡irdies veikla buvo ritmiÅ¡ka, vadinasi kliniÅ¡kai nebuvo stebimi elektrolitų ar Å¡armų rÅ«gščių disbalanso reiÅ¡kiniai.

Ji pacientÄ apžiÅ«rėjo 20.50 val., vadinasi, tarp terapeuto apžiÅ«ros ir jos apžiÅ«ros praėjo 35 min., per kurias negalėjo atsirasti reikÅ¡mingi elektrolitų ar Å¡armų rÅ«gščių balanso sutrikimai, todėl nebuvo indikacijų ekstra tvarka skirti laboratorinius biocheminius kraujo tyrimus ir atlikti elektrokardiogramÄ . Slaugytoja J. R. paciento bÅ«senÄ naktį vertino kaip stabiliÄ , todėl tik ryte informavo jÄ , kad paciento bÅ«sena pagerėjo, jo hemodinamika, tai yra arterinis kraujo spaudimas ir pulsas, buvo stabilÅ«s, temperatÅ«ra - 37.2o C.

Ji, kaip budinti gydytoja, suteikė bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ , nustatė diagnozę hospitalizuojant, paskyrė aktyvų paciento stebėjimÄ , motyvuotÄ , adekvatų gydymÄ , nes paciento bÅ«sena jos budėjimo metu visapusiÅ¡kai pagerėjo. Kad jos paskirtas gydymas buvo motyvuotas ir teisingas, taip pat rodo valstybinio medicininio audito, atlikto (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2008-10-22 Nr. 4A-240 (K-1-3) iÅ¡vados, kad buvo pažeistos asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamentas, o ligonio gydymo, tyrimo ir stebėjimo klaidų nenustatyta. NeįraÅ¡ydama paciento apžiÅ«rėjimo laiko ir smulkiai neapraÅ¡ydama objektyvios somatinės bÅ«senos (neparašė, kad Å¡irdies veikla buvo ritmiÅ¡ka ir plaučiuose alsavimas vezikulinis) padarė ligos istorijos pildymo reglamento klaidas, kurios neturi jokio priežastinio ryÅ¡io su paciento mirtimi.Apklausta teisme kaltinamoji J.

P. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji budėjo Å iaulių psichiatrijos ligoninėje nuo 2007-11-07 08.00 val. iki 2007-11-08 08.00 val. ir už paciento S. J. bÅ«klę buvo atsakinga tik po gydančios gydytojos darbo valandų. Ūmių bÅ«senų skyriuje dirbęs med. slaugytojas A. V. 2007-11-07 16.30 val. informavo jÄ , kad pacientas S. J. tapo neramus, agresyvus, neįmanoma suleisti vaistų. Kadangi tuo metu gydančios gydytojos A. V. skyriuje nebuvo, ji pavadavo nesantį skyriaus gydytojÄ . Ji rÅ«pestingai ir atidžiai apžiÅ«rėjo S. J., įvertino paciento somatinę, neurologinę ir psichikos bÅ«klę, susipažino su jo ligos istorija, paskyrimais, apžiÅ«rėjo ligonį.

Pats ligonis jokių nusiskundimų neiÅ¡sakė. Somatoneurologinė bÅ«klė buvo normali. Å irdies veikla buvo ritmiÅ¡ka, pulsas 88 k/min, arterinis kraujo spaudimas 120/80 mm Hgst, kvėpavimas normalus, kraujotakos sutrikimų nebuvo. Ligonis buvo labai judrus, aktyvus. Psichikos bÅ«klė buvo bÅ«dinga psichikos sutrikimui - abstinencijos bÅ«klei su delyru ir traukuliais, vartojant alkoholį. Ligonis nesiorientavo situacijoje, elgėsi neadekvačiai, buvo neramus, agresyvus, piktas, nereagavo į praÅ¡ymus, neleido suleisti vaistų, puolė muÅ¡ti kitus ligonius, med. personalÄ , spardėsi, aktyviai iÅ¡sakė klausos ir regos haliucinacijas.

Ji paprašė ligonį nurimti, bet Å¡is jos praÅ¡ymų nevykdė. Ji ligoniui paaiÅ¡kino, kad jis bus fiksuojamas, bet Å¡is ir toliau nenurimo. Ligos istorijoje buvo nustatyta klinikinė diagnozė F 10.4. Visa tai įvertinusi, siekiant užtikrinti paties paciento ir aplinkinių saugumÄ , ji priėmė sprendimÄ taikyti laikinas fizinio suvaržymo priemones - fiksuoti S. J.. Tai darydama ji vadovavosi Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymu (2005-06-06 Nr. 1-924) ir (duomenys neskelbtini) ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis direktoriaus įsakymu 2005-02-11 Nr. Dl-12, pasirašė ant specialaus fiksacijos lapo Fl-4, nurodė fiksavimo bÅ«dÄ - fiksuoti rankas ir kojas ir stebėti psichikos bÅ«klę.

Jokių kontraindikacijų S. J. fiksavimui nebuvo. Ä®raÅ¡Ä ligos istorijoje apie ligonio fiksavimÄ padarė gydanti gydytoja A. V.. Ligonis S. J. buvo fiksuotas su pertraukomis, kurių metu buvo matuojamas arterinis kraujo spaudimas, pulsas, kÅ«no temperatÅ«ra, buvo maitinamas, papildomai pagirdomas, pakeičiama patalynė, pervelkami drabužiai, vedamas į tualetÄ , tai yra, buvo pastoviai stebimas, slaugomas, prižiÅ«rimas, gydomas. Kadangi visÄ laikÄ buvo neramus, agresyvus, 17.30 val. puolė ant slaugytojo padėjėjo ir ant kito ligonio, norėjo iÅ¡traukti kateterį, haliucinavo, tai yra, sakė, kad kitam ligoniui leidžiami nuodai, fiksacija nuo 17.30 val. tęsta iki 2007-11-08 08.00 val.

Pacientas S. J. naktį mažai miegojo, atfiksuotas pabusdavo ir vėl tapdavo neramus, agresyvus. Visa tai buvo apraÅ¡yta slaugos plane, fiksacijos lape, budėjimų perdavimo žurnale. Jos nurodymu med. slaugytojas A. V. užpildė specialų ligonio fiksacijos lapÄ - formÄ F1-4 „Paciento, kuriam taikomos fizinio suvaržymo priemonės, stebėjimo lapas“. Å itoje senoje formoje, galiojusioje 2007-11-07 dienÄ , patvirtintoje Å . P. ligoninės direktoriaus 2005-06-20 įsakymu Nr. D-1-39, buvo atžymimi psichikos bÅ«klės pakitimai.

Somatinė bÅ«klė buvo pastoviai stebima ir somatinės bÅ«klės pakitimai buvo atžymimi paskyrimų lape, slaugos plane, budėjimų perdavimų žurnale, temperatÅ«ros lape, ligos istorijos dienyne. Kadangi pacientas buvo perkeltas į intensyvaus stebėjimo palatÄ , jam buvo paskirtas I režimas, jis buvo iÅ¡tisÄ parÄ stebimas slaugytojo padėjėjo ir med. slaugytojo. Buvo stebima psichikos bÅ«klė (sÄ monė, orientacija, elgesys, suvokimas, mÄ stymas, kontaktas, aktyvi psichopatologija), stebimas dėl traukulių priepuolių pasikartojimo, sekama somatinė bÅ«sena, fiziologinė veikla, mityba, skysčių vartojimas, Å¡lapinimasis, matuojamas kraujo spaudimas, pulsas, temperatÅ«ra.

Vėliau somatinės bÅ«klės patologinių sutrikimų nenustatyta, gydymas nekeistas ir dėl to ligos istorijoje daryti įraÅ¡o nereikėjo. Jai nereikėjo paskirti klinikinių, biocheminių tyrimų, elektrokardiogramos, konsultacijų, nes paciento S. J. somatinė bÅ«klė buvo stabili, hemodinamikos, homeostazės sutrikimų nebuvo. Ligonį S. J. po gydančios gydytojos A. V. darbo valandų ji apžiÅ«rėjo labai rÅ«pestingai, kelis kartus iÅ¡klausė jo Å¡irdies veiklÄ , alsavimÄ plaučiuose.

S. J. buvo sÄ moningas, neiÅ¡sakė jokių nusiskundimų, Å¡irdies veikla buvo ritmiÅ¡ka, liežuvis drėgnas, pilvas neskausmingas. Med. slaugytojai A. V. ir L. B. kelis kartus matavo AKS, pulsÄ , temperatÅ«rÄ , viskas buvo normos ribose – arterinis kraujo spaudimas 120/80 - 140/90 mm Hg st, pulsas 88 - 100 k/min. Nebuvo jokių simptomų, kurie keltų abejonę dėl diagnozės ar keltų įtarimÄ dėl Å¡irdies veiklos patologijos. Homeostazės sutrikimo klinikinių pasireiÅ¡kimų nebuvo, tai yra, ligonio nepykino, nebuvo acetono kvapo iÅ¡ burnos, pilvo skausmų, jis nevėmė, neviduriavo.

Ligoniui lašinti skiediniai Nacl, Ringeris, kuriuose yra elektrolitai. Jos budėjimo metu paciento somatinė būklė neblogėjo, buvo tik tipiška nustatytai diagnozei – abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais, psichinė būsena. Ji buvo tik prasidėjusi. Alkoholinis delyras yra tokia būklė, kuri neturi morfologinio substrato ir jokie tyrimai jo neparodo, todėl klinikinėje praktikoje tyrimai atliekami tik tuomet, kai įtariama kita patologija. Pacientas S. J. atvyko iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, buvo apžiūrėtas gydytojo terapeuto ir neurologo, kurie nerado somatinių susirgimų.

Jiems nebuvo įtarimų apie galimÄ Å¡irdies veiklos sutrikimÄ , galimus elektrolitų, Å¡armų, rÅ«gščių balanso sutrikimus. Budinti gydytoja R. A. ir gydanti gydytoja A. V. jokių somatinių sutrikimų taip pat nenustatė. S. J. buvo atlikti laboratoriniai tyrimai antrÄ parÄ - jie nerodė iÅ¡eminės Å¡irdies ligos, nekėlė jokių įtarimų. 2009-05-05 M.Riomerio Universiteto teismo med. instituto ekspertizės akto Nr. EDM 63/09(01) iÅ¡vados 2 p. nurodyta, kad tyrimai buvo bÅ«tini pablogėjus somatinei bÅ«klei.

Jos budėjimo metu somatinė bÅ«klė buvo stabili, hemodinamikos sutrikimų nebuvo. GydymÄ paskyrė ir koregavo gydanti gydytoja A. V.. Gydymo koreguoti nereikėjo, nes jis buvo motyvuotai koreguotas, kai tik pablogėjo psichikos bÅ«sena. 2007-11-07 16.30 val., papildomai paskirtas Tiapridali 2,0 į raumenis ir pratęstas gydančios gydytojos. Nakčiai (21 val.) padidinta Diazepami dozė. Ji laikėsi atsargumo principo, neskyrė daugiau raminančių medikamentų, nes didelės dozės bÅ«tų per daug užslopinę ir sukėlę nepageidaujamus paÅ¡alinius reiÅ¡kinius.

Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės kontrolės 2008-10-22 sprendime Nr.4A-240 (K-1-3) pažymėta, kad ji pažeidė tiktai fizinio suvaržymo - ligonio fiksavimo prie lovos metodikÄ ir nuspręsta pasiraÅ¡ytinai supažindinti jÄ su pažeistų teisės aktų, reglamentuojančių medicininių dokumentų pildymo tvarkÄ , reikalavimais. Bet Å¡is drausminis pažeidimas yra susijęs su dokumentų pildymu, o ne su ligonio gydymu ir tyrimu, jis nėra priežastiniame ryÅ¡yje su paciento S. J. mirtimi.

Kitų jos darbo trÅ«kumų nerasta. Jos budėjimo pabaigoje, 2007-11-08 ryte, S. J. somatinė bÅ«klė nebuvo pablogėjusi, jis buvo sÄ moningas, jokių nusiskundimų neiÅ¡sakė, Å¡irdies veikla buvo ritmiÅ¡ka, arterinis kraujo spaudimas, pulsas buvo normalÅ«s. Ligonio somatinė bÅ«klė pablogėjo staiga, jau po jos darbo valandų, t.y. 10.30 val. Jos veiksmai neturėjo tiesioginės įtakos ligonio S. J. sveikatai ir mirčiai. Ji nesutinka su Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus deontologinės ekspertizės akto Nr. EDM 63/09(01) iÅ¡vadomis, nes jos prieÅ¡tarauja Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Å iaulių skyriaus teismo eksperto H.

D. išvadai Nr. M 818/07 (04), kurioje rašoma, kad S. J. mirtis įvyko staiga nuo ūminės išeminės širdies ligos 2009-11-08 d. 11 val. 10 min. M.Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo med. eksperto H. D. specialisto išvadoje Nr.818/07 (04) aprašyti objektyvūs tirto S. J. kraujagyslių, širdies, kepenų pakitimai, kurie atsiranda pastovaus nesaikingo alkoholio vartojimo pasėkoje, dėl kurių ir išsivystė Ūminė išeminė širdies liga, kuri komplikavosi Ūminiu širdies veiklos sutrikimu (o ne atvirkščiai).

Rasti aterosklerotiniai ir distrofiniai širdies ir kepenų pakitimai. Tai patvirtina, kad paciento S. J. somatinė būklė pablogėjo staiga, 2007-11-08 d. 10 val. 30 min., jos darbo laikui pasibaigus. M. Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 63/09 (01) pateikta prielaida, o ne neginčijama išvada: „tikėtina, jog S. J. mirties priežastimi buvo Ūminis širdies veiklos sutrikimas dėl homeostazės sutrikimų“, o ne Ūminė išeminė širdies liga.

Išvada nepagrista tyrimais ir argumentais, pateikta tik hipotezė, o ne objektyvus įrodymas, todėl jomis negali būti vadovaujamasi. Ligoniui buvo skirtas gydymas skiediniais, kurie reguliuoja homeostazę (Sol. Ringeri, Sol. Nacl, kuriuose yra elektrolitai, K, Na, Mg, Ca, Cl), todėl homeostazės sutrikimų nebuvo. Klinikiniame vaizde taip pat nebuvo jos sutrikimų požymių. Tai patvirtina atliktas biocheminis Mg kiekio kraujyje tyrimas, Mg - 0,77 mmol/l (norma 0,74 - 0.99 mmol/l), t.y. normalus, nors ir buvo traukulių priepuoliai.

Ji dirbo maksimaliai atidžiai, rÅ«pestingai, dėmesingai, atsargiai, rėmėsi profesine kvalifikacija ir jokios nusikalstamos veikos nepadarė.Apklausta teisme kaltinamoji A. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje Å«mių bÅ«senų vyrų skyriuje, 2007 m. lapkričio mėnesį ligoninės pavadinimas buvo (duomenys neskelbtini) ligoninė. 2007 m. lapkričio 7 d. rytÄ per naktį budėjęs personalas pasakė, kad pacientas S. J. skundžiasi silpnumu, naktį pavirÅ¡utiniÅ¡kai miegojo.

Apklausus pacientÄ , jis nusiskundimų neiÅ¡sakė, pripažino, kad kartojosi traukulių priepuoliai, kraujospÅ«dis ir pulsas buvo normalÅ«s. Ji, įvertinusi terapeuto, neurologo iÅ¡vadas, budinčios gydytojos surinktus duomenis, apklaususi pacientÄ ir įvertinusi jo somatinę, psichinę bÅ«senÄ nustatė diagnozę - abstinencijos bÅ«klę su delyru ir traukuliais. Buvo numatytas psichiatrinis stebėjimas, atkreipiant dėmesį dėl galimai pasikartojančių traukulių, numatytas medikamentinis gydymas, buvo numatyti kraujo tyrimai pagal indikacijas.

Budinčios gydytojos buvo paskirtas I režimas, tačiau tuo metu tai nebebuvo bÅ«tina, todėl pacientas buvo paguldytas bendroje skyriaus palatoje. Tik 16.30 val. jai budinti slaugytoja pranešė, kad pacientas pasidarė neorientuotas, sujaudintas, prasidėjo haliucinacijos, stumdė spinteles, todėl pacientas buvo perkeltas į intensyvaus stebėjimo palatÄ , kur visÄ parÄ buvo stebimas slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų, informuojant personalÄ apie bÅ«klės pasikeitimus. S. J. atveju keitėsi tik psichinė bÅ«sena, jokių somatinių sutrikimų simptomų nebuvo pastebėta.

Fiksacija pacientui buvo skirta po 16.30 val., ji Å¡iam budinčios gydytojos J. P. sprendimui pritarė, nes fiksacija buvo bÅ«tina dėl paciento ir kitų saugumo, kadangi pacientas buvo neramus, neprognozuojamo elgesio. Ä®raÅ¡Ä medicininėje kortelėje padarė ji. Kada buvo taikytos fiksacijos priemonės, paciento fizinė somatinė bÅ«klė buvo stabili. 2007-11-08 rytÄ , penkiaminutės metu personalas pranešė, kad S. J. neorientuotas, naktį nemiegojo. ApžiÅ«rėjus pacientÄ , jo somatinė bÅ«klė buvo normos ribose, kraujospÅ«dis, pulsas, temperatÅ«ra buvo normalÅ«s, tačiau psichinė bÅ«sena buvo sutrikusi, stebima dezorientacija, tremoras, todėl pacientas buvo paliktas stebėjimo palatoje, pratęstos suvaržymo priemonės. Kadangi pacientas buvo susijaudinęs, neorientuotas, labai neramus, buvo paskirtas papildomas raminamas gydymas, tęsti B grupės vitaminai, paskirta papildoma laÅ¡elinė Ringeris, kuris reguliuoja elektrolitus.

Paciento somatinė bÅ«klė pablogėjo lapkričio 8 d. apie 10.00 val. TemperatÅ«ra buvo 38,1C, todėl buvo paimti kraujo tyrimai ir užregistruota terapeuto konsultacijai. Elektrokardiogramos tuo metu nebuvo galima padaryti dėl kÅ«no tremoro. Vėliau dar pamatavus S. J. kraujospÅ«dį, jis buvo 140/90, pulsas buvo padažnėjęs iki 130 kartų per minutę, tada ji vėl koregavo gydymÄ - paskyrė etamanolį, kuris reguliuoja ritmÄ ir kraujospÅ«dį. Kai pacientas aprimo dar buvo tęsiamas virÅ¡utinių galÅ«nių fiksavimas, kad galėtų sulašėti laÅ¡elinė, tuo metu paciento kraujospÅ«dis buvo sumažėjęs, sÄ monė buvo aiÅ¡ki, pacientas atsakinėjo į klausimus.

Kadangi buvo numatyta terapeuto konsultacija, ji personalui liepė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir ruoÅ¡ti pacientÄ perkėlimui į somatinio profilio ligoninę, kur bÅ«tų įvertinta tiksliai somatinė bÅ«sena. Personalas gabeno pacientÄ Ä¯ ligoninės priėmimo skyrių, o ji tuo metu pildė siuntimÄ . Po kurio laiko jos buvo papraÅ¡yta nueiti į priėmimo skyrių, nes paciento bÅ«klė pasikeitė. Jai nuėjus, pacientas neatsakė į klausimus, jo sÄ monė buvo aiÅ¡kiai sutrikusi, buvo stebimas kÅ«no tremoras, pulsas, kraujospÅ«dis pacientui neiÅ¡simatavo, todėl kartu su jau atvykusiu greitosios pagalbos ekipažu buvo taikytos gaivinimo priemonės, vėliau atvyko kitas greitosios pagalbos ekipažas, su kuriuo buvo tęsiamos gaivinimo priemonės. NežiÅ«rint to, įvyko paciento klinikinė mirtis.

Mano, jog paciento S. J. mirtį lėmė alkoholinė liga, jos veiksmai įtakos mirčiai neturėjo. Nukentėjusioji O. J. parodė, kad su S. J. gyveno santuokoje. Vyras buvo darbÅ¡tus, negirtuokliavo. 2007 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. vyras parėjęs į namus virtuvėje susmuko. Ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , pranešė netoli gyvenančioms mamai ir vyro seseriai, su jomis, kol atvyko greitoji medicinos pagalba, vyrÄ atgaivino. Atvykę medikai suleido vaistų, į ligoninę nevežė, pasakė, kad vyras pervargęs ir turi pailsėti.

Tos pačios dienos vakare, apie 19.30 val. vyrui įvyko antras priepuolis – susmuko, pamėlo, traukulių ji nematė. IÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , vyrÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Ä® ligoninę su vyru ji važiavo kartu. Priėmimo skyriuje į kabinetÄ jos neįleido. Išėjęs iÅ¡ gydytojo kabineto vyras pasakė, kad važiuoja namo, rytÄ reikės eiti pas Å¡eimos gydytojÄ . Ji matė, kad vyrui kažkas negerai, todėl prašė, kad vyrÄ stebėtų nors vienÄ dienÄ ligoninėje, bet buvo atsakyta, kad nėra vietų, o jeigu taip nori, gali važiuoti į psichiatrijos ligoninę, iÅ¡rašė siuntimÄ .

Ä® psichiatrijos ligoninę nuvyko taksi. Ten vyrÄ paguldė, jai kartu likti neleido. Ji gydytojai R. A. sakė, kad vyras apie 6 metus iÅ¡gerdavo alaus, bet kad iÅ¡tisai gėrė metus laiko ji nesakė. KitÄ dienÄ Ä¯ ligoninę buvo nuvažiavusi dukra L., o ji su vyru kalbėjosi telefonu. Vyras sakė, kad jaučiasi gerai, kalbėjo riÅ¡liai. Duktė jai pasakė, kad tėčiui atnešė sulaÅ¡inti laÅ¡elinę ir jam prasidėjo kažkokie traukuliai. Vakare ji sužinojo, kad vyro aplankyti buvo nuėję dukros uoÅ¡viai, bet jų neįleido.

RytÄ tėvo aplankyti nuvažiavo dukra I.. Dukra tėtį rado pririÅ¡tÄ prie lovos, be jokios reakcijos, lÅ«pos buvo mėlynos, todėl jai paskambino ir pasakė greitai atvažiuoti. Ä® ligoninę nuvažiuoti ji nespėjo, kol apsirengė jai paskambino ir pasakė, kad vyras mirė. Anksčiau vyras dirbo UAB „A.“, maždaug nuo 2001 m. gavo pajų, dirbo Å«kyje – augino gyvulius. Vyras negirtuokliaudavo, gal alaus stiklinę ir atsigerdavo, bet negerdavo diena iÅ¡ dienos, iki tų priepuolių jis alkoholio nebevartojo.

Nuo 2001 m. vyras sirgo tik žvyneline liga, apie kitas ligas ji nieko nežino. Kad vyrui buvo diagnozuotas lėtinis alkoholizmas ir dėl to jis du kartus lankėsi pas gydytojus, ji nieko nežino. PrieÅ¡ kelis metus gydytojai buvo užsiminę apie epilepsijÄ , bet ji nieko tiksliai nežino. Mano, kad ta abstinencijos bÅ«klė atsirado nuo raminamųjų vaistų. Ji yra pareiÅ¡kusi 100000 litų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, praÅ¡o jį patenkinti, nes patyrė iÅ¡gyvenimus, nemigÄ , teko iÅ¡siparduoti gyvulius, kadangi viena Å«kyje ji dirbti nebegalėjo.

Po vyro mirties jos sveikata pablogėjo, nuo nemigos gėrė vaistus, buvo nukritęs kraujo spaudimas. Iki to laiko sveikata nesiskundė. Vaikai dėl tėčio mirties patyrė didžiules traumas, sÅ«nus nebemiegojo naktimis, duktė L. negalėjo viena miegoti.Nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2007 m. lapkričio 6 d. rytÄ jai paskambino tėtis ir paprašė atvažiuoti. Po pietų ji nuvažiavo ir iÅ¡ mamos sužinojo, kad tėčiui buvo blogai su sveikata. Vakare tėtis vėl iÅ¡griuvo - nugriuvo ant žemės, buvo pamėlęs ir be sÄ monės, iÅ¡ burnos ėjo putos.

Jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kai atvyko medikai, tėtis buvo atsigavęs, bet dar nesÄ moningas. Atvykę medikai tėčio nenorėjo vežti į ligoninę, bet vėliau sutiko. Mama su teta iÅ¡vyko kartu. Grįžusi mama pasakė, kad tėtį paguldė į psichiatrijos ligoninę. KitÄ dienÄ apie pietus ji nuvažiavo pas tėtį į ligoninę, tėtis jautėsi gerai, kalbėjo. Jam atnešė sulaÅ¡inti laÅ¡elinę, po 10-15 minučių, belaÅ¡ant laÅ¡elinei, tėtis pradėjo keistis, Å¡aukti mamÄ , kilnoti rankÄ , jos nebeatpažino, ji ramino, bandė rankÄ palaikyti, kad neiÅ¡trauktų adatos.

Ji nubėgo į seselių postÄ ir pasakė, kad iÅ¡krito adata. Ä® palatÄ atbėgo sanitaras ir puolė ant tėčio. Sanitaras pradėjo jÄ varyti laukan, bet ji liko prie tėčio. Gydytojo niekas nekvietė. Kada sulašėjo laÅ¡elinė, jÄ iÅ¡varė iÅ¡ skyriaus, užrakino duris. Išėjusi ji paskambino sesei, tetai, bet jų nebeįleido, pasakė, kad pacientui pablogėjo. Vėliau sužinojo, kad kada jos nuvyko pas tėtį, jį rado komos bÅ«senoj, apsiÅ¡lapinusį, pamėlusį, jo niekas nežiÅ«rėjo.

Iki tol, kiek ji bÅ«davo pas tėvus, tėvo girto nematė, gal kartais jis ir iÅ¡gerdavo alaus, bet alkoholikas nebuvo. Ji reiÅ¡kia 100 000 litų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes prarado daug nervų, nemiegojo naktimis, buvo depresija, gydytoja siÅ«lė pasigydyti, bet ji kategoriÅ¡kai atsisakė, nes turi maÅ¾Ä vaikÄ , jai buvo iÅ¡raÅ¡yti raminamieji vaistai. Po tėčio mirties pasikeitė ir Å¡eimos bendravimas, sesė tapo uždaresnė, brolis irgi turėjo problemų su sveikata, o dabar jis visai užsidarė namuose.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2007-11-06 ryte, jai bÅ«nant mokykloje, paskambino mama ir pasakė, kad tėčiui kažkas atsitiko, kad ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , jam suleido vaistus ir paliko namuose. Jai grįžus, vakare, tėčiui vėl pasidarė blogai, jis iÅ¡griuvo, visas pamėlo. IÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , ji iÅ¡bėgo greitosios pasitikti į gatvę, o mama su teta L. C. pasiliko gaivinti tėčio. Tėtis buvo nesÄ moningas, į niekÄ nereagavo, nieko nesuprato.

Atvykę greitosios pagalbos medikai pasakė, kad tėčio į ligoninę neveÅ¡, mama su teta pradėjo Å¡aukti, kad jis iÅ¡krito jau antrÄ kartÄ , tada tėtį iÅ¡vežė. KitÄ vakarÄ apie 17 val. ji su teta L. nuėjo aplankyti tėčio, sanitarai jų neįleido, pasakė, kad tėčiui pablogėjo, paklausus kur gydytoja A. V., pasakė, kad jos nėra, liepė atvažiuoti ryte. KitÄ dienÄ , gal po 8 val. ryte ji su teta L. vėl atvažiavo aplankyti tėčio, jas įleido maždaug po pusantros valandos gydytoja A.

V.. Įėjusi į palatÄ ji pamatė, kad tėtis visas mėlynas, pririÅ¡tas, jo lÅ«pos buvo sudžiÅ«vusios. Jai paklausus, kas jam yra, gydytoja A. V. pasakė, kad jam blogai su Å¡irdim, antrÄ valandÄ turi atvažiuoti gydytojas. Tuo metu tėčiui lašėjo laÅ¡elinė. Tėtis nesuprato, su kuo kalbasi, kalbėjosi su savimi. Jos išėjo iki L. C. darbo. Maždaug po 20 minučių paskambino mama ir pasakė, kad tėtis mirė. Gydytoja A. V. pasakė, kad tėtis mirė nuo Å¡irdies nepakankamumo.

Anksčiau tėčiui yra buvę priepuoliai, bet ne tokie, kad bÅ«tų iÅ¡griuvęs. Jos santykiai su tėčiu buvo artimi, po tėčio mirties jos dvasinė bÅ«sena buvo bloga, nebenorėjo mokytis, pasikeitė bendravimas su draugais, giminėmis, padarinius jaučia iki Å¡iol. PareikÅ¡tÄ 100000 litų civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Tokių atvejų, kad tėtis stipriai gertų, ji neatsimena, bÅ«davo, kad tėtis iÅ¡gerdavo alaus, bet problemų dėl alkoholio vartojimo tėtis neturėjo. Nukentėjusysis D.

J. parodė, kad 2007-11-06, kai tėčiui įvyko priepuoliai, jo namie nebuvo, tik grįžęs namo sužinojo, kad tėtis guli ligoninėje, tėčio ligoninėje neaplankė. TÄ dienÄ , kai sužinojo, kad tėtis mirė, patyrė Å¡okÄ . Tėtis kartais iÅ¡gerdavo alaus, bet nebuvo alkoholikas. Anksčiau tėčiui bÅ«davo tokie priepuoliai, kad jis iÅ¡krisdavo, bet iki tol kokius 5 metus priepuolių nėra buvę. PareikÅ¡tÄ 100000 Lt civilinį ieÅ¡kinį palaiko, nes jeigu tėtis bÅ«tų gyvenęs, jam daugiau bÅ«tų padėjęs. Jis dėl cerebralinio paralyžiaus turi neįgalumÄ , tėtis jį veždavo į specialiÄ mokyklÄ .

Po tėčio mirties jo sveikata labai pablogėjo, negalėdavo užmigti, bijodavo, kreipėsi į gydytojus, jam buvo iÅ¡raÅ¡yti raminantys vaistai.Liudytoja L. C. parodė, kad S. J. buvo jos brolis, gyveno netoliese. 2007-11-06 jai į darbÄ paskambino namiÅ¡kiai ir pasakė, kad jos broliui įvyko priepuolis. Ji taksi nuvažiavo pažiÅ«rėti, sutikusi iÅ¡važiuojančiÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ susistabdė, medikai jai pasakė, kad S. J. suleido vaistų, jam reikia pailsėti. Užėjus pas brolį jis gulėjo lovoje, ji pasikalbėjo ir vėl iÅ¡važiavo į darbÄ .

Po darbo, apie 19 val. nuėjus aplankyti, brolis vėl iÅ¡krito. IÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , atvykę medikai jam suleido vaistų, ji pasakė, kad per dienÄ jam jau antras priepuolis, prisiprašė, kad nuvežtų į ligoninės priėmimo skyrių. Brolienė iÅ¡važiavo su medikais, o ji iÅ¡ paskos važiavo taksi. Priėmimo skyriuje pralaukus 20 minučių, gydytojas jį įsivedė į kabinetÄ , po to pasakė, kad ateis kitas gydytojas pasižiÅ«rėti dėl nervų. Atėjusi gydytoja jį iÅ¡leido namo, davė siuntimÄ pas Å¡eimos gydytojÄ .

Jai nuėjus į kabinetÄ , gydytojai pasakė, kad gali iÅ¡raÅ¡yti siuntimÄ Ä¯ narkologinę ligoninę. Jie iÅ¡sikvietė taksi ir nuvažiavo iki psichiatrinės ligoninės. Gydytoja buvo labai pasipiktinusi, kad atvežė girtÄ Å¾mogų. Pasakius, kad jam įvyko antras priepuolis, gydytoja pasakė, kad priėmimo skyriuje turėjo padaryti tyrimus ir tik po to atsiųsti pas juos. Brolis buvo paguldytas į skyrių. KitÄ dienÄ , apie 8.30 val. ryte, ji su mama nuvyko aplankyti brolio, jis buvo atsigavęs, jautėsi gerai, bendravo, po to atvažiavo jo dukra L. .

Vakare, apie 18 val., ji su kita brolio dukra I. nuėjo į ligoninę, bet niekas nebeįleido, sakė jam „balti arkliai, mes jį pririÅ¡om, ateisit rytoj, vedėja pasakys, kas buvo“. KitÄ rytÄ , tai yra lapkričio 8 d. 8.40 val. vėl atėjo į ligoninę, gydytoja A. V. į palatÄ jas įleido tik 9.50 val. Palatoje brolis buvo pririÅ¡tas, jo veidas buvo mėlynas, jis kažkÄ murmėjo, jam lašėjo laÅ¡elinė. Gydytoja A. V. pasakė, kad antrÄ valandÄ turi ateiti terapeutas, o paskui ateis padaryti kardiogramÄ ir 16 val. bus gauti atsakymai.

Ji iÅ¡vyko į darbÄ , po 20 min. paskambino brolio žmona O. J. ir pasakė, kad brolis mirė. Po brolio mirties, jo Å¡eimos gyvenimas labai pasikeitė. Vienai dukrai paÅ«mėjo žvynelinė, sÅ«nui D.i kraujas nusėdo, L. vartojo raminamuosius vaistus, žmona taip pat jautėsi labai blogai. Visas jų gyvenimas labai pasikeitė, brolis prižiÅ«rėdavo visÄ Å«kį, dabar nieko nebeliko, stresas visai Å¡eimai ir mamai, jai dabar 70 metų, ji verkia kiekvienÄ vakarÄ . Alkoholiu brolis piktnaudžiavo labai mažai, dirbdamas lauke jis atsigerdavo alaus, bet taip nebuvo, kad gertų kiekvienÄ dienÄ .

Žino, kad brolis kreipėsi į medikus dėl žvynelinės, į psichikos sveikatos centrÄ brolis yra kreipęsis vienÄ kartÄ dėl streso, nes 2003 m. mirė tėvas. 2001 m. brolis kreipėsi į psichikos sveikatos centrÄ dėl streso, nes susinervinus bÅ«davo silpna, buvo iÅ¡raÅ¡yti raminamieji vaistai. Kažkokie priepuoliai broliui yra buvę daugiau nei prieÅ¡ 8-9 metus, bet tokio traukulinio priepuolio nebuvo. Brolis nedirbo daug metų, jis Å«kininkaudavo, augindavo daržoves, turėjo savo Å«kį, eidavo uždarbiauti pas žmones.

Felčeriams niekas nesakė, kad brolis vartoja alkoholį, jie patys pasakė, kad tai alkoholinė priežastis. Liudytoja D. O. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties bendruomenės slaugytoja-felčere. Tikslios datos neatsimena, galėjo bÅ«ti 2007-11-06 apie 11.42 val., buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad žmogui reikalinga pagalba. Su felčere V. A. nuvykus į vietÄ , rado vyriÅ¡kį, kuris gulėjo lovoje, buvo sÄ moningas. Pasak namiÅ¡kių, vyriÅ¡kiui buvo traukulių priepuolis, kurio metu vyriÅ¡kio veido spalva buvo pamėlusi.

NamiÅ¡kiai teigė, jog vyriÅ¡kis apie mėnesį laiko be pertraukos vartojo alkoholį. VyriÅ¡kį pilnai apžiÅ«rėjo, pamatavo spaudimÄ , pulsÄ , patikrino gliukozę, nes buvo paminėta, kad vyriÅ¡kis iÅ¡geriantis. Viskas buvo normos ribose, vyriÅ¡kis buvo sÄ moningas ir pilnai atsakinėjo į klausimus. Jos suleido raminamųjų vaistų „Relanium“ ir pasakė, kad kreiptųsi į Å¡eimos gydytojÄ . BÅ«tinybės vyriÅ¡kio hospitalizuoti tuo metu nebuvo. Liudytoja V. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties bendruomenės slaugytoja, felčere.

Tikslios datos nežino, prisimena, kad vyko į iÅ¡kvietimÄ pas ligonį, kuriam įvyko epilepsijos priepuolis. Namuose buvę artimieji sakė, kad ligonis ilgÄ laikÄ girtavo, serga epilepsija, negeria jam iÅ¡raÅ¡ytų vaistų ir dabar jam buvo priepuolis. Pats ligonis buvo sÄ moningas, orientuotas aplinkoje, sakė, kad serga epilepsija. Patikrino Å¡irdies veiklÄ , gliukozę, ligonio gyvybei pavojaus nebuvo, suteikė medicininę pagalbÄ ir pasakė, kad, jeigu priepuolis kartosis, kreiptųsi dar kartÄ .Liudytojas R.

S. parodė, kad tikslios datos neatsimena, galėjo bÅ«ti 2007 m. lapkričio mėnuo, jis dirbo greitosios medicinos pagalbos stotyje gydytoju. Apie 19 val. buvo iÅ¡kvietimas, kad žmogui epilepsijos priepuolis. Atvykus į vietÄ priepuolis buvo praėjęs, ligonis buvo sÄ moningas, kalbėjo. Jį nuodugniai apžiÅ«rėjo, ryÅ¡kių nukrypimų nebuvo. Kadangi namiÅ¡kiai pasakė, kad priepuoliai kartojosi, suleido „DiazapeksÄ â€œ ir iÅ¡vežė vyriÅ¡kį į ligoninę. Pagal bÅ«klę suprato, kad priežastis alkoholinė, neatsimena, ar iÅ¡ namiÅ¡kių kas sakė, kad vyriÅ¡kis vartotų alkoholį.

Liudytojas K. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties vairuotoju ir slaugytojo padėjėju. Tikslios datos neatsimena, 2007 m., buvo gautas iÅ¡kvietimas į (duomenys neskelbtini), kad reikalinga pagalba, lyg tai žmogus po epilepsijos priepuolio. Ä® iÅ¡kvietimÄ vyko gydytojas, felčerė ir jis. Atvykus ligonį rado sėdintį fotelyje, jis buvo iÅ¡blyÅ¡kęs, kalbėjo mažai. Gydytojas patikrino kraujo spaudimÄ , suleido vaistų. Asmuo buvo nuvežtas į priėmimo skyrių, greitosios pagalbos automobiliu kartu važiavo paciento žmona.

Tas žmogus atrodė stipriai geriantis, buvo apleistas, kojos buvo nuÅ¡aÅ¡usios. Kažkas iÅ¡ artimųjų minėjo, kad vyriÅ¡kiui užeidavo daugiadienis gėrimas.Liudytoja D. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties bendruomenės slaugytoja, felčere. 2007 m., tikslios datos neatsimena, ji su gydytoju R. S. ir slaugytojo padėjėju važiavo į iÅ¡kvietimÄ pas ligonį, kuriam įvyko epilepsijos priepuolis. Nuvykus namuose iÅ¡ artimųjų buvo kažkokios moterys, namai neatrodė tvarkingi, lyg tÄ dienÄ bÅ«tų vykę iÅ¡gertuvės. Ligonį apžiÅ«rėjo gydytojas, ligoniui buvo įvykęs epilepsijos priepuolis, ji suleido vaistus Diazepeks.

Ligonį nuvežė į priėmimo skyrių, kadangi buvo ne pirmas priepuolis tÄ dienÄ . Ä® ligoninę ligonį lydėjo viena moteris. Vežant į ligoninę, ligonio bÅ«klė buvo stabili, jis su moterimi kalbėjosi tarpusavyje. Liudytojas E. J. parodė, kad dirba VÅ¡Ä® Å iaulių apskrities ligoninėje gydytoju terapeutu. Ä® priėmimo skyrių greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežtas pacientas, jam buvo diagnozuotas girtumas ir epilepsijos priepuolis. Žmogus buvo sÄ moningas, matėsi, kad jam lėtinis alkoholizmas, tai buvo aiÅ¡ku iÅ¡ jo iÅ¡vaizdos – buvo tipiÅ¡ka daug geriančio asmens iÅ¡vaizda.

Būklei nustatyti priėmimo skyriuje privalomai užrašoma elektrokardiograma, pamatuojamas kraujo spaudimas, pulsas. Šiuo atveju taip pat buvo kviečiamas neurologas, tartasi su gydytoja neurologe A. K.. Paciento būklė buvo stabili, širdies veikla ritmiška, kraujo spaudimas normalus, somatinė būklė normali, todėl tolimesniam gydymui dėl galimų psichikos sutrikimų siuntė ligonį į psichoneurologinę ligoninę. Liudytoja A. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės gydytoja neurologe. 2007 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, į priėmimo skyrių ji buvo iškviesta gydytojo terapeuto E. J. apžiūrėti ligonio, kuris buvo po traukulių priepuolio.

Ligonis pripažino, kad buvo ne pirmas priepuolis, vyriÅ¡kis ir su juo buvusi moteris - sesuo L. C. teigė, kad vyriÅ¡kis piktnaudžiauja alkoholiu. Net vizualiai matėsi, kad vyras yra iÅ¡geriantis, jo veidas buvo pabrinkęs. Asmuo vaikščiojo, orientavosi aplinkoje, kalbėjo riÅ¡liai. ApžiÅ«rėjusi pacientÄ jokios patologijos nenustatė, Å¡irdies veiklos sutrikimų nebuvo, tai atžymėjo įraÅ¡ais į kortelę, iÅ¡ vyriÅ¡kio žodžių įrašė į kortelę kiek laiko jis vartoja alkoholį.

Pacientui buvo suleisti vaistai „Diazepam“, kad neįvyktų kitas priepuolis. BÅ«tinybės hospitalizuoti ligonio nebuvo.Liudytoja V. U. parodė, kad 2007 m. lapkričio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje med. sesute. Jos darbas yra pasitikti pacientus, paimti siuntimÄ , pamatuoti pulsÄ , spaudimÄ , apžiÅ«rėti sužalojimus, surinkti visus duomenis ir perduoti gydytojai. TÄ dienÄ , kai į ligoninę buvo atvežtas S. J., dirbo su gydytoja R. A.. Aplinkybių tiksliai neatsimena, prisimena tik kad jam buvo apleista viso kÅ«no žvynelinė liga.

Liudytoja J. R. parodė, kad 2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninės Å«mių bÅ«senų vyrų skyriaus slaugytoja. Ji dirbo tÄ naktį, kai S. J. buvo paguldytas į skyrių. Bendraujant su pacientu jis suprato, kad yra ligoninėje, laike nesiorientavo, truputį skundėsi silpnumu. Naktį jis miegojo ramiai, jokių problemų nebuvo, ryte niekuo nebesiskundė, pats vaikščiojo, bÅ«sena buvo stabili. Liudytojas D. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje slaugytojo padėjėju. 2007 m. lapkričio mėnesį budėjo tÄ naktį, kai buvo paguldytas ligonis S. J..

Pacientas suprato, kad buvo ligoninėje, buvo ramus, pats naktį kėlėsi į tualetÄ . Ar pacientas buvo blaivus neprisimena.Liudytojas A. V. parodė, kad dirba psichiatrijos ligoninės Å«mių bÅ«senų vyrų skyriuje slaugytoju. 2007-11-07 jis dirbo nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Kai pradėjo budėjimÄ , pacientas S. J. gulėjo bendroje palatoje, jo bÅ«sena buvo kaip ir visų pacientų su delyrais. Iki pietų paciento bÅ«klė buvo normos ribose - kalbėjo, judėjo, pats atliko fiziologines funkcijas, o po pietų jo elgesys pasikeitė - pasidarė neadekvatus, pradėjo stebėti nesamus dalykus, pasidarė neramus.

Apie tai jis informavo gydytojÄ A. V.. PacientÄ perkėlė į stebimÄ palatÄ , iÅ¡ karto fiksuotas nebuvo, buvo stebimas jo elgesys, vėliau jis nesileido suleisti vaistų, todėl su pertraukomis buvo fiksuojamas. Buvo stebimi psichikos elgesio ir somatiniai pakitimai, matuojamas pulsas, kraujo spaudimas. Vakarienės metu pacientas buvo atfiksuotas, pats pavalgė vakarienę. Po kokio pusvalandžio S. J. pasirodė, kad jį nori nunuodyti, stengėsi iÅ¡siplėšti kateterį. Buvo iÅ¡kviesta budinti gydytoja J.

P., kuri įvertino jo bÅ«senÄ ir pacientas buvo fiksuojamas. Per jo budėjimÄ Å¡io paciento bÅ«klė nebuvo kažkuo iÅ¡siskirianti, iÅ¡liko haliucinacijos, agresyvumas, blaÅ¡kymasis, somatinių pablogėjimų nebuvo. Skyriuje ligoniai lankomi nuo 10 iki 12 val., skyriaus durys yra rakinamos. Kada paciento bÅ«klė pablogėja, lankytojai neįleidžiami, nes jie gali tik trukdyti. Atėjus artimiesiems, jis sanitarams pasakė, kad artimieji dėl leidimo lankyti kreiptųsi į gydančiÄ gydytojÄ .Liudytojas M.

B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės Å«mių bÅ«senų vyrų skyriuje slaugytojo padėjėju. Pacientas S. J. iÅ¡ kitų klientų nelabai kuo iÅ¡siskyrė, buvo tipinis delyras. DienÄ prieÅ¡ tai, apie 16.30-17.00 val. S. J. iÅ¡bėgo iÅ¡ kitos palatos ir pradėjo Å¡aukti „aÅ¡ esu pas draugus ir jau noriu eiti namo“, tuo metu Å¡is dar nebuvo intensyvaus stebėjimo palatoje, tada slaugytojai jis pasakė, kad pacientas S. J. kažkÄ mato ir girdi, o ji pasiskambino gydytojai ir apie tai pasakė, gydytoja pasakė, kad pacientÄ perkeltų į intensyvaus stebėjimo palatÄ .

Perkėlus į stebėjimo palatÄ pacientas pradėjo dar daugiau matyti draugų, blaÅ¡kytis. Apie tai jis vėl pasakė slaugytojai ir paklausė ar gali pacientÄ fiksuoti, Å¡i vėl paskambino gydytojai, gydytoja davė leidimÄ . Vakarienės metu pacientÄ atfiksavo, bet po to Å¡is vėl pradėjo kažkÄ matyti, nes Å¡alia palatoje esančiam žmogui, kuriam buvo pastatyta laÅ¡elinė, pasakė „tau leidžia nuodus, reikia nutraukti“. AÅ¡tuntÄ valandÄ vakare darbÄ jis baigė. KitÄ rytÄ pacientui matavo kraujospÅ«dį, pastatė laÅ¡elinę.

Pribėgusi sesutė pasakė, kad reikia skubiai kelti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis su kolega pacientÄ aprengė, tuo metu buvo ir gydytoja A. V., ir nunešė pacientÄ Ä¯ priėmimo skyrių. Liudytoja L. B. parodė, kad 24 metus dirba psichiatrijos ligoninės Å«mių bÅ«senų vyrų skyriuje slaugytoja. Ji dirbo nuo 2007-11-07 20 val. iki 2007-11-08 8 val. ryto. Kai atėjo į budėjimÄ , pacientas S. J. jau buvo fiksuotas. Pacientas buvo labai piktas, keikėsi, grasino, elgėsi neadekvačiai, buvo dezorientuotas aplinkoje, kalbėjo su nesamais žmonėmis, atleidus nuo diržų draskydavosi, bandė bėgti.

Budėjimo metu ji daug, 10 ar 20, kartų buvo užėjusi į intensyvios priežiÅ«ros palatÄ . Pacientui buvo labai apleista žvynelinė. Jos budėjimo metu S. J. kraujospÅ«dis ir kvėpavimas buvo normalÅ«s, gausiai Å¡lapinosi. Veido spalva buvo normali. Pacientui patalynę keitė keletÄ kartų, davė pavalgyti, atsigerti, prisimena, kad pacientas prašė alaus. Jis buvo labai žiÅ«rimas slaugytojų ir budinčios gydytojos. Pagal paskyrimÄ pacientui 21 val. buvo suleisti raminantys vaistai „Diazepam“.

Paciento bÅ«sena nesikeitė iki jos budėjimo pabaigos, viskas buvo normos ribose. Pasikeitus budėjimui, skyriaus vedėjai A. V. ir ryte atėjusiam budėti personalui ji papasakojo apie ligonio bÅ«klę - somatinė bÅ«sena normali, o psichinė bÅ«sena prasta - neramus, dezorientuotas, todėl fiksuojamas.Liudytojas T. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės Å«mių bÅ«senų vyrų skyriuje slaugytojo padėjėju. TÄ naktį dirbo prie stebimos palatos, į darbÄ atėjo 20 val. vakare ir dirbo iki ryto.

PrieÅ¡ tai dirbęs kolega perduodamas budėjimÄ jam papasakojo apie pacientÄ S. J. - delyro bÅ«senoje, agresyvus, todėl fiksuotas. Jis matė, kad pacientas daug prakaitavo, Å¡aukė „duokit peilį“, kalbėjo su kažkuo, kurių nėra, keikėsi, buvo neramus. Nurimus pacientÄ atfiksuodavo, kad galėtų miegoti, bet Å¡iam vėl pradėjus lipti iÅ¡ lovos, vėl fiksuodavo. Pacientui buvo keičiama patalynė, nes jis gausiai prakaitavo. Naktį paciento bÅ«klė neblogėjo. Ryte, po 8 val., jis dar dirbo, nes jo dar nebuvo pakeitęs kolega, pablogėjus S. J. sveikatos bÅ«klei, gydytoja pasakė, kad reikia perkelti į kitÄ ligoninę.

Jis su kolega neÅ¡tuvais pacientÄ nunešė į priėmimo skyrių, ten jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, buvo slaugytoja, sanitaras, buvo gydytoja A. V.. Kadangi priėmimo skyriuje jų nebereikėjo, gydytoja A. V. leido grįžti jiems į skyrių. Liudytojas R. V. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) Å«mių bÅ«senų vyrų skyriuje slaugytoju 2007-11-08 nuo 8 val. iki 15.40 val. Atėjus rytÄ Ä¯ darbÄ ligonis S. J. gulėjo intensyvaus stebėjimo palatoje, buvo labai neramus, į aplinkÄ nereagavo, Å¡Å«kavo, blaÅ¡kėsi, spardėsi.

Ligonį gydė skyriaus vedėja A. V., prižiÅ«rėjo slaugytoja L. V.. Apie 10.30 val. S. J. pablogėjo - nukrito kraujo spaudimas, nebebuvo galima užčiuopti pulso. Skyriaus vedėja A. V. organizavo skubos tvarka ligonio perkėlimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligonis neÅ¡tuvais buvo nuneÅ¡tas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, atvyko reanimobilis, pacientÄ priėmimo skyriuje gaivino, tačiau jis mirė. IÅ¡ lavono apžiÅ«ros protokolo matyti, jog 2007-11-08 (duomenys neskelbtini) ligoninės Patologinės anatomijos skyriuje buvo apžiÅ«rėtas vyriÅ¡kos lyties lavonas (1 t., 5-8 b. l.).Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Å iaulių skyriaus specialisto teismo medicinos eksperto H.

D. iÅ¡vadoje Nr. M 818/07(04) nurodyta, kad S. J. mirtis 2007-11-08 11.10 val. įvyko nuo Å«minės iÅ¡eminės Å¡irdies ligos, tai komplikavosi Å«miu Å¡irdies veiklos sutrikimu (1 t., 11-14 b. l.).(duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties 2007-11-29 raÅ¡tu Nr. 1-248 informuota, jog 2007-11-06 11.42 val. užregistruotas iÅ¡kvietimas pas S. J. adresu (duomenys neskelbtini), nuvykusi brigada iÅ¡ artimųjų pasakojimo sužinojo, kad vyriÅ¡kiui buvo traukulių priepuolis, jis eilę metų sergÄ s epilepsija, ilgÄ laikÄ vartojęs alkoholį, iÅ¡kvietimÄ aptarnavo bendruomenės slaugytoja – GMP felčerė V.

A. ir bendruomenės slaugytoja – GMP felčerė D. O.. 2007-11-06 18.58 val. užregistruotas pakartotinis iÅ¡kvietimas pas S. J. dėl traukulių priepuolio, į iÅ¡kvietimÄ nuvykusiai brigadai namiÅ¡kiai aiÅ¡kino, kad epilepsijos priepuoliai kartojasi, S. J. vaistų nevartojantis, geriantis alkoholį, iÅ¡kvietimÄ aptarnavo gydytojas R.S., bendruomenės slaugytoja – GMP felčerė D. B. ir slaugytojos padėjėjas K. P.. Prie raÅ¡to pateiktos iÅ¡kvietimo kortelių ir registracijos žurnalo įraÅ¡o apie iÅ¡kvietimus kopijos (1 t., 17-23 b. l.).(duomenys neskelbtini) ligoninės 2007-11-29 raÅ¡tu Nr. S-1(1.16)-4378 informuota, jog S. J. 2007-11-06 19.32 val.

į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių buvo atvežtas greitosios medicinos pagalbos, jį apžiūrėjo budintis terapeutas E. J. ir neurologė A. K., tolimesniam gydymui nukreiptas į (duomenys neskelbtini) ligoninę (1 t., 25 b. l.).(duomenys neskelbtini) ligoninės 2007-11-28 raštu Nr. D-4-3087 informuota, jog S. J. 2007-11-06 20.50 val. buvo pristatytas į Psichiatrijos ligoninės priėmimo ir konsultacijų skyrių, budinti gydytoja R. A., psichikos sveikatos slaugytoja V. U.. S. J. stacionarizuotas į ūmių būsenų vyrų skyrių, kuriame buvo gydomas iki 2007-11-08 10.40 val.

Per šį laikotarpį skyriuje dirbo gydytoja A. V., psichikos sveikatos slaugytojai L. B., J. R., L. V., R. V., A. V., slaugytojų padėjėjai M. B., D. L., T. P. (1 t., 31 b. l.).(duomenys neskelbtini) ligoninės Ūmių bÅ«senų skyriaus vedėjos A. V. pareigų instrukcijoje atliekamų darbų (pagrindinių funkcijų) skyriuje nustatyta, jog Ūmių bÅ«senų skyriaus vedėja atlieka gydytojo psichiatro funkcijas, 2. 1 punkte nustatyta, jog diagnozuoja ir gydo psichikos sutrikimus (ligas), rekomenduoja gydymo taktikÄ ; 2.2 punkte nustatyta, jog žymi medicininiuose dokumentuose tyrimo bei gydymo rezultatus (1 t., 32-36 b. l.).(duomenys neskelbtini) ligoninės 2-ojo bendros psichiatrijos skyriaus vedėjos R.

A. pareigų instrukcijoje atliekamų darbų skyriuje 1.1 punkte nustatyta, jog diagnozuoja ir gydo psichikos sutrikimus (ligas), rekomenduoja gydymo taktikÄ , 1.2 punkte nustatyta, jog žymi medicininiuose dokumentuose tyrimo bei gydymo rezultatus   (1 t., 37-41 b. l.). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2008-12-17 raÅ¡to Nr. D-4-3286 matyti, jog į bylÄ buvo pateikta gydytojos psichiatrės J. P. pareigų instrukcijos kopija (1 t., 65 b. l.).(duomenys neskelbtini) ligoninės Ūmių bÅ«senų moterų skyriaus gydytojos psichiatrės J.

P. pareigų instrukcijoje atliekamų darbų skyriuje 1 punkte nustatyta, jog diagnozuoja ir gydo psichikos sutrikimus (ligas), rekomenduoja gydymo taktikÄ , 2 punkte nustatyta, jog žymi medicininiuose dokumentuose tyrimo bei gydymo rezultatus (1 t., 66-70).IÅ¡ dokumentų apžiÅ«ros protokolo matyti, jog 2007-12-17 buvo apžiÅ«rėti ir apraÅ¡yti medicininiai dokumentai: (duomenys neskelbtini) ligoninė Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė; (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare istorija Nr. 2542 bei prie protokolo pridėtos Å¡ių dokumentų kopijos (1 t., 71-103 b. l.).IÅ¡ Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-10-22 raÅ¡to Nr. 4R-1780(K-1-3) matyti, jog Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties, (duomenys neskelbtini) ligoninės ir (duomenys neskelbtini) ligoninės S. J. teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitų ir sprendimų kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad: 1) 2007-11-06 S. J. (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų; 2) 2007-11-06 S. J. (duomenys neskelbtini) ligoninės neurologijos profilio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų; 3) 2007-11-06 – 2007-11-08 S. J. (duomenys neskelbtini) ligoninėje asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus, t.y.: 2007-11-06 gydytoja R.

A. ligos istorijoje nenurodė S. J. apžiÅ«rėjimo laiko, neaprašė paciento objektyvios somatinės bÅ«klės, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2005 m. gegužės 17 d. patvirtinto Asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamento 1.1 punkto reikalavimÄ â€“ ligos istorijoje bÅ«tina įraÅ¡yti apžiÅ«rėjimo laikÄ , 1.5 punkto reikalavimÄ â€“ ligos istorijoje bÅ«tina įraÅ¡yti objektyviÄ somatinę bÅ«klę; 2007-11-07 gydytoja A. V. nenurodė paciento apžiÅ«rėjimo laiko, neįvertino pagrindinių organizmo sistemų veiklos, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2005 m. gegužės 17 d. patvirtinto Asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamento 4.1 punkto reikalavimÄ â€“ įraÅ¡yti tikslų apžiÅ«rėjimo laikÄ , 4.5 punkto reikalavimÄ â€“ trumpai įvertinti pagrindinių organizmo sistemų veiklÄ , 2007-11-08 (laikas nenurodytas), pablogėjus S. J. sveikatos bÅ«klei, iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai, nevertino paciento sÄ monės, kvėpavimo, kitų gyvybiÅ¡kai svarbių organų veiklos, nesuteikė bÅ«tinosios medicinos pagalbos, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus patvirtintos Pirmosios pagalbos kritinių bÅ«klių atvejais procedÅ«ros 6 punkto reikalavimÄ â€“ gydytojas įvertina paciento bÅ«klę ir teikia bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ , Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto, patvirtinto Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. V-357 10.2 punkto reikalavimÄ â€“ patikrinamas asmens sÄ moningumas, 10.5 punkto reikalavimÄ â€“ nustatoma, ar žmogus kvėpuoja, 10.9 punkto reikalavimÄ â€“ įvertinama žmogaus kraujotaka; 2007-11-07 gydytoja J. P. paciento sveikatos bÅ«klės, indikacijų suvaržymui, paskirto fiksavimo bÅ«do į ligos istorijÄ neįrašė, Paciento, kuriam taikomos fizinio suvaržymo priemonės, stebėjimo lape nenurodė registruotinų sveikatos rodiklių vertinimo ir užraÅ¡ymo dažnumo bei trukmės, tuo pažeidė Fizinio suvaržymo – ligonio fiksavimo prie lovos specialios paskirties diržais metodikos, patvirtintos (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2005 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. D-1-39, 1 punkto reikalavimÄ â€“ gydytojas privalo apie paciento fizinį suvaržymÄ Ä¯raÅ¡yti į ligos istorijÄ , 5 punkto reikalavimÄ â€“ paciento fiksavimÄ paskyręs gydytojas Paciento, kuriam taikomos fizinio suvaržymo priemonės, stebėjimo lape nurodo registruotinų sveikatos rodiklių vertinimo ir užraÅ¡ymo dažnumÄ bei trukmę (1 t., 116-127 b. l.).IÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2009-09-28 raÅ¡to Nr. D-4-2618 matyti, jog vykdant Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2008-10-22 sprendimo Nr. 4A-240 (K-1-3) nurodymus, buvo atliktos priemonės – susirinkime aptartas S. J. klinikinis atvejis ir jam teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų pažeidimai; gydytojos J.

P., R. A. ir A. V., teikusios S. J. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas su pažeidimais, supažindintos su pažeistų teisės aktų reikalavimais, gydytoja A. V. tobulino profesinę kvalifikacijÄ , parengtos Nepageidaujamų įvykių, susijusių su medicinos prietaisų naudojimu, registravimo, Nepageidaujamų įvykių, susijusių su vaistinių preparatų naudojimu, registravimo, Nepageidaujamų įvykių, susijusių su hospitaline infekcija, registravimo, Suaugusio žmogaus gaivinimo procedÅ«ros (1 t., 129-153 b. l.).IÅ¡ dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2010-02-20 R.

A. pateikė dokumentus: 1) 1998-09-21 Nr. 529 LR Sveikatos apsaugos ministerijos, įsakymo „Dėl profesinių klaidų asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“ kopijÄ , 2) S. J. biocheminio tyrimo nepatvirtintÄ kopijÄ , 3) 2005-07-22 Nr. V-601 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo kopijÄ , 4) 1999-05-27 Nr. 256 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiems reikalavimų bei bazinių kainų tvirtinimo“ su priedu Nr. 5, kopijÄ , 5) 2004-04-08 Nr. V-208 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo bei masto patvirtinimo“ kopijÄ , 6) 2007-08-01 Nr. V- 637 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl LR SAM 2004-04-08 įsakymo Nr. V-208 „Dėl bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo bei masto patvirtinimo“ pakeitimo“ kopijÄ , 7) 2006-03-30 (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymo Nr. D-I-20 „Skubios medicinos pagalbos mastas“ kopijÄ (2 t., 1-14 b. l.).Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d.

įsakymo Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.1 punkte nustatyta, jog gydytojas psichiatras privalo teikti bÅ«tinÄ jÄ Â medicinos pagalbÄ , 11.2 punkte nustatyta, jog gydytojas psichiatras nepriskirtais gydytojo psichiatro kompetencijai atvejais privalo siųsti pacientÄ konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistus (2 t., 5-8 b. l.).(duomenys neskelbtini) ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninė Pacientų, gydytų 2010 metais, apžvalgoje nurodyta, jog 2010 metais iÅ¡ viso gydyti 2496 pacientai; iÅ¡ jų 201 pacientas dėl F10.4 diagnozės: abstinencijos bÅ«klė su delyru, vartojant alkoholį; iÅ¡ jų 43 pacientams, kuriems buvo iÅ¡reikÅ¡ti psichikos sutrikimai, įtariama kita somatinė patologija, buvo atlikti biocheminiai tyrimai (K, Na ir kt.), nė vienam iÅ¡ 43 pacientų nebuvo kalio, natrio rodiklių sutrikimų (5 t., 176 b. l.).IÅ¡ Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDM 63/09(01) matyti, kad atlikę ekspertizę ekspertai J.

R., R. S., gydytojas psichiatras A. G. pateikė iÅ¡vadÄ , kad:

1. Komisijos nuomone, S. J. mirties priežastimi buvo Å«minis Å¡irdies veiklos sutrikimas. Ä®vertinus lavono tyrimo metu nustatytus Å¡irdies pakitimus, klinikinę situacijÄ (ligonis patenka į gydymo įstaigÄ po ilgalaikės alkoholinės intoksikacijos, alkoholinės abstinencijos bÅ«klėje su delyru), labiausiai tikėtina, jog Å«minio Å¡irdies veiklos sutrikimo priežastimi buvo ne Å¡irdies iÅ¡eminė liga (autopsijos metu konstatuoti Å¡irdies lėtiniai patologiniai pakitimai yra minimalÅ«s), bet homeostazės sutrikimai (elektrolitų, Å¡armų-rÅ«gščių balanso), iÅ¡sivystę ilgalaikio alkoholio vartojimo pasėkoje. Ūminis Å¡irdies veiklos sutrikimas nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su rankų ir kojų fiksacija diržais.

2. Diagnozavę „abstinencijos būklę su delyru ir traukuliais, F 10.41“ (pagal TLK - 10 tiksli diagnozė - „psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais“), (duomenys neskelbtini) ligoninės medikai S. J. neatliko visų reikiamų tyrimų. Nebuvo atliktas kalio, natrio koncentracijos tyrimai, neatlikta elektrokardiograma. Šie tyrimai reikalingi siekiant teisingai įvertinti būdingus šiai būsenai somatinius sutrikimus (elektrolitų disbalansas, dėl ko galimas širdies veiklos sutrikimas).

Tyrimai buvo bÅ«tini staiga pablogėjus somatinei bÅ«klei. Laboratoriniai tyrimai (bendras kraujo, magnio, Å¡arminės fosfatazės, aspartataminotransferazės, C-reaktyvais baltymo, amilazės, Å¡lapalo, gliukozės, alanino aminotransferazės, kreatinino koncentracijų nustatymo) nepilni, buvo atlikti tik 2007-11-08, t.y. trečiÄ stacionarinio gydymo parÄ , t. y. nesavalaikiai. 3. 2007-11-06 - 08 dienomis S. J. nustatytos diagnozės („abstinencijos bÅ«klė su delyru su traukuliais F10.41“) pagrindimas gydytojų nėra tinkamai apraÅ¡ytas medicininėje dokumentacijoje (nėra apraÅ¡yti alkoholinio delyro simptomai).

Ligonio gydymui pasirinkti medikamentai nemotyvuoti. Sprendžiant pagal slaugytojos įraÅ¡us, blogėjant paciento psichikos bÅ«senai (tapus psichomotoriÅ¡kai sujaudintam, pradėjus neadekvačiai elgtis), gydymas iÅ¡ esmės nebuvo koreguotas. Paciento priežiÅ«ra (paciento bÅ«klei pablogėjus perkėlimas į intensyvios priežiÅ«ros palatÄ , laikinų fizinio suvaržymo priemonių paskyrimas) buvo tinkama, tačiau trukmė nemotyvuota, nevertinta paciento bÅ«senos dinamika, nesiimta adekvačių medikamentinių priemonių psichozės slopinimui.

Staigiai pradėjus blogėti paciento somatinei bÅ«senai (trinkant hemodinamikai), paciento bÅ«sena nebuvo vertinama. Konstatavus arterinio kraujospÅ«džio kritimÄ , nebuvo vertinama staigaus bÅ«senos pasikeitimo priežastis, neskirti papildomi tyrimai (įskaitant EKG). Iki atvykstant greitajai pagalbai joks papildomas gydymas neskirtas. (duomenys neskelbtini) ligoninėje konstatavus gyvybinių funkcijų sutrikimÄ (AKS ir pulsas neiÅ¡matuojami, neįvertinta paciento sÄ monė, kvėpavimas, vyzdžių reakcija), S. J. jokios gaivinimo priemonės netaikytos (gydymo stacionare istorijoje gaivinimo priemonių taikymas neapraÅ¡ytas).

S. J. reanimacija pradėta atvykus iÅ¡kviestai reanimacinei pagalbai. (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydant Å«mų psichikos sutrikimÄ (psichikos ir elgesio sutrikimÄ vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klę su delyru ir traukuliais) medicinos priemonės taikytos nepilnai ir nesavalaikiai, tai galėjo turėti įtakos paciento bÅ«senos pablogėjimui. Taikytos medicininės priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios bÅ«senai ir galėjo turėti tiesioginės įtakos S. J. mirčiai (1 t., 176-188 b. l.).2010-03-04 Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus informacijoje dėl ekspertizės akto Nr. EDM 63/09(01), nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) ligoninės medikai, diagnozavę S. J. psichikos ir elgesio sutrikimÄ vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klę su delyru ir traukuliais, turėjo įvertinti ir Å¡iai bÅ«klei bÅ«dingus somatinius sutrikimus - homeostazės sutrikimus (elektrolitų, Å¡armų-rÅ«gščių balanso), dėl ko galimas Å¡irdies veiklos sutrikimas.

Dėl to reikėjo laiku atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimÄ bei Å¡irdies elektrokardiogramÄ . Tikimybė, kad laiku atlikus minėtus diagnostinius tyrimus ir nustačius paciento bÅ«klės pablogėjimo priežastį bei pritaikius adekvačias priemones trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms, buvo galima iÅ¡vengti S. J. mirties, neatmetama.“ (1 t., 192 b. l.).IÅ¡ A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinės iÅ¡vados Nr. J-KI-41-71 matyti, jog 2011-09-08 profesorius habilituotas medicinos mokslų daktaras A.

A. G. ir gydytojas psichiatras D. S. pateikė iÅ¡vadÄ , jog:

1. S. J. mirė dėl toksiškai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukelto ūmaus širdies veiklos nepakankamumo.

2. S. J. (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje buvo apžiÅ«rėtas vidaus ligų specialisto bei gydytojo neurologo, o skyriaus gydytojai psichiatrai kitus reikalingus tyrimus, iÅ¡skyrus kraujo tyrimÄ , atliko, todėl kokybės kontrolės ataskaitoje iÅ¡vardintieji minėtųjų gydytojų darbo drausmės pažeidimai dėl mirties, įvertinus S. J. mirties patogenezę ir priežastį, negalėjo turėti tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo mirtimi.

3. S. J. nustatyta klinikinė diagnozė - „Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais“, buvo teisinga, jo gydymas buvo taikomas savalaikiai ir tinkamai, todėl kai kurie jo priežiūros pažeidimai negalėjo būti mirties priežastimi.

4. Rankų ir kojų fiksavimas diržais atliekamas sujaudintiems pacientams, kuriems yra atliekamos tam tikros procedÅ«ros, Å¡iuo atveju, intraveninės infuzijos, siekiant, kad sutrikus sÄ monei, nesusižalotų ir nesužalotų kitų. Jokio priežastinio ryÅ¡io tarp S. J. diagnozės nustatymo, gydymo, rankų ir kojų fiksavimo ir jo mirties negali bÅ«ti.

5. Homeostazės sutrikimai turi neabejotinos reikšmės širdies-kraujagyslių sistemos veiklos pokyčiams, tačiau tai negalėjo būti pagrindine ūminio širdies veiklos sutrikimo priežastimi, nes S. J. mirties priežastimi buvo toksiškai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukeltas ūmus širdies veiklos nepakankamumas (5 t., 152-175 b. l.).Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EDM 13/12(02) matyti, jog atlikę ekspertizę vyr. teismo medicinos ekspertas L. G., gydytojas psichiatras prof. B. B. ir gydytojas patologas dr. D. J. pateikė išvadas, jog:

1) S. J. mirė nuo nenustatytos kilmės ūmaus širdies veiklos nepakankamumo. Nenustatytos kilmės ūmus širdies veiklos nepakankamumas galėjo išsivystyti dėl homeostazės sutrikimų (elektrolitų, šarmų-rūgščių balanso), išsivystančių ilgalaikio alkoholio vartojimo pasėkoje arba dėl toksiškai veikiančių etilo alkoholio skilimo produktų poveikio; 2) S. J. Šiaulių psichiatrijos ligoninėje 2007-11-06 - 08 diagnozė buvo nustatyta teisingai. Diagnozė buvo nustatyta remiantis objektyviais diagnostiniais kriterijais ir šiuo atveju atlikti specialius tyrimus nebuvo būtina;

3) S. J. Å iaulių psichiatrinėje ligoninėje buvo taikoma tinkama priežiÅ«ra, bet ji buvo nepakankamai dokumentuota. S. J. psichinės bÅ«klės gydymo taktika buvo teisinga, tačiau buvo nepilnai įvertinta paciento somatinės bÅ«klės dinamika. S. J. somatinės bÅ«klės įvertinimas buvo nepakankamas ir todėl somatinės bÅ«klės gydymui buvo skirtas nepakankamas gydymas. Nustatyti, kokiÄ Ä¯takÄ S. J. mirčiai turėjo nepakankamas somatinės bÅ«klės gydymas nėra galimybės (6 t., 35-38 b. l.).Teisiamajame posėdyje ekspertas A.

G. parodė, kad yra gydytojas psichiatras, buvo paskirtas dalyvauti atliekant deontologinę ekspertizę. Mirusiojo S. J. ligos istorijoje klinikinė diagnozė buvo įrašyta „psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais“, tačiau ši diagnozė dokumentuose nebuvo tinkamai aprašyta - nėra nurodyti visi simptomai, sindromai, kurie leistų patvirtinti delyro diagnozę, nėra aprašyti suvokimo sutrikimai, tai yra, orientacija vietoje, laike ir savyje.

Nustatytos diagnozės neginčija, ji pasitvirtino gydymo eigoje, tačiau ligos istorijoje buvo būtina diagnozę pagrįsti. Psichiatrinei diagnozei nustatyti jokie tyrimai nereikalingi, nes jokiais tyrimais negalima patvirtinti psichikos sutrikimų simptomų, juos privalo gydytojas pats pamatyti, išklausti iš paciento ir tinkamai juos aprašyti. Papildomi tyrimai – elektrokardiogramos atlikimas, šarmų-rūgščių balanso, elektrolitų kiekio ir kiti tyrimai, turėjo būti skirti tam, kad nustatyti psichikos sutrikimo sukeltus somatinės būklės sutrikimus, tai yra homeostazinius sutrikimus.

Jo nuomone, Å¡iuos tyrimus reikėjo skirti jau pirmÄ jÄ ligonio gydymo ligoninėje parÄ . Å iuo atveju dalis tyrimų buvo atlikta, dalis neatlikta. Alkoholinis delyras yra sunki ir gyvybei pavojinga bÅ«sena, paciento bÅ«klė gali pakisti valandos bėgyje, bÅ«klė svyruojanti. KategoriÅ¡kai negali teigti, kad S. J. sveikatos bÅ«klė pablogėjo antrÄ jÄ gydymo dienÄ , nes ligos istorijoje nėra įrašų apie bÅ«senos vertinimÄ . BÅ«senai blogėjant reikia koreguoti gydymÄ , jį intensyvinti ir viskÄ reikia apraÅ¡yti ligos istorijoje, kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta, nes ligos istorijoje užraÅ¡yti tik paskirti vaistai, tačiau nėra motyvacijos, kodėl buvo skirti vienokie ar kitokie medikamentai.

Negali kategoriÅ¡kai teigti, kad nebuvo imtasi S. J. gaivinimo priemonių, tačiau ligos istorijoje jos neapraÅ¡ytos, iÅ¡skyrus tai, kad buvo gaivinamas atvykus greitajai medicinos pagalbai. S. J. ligos istorijoje yra įraÅ¡ai apie blogėjančiÄ psichikos bÅ«senÄ , įraÅ¡ai taip pat patvirtina, kad somatinė bÅ«klė buvo stabili, kraujo spaudimas buvo netgi paaukÅ¡tintas, tačiau iÅ¡ dokumentacijos neaiÅ¡ku, kas buvo su pacientu staiga pablogėjus somatinei bÅ«klei – krintant kraujo spaudimui, esant neiÅ¡matuojamam pulsui.

Krintant kraujo spaudimui buvo bÅ«tina padaryti elektrokardiogramÄ , jos rezultatus privalo sugebėti perskaityti visi gydytojai, tame tarpe ir gydytojai psichiatrai. Negali atsakyti, ar 2007-11-08 nuo 8.00 val. iki 10.45 val., kai atvyko greitoji medicinos pagalba buvo taikomos ligonio bÅ«klei adekvačios medicininės priemonės, nes nežinoma, kokia tuo metu buvo ligonio patologija, negali atsakyti, ar buvo galima iÅ¡saugoti paciento gyvybę. Ligonio somatinė bÅ«klė turi bÅ«ti apraÅ¡yta, visų pirma nurodant kaip žmogus atrodo, kraujo spaudimas, jo kÅ«no padėtis, pilvo skausmingumas, kvėpavimas ir visa eilė kitų elementarių dalykų, vien tik kraujo spaudimo ir pulso įraÅ¡ymo spręsti apie ligonio somatinę bÅ«klę nepakanka.

Tai, jog gydytoja R. A. neužrašė ligonio apžiūrėjimo laiko, įtakos ligonio mirčiai neturėjo, o ar nepilnai aprašyta ligonio somatinė būklė yra susijusi priežastiniu ryšiu su ligonio mirtimi, atsakyti negali. Ar pacientas būtų miręs, jeigu būtų buvusi atlikta kardiograma, padaryti kalio, natrio koncentracijos tyrimai, atsakyti negali. Alkoholinis delyras yra simptominis psichikos sutrikimas, blogėjant psichikos būsenai, vyksta pakitimai ir somatinėje būsenoje. Šiuo atveju buvo atlikta eilė biocheminių tyrimų, tačiau kalio, natrio koncentracijos tyrimas neatliktas.

Negalima paneigti, kad S. J. buvo nustatyta smegenų edema, kuriÄ gali sukelti epilepsijos priepuolis. Tačiau smegenų edemos klinikinių simptomų neaprašė nei (duomenys neskelbtini) ligoninės terapeutas, nei neurologė, nei psichiatrijos ligoninės gydytojos. Smegenų edemos priežastimi taip pat gali bÅ«ti ir hipokalemija, kÄ bÅ«tų parodęs kalio koncentracijos kraujyje tyrimas. Taip pat smegenų edemos priežastimi gali bÅ«ti pats alkoholinis delyras, kuris pats savaime sukelia smegenų pabrinkimÄ . 10-15 procentų delyro atvejų pasibaigia mirtimi.

Kuri iÅ¡ Å¡ių priežasčių yra tikroji smegenų pabrinkimo priežastis, nustatyti nėra galimybės, galėjo bÅ«ti ir visos trys. Ekspertas J. R. parodė, kad pirminis tyrimas dėl mirties priežasties buvo atliktas 2007-11-09 atlikus mirusiojo S. J. lavono tyrimÄ , tyrimÄ atliko Å iaulių skyriaus ekspertas H. D., jo iÅ¡vada „ūminė iÅ¡eminė Å¡irdies liga“ ir Å¡alia duodamas pagrindimas „širdies vainikinių arterijų aterosklerozės I stadija siaurinanti spindį iki 25 procentų, Å¡irdies raumens distrofija“.

IÅ¡vada „iÅ¡eminė liga“ teismų medicinos praktikoje daroma tada, kai lavono tyrimo metu nėra konstatuojama jokių mechaninių kÅ«no sužalojimų ir kitų veiksnių, galinčių sukelti mirtį ir randami didesni ar mažesni pakitimai Å¡irdies kraujagyslėse, Å¡irdies raumenyje ir, kad nėra požymių, kad nukentėjusysis buvo apsinuodijęs. Mano, kad ekspertas H. D. nesinaudojo gydymo stacionare istorija, o komisija, kuri atliko Å¡iÄ ekspertizę, gretino tiek lavono tyrimo duomenis, tiek visÄ klinikinę eigÄ ir padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad apraÅ¡yti pakitimai Å¡irdies kraujagyslėse, Å¡irdies raumenyje yra minimalÅ«s, o Å«minis Å¡irdies veiklos sutrikimas įvyko dėl hemostazės sutrikimų, tai yra dėl elektrolitų, Å¡armų rÅ«gščių balanso sutrikimo, kuris iÅ¡sivystė ilgalaikio alkoholio vartojimo pasėkoje. A.

G. teismo medicininių tyrimų biuro konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodyta mirties priežastis „S. J. mirė dėl toksiÅ¡kai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukelto Å«maus Å¡irdies veiklos nepakankamumo“ iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja komisijos, kurioje jis dalyvavo, pateiktai iÅ¡vadai, tik alkoholio skilimo produktai patys iÅ¡ savęs nesukelia nepakankamumo, bet jie sÄ lygoja homeostazinius sutrikimus. Tai nėra dvi skirtingos iÅ¡vados. Nesutinka, kad mirtis įvyko vien tik dėl to, kad pas nukentėjusįjį buvo minimalÅ«s ateroskleroziniai pakitimai.Specialistas A.

A. G. parodė, kad byloje pateiktÄ specialisto konsultacinę iÅ¡vadÄ padarė įvertinus pateiktus dokumentus: specialisto iÅ¡vadÄ , kuriÄ atliko Å iaulių skyriaus teismo medicinos ekspertas H. D., ekspertizės, kuriÄ atliko ekspertai J. R., R. S., A. G., iÅ¡vadÄ , (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionarinio skyriaus ligos istorijÄ , medicininio audito iÅ¡vadÄ . TÄ medžiagÄ pateikė užsakovai - kaltinamosios ir civilinis atsakovas - (duomenys neskelbtini) ligoninė. Atlikus tyrimÄ buvo nustatyta S. J. mirties priežastis - toksiÅ¡kai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukeltas Å«mus Å¡irdies veiklos nepakankamumas.

Tai, jog nebuvo atliktas rÅ«gščių-Å¡armų balanso tyrimas, negalima laikyti mirties priežastimi. Ūmus Å¡irdies nepakankamumas dėl Å¡ito disbalanso nėra mirties priežastis, S. J. vystėsi smegenų pakenkimas nuo alkoholio intoksikacijos skilimo produktų, smegenų pabrinkimas, iÅ¡sivystė epilepsijos priepuoliai, Å¡ie veiksniai bendrai sustabdė Å¡irdį. Audito konstatuoti pažeidimai jokio ryÅ¡io su mirtimi neturėjo. Specialistas D. S. parodė, kad yra gydytojas psichiatras. Jo nuomone, 2007 m. lapkričio 6 d. pacientÄ S. J. apžiÅ«rint (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje nepilnai buvo iÅ¡tirta paciento neurologinė bÅ«sena.

Kaip taisyklė, po epilepsijos priepuolių vystosi smegenų pabrinkimas, todėl pacientas turėjo būti gydomas neurologinėje ligoninėje, o ne siunčiamas į psichiatrijos ligoninę. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jo nuomone, S. J. nustatyta diagnozė yra teisinga, gydymas buvo taikomas savalaikiai ir tinkamai, medicininio audito išvadose nurodyti pažeidimai tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Kraujo tyrimai buvo atlikti pavėluotai, tačiau pats gydymas šiuo atveju buvo tinkamas, skirti neuretikai, rūgščių-šarmų balansui palaikyti skirta pakankamai skysčių, lašintas Ringerio tirpalas, pablogėjus psichikos būklei gydymas buvo koreguotas, negalima konstatuoti, kad ligonis nebuvo gaivinamas, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tik nepakankamai buvo įvertintas ligonio būklės blogėjimo laikas.

Ligonio somatinė bÅ«klė staiga pablogėjo lapkričio 8 d. rytÄ , kai pulsas pasiekė 130 kartų per minutę, tai jau yra Å¡irdies ritmo sutrikimas, po ko vystosi prieÅ¡irdžių virpėjimas ir žmogus mirÅ¡ta. Mano, jog viskas prasidėjo nuo lapkričio 6 dienos netinkamos apžiÅ«ros (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje. Epilepsijos priepuolis negali nesukelti smegenų edemos. (duomenys neskelbtini) ligoninėje neurologas turėjo visas galimybes visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti pacientÄ , padaryti kompiuterinę tomogramÄ .

To nepadarius, nepavyko paÅ¡alinti smegenų edemos, ji vystėsi, nes tai, jog lapkričio 7 d. ligoniui prasidėjo psichozė, rodo, jog smegenys toliau burko, kas sukėlė psichozinius sutrikimus, vėliau tai sukėlė Å«mų Å¡irdies nepakankamumÄ , dėl ko pacientas mirė. Smegenų ir plaučių pabrinkimas nustatytas teismo medicinos eksperto H. D. iÅ¡vadoje. Jeigu smegenų pabrinkimas bÅ«tų buvęs gydomas somatinio tipo ligoninėje - neurologijos skyriuje, bazinis gydymas turėtų bÅ«ti toks pat – žmogaus nuraminimas, kas ir buvo teisingai daroma psichiatrijos ligoninėje, tik galbÅ«t ligonio stebėjimas bÅ«tų buvęs lengvesnis, nes somatinio tipo ligoninėje yra tam geresnės sÄ lygos.

RÅ«gščių-Å¡armų balansas S. J. psichiatrijos ligoninėje buvo palaikomas laÅ¡inant Ringerio tirpalÄ , todėl gydymas buvo pakankamas, ir rÅ«gščių-Å¡armų disbalansas negali bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su mirtimi. 2007 m. lapkričio 6 d. budėjusios gydytojos veiksmai buvo teisingi, pagal lapkričio 7 d. vakare darytus įraÅ¡us budėjusiai gydytojai keisti gydymÄ nebuvo jokio reikalo, fiksacija jokios reikÅ¡mės mirčiai neturėjo. Tai, jog staigiai pablogėjus bÅ«klei lapkričio 8 d. rytÄ ligonis buvo keliamas į priėmimo skyrių, teisinga, nes priėmimo skyriuose paprastai yra visi bÅ«tini medikamentai ir aparatÅ«ra.

Mirties priežastimi yra alkoholinė liga, kuri pakenkia visam organizmui taip, kad gyventi nebėra galių. Ekspertas L. G. parodė, kad iÅ¡vadÄ pateikė pagal byloje esančius duomenis. S. J. mirties priežasties patikslinti negalima. Somatinės bÅ«klės nepakankamas įvertinimas ir nepakankamas gydymas tiesioginės reikÅ¡mės paciento mirčiai neturėjo, kadangi mirties priežastis yra nenustatytos kilmės Å«mus Å¡irdies veiklos nepakankamumas. TÄ galėjo iÅ¡Å¡aukti daug kas - sutrikęs elektrolitų balansas, alkoholio skilimo produktai, neigiamai veikiantys Å¡irdies veiklÄ .

Gydytojai turėjo paskirti Å¡armų-rÅ«gščių balanso tyrimÄ , tačiau ar Å¡is tyrimas bÅ«tų galėjęs iÅ¡gelbėti pacientÄ , pasakyti negali. Ekspertas B. B. parodė, kad S. J. mirties priežastis galėjo bÅ«ti bet kuri iÅ¡ nurodytų priežasčių - dėl homeostazės sutrikimų (elektrolitų, Å¡armų-rÅ«gščių balanso sutrikimų), iÅ¡sivysčiusių ilgalaikio alkoholio vartojimo pasėkoje arba dėl toksiÅ¡kai veikiančių etilo alkoholio skilimo produktų poveikio, greičiausia visos kartu.

IÅ¡ dokumentacijos matyti, kad psichinės bÅ«klės gydymas buvo pakankamas, nepakankamai buvo iÅ¡tirta somatinė bÅ«klė, bet negalima atsakyti ar tai turėjo įtakos S. J. mirčiai, nes delyrų atvejais net ir viskÄ idealiai padarius iki 15 procentų asmenų mirÅ¡ta. Diagnozė alkoholinis delyras buvo nustatyta remiantis objektyviais diagnostiniais kriterijais ir tam nebuvo bÅ«tina atlikti specialius tyrimus. BÅ«tinoji medicinos pagalba S. J. buvo teikiama, gaivinimo priemonių taip pat buvo imtasi. Ekspertas D.

J. parodė, kad S. J. mirė nuo Å¡irdies funkcijos nepakankamumo, bet kas jį sukėlė, nustatyti nėra galimybės.Kaltinamosios R. A., J. P. ir A. V. kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį. Å iame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas netinkamai atlikusiam, jeigu dėl to valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

Nusikaltimo sudėtis realioji, bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, Ä®vertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, teismas laiko, jog nėra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamųjų R. A., J. P., A. V. veikos ir kilusių pasekmių – S. J. mirties.  Bylos nagrinėjimo teisme metu nepavyko nustatyti tikslios S. J. mirties priežasties, tai yra, nebuvo nustatyta, kas sukėlė S. J. mirtį ir kokiÄ Ä¯takÄ tam turėjo kaltinamųjų veiksmai.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. išvadoje Nr. M 818/07(04) nurodyta, kad S. J. mirtis 2007-11-08 11.10 val. įvyko nuo ūminės išeminės širdies ligos, tai komplikavosi ūmiu širdies veiklos sutrikimu. Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 63/09(01) nurodyta, jog S. J. mirties priežastimi buvo ūminis širdies veiklos sutrikimas, kurį, labiausiai tikėtina, sukėlė homeostazės sutrikimai (elektrolitų, šarmų-rūgščių balanso), išsivystę ilgalaikio alkoholio vartojimo pasėkoje.

Teisme apklausti Å¡iÄ ekspertizę atlikę ekspertai A. G. ir J. R. negalėjo patvirtinti, kad atlikus elektrolitų, Å¡armų-rÅ«gščių koncentracijos tyrimus, S. J. nebÅ«tų miręs. Ekspertas A. G. teisme pripažino, jog buvo nustatyta ir smegenų edema, kuriÄ gali sukelti homeostazės sutrikimai, epilepsijos priepuoliai, pats alkoholinis delyras, ir kuri iÅ¡ Å¡ių priežasčių yra tikroji smegenų pabrinkimo priežastis, nustatyti nėra galimybės, galėjo bÅ«ti visos trys. Ekspertai teisme pripažino, jo netinkamas, netikslus medicininių dokumentų pildymas, paciento fiksacijos taikymas įtakos S. J. mirčiai neturėjo, taip pat ekspertai pripažino, jog negalima teigti, kad S. J. nebuvo gaivinamas, tik tos priemonės nėra nurodytos ligos istorijoje.

A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje iÅ¡vadoje Nr. J-KI-41-71 nurodyta, jog S. J. mirė dėl toksiÅ¡kai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukelto Å«maus Å¡irdies veiklos nepakankamumo. Teisme apklaustas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikęs specialistas A. A. G. parodė, jog S. J. vystėsi smegenų pakenkimas nuo alkoholio intoksikacijos skilimo produktų, iÅ¡sivystė epilepsijos priepuoliai, ir Å¡ie veiksniai bendrai sustabdė Å¡irdį, tai, jog nebuvo atliktas rÅ«gščių-Å¡armų balanso tyrimas nėra S. J. mirties priežastimi.

Specialistas D. S. parodė, jog S. J. po epilepsijos priepuolių vystėsi smegenų edema, kuri sukėlė Å«mų Å¡irdies nepakankamumÄ , nuo kurio S. J. ir mirė. Gydymas S. J. buvo pakankamas, rÅ«gščių-Å¡armų disbalansas negali bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su paciento mirtimi. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 13/12(02) nurodyta, jog S. J. mirė dėl nuo nenustatytos kilmės Å«maus Å¡irdies veiklos nepakankamumo.

Teisme apklausti Å¡iÄ ekspertizę atlikę ekspertai L. G., B. B., D. J. paaiÅ¡kino, jog nustatyti, kas S. J. sukėlė Å«mų Å¡irdies veiklos nepakankamumÄ , nėra galimybių, patvirtino, jog psichiatrijos ligoninėje diagnozė S. J. buvo nustatyta teisingai, psichikos bÅ«klės gydymas buvo tinkamas, o nepakankamas somatinės bÅ«klės įvertinimas ir gydymas tiesioginės reikÅ¡mės paciento mirčiai neturėjo. Taigi, ekspertizės aktuose, konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje, ekspertų, specialistų parodymuose pripažįstama, jog S. J. mirė nuo Å«maus Å¡irdies veiklos nepakankamumo, tačiau, kas šį sutrikimÄ sukėlė, nėra tiksliai nustatyta.

Net ir Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 63/09(01), kuriuo besÄ lygiÅ¡kai remiasi kaltinimas, pateiktos tikėtinos iÅ¡vados. Visi ekspertai ir specialistai pripažino, jog negali nustatyti, ar atlikus elektrolitų koncentracijos, rÅ«gščių-Å¡armų balanso ir kitus tyrimus bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti ligonio mirties, taip pat visi pripažino, jog ligonio fiksacija buvo bÅ«tina ir įtakos mirčiai neturėjo, kaip įtakos mirčiai neturėjo ir medicininių dokumentų pildymo tvarkos pažeidimai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priežastinis ryÅ¡ys yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnio numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinasis objektyvusis požymis, ir galutinę iÅ¡vadÄ apie jo buvimÄ privalo padaryti teismas, o ne teisės medicinos ekspertai, medicinos, medicinos audito specialistai. Teismas gali remtis ekspertų iÅ¡vadomis, jei įsitikina, kad jos logiÅ¡kos, argumentuotos ir įtikinamos. Tačiau teismas taip pat neatleidžiamas nuo pareigos tikrinti ir kitus faktus bei aplinkybes, taip pat leidžiančias prieiti prie iÅ¡vados apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ ar nebuvimÄ (LAT 2008-10-30 nutartis byloje Nr. 2K-444/2008).Kadangi atliktų ekspertizių iÅ¡vados, specialisto konsultacinė iÅ¡vada prieÅ¡taringos, pateiktos tikėtinos iÅ¡vados, teismas besÄ lygiÅ¡kai vadovautis tokių tyrimų iÅ¡vadomis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio prielaidomis bei hipotezėmis negali.

Taip pat, teismo nuomone, byloje nėra ir kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad kaltinamosios R. A., J. P., A. V. būtų netinkamai atlikusios savo pareigas, ar pareigų neatlikusios, dėl ko S. J. mirė. Kaltinamosios R. A., J. P., A. V. kaltę neigė, nurodydamos, jog savo pareigas atliko tinkamai, rūpestingai, tik nepakankamai tiksliai pildė medicininius dokumentus, tačiau tai negalėjo sukelti paciento mirties. Nukentėjusiųjų O. J., L. J., I. M., D. J., liudytojos L. C. parodymai neinformatyvūs, fragmentiški, pagrįsti emocijomis, klaidinantys – teiginiai, kad mirusysis S. J. nepiktnaudžiavo alkoholiu visiškai neatitinka byloje nustatytų duomenų, prieštaraujantys kitų liudytojų parodymams.

Visi kiti teisme apklausti liudytojai patvirtino tik tai, jos medicininė pagalba S. J. buvo teikiama. Kaip jau buvo minėta, teisme ir ekspertai, ir specialistai patvirtino, jog psichiatrijos ligoninėje S. J. diagnozė buvo nustatyta tinkamai, psichikos sutrikimas buvo gydomas tinkamai, tik nepakankamai gydymas buvo aprašytas medicininiuose dokumentuose, taip pat nė vienas ekspertas ar specialistas negalėjo patvirtinti, kad nepakankamas somatinės būklės įvertinimas ir gydymas turėjo tiesioginės reikšmės paciento mirčiai.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti asmenys, dalyvavę reanimuojant S. J., kurie bÅ«tų galėję paaiÅ¡kinti, kokių veiksmų ėmėsi ar nesiėmė kaltinamoji A. V.. Pati kaltinamoji A. V. teigė, jog į priėmimo skyrių S. J. buvo perkeltas tuomet, kai dar nebuvo Å«maus somatinės bÅ«klės pablogėjimo, tikslu jį perkelti į somatinio tipo ligoninę, jÄ pakvietė į priėmimo skyrių, kai ryÅ¡kiai pablogėjo paciento bÅ«klė, ji gaivino pacientÄ , tik to ji neįrašė ligos istorijoje.

Å ių parodymų teisme niekas nepaneigė. Dėl visų Å¡ių aplinkybių teismas laiko, jog nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamųjų veikos ir kilusių pasekmių. Todėl nenustačius priežastinio ryÅ¡io tarp kaltinamųjų R. A., J. P., A. V. veikos ir atsiradusių padarinių - S. J. mirties, dėl ko didelę žalÄ patyrė nukentėjusieji O. J., L. J., I. M., D. J., kaltinamosios R. A., J. P., A. V. iÅ¡teisintinos, nesant jų veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, požymių.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiųjų O. J., L. J., I. M., D. J. 400000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamųjų veikoje nėra nusikaltimo požymių, civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis,   paliktinas nenagrinėtas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

             R. A. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, požymių.             J. P. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, požymių.             A. V. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, požymių.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiųjų O.

J., L. J., I. M., D. J. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .              Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                       Astra Karpytė