b2ff72ad-e8df-4108-8619-e216b1ed8619 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-1708-1047/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04280-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Beatos MartiÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G. (A. G.), jo atstovui advokatui Simonui SlapÅ¡inskui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Jurgitai PaÅ¡in, vertėjaujant Ingridai KisieliÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. (A. G.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Rusijos Federacijos pilietis A. G. (A. G.) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas), su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Nr. (15/5-8)50U-2406, kuriuo nuspręsta panaikinti 2019 m. birželio 7 d. sprendimu pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2020 m. kovo 25 d. (toliau – ir Leidimas).

Be to, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Migracijos departamentas LeidimÄ panaikino, nes Interpolo duomenų bazėje yra praneÅ¡imas apie Rusijos Federacijos paskelbtÄ A. G. (A. G.) paieÅ¡kÄ ekstradicijos tikslu. PareiÅ¡kėjas su tokiu sprendimu nesutinka, nes jis nepagrįstas, nemotyvuotas, neindividualizuotas, pernelyg abstraktus, prieÅ¡taraujantis nekaltumo prezumpcijos principui ir analogiÅ¡kose bylose suformuotai praktikai. Pabrėžia, kad A. G. (A. G.) paieÅ¡ka duomenų bazėse nepaskelbta.

IeÅ¡komas asmuo yra A. G. (A. G.) ir O. G. (G.) (O. G. (G.). PaaiÅ¡kina, kad anoniminius laiÅ¡kus dėl pareiÅ¡kėjo paieÅ¡kos ir kitų Å¡meižiančių klausimų raÅ¡o buvęs verslo partneris kartu su savo ne kartÄ teistu draugu. Buvęs verslo partneris yra pasisavinęs UAB „Timeartus“ pinigus bei turtÄ ir skleisdamas Å¡meižtÄ siekia pareiÅ¡kėjui visaip pakenkti, kad tik nereikėtų grÄ Å¾inti pagrobto turto. Å iam tikslui jis pasitelkė Lietuvoje 5 kartus teistÄ J. M. (J. M.), kuris bÅ«damas Rusijos Federacijoje kelis kartus buvo susitikęs su pareiÅ¡kėjo tėvu ir iÅ¡ jo reikalavo didelės pinigų sumos, nes kitaip bus pakenkta pareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas 2019 m. birželio 7 d. sprendimu, taigi tuo metu pareiÅ¡kėjas nekėlė grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir saugumui. Tačiau įtarimai neva keliami dėl dar 2012 m. įvykdytų nusikalstamų veikų. Tai nelogiÅ¡ka ir Policijos departamentas turėtų pateikti papildomÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjo atveju nebuvo įvertinta galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas. Sprendžiant dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ gyventi, privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , be kita ko, bÅ«tina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu praÅ¡oma, taip pat individualiÄ praÅ¡ymÄ pateikusio užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ gyventi (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010).

Migracijos departamento sprendimas, pareiÅ¡kėjo teigimu, neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendimas turi bÅ«ti grindžiamas ne spėjimais, o nustatytais faktais ir motyvuotas. Sprendimas turi bÅ«ti proporcingas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika garantuoja teisę į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ .

PareiÅ¡kėjas su savo Å¡eima palaiko labai tamprius ryÅ¡ius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendimas nepakeisti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi ir uždrausti asmeniui atvykti terminuotai ar neterminuotai į Å¡alį, kurioje gyvena jo Å¡eima (sutuoktinis, vaikai, tėvai ir kt.), dėl vieÅ¡osios tvarkos ar valstybės saugumo priežasčių, jei toks sprendimas pažeidžia proporcingumo principÄ , taip pat gali pažeisti Konvencijos 8 straipsnio nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje A146-1465/2008).

PareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtas neproporcingas sprendimas. Jis gali sukelti neproporcingÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjo sutuoktinei ir jų vaikams, sugriautų Å¡eimÄ , vaikus paliktų be tėvo, tai atsilieptų jų asmenybei ir tolimesniam gyvenimui, socializacijai. Sprendime neatskleista, kaip Migracijos departamentas vertino santuokos trukmę, tėvo ir mažamečių vaikų ryÅ¡io nutraukimÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį iki sprendimo priėmimo, į jo Å¡eimines aplinkybes ir tai, kad santuoka nėra fiktyvi. 2020 m. kovo 12 d. pareiÅ¡kėjos pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje gautas ir nagrinėjamas Rusijos Federacijos generalinės prokuratÅ«ros ekstradicijos praÅ¡ymas, kuriuo praÅ¡oma pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡duoti Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijai.

KlausimÄ dėl asmens iÅ¡davimo sprendžia Vilniaus apygardos teismas, kuris atliks konkrečių inkriminuojamų faktinių aplinkybių vertinimÄ . PareiÅ¡kėjas mano, kad atsakovo teiginiai yra nepagrįsti teisės taikymo aspektu, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 25 straipsnio 4 dalimi, nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovÅ«s tarpusavio ryÅ¡iai, vaidmenys ar užduočių pasiskirstymas.

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnų pareiškėjas yra paieškomas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 2 dalyje („Neteisėta bankinė veikla“), o tokia veika, vadovaujantis abipusio baudžiamumo pripažinimo principu (LR BK 11 str. ir 202 str. pagrindu), priskiriama ne sunkių arba labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o apysunkio nusikaltimo kategorijai. Šiandien nėra žinoma, kokiai LR BK 11 str. nurodytai nusikaltimo kategorijai yra priskirtina Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 173.1 straipsnio 2 dalis („Neteisėtas juridinio asmens formavimas (steigimas, pertvarkymas)“ ir ar pagal LR BK tokios veikos gali būti pripažįstamos nusikalstamomis.

Tai bus galima padaryti tik tuomet, kai ekstradicijos procese bus atliktas konkrečių inkriminuojamų faktinių aplinkybių vertinimas. Tai reiškia, kad, pagal Sprendime nurodytas aplinkybes, Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nebūtų persekiojamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 249 str. 1 ir 3 dalyse („Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje“), todėl nėra ir jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Akcentuotina, kad atsakovo Sprendime būtent šis inkriminavimas yra siejamas su dideliu Pareiškėjo pavojingumu visuomenei, nes nusikalstamas susivienijimas yra itin pavojingas visuomenei socialinis reiškinys.

Skirtingai nei teigia atsakovas Rusijos Federacijoje pareiškėjui inkriminuota veika, numatyta Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 2 dalyje („Neteisėta bankinė veikla“), atitinka ne LR BK 202 straipsnio 2 dalį, bet šio straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius („tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu“), nes bankinė veikla yra licencijuojama veikla ir nėra vertinama kaip savaime uždrausta ūkinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla.

Pažymėtina, jog tokia veika vertinama kaip mažiau pavojinga, nei veika, numatyta LR BK 202 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas pabrėžia, kad nurodytu laikotarpiu nebuvo bendrovių „Ivestory“ ir „Tovarishei“ vadovu bei tokiose bendrovėse (jeigu tokie juridiniai asmenys apskritai egzistavo) nedirbo. 2011–2012 metais pareiškėjas nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. dirbo „OOO Komercheskij Bank Okskij“ padalinio vadovu, o nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. liepos mėnesio dirbo generaliniu direktoriumi „ZOO Tovarnaja Birza InvestGroup“.

Tokios bendrovės kaip „Ivestory“, ir „Tovarishei“ pareiÅ¡kėjui net nėra žinomos. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad Rusijos Federacijos Parlamentas 2020 m. vasario 13 d. „per pirmÄ jį svarstymÄ priėmė du [RF] prezidento įstatymų projektus, kuriais siekiama sukurti palankiÄ verslo aplinkÄ Å¡alyje ir sumažinti verslo rizikÄ . Pagal vienÄ iÅ¡ jų siÅ«loma papildyti [RF] BK 210 straipsnio 2 dalį, nustatant kad steigėjai, vadovai ir darbuotojai nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn tik dėl juridinio asmens organizacinės struktÅ«ros“ (https://pravo.ru/news/218513/).

Ä®statymo projekto aiÅ¡kinamajame dokumente raÅ¡oma, kad dabar „teisminio tyrimo praktikoje pastebima nerimÄ kelianti tendencija, kai [RF] Baudžiamojo kodekso 210 straipsnis oficialiai taikomas organizacijų, kurios niekaip nesusijusios su organizuotu nusikalstamumu, steigėjams, vadovams ir darbuotojams“ (https://sozd.duma.gov.ru/bill/871811-7). PareiÅ¡kėjas mano, kad artimiausiu laikotarpiu neabejotinai atsiras teisinė situacija, kuomet pareiÅ¡kėjo paieÅ¡kos iniciatorius – Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos – pripažins, kad pareiÅ¡kėjo veikos kvalifikavimas pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 210 str. neatitinka Rusijos Federacijos teisės aktų reikalavimų.

Šiuo pagrindu turės būti keičiamas ir pareiškėjo veikos kvalifikavimas bei jo ekstradicijos iš Lietuvos prašymo turinys. Akivaizdu, kad, esant tokiai situacijai, keisis pareiškėjo pavojingumo vertinimas bei tokio vertinimo kriterijai, o būtent tai ir yra svarbiausias atsakovo priimto sprendimo akcentas. Pareiškėjas paaiškina, kad 2020 m. sausio 23 d. jis buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose dėl Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėtoje ekstradicijos proceso byloje.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi pareiÅ¡kėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra – leidžiant jam vesti įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ ir toliau užsiimti darbine veikla, kuria jis užsiėmė dar iki skundžiamo Atsakovo sprendimo priėmimo dienos. PareiÅ¡kėjas nesislapsto nuo teisėsaugos institucijų: pareiÅ¡kėjas 2019 m. spalio 24 d. buvo kviečiamas į Valstybės sienos apsaugos tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir į Å¡iÄ valstybės teisėsaugos institucijÄ atvyko pats ir nedelsdamas; 2020 m. sausio 23 d., gavęs kvietimÄ atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ laikino sulaikymo tikslu, pareiÅ¡kėjas taip pat atvyko pats.

PareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad iÅ¡vykti jis negali, nes jam taikomos kelios kardomosios priemonės (intensyvi priežiÅ«ra, piniginis užstatas ir jo dokumentų (RF piliečio paso) paėmimas, uždraudžiant jam iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, tačiau nedraudžiant jam vesti įprastinį gyvenimo bÅ«dÄ ir užsiimti darbine veikla). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas dirba UAB „SwissOnly“ direktoriaus pareigose. Bendrovėje yra įdarbinti aÅ¡tuoni darbuotojai; 2018 – 2019 metų laikotarpiu bendrovės veiklos apyvarta siekė 8 106 851 eurų, o Lietuvos Respublikos biudžetui bendrovė sumokėjo 99 571 eurų mokesčių, įskaitant 75 391 eurų PVM.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Ä®statymo 50 straipsnis nustato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Nurodė, kad Migracijos departamentas 2019 m. birželio 7 d. priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. 2019 m. liepos 4 d. Migracijos departamentas iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi. 2019 m. lapkričio 20 d.

Migracijos departamentas, gavęs informacijos apie pareiÅ¡kėjo galimÄ paieÅ¡kÄ Rusijos Federacijoje, kreipėsi į Policijos departamentÄ su praÅ¡ymu įvertinti, ar pareiÅ¡kėjas nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. 2019 m. lapkričio 28 d. policijos departamentas pateikė iÅ¡vadÄ dėl informacijos apie pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę. Nustatyta, kad Interpolo generalinio sekretoriato (toliau – ir Interpolas) duomenų bazėje yra paskelbtas praneÅ¡imas apie Rusijos Federacijos paskelbtÄ pareiÅ¡kėjo paieÅ¡kÄ ekstradicijos tikslu.

Migracijos departamento vertinimu, tai, kad pareiÅ¡kėjas slapstosi nuo teisėsaugos institucijų, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo polinkį vengti atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Ä®statymo 4 dalis imperatyviai nustato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai Policijos departamentas nustato, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duotas leidimas gyventi, kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai. Pateiktoje Policijos departamento iÅ¡vadoje nurodoma, kad įtariama, kad pareiÅ¡kėjas 2012 metais bÅ«damas organizuoto nusikalstamo susivienijimo nariu ir vienu iÅ¡ kompanijų „Ivestory“ ir „Tovarishei“ vadovu, iÅ¡ anksto susitaręs bei veikdamas kartu su bendrininkais, siekdamas finansinės naudos, organizavo ir įvykdė 14 nusikalstamų veikų: neteisėtai vertėsi finansine veikla, asmenims ir įmonėms teikė neteisėtas paslaugas, susijusias su grynaisiais pinigais, neteisėtai vykdė valiutos keitimo operacijas ir piniginių lėšų pervedimÄ Ä¯ užsienį per nekontroliuojamas kompanijas.

Nusikalstamo susivienijimo nariai į skirtingas sÄ skaitas gavo 909 000 000 JAV dolerių neteisėtų pajamų. Atsakomybė už pareiÅ¡kėjui inkriminuojamas nusikalstamas veikas nustatyta Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso (toliau – RF BK) 172 straipsnio „Neteisėta bankinė veikla“ 2 dalyje (bankinės veiklos (banko operacijų) vykdymas be registracijos arba be specialaus leidimo (licencijos) tais atvejais, kai toks leidimas (licencija) yra privalomas, jei Å¡is veiksmas padarė didelę žalÄ piliečiams, organizacijoms ar valstybei, įvykdytas organizuotos grupės arba labai stambiu mastu), RF BK 173.1 straipsnio „Neteisėtas juridinio asmens formavimas (steigimas, pertvarkymas)“ 2 dalyje (juridinio asmens įkÅ«rimas ar pertvarkymas per fiktyvius statytinius, įvykdytas asmens, pasinaudojusio tarnybine padėtimi arba grupės iÅ¡ anksto susitarusių asmenų) ir RF BK 210 straipsnio „Nusikalstamo susivienijimo organizavimas ar dalyvavimas jame“ 1 dalyje (nusikalstamo susivienijimo sukÅ«rimas, siekiant kartu padaryti vienÄ ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tokios organizacijos ar jos struktÅ«rinių padalinių valdymas, taip pat nusikalstamų veiksmų koordinavimas, stabilių ryÅ¡ių tarp įvairių savarankiÅ¡kai veikiančių organizuotų grupuočių kÅ«rimas, planų rengimas ir sÄ lygų sudarymas tokioms grupuotėms padaryti nusikaltimus arba nusikalstamos įtakos sferų ir nusikalstamu bÅ«du įgytų pajamų padalijimas).

Didžiausia bausmė, kuriÄ už Å¡iuos nusikaltimus numato RF BK, yra 20 metų laisvės atėmimo. RF BK 172 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio „Neteisėtas vertimasis Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla“ 2 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymius. RF BK 210 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka LR BK 249 straipsnio „Nusikalstamas susivienijimas“ 1 dalies ir 3 dalies dispozicijose nurodytų nusikalstamų veikų požymius.

Veika, už kuriÄ atsakomybė nustatyta LR BK 202 straipsnio 2 dalyje, pagal LR BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 4 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas, o veikos, už kurias atsakomybė nustatyta LR BK 249 straipsnio 1 ir 3 dalyse, pagal LR BK 11 straipsnio 6 dalies nuostatas kvalifikuojamos kaip labai sunkÅ«s nusikaltimai. Nusikalstamas susivienijimas yra pavojingiausia organizuoto nusikalstamumo forma. Tai itin pavojingas visuomenei socialinis reiÅ¡kinys, susidedantis iÅ¡ plataus spektro nusikalstamų veikų, kurias darbo pasidalijimo pagrindu daro asmenys, priklausantys patvarioms tvirtos vidinės organizacijos ir turinčioms monopolistinių siekių ir korupcinių ryÅ¡ių nusikalstamoms grupėms.

Migracijos departamentas neabejoja Interpolo duomenų bazių informacijos teisingumu. Pabrėžė, kad Migracijos departamentas įvertino ne tik Policijos departamento pateiktÄ iÅ¡vadÄ bet surinko ir iÅ¡tyrė su pareiÅ¡kėju susijusias individualias aplinkybes. Vertinant pareiÅ¡kėjo Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvena minėto užsieniečio sutuoktinė (ne Lietuvos Respublikos pilietė) ir du nepilnamečiai vaikai, kuriems iÅ¡duoti leidimai laikinai gyventi.

Vertinant socialinius pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad, iÅ¡skyrus 2013 m. sausio 25 d. turizmo tikslu iÅ¡duotÄ vienkartinę Å engeno vizÄ , galiojusiÄ nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. vasario 4 d., minėtas užsienietis iki 2019 m. liepos 4 d. iÅ¡duoto leidimo laikinai gyventi nėra turėjęs kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų iÅ¡duotų kitų dokumentų, suteikiančių atvykti ir bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nedirba Lietuvos Respublikoje.

Taigi, pareiÅ¡kėjo su Lietuvos Respublika nesieja ir ekonominiai ryÅ¡iai. Migracijos departamentas pabrėžia, kad sprendimas yra proporcingas. Atsižvelgus į Migracijos departamente gautÄ informacijÄ , kuri patvirtina, kad jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , jo paieÅ¡ka paskelbta Interpolo duomenų bazėje kaip įtariamojo padarius nusikaltimÄ , bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas nėra integravęsis į Lietuvos RespublikÄ tiek, kad galėtų naudotis laikino gyventojo statusu, todėl leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir bÅ«tina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir visuomenės saugumÄ ) pasiekti.

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika ir jo integracijos lygis Lietuvos Respublikoje proporcingai vertinant yra mažiau reikÅ¡minga aplinkybė, nei pareiÅ¡kėjo keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 30 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A5-1056/2006) nurodė, kad Ä®statyme vartojama sÄ voka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba vieÅ¡ajai tvarkai“ neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama iÅ¡siųsti, teismo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimÄ , o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi bÅ«ti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai.

Vadovaujantis EŽTT praktika, iÅ¡duoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas pareiÅ¡kėjui sudarytų Konvencijos 8 straipsnio pažeidimÄ tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, tačiau jokių nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mę turinčių iÅ¡imtinių faktinių aplinkybių pareiÅ¡kėjas nenurodė. 2020 m. kovo 13 d. atsakovas pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad nei atsakovas, nei teismas Lietuvoje netikrina iÅ¡duodamo asmens kaltės klausimo, nes tai yra valstybės, į kuriÄ jis iÅ¡duodamas, iÅ¡imtinė kompetencija.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) panaikinimo ir ekstradicijos procedūros yra atskiros ir savarankiškos, reguliuojamos skirtingų teisės aktų. Tai, kad vyksta ir ekstradicijos procedūra, niekaip nepaneigia pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai leidimų laikinai gyventi kontekste. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo iš šalies ar draudimo atvykti, todėl ginčijamas sprendimas niekaip neįtakoja pareiškėjo atžvilgiu vykdomos ekstradicijos procedūros, todėl ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, kurioje pradėta pareiškėjo ekstradicijos procedūra, pozicijai.

Leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedÅ«ra yra atliekama ne baudžiamosios teisės, o migracijos teisės kontekste, todėl turi bÅ«ti vadovaujamasi bÅ«tent specialiosiomis teisės normomis, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Asmens keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei įvertinimui neturi bÅ«ti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai. Pažymėtina, kad leidimas laikinai gyventi iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad Lietuvos Respublika leidžia atitinkamam užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir suteikia jam iÅ¡skirtinį statusÄ .

Atsižvelgiant į tai, leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir kruopščiai patikrinus, ar yra visos reikiamos sÄ lygos iÅ¡duoti tokį leidimÄ ir nėra pagrindų, dėl kurių leidimÄ reikia panaikinti. Minėtos aplinkybės taip pat reiÅ¡kia, kad užsieniečiui, turinčiam leidimÄ laikinai gyventi, gali bÅ«ti keliami aukÅ¡tesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sÄ lygos nei iÅ¡duodant vizÄ ar kitu teisiniu pagrindu leidžiant atvykti užsieniečiui į Lietuvos RespublikÄ ir joje bÅ«ti.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas yra pateikęs praÅ¡ymÄ Migracijos departamentui dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Atsižvelgiant į tai, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡o prieglobsčio Lietuvos Respublikoje siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės Rusijos Federacijoje taikymo. Pažymėtina, kad atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Rusijos Federacijoje yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas bei į tai, kad jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiÅ«ra ir dokumentų paėmimas, tikėtina, kad pareiÅ¡kėjui grįžus į Rusijos FederacijÄ jis bus sulaikytas, todėl Migracijos departamentas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjas siekė iÅ¡vengti grįžimo į Rusijos FederacijÄ .

O tai, kad pareiÅ¡kėjas siekė gauti teisėtÄ pagrindÄ gyventi Lietuvoje ir negrįžti į Rusijos FederacijÄ atskleidžia aktyvus pareiÅ¡kėjo dalyvavimas ekstradicijos byloje ir siekis iÅ¡vengti pareiÅ¡kėjo perdavimo pagal ekstradicijÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) atsiliepime prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Policijos departamentas pateikė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

Interpolo duomenų bazėje nėra tokio asmens vardo transkripcijos kaip A. G. (A. G.), tačiau yra asmuo A. G. (A. G.). Policijos departamentas palygino pareiÅ¡kėjo ir Interpolo duomenų bazėje paskelbto A. G. (A. G.) nuotraukas ir jos sutapo. Sutapo gimimo datos – 1984 m. spalio 14 d. 2019 m. lapkričio mėnesį atliekant patikrinimÄ dėl A. G. (A. G.), buvo kreiptasi ir gauta informacija iÅ¡ Lietuvos kriminalinės policijos biuro, kad buvo atlikta įvairiapusiÅ¡ka paieÅ¡ka pagal abu galimus vardo transkripcijos variantus ir nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo paieÅ¡ka yra paskelbta Interpolo duomenų bazėje.

Interpolo tikslas yra užtikrinti ir vystyti bendradarbiavimÄ tarp valstybių tiriant įvairius nusikaltimus. Vadovaujantis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, iÅ¡vados dėl grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, iÅ¡vados dėl grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as), užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų: jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ (12.4 papunktis), asmens paieÅ¡ka paskelbta užsienio valstybės Å engeno informacinėje sistemoje ir (ar) Interpolo duomenų bazėje kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo padarius nusikaltimÄ arba Interpolo duomenų bazėje yra įvesta perspėjimų, kad asmuo vykdė ar gali vykdyti nusikalstamas veikas, arba Å engeno informacinėje sistemoje įvestas perspėjimas dėl asmens konkretaus patikrinimo (12.6 papunktis).

Pažymėjo, kad priimant sprendimÄ dėl užsieniečio grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai arvisuomenei, yra vadovaujamasi ir Å engeno acquis – 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Å engeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sÄ jungos valstybių,Vokietijos Federacinės Respublikos ir PrancÅ«zijos Respublikos Vyriausybių. Dėl laipsniÅ¡ko jųbendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Å engeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalyjenustatyta, kad grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas.

Tai, kad pareiškėjas slapstosi nuo teisėsaugos institucijų, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo polinkį vengti atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde nurodytus argumentus, išskyrus argumentus, kad ne pareiškėjas ieškomas duomenų bazėse. Šių argumentų atsisakė, nurodė, kad tikrai pareiškėjas paieškomas. Prašė skundo reikalavimus tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas grėsmės nekelia, turi stiprius ekonominius, socialinius ryšius su Lietuva, o su Rusijos Federacija jo tokie ryšiai nesieja.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skundÄ ir advokato pasisakymus. PaaiÅ¡kino, kad jokios grėsmės nekelia, nesislapsto. Per visus metus nebuvo padaręs jokio nusižengimo. Nori gyventi Lietuvoje namuose su savo vaikais. Nurodė, kad su Rusijos Federacija jį sieja tik jo ir žmonos tėvai, kurie ten gyvena. Ä® advokato klausimÄ atsakė, kad automobiliu vyko į RusijÄ aplankyti tėvų, nebuvo sulaikytas. Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytais argumentais.

Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad įvertino pareiÅ¡kėjo socialinių ryÅ¡ių situacijÄ , sutuoktinei iÅ¡duotas leidimas verslo pagrindu, laikėsi EŽTT praktikos. Policijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems tinkamai praneÅ¡ta. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. (15/5-8)50U-2406), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad A. G. 2019 m. gegužės 8 d. Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinė A. G., kuri yra Rusijos Federacijos pilietė ir turi leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiÅ¡kėjas užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje. 2019 m. birželio 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus (iki galios sutuoktinės leidimas laikinai gyventi). 2019 m. liepos 4 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯forminti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2019 m. liepos 4 d.

Migracijos departamentas iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2020 m. kovo 25 d. 2019 m. lapkričio 28 d. Policijos departamentas pateikė iÅ¡vadÄ â€žDėl A. G. (A. G.) grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ Nr. 5-S-11834, kurioje nurodė, kad Rusijos Federacijos pilietis A. G. (A. (A.) G.) kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir saugumui. 2019 m. gruodžio 4 d. Migracijos departamentas Sprendimu „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iÅ¡duoto Rusijos Federacijos piliečiui A.

G. (A. G.), panaikinimo“ Nr. (15/5-8)50U-2406 panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7475591, galiojantį iki 2020 m. kovo 25 d. Pagal Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Ä®statymo 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymų iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo tvarkÄ , taip pat tvarkÄ , kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas, ar nėra atsisakymo iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarkÄ , kaip įvertinama, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvÅ«s, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.

Vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtino Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvÅ«s, tvarkos apraÅ¡Ä (aktuali redakcija nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d.) (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as). Tvarkos apraÅ¡o 131 punkte nustatyta, kad Ä®statymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informacijÄ apie užsieniečio keliamÄ grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijÄ apie užsieniečio keliamÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, iÅ¡nagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Ä®statymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstÄ sprendimÄ panaikinti leidimÄ laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo Å¡eimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti Å¡io Å¡eimos nario leidimÄ laikinai gyventi, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Ä®statymo nustatytu pagrindu).

ApraÅ¡o 1 punktas numato duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, ir iÅ¡vados dėl grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos apraÅ¡as nustato duomenų apie užsienietį tikrinimo, iÅ¡vados dėl grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei parengimo tvarkÄ bei informacijos vertinimo kriterijus. ApraÅ¡o 12 punkte aiÅ¡kiai nustatyta, kad užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų: jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ (12.4 papunktis); asmens paieÅ¡ka paskelbta užsienio valstybės Å engeno informacinėje sistemoje ir (ar) Interpolo duomenų bazėje kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo padarius nusikaltimÄ arba Interpolo duomenų bazėje yra įvesta perspėjimų, kad asmuo vykdė ar gali vykdyti nusikalstamas veikas, arba Å engeno informacinėje sistemoje įvestas perspėjimas dėl asmens konkretaus patikrinimo (12.6 papunktis).

Ginčijamame sprendime nurodyta informacija apie pareiÅ¡kėjo paieÅ¡kÄ Interpolo duomenų bazėse gauta iÅ¡ Policijos departamento, t. y. iÅ¡ institucijos, kurios kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai. Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai patvirtinta Policijos departamento 2019 m. lapkričio 20 d. iÅ¡vada „Dėl A. G. (A. G.) grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“. Kadangi pareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdyje atsisakė argumentų dėl pareiÅ¡kėjo paieÅ¡komumo, teismas plačiau dėl jų nepasisako ir laiko, kad byloje nėra ginčo, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjas ieÅ¡komas Interpolo duomenų bazėse.

TÄ patvirtina ir byloje esantys įrodymai (2020 m. gegužės 4 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryÅ¡ių valdybos raÅ¡tas Nr. PN/686/68/LT/18 ir kt.). Sprendžiant dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ gyventi, privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , be kita ko, bÅ«tina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu praÅ¡oma, taip pat individualiÄ praÅ¡ymÄ pateikusio užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ gyventi (žr., LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010).

Nagrinėjamu atveju Policijos departamentas nustatė, kad Interpolo duomenų bazėje paskelbta pareiÅ¡kėjo paieÅ¡ka, identifikavo, kokie kaltinimai reiÅ¡kiami pareiÅ¡kėjui, įvertino nusikalstamų veikų pavojingumÄ , ar Å¡ios veikos laikomos nusikalstamomis Lietuvoje, jų atitikmens Lietuvoje pavojingumÄ . Taigi Policijos departamentas ne formaliai atliko pareiÅ¡kėjo patikrinimÄ , o individualizavo, gilinosi, detalizavo pareiÅ¡kėjo situacijÄ . Toks Policijos departamento elgesys atitinka LVAT praktikoje suformuluotus iÅ¡aiÅ¡kinimus (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015).

Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodo Migracijos departamentas, Ä®statyme vartojama sÄ voka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba vieÅ¡ajai tvarkai“ neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama iÅ¡siųsti, teismo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimÄ , o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi bÅ«ti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (2019 m vasario 20 d.

LVAT nutartis eA-3381-556/2019; 2006 m. birželio 30 d. nutartis Nr. A5-1056/2006). PareiÅ¡kėjas ginčija, kad kaltinimai pareiÅ¡kėjui neaiÅ¡kÅ«s ir jie neatitinka sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta. 2020 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡te Nr. 14.2-1362(AP-9863) „Dėl praÅ¡ymo suteikti informacijÄ â€œ nurodyta, kad Rusijos Federacijos generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡yme nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omas iÅ¡duoti Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui dėl nusikalstamų veikų, numatytų Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 210 straipsnio 1 dalies, 172 straipsnio 2 dalies „a“ ir „b“ punktuose, 173.1 straipsnio 2 dalies „b“ punkte.

Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad nusikalstamos veikos, kuriomis Rusijos Federacijoje įtariamas A. G., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 249 straipsnio 1 dalyje. Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad ginčijamas sprendimas yra surašytas vadovaujantis vien Policijos departamento išvada, todėl toks sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.

Migracijos departamentas ginčo sprendime įvertino ne tik Policijos departamento iÅ¡vados turinį, tačiau vertino ir kitas aplinkybes, kaip pareiÅ¡kėjo buvimo Lietuvos Respublikoje istorijÄ , jo Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ryÅ¡ius. Ginčo sprendime aiÅ¡kiai konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo ekonominiai bei socialiniai ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai, užsienietis į Lietuvos RespublikÄ atvyko tik 2019 metų viduryje, leidimas gyventi buvo iÅ¡duotas dvejiems metams. Vadinasi atsakovas vertino pareiÅ¡kėjo elgesį, buvimo laikÄ , ekonominius, Å¡eimyninius ir socialinius ryÅ¡ius.

Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė yra Rusijos Federacijos pilietė, kad sutuoktinė ir vaikai turi leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje. Ä® bylÄ pareiÅ¡kėjas pateikė įrodymus, kad 2020 m. sausio 10 d. buvo iÅ¡rinktas (paskirtas) UAB „Swiss only“ direktoriumi (Registrų centro iÅ¡raÅ¡as ir Sodros apdraustųjų sÄ raÅ¡as 2020 m. gegužės 7 d. dienai). Teismas pabrėžia, kad Å¡ie duomenys atspindi pareiÅ¡kėjo situacijÄ po skundžiamo Sprendimo priėmimo, tačiau net ir įvertinęs pasikeitusiÄ situacijÄ (pareiÅ¡kėjas pradėjo dirbti nuo 2019 m. sausio 10 d.), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas reikÅ¡mingų ekonominių ryÅ¡ių Lietuvoje nėra užmezgęs. PareiÅ¡kėjo darbo santykių trukmė yra itin trumpa.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad Migracijos departamento sprendimas pažeidė jo teises Konvencijos 8 straipsnio prasme. Konvencijos 8 straipsnis nustato, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo asmeninis ir  jo šeimos  gyvenimas, buto  neliečiamybė  ir susiraÅ¡inėjimo slaptumas (1 dalis). Valdžios pareigÅ«nai neturi teisės kiÅ¡tis į naudojimÄ si Å¡ia teise, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos ar Å¡alies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 dalis).

EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 8 straipsnis neįpareigoja valstybių priimti teisės aktus, detaliai apibrėžiančius elgesį, kuris gali suponuoti sprendimÄ iÅ¡siųsti asmenį iÅ¡ Å¡alies dėl nacionalinio saugumo. Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. VisapusiÅ¡kai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekant plačiÄ vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui (žr.

EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimÄ byloje C. G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07) (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis Nr. eA-3381-556/2019). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo sutuoktinė yra Rusijos Federacijos pilietė, turinti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. AnalogiÅ¡ka situacija yra su pareiÅ¡kėjo vaikais. PareiÅ¡kėjas Lietuvoje leidimÄ nuolat gyventi įgijo palyginti neseniai. Ä®vertinus Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgiant į tarptautinius teisės aktus, nacionalinius teisės aktus, į aukščiau nurodytÄ EŽTT ir LVAT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad Konvencijos 8 straipsnis nebuvo pažeistas.

Teismas pritaria Migracijos departamento iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika ir jo integracijos lygis Lietuvos Respublikoje proporcingai vertinant yra mažiau reikÅ¡minga aplinkybė nei pareiÅ¡kėjo keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ginčo santykį reglamentuojančioms teisės normoms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindÄ panaikinti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

Atsakovas nepažeidė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatų, sprendimas pagrįstais faktais ir teisės normomis, Migracijos departamentas tinkamai vertino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas skunde iÅ¡dėstytais argumentais, sprendimas paliekamas nepakeistas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau pažymėtina, kad Å¡alis turi teisę į iÅ¡laidų atlyginimÄ tik tokiu atveju, kai jos naudai yra priimtas sprendimas (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjo skundas atmestas, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. G. (A. G.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Beata MartiÅ¡ienė Fausta Vitkienė