2024-08-21 Nr. AB-11964-4-45-3-00274-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2286-463/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00274-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui C. B. Z. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio C. B. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui C. B. Z. pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui C. B. Z. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. spalio 18 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo. Centras teikimą grindė šiais argumentais:

1.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 2 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės veikimo teritorijoje; jis, kartu su kitais užsieniečiais, neteisėtai pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Užsienietis neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą ir buvo apgyvendintas Centre.

1.2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 7 d. sprendimu buvo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus minėtam sprendimui – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įvesti į centrinę Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietis šį sprendimą apskundė, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai (nurodytas Vilniaus apygardos administracinis teismas laikytinas rašymo apsirikimu) 2022 m. kovo 3 d. sprendimu iš dalies tenkino Užsieniečio skundą, pakeitė Migracijos departamento sprendimo 3 ir 4 punktus, t. y. uždraudžiant Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo dienos ir į C.SIS II įvedant perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo išsiuntimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. priėmė galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje – Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 7 d. sprendimo panaikinimo tenkino, šį sprendimą panaikino ir Migracijos departamentą įpareigojo iš naujo išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą.

1.3. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu Užsienietį įleido į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, o 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Užsieniečiui suteikė laisvo judėjimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Užsienietis 2022 m. spalio 1 d. išėjo iš Centro ir į jį negrįžo.

1.4. 2024 m. liepos 18 d. Užsienietis pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Reglamentas) iš Vokietijos buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Užsienietis neteisėtai vyko kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir taip sukėlė nelegalios migracijos grėsmę visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Užsieniečio tapatybę patvirtina (duomenys neskelbtini) ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 22 d. išduotas grįžimo į kilmės šalį pažymėjimas, galiojęs iki 2022 m. liepos 31 d.

II. 2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. liepos 19 d. sprendimu Centro teikimą patenkino, t. y. Užsieniečiui pritaikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. spalio 18 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

3. Teismas nustatė, kad:

3.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 2 d. ir buvo apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikoje teritorijoje. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 21S37584 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje bei jį iš Lietuvos Respublikos išsiųsti į kilmės šalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 7 d. sprendimą bei Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 7 d. sprendimas, panaikino ir Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentui perdavė nagrinėti iš naujo.

3.2. Migracijos departamento 2022 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 22S7643 Užsienietis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2022 m. rugsėjo 2 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo Užsieniečiui buvo suteikta galimybė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Turėdamas galimybę laisvai judėti, Užsienietis 2022 m. spalio 1 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Migracijos departamento 2022 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 22S139110 Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas.

3.3. 2024 m. liepos 18 d. Užsienietis pagal Reglamentą iš Vokietijos buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. Centro 2024 m. liepos 19 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas 48 valandoms.

4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis nurodė, jog siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sprendė, jog šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, o Užsieniečio asmenybė yra nustatyta.

5. Teismas, pacitavęs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–5 punktų ir 113 straipsnio 5 dalies 1–14 punktų nuostatas, teismas akcentavo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, jog asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti.

6. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, t. y. kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 2 d., pagal Įstatymą faktiškai buvo sulaikytas apie 14 mėnesių, turėdamas galimybę laisvai judėti, praėjus vos mėnesiui po paleidimo iš faktinio sulaikymo, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, 2022 m. spalio 1 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, o 2024 m. liepos 18 d. pagal Reglamentą iš Vokietijos buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką, sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, Užsienietis išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis ir pažeis tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus; taip Užsienietis sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Teismo vertinimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 19 d. sprendimą ir jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

8.1. Užsienietis paaiškina, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Pacitavęs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–5 punktų ir 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 6–11 punktų nuostatas, Užsienietis pažymi, kad jam alternatyvi sulaikymui priemonė buvo paskirta vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, tačiau VSAT neįrodė ir nepagrindė, kodėl prieglobsčio prašymo motyvai negalėtų būti gauti Užsieniečio nesulaikius (jam nepritaikius itin griežtos alternatyvios sulaikymui priemonės).

8.2. Užsienietis pažymi, kad jis buvo vieną kartą pasišalinęs iš apgyvendinimo vietos ir išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau pažeidimas buvo padarytas prieš beveik 2 metus, o bylą nagrinėjant teisme, jis nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos išvyko, kadangi čia su juo buvo netinkamai elgiamasi – jis buvo de facto (faktiškai) sulaikytas daugiau nei vienerius metus (į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 2 d., o asmeniui teisė judėti buvo suteikta tik 2022 m. rugsėjo 2 d.) ir, nors naują sprendimą jo prieglobsčio byloje Migracijos departamentas turėjo priimti per 3 mėnesius nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo priėmimo (Įstatymo 81 str. 1 d.), asmuo per Įstatyme nustatytus terminus nesilaukė jokio sprendimo jo prieglobsčio byloje bei iš nevilties, manydamas, kad jo prieglobsčio niekas neišnagrinės, 2022 m. spalio 1 d. pabėgo iš Lietuvos. Užsienietis teigia, kad supranta padaręs klaidą, nurodo, jog jos daugiau nekartos

8.3. Užsienietis akcentuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, – Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Užsienietis pažymi, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.

8.4. Užsienietis pažymi, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas, nėra nustatyta duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis; byloje taip pat nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl manytina, kad Užsieniečiui buvo skirta per griežta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri yra prilyginama de facto sulaikymui. Teismo priimtas sprendimas turėtų būti pakeistas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

9. Centras prašo netenkinti Užsieniečio apeliacinio skundo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Centras teigia, kad teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą bei akcentuoja, jog Užsienietis 2023 m. liepos 5 d. prieglobsčio prašymą pateikė Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš kurios pagal Reglamentą 2024 m. liepos 19 d. buvo grąžintas Lietuvos Respublikai, kuri prisiėmė atsakomybę už šio asmens prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Iš Lietuvos Respublikos Užsienietis išvyko 2022 m. spalio 1 d., o prieglobsčio prašymą Vokietijoje pateikė tik 2023 m. liepos 5 d. (kai buvo atlikta jo apklausa ir paimti pirštų atspaudai). Užsienietis nėra linkęs laikytis migracijos įstatymų ir tvarkos, nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, žinodamas apie prievolę būti prašančiosios valstybės teritorijoje, neteisėtai išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip kompetentingoms institucijoms sutrukdydamas išnagrinėti jo prašymus bei priimti ir įgyvendinti sprendimus. Yra didelė tikimybė kad, gavęs judėjimo laisvę, Užsienietis, nesulaukęs sprendimo prieglobsčio byloje, vėl išvyks iš Lietuvos. Užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę jam pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 10. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 19 d. sprendimo, kuriuo teismas patenkino Centro teikimą ir Užsieniečiui pritaikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, – taikymo terminą iki 2024 m. spalio 18 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 19 d. sprendimą pakeisti ir jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016, 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1935-552/2024).

13. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

14. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022,;2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

16. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje yra nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

17. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tiek charakterizuojančius Užsienietį, tiek ir apibūdinančius jo ankstesnį elgesį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šiuo atveju yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, kadangi egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją, taip pat Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, sudarančio pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Pakankamo pagrindo visiškai neriboti Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje nenustatyta.

18. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, o, jį 2021 m. liepos 2 d. sulaikius, 2021 m. rugpjūčio 17 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 21S37584 buvo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo Užsieniečiui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu, be kita ko, minėtą Migracijos departamento sprendimą panaikino ir instituciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio jam Lietuvos Respublikoje suteikimo.

19. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad Migracijos departamento 2022 m. kovo 7 d. sprendimu Užsienietis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Užsieniečiui buvo suteikta laisvo judėjimo Lietuvos Respublikoje galimybė, kuria pasinaudojęs, Užsienietis 2022 m. spalio 1 d. išėjo iš Centro ir į jį negrįžo; atsižvelgus į tai, Migracijos departamento 2022 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 22S139110 Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas. 2024 m. liepos 18 d. Užsienietis pagal Reglamentą iš Vokietijos buvo perduotas Lietuvos Respublikai.

20. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu Užsieniečio prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas ir motyvai nėra nustatyti, bei į nustatytas faktines aplinkybes (Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną asmenų grupėje, laikomas Centro teritorijoje, jis pažeidė Centro vidaus taisykles, Užsieniečiui paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, šis 2022 m. spalio 1 d. išvyko iš Centro ir negrįžo bei taip sutrukdė jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui; 2024 m. liepos 18 d. Užsienietis buvo perduotas Lietuvai iš Vokietijos), yra pagrindas manyti, jog yra didelė tikimybė, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis neteisėtai pasišalins iš apgyvendinimo vietos, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis ir taip pažeis tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus bei trukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai.

22. Užsienio asmens byloje esančius ir šioje nutartyje aptartus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip patvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo teisėtumo, pagrįstumo bei proporcingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo Užsieniečiui klausimą, padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, taikant judėjimo laisvės apribojimus, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga, o, taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, neapribojus jo laisvės judėti, Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos. Nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdyje nebuvo įtikinamai įrodyta, kad Užsieniečio individualius poreikius ir jo situaciją geriau atlieptų kitokia priemonė, nei pirmosios instancijos teismo paskirta. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymo priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp jo judėjimo laisvės ir VSAT bei Šengeno erdvės integralumo, o Užsieniečio nurodyta priežastis, dėl kurios jis išvyko ne tik iš Centro, bet iš Lietuvos Respublikos, jo veiksmų nepateisina. Užsieniečio nurodyta aplinkybė, kad aptartą pažeidimą jis padarė prieš beveik 2 metus, taip pat nesudaro pagrindo jam taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, nenustatant judėjimo laisvės apribojimo, kadangi Įstatymas jokių išimčių dėl to nenustato.

23. Užsienietis nepagrindė, kad jam teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė pažeidžia jo teises ar pernelyg varžo jo judėjimo laisvę. Kaip jau minėta, vadovaujantis Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalimi, jeigu užsieniečiui yra skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika; tai reiškia, kad Užsieniečio judėjimo laisvė nėra absoliučiai apribota. Esant objektyviai būtinybei, Užsieniečio apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Užsienietis Centrui būtų teikęs prašymą, esant poreikiui, leisti jam laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos.

24. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad judėjimo laisvės apribojimas turėtų neigiamą įtaką Užsieniečio sveikatai. Centro teiginiai, kad Užsieniečiui Centre yra užtikrinama būtina medicinos priežiūra ir psichologinė pagalba, nebuvo paneigti.

25. Apibendrindama aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio C. B. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė