Legislator Case Law & Legislation
b2ff7d55-a0e2-4454-bf62-9149656d53ee AI generated

b2ff7d55-a0e2-4454-bf62-9149656d53ee · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b2ff7d55-a0e2-4454-bf62-9149656d53ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas nustatė: Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiÅ¡kimas, kuriuo pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ , po G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečio vaiko D. D. vardu, ir leisti nepilnamečio vaiko D.

Legislator headnote

AI generated

b2ff7d55-a0e2-4454-bf62-9149656d53ee · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Å alims apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, CPK 118, 1751 straipsniuose nustatyta tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio vaiko D. D. (D. D.), gimusio (duomenys neskelbtini), senelis G. K.. Po senelio G. K. mirties liko nepilnamečiai įpėdiniai D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-32518-466/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27044-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19; 3.4.5.20 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. gruodžio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras PaÅ¡venskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl termino priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu iÅ¡davimo, suinteresuoti asmenys – P. K., Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „SEB“ bankas.

Teismas nustatė: Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiÅ¡kimas, kuriuo pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ , po G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečio vaiko D. D. vardu, ir leisti nepilnamečio vaiko D.

D. vardu atsisakyti priimti G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio D. D. (D. D.), gimusio (duomenys neskelbtini), senelis G. K.. Po G. K. mirties liko nepilnametis įpėdinis D. D., kuriuo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu A. D. neterminuotai apribota tėvo valdžia D. D. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nuolatiniu D.

D. globėju paskirtas P. K., gim. (duomenys neskelbtini). Å iuo metu D. D. kartu su globėju P. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis mirusiojo G. K. palikimÄ sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ pensijų kaupimo sÄ skaitoje esančios lėšos – 20,53 Eur, o pensijų kaupimo sÄ skaitoje turimų fondo vienetų skaičius yra 19,4144, fondo vieneto kaina 1,1169 Eur, turimų fondo vnt. vertė ataskaitos dienÄ 21,68 Eur.

Kito turto nenustatyta. Taip pat nustatyta, kad G. K. atžvilgiu antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, kurios reikalavimų sumÄ sudaro 170,88 Eur skola ir 164,94 Eur vykdymo iÅ¡laidos. Tuo tarpu antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, kuriuos reikalavimų sumÄ sudaro 17,38 Eur bauda. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad D. D. globėjas P. K. nustatyta tvarka nepadavė pareiÅ¡kimo palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimÄ nepilnamečio vaiko vardu ar atsisakymÄ priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu, į teismÄ dėl teismo leidimo iÅ¡davimo priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko D.

D. vardu nesikreipė. PareiÅ¡kėja, siekdama užtikrinti nepilnamečio teises ir apsaugoti jo interesus, kad nepagrįstai nenukentėtų vaiko interesai bei atsižvelgiant į tai, kad terminai palikimui priimti/atsisakyti praleisti dėl vaiko globėjo aplaidumo ir nerÅ«pestingumo, ir jog po palikėjo G. K. mirties likusios nesumokėtos skolos antstoliams virÅ¡ija likusio palikėjo turto vertę, yra įsitikinusi, kad atsiradusio palikimo atsisakymas užtikrins nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, apsaugos nepilnametį vaikÄ nuo palikėjo skolų naÅ¡tos ir atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. buvo gautas antstolio Mindaugo Dabkaus 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymas Nr. S-19-28-19157 „Dėl mirusio skolininko turto paveldėjimo“, kuriuo suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie G. K. mirtį, pensijų kaupimo fonde jo sukauptas lėšas bei, kad Testamento registro duomenimis, skolininko įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo; taip pat siūloma paveldėti mirusiojo G.

K. turtÄ . Vykdant paveldėjimo procedÅ«ras buvo nustatyta, kad G. K. turėjo nepilnamečius anÅ«kus ir nėra iÅ¡spręstas palikimo (ne)priėmimo klausimas, todėl paveldėjimo veiksmai buvo sustabdyti kol, bus iÅ¡spręstas palikimo (ne)priėmimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų atnaujintas terminas nepilnamečio D. D. vardu (ne)priimti G. K. palikimÄ . Taip pat suinteresuotas asmuo prašė įvertinti G. K. palikimo balansÄ ir klausimÄ dėl palikimo atsisakymo priimti teismo nuožiÅ«ra.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra pateiktame atsiliepime nurodė, kad įstatyme nustatyta, kad tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedÅ«rÄ ir kreiptis į teismÄ dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu. Tėvams nesilaikant įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo procedÅ«ros, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Tuo pagrindu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2020 m. liepos 17 d. priėmė nutarimÄ reikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos spręsti dėl priemonių pažeidimams paÅ¡alinti taikymo, siekiant užtikrinti nepilnamečių, įskaitant ir D.

D., turtinių teisių įgyvendinimÄ . Taip pat suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti įtraukta į bylÄ suinteresuotu asmeniu ir pateikti atsiliepimÄ , nes teritorinės prokuratÅ«ros neturi savarankiÅ¡ko juridinio asmens statuso, o yra laikomi Generalinės prokuratÅ«ros filialais. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra Juridinių asmenų registre įregistruota kaip Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros filialas. Ä®vertinus nurodytus argumentus teisėjo 2021 m. spalio 18 d. rezoliucija Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra buvo paÅ¡alinta iÅ¡ bylos suinteresuotų asmenų sÄ raÅ¡o.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Å alims apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, CPK 118, 1751 straipsniuose nustatyta tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio vaiko D. D. (D. D.), gimusio (duomenys neskelbtini), senelis G. K.. Po senelio G. K. mirties liko nepilnamečiai įpėdiniai D.

D., V. K. ir E. K.. Palikėjo G. K. mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu, įpėdiniai D. D., V. K. ir E. K. buvo nepilnamečiai, todėl jų interesus atstovauja atstovai pagal įstatymÄ . IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo neterminuotai apribota nepilnamečio vaiko D. D. tėvo A. D. valdžia, o nepilnamečiui vaikui nustatyta globa ir globėju paskirtas P. K., gim. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nepilnamečio vaiko D.

D. globėju buvo paskirtas P. K., gim. (duomenys neskelbtini). Å iuo metu įpėdinis D. D. kartu su globėju P. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi palikėjo įpėdiniai per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimo nepriėmė, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pradėjo veiksmus dėl palikėjo G. K. turto paveldėjimo valstybės vardu. Vykdant paveldėjimo procedÅ«ras buvo nustatyta, kad palikėjas G. K. turėjo nepilnamečius anÅ«kus ir nėra iÅ¡spręstas palikimo (ne)priėmimo klausimas, todėl paveldėjimo veiksmai buvo sustabdyti, kol bus iÅ¡spręstas palikimo (ne)priėmimo klausimas.

PareiÅ¡kėja, kaip valstybinė institucija, kurios pagrindinis tikslas yra siekti užtikrinti nepilnamečio teises ir apsaugoti jo interesus, praÅ¡o atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti ir leisti nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti atsiradusį palikimÄ . Dėl praleisto termino atnaujinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimÄ priimti veiksmas turi bÅ«ti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminÄ pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimÄ patvirtinančių veiksmų per šį laikÄ neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, iÅ¡skyrus atvejus, kai kiti palikimÄ priėmę įpėdinai tam neprieÅ¡tarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas. Asmuo, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi įrodyti, jog Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ (CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡iusio pratęsti terminÄ , tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismai spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. D. globėjas P. K., po nepilnamečio vaiko senelio G. K. ((duomenys neskelbtini)) mirties per įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), todėl terminas buvo praleistas. PareiÅ¡kėja 2021 m. kovo mėn. gavo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneÅ¡imÄ dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo, su praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ , padedant įgyvendinti nepilnamečio vaiko D.

D. teises, tvarkant mirusio senelio palikimÄ . PareiÅ¡kėja, gindama nepilnamečio vaiko interesus, CK 3.163 straipsnio 5 dalies tvarka kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Å iuo atveju teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti nepilnamečio vaiko vardu yra praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi palikėjo mirties momentu įpėdinis D. D. buvo nepilnametis ir negalėjo savarankiÅ¡kai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimti palikimÄ ar atsisakyti priimti palikimÄ po senelio mirties, turėjo pareigÄ Ä¯gyvendinti jo įstatyminis atstovas (globėjas) P. K..

Palikimo nepriėmimas (nesikreipimas leidimo į teismÄ ar į notarÄ ), reiÅ¡kia įstatyminių atstovų ar globėjų neveikimÄ , t. y. įstatyminis atstovas per įstatymo nustatytÄ terminÄ Å¡ios pareigos neatliko. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, o suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja dėl pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡to reikalavimo, daro iÅ¡vadÄ , jog įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimÄ , atsiradusį po nepilnamečio vaiko senelio G.

K. mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybÄ , terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Dėl teismo leidimo. CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtÄ iÅ¡imtinai vaikų interesais. Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , tėvai be iÅ¡ankstinio teismo leidimo neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ . CK 5.52 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, iÅ¡skyrus CK numatytus atvejus.

Vadovaujantis CPK 582 straipsnio 7 dalimi, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo iÅ¡davimo klausimÄ teismas turi spręsti atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu iÅ¡davimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrÄ turtÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu gali bÅ«ti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtÄ .

Tokiu atveju turi bÅ«ti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡duoti teismo leidimÄ atsisakyti priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko D. D. vardu. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pensijų kaupimo sÄ skaitoje buvo sukaupęs 20,53 Eur, o tuo tarpu akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ bankas palikėjas buvo sukaupęs 19,4144 fondo vienetų (fondo vieneto kaina 1,1169 Eur), o turimų fondo vienetų vertė ataskaitos dienÄ 21,68 Eur.

Taip pat nustatyta, kad G. K. palikimo atsiradimo dienÄ turėjo skolų – antstolis Mindaugas Dabkus nurodė, kad vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2012 m. vasario 22 d. iÅ¡duotÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 24,04 Eur iÅ¡ieÅ¡kotojo apmokėtų bÅ«tinųjų vykdymo iÅ¡laidų, 170,88 Eur skolos ir 140,90 Eur vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Taip pat antstolis nurodė, kad skolininkas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjo. Tuo tarpu antstolis Vytautas Mitkus vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 17,38 Eur baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo nutraukė, nustačius, kad skolininkas mirė.

Atsižvelgiant į tai, kad palikėjo G. K. palikimÄ sudaro apytiksliai 42,21 Eur, o skolos – apytiksliai 335,82 Eur, darytina iÅ¡vada, jog paveldimo turto balansas yra neigiamas – skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtÄ . Pažymėtina ir tai, kad nepilnamečio vaiko globėjas P. K. 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiÅ¡kime, kuris buvo adresuotas pareiÅ¡kėjai, nurodė, kad atsisako nepilnamečio vaiko vardu priimti atsiradusį palikimÄ , kadangi palikėjo įsipareigojimai ir iÅ¡laidos, susijusios su palikimo priėmimu, akivaizdžiai ženkliai virÅ¡ys patį mirusiojo palikimÄ (jo vertę), todėl tokio palikimo priėmimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko vardu atsisakius priimti palikimÄ , atsiradusį po palikėjo G. K. mirties, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, todėl teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimÄ iÅ¡duotinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsniu, 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576 – 578 straipsniais, 582 straipsniu, nutaria: pareiÅ¡kėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Atnaujinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, į. k. 188752021, įstatymo nustatytÄ terminÄ priimti ar atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko D. D. (D. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimÄ , atsiradusį po G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties. Leisti pareiÅ¡kėjai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, į. k. 188752021, nepilnamečio vaiko D.

D. (D. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimÄ , atsiradusį po G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties. Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Kitoje dalyje nutartis neskundžiama. Teisėjas Gintaras PaÅ¡venskas