b2ff63b1-6087-45c1-992f-e749d66283d0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2515-345/2012                                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03399-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos:              30.2.; 30.9.1.121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės, Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V.

M. (V. M.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. M. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo – V. M., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė              Ginčas byloje kilo dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu tarp bendraturčių nustatymo.

             IeÅ¡kovė G. M. prašė nustatyti jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės parengtÄ UAB “Orkanas“ projektÄ , paskiriant ieÅ¡kovei naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, o atsakovui – žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“. PaaiÅ¡kino, kad tarp žemės sklypo bendraturčių nėra nustatyta naudojimo sklypu tvarka, kas sukelia ieÅ¡kovei daug problemų ir nepatogumų, kadangi su valstybei priklausančia sklypo dalimi besinaudojančiu trečiuoju asmeniu V.

M. nuolat kyla konfliktai dėl naudojimosi sklypu.              Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, prašė ieÅ¡kinį spręsti teismo nuožiÅ«ra.              Trečiasis asmuo V. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė bylÄ nutraukti, o jo nenutraukus – ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka jau yra nustatyta 1976 m. vasario 9 d. Vilniaus rajono liaudies teismo sprendimu byloje Nr. 2-3-26-73, kuriuo nutraukta trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės santuoka.

Trečiasis asmuo nuo 1976 m. faktiškai naudojasi 925 kv.m. ploto sklypo dalimi, o ieškovė – 756 kv.m. ploto sklypo dalimi, su tokia naudojimosi tvarka ieškovė sutiko, pasirašydama ant 1996 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų plano, tokia tvarka susiklostė po to, kai ieškovė dalį sklypo perleido naudotis kaimynams, todėl ji ir turi būti palikta bei jos turi būti laikomasi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino.

             Teismas nurodė, kad siekiant užtikrinti ieÅ¡kovės, o taip pat ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų interesus, yra pagrindas teismo sprendimu nustatyti naudojimosi tvarkÄ bendraturčiams priklausančiu žemės sklypu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma nustatyti naudojimosi bendru su atsakovu žemės sklypu tvarka atitinka įstatymų reikalavimus, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus, yra racionali, optimali, priimtina bei patogi, nepažeidžia nei vieno iÅ¡ bendraturčių, o taip pat ir trečiojo asmens V.

M., kaip galimo bÅ«simo valstybei priklausančios žemės sklypo dalies savininko bei esamo statinių savininko, teisių bei interesų.              Teismas pažymėjo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka parengta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atitinka teisėtumo kriterijų. Taip pat siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, anot teismo, atitiko adekvatumo bei socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, nes parengta atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje bei užtikrina galimybę kiekvienam iÅ¡ bendraturčių, o tuo pačiu ir trečiajam asmeniui, ir toliau naudoti žemės sklypÄ pagal paskirtį, gauti maksimaliÄ naudÄ .

SiÅ«lomu projektu ieÅ¡kovei skiriama naudotis bÅ«tent ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra vien jai nuosavybės teise priklausantys pastatai bei jai ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalis. Teismas nurodė, kad siÅ«loma tvarka užtikrintų abiejų žemės sklype esančių statinių savininkų/bendraturčių teises ir objektyviÄ galimybę naudotis jiems priklausančiais statiniais asmeniniams, buitiniams, Å«kio ir kitiems poreikiams tenkinti ir toliau tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo iÅ¡ Lietuvos valstybės iÅ¡pirktų Å¡iuo metu atsakovui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, kuria faktiÅ¡kai naudojasi.               Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka didžiÄ ja dalimi atitinka ilgÄ laikÄ (nuo 1976 m., kai buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens santuoka) faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens naudojimosi sklypu tvarkÄ .

Trečiojo asmens draudimas ieÅ¡kovei atitinkamai naudotis žemės sklypo dalimi, per kuriÄ ji galėtų pasiekti jai priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį, t.y. naudotis visais jai priklausančiais 838 kv.m. žemės sklypo, be ieÅ¡kovės sutikimo įrengus tvorÄ ar kitais veiksmais, taip pat jo nesutarimai su Nacionaline žemės tarnyba dėl privatizuotino valstybinės žemės sklypo ploto, subjektyvi trečiojo asmens nuomonė dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo ieÅ¡kovei neteisėtumo ir pan., anot teismo, nepaneigia ir negali paneigti ieÅ¡kovės teisės faktiÅ¡kai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu 838 kv.m. plotu ir pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip teisėtos žemės sklypo dalies savininkės, teises bei interesus, tuo pačiu negali sudaryti pagrindo nepatvirtinti ieÅ¡kovės siÅ«lomo naudojimosi žemės sklypu projekto, nukrypti nuo idealiųjų bendraturčiams priklausančių žemės sklypo dalių ir priskirti ieÅ¡kovei naudotis mažesne, nei jai nuosavybės teise priklauso, žemės sklypo dalimi.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad pagal planÄ ieÅ¡kovei priskirtinoje žemės sklypo dalyje bÅ«tų trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo komunikacijos.              Teismas konstatavo, kad Vilniaus rajono liaudies teismo 1976 m. vasario 9 d. sprendimas negali bÅ«ti laikomas nustatančiu ieÅ¡kovės ir Lietuvos valstybės ar ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Teismas pabrėžė, kad minėtame sprendime buvo aiÅ¡kiai nustatyta tik buvusių sutuoktinių naudojimosi bendru gyvenamuoju namu tvarka.

Nagrinėjamoje byloje kalbama apie kitÄ objektÄ - ieÅ¡kovei ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantį 1676 kv.m. ploto žemės sklypÄ (kiekvienam iÅ¡ bendraturčių tenka po 838 kv.m. ploto žemės), kuris kaip atskiras ir savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas, galintis bÅ«ti civilinės apyvartos dalyku, įstatymų nustatyta tvarka buvo suformuotas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik ieÅ¡kovei pateikus praÅ¡ymÄ dėl atitinkamo žemės ploto iÅ¡pirkimo iÅ¡ valstybės, t.y. 2002 metais.

Nei 1976 m., nei dabar tretysis asmuo nebuvo ir nėra žemės sklypo bendraturtis, galintis tartis su kitu bendraturčiu dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo ar dalyvaujantis byloje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kaip sklypo bendraturtis. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens pateikti žemės sklypo ribų planai negali būti laikomi nustatyta šalių naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi nėra aišku, kokie tai planai, ar jie buvo sudaryti ir egzistavo 1976 m. teismo sprendimo priėmimo metu, jie iš esmės rodo tik atitinkamu laikotarpiu galimai faktiškai buvusio žemės sklypo ribas, viename jų figūruojantis žemės sklypo plotas – 756 kv.m., kitame – 1681 kv.m., šie planai nėra patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre įstatyme nustatytų institucijų ir tvarka.

        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai              Trečiasis asmuo V. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.             SkundÄ grindžia tokiais argumentais:             1. Teismas neatskleidė bylos esmės, neleido apeliantui pareikÅ¡ti savo nuomones ir teikti įrodymus, dažnai stabdė dar nepaaiÅ¡kinus esmės, grasino paÅ¡alinti iÅ¡ posėdžių salės. Apeliantas nesutikdamas su tokiais teismo procesiniais veiksmais juos skundė, bandė nuÅ¡alinti teisėjÄ .

Teismas nesigilino į apelianto argumentus, nemotyvavo, kodėl neleidžia pasisakyti. Teismo posėdyje apeliantas aiÅ¡kiai paminėjo, kad už 40x15 plotÄ yra apmokėta investiciniais čekiais ir pridėjo 1992 m. rugsėjo 17 d. banko pažymÄ , kurios svarbos teismas nevertino. Nors mokėjimas buvo atliktas ir pripažintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. spalio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tais, tačiau apeliantas yra klaidinamas, reikalaujama papildomų dokumentų. Teismas nesigilino ir nevertino, kad apeliantas jau yra sumokėjęs už sklypo dalį.

             2. Parengtas žemės sklypo planas prieÅ¡tarauja 1976 m. vasario 9 d. priimtam teismo sprendimui Nr. 2-26/76, o tuo pačiu pažeidžia ir apelianto teises. Egzistuoja visa eilė planų, kurie buvo patvirtinti to meto buvusių valstybės institucijų ar valstybės įgaliotų pareigÅ«nų. Planų paskirtis buvo labai įvairi, tačiau Å¡alys faktiÅ¡kai naudojosi sklypu pagal vienÄ ašį, kuri yra iÅ¡vesta ir patvirtinta 1976 m. liepos 23 d. aktu Vilniaus rajono teismo vykdytojo V.

V. R.. vykdant 1976 m. vasario 9 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-26/76.              3. Teismas nepaneigė 1976 m. liepos 23 d. akto. Å iame akte bendraturčiai ieÅ¡kovė ir apeliantas patvirtino, kad jiems yra aiÅ¡ki ir suprantama žemės sklypo naudojimosi tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti teikiamus žemės sklypo planus.              4. UAB „Orkanas“ parengtas planas visiÅ¡kai neatitinka realiosios ir idealiosios sklypo bendraturčių dalių.

Geltona linija pažymėta riba vadinama (BVTD raidės rusų k.) linija iÅ¡vesta ir patvirtinta 1976 m. liepos 23 d. aktu. Žalia linija yra pažymėta riba, kuri patvirtinta, kaip ieÅ¡kovės 838 kv. m. nuosavybės dalis įregistruota ir pažymėta kadastro žemėlapyje. Raudona linija pažymėta riba, kaip projektas vidinės naudojimosi tvarkos. Å ios aplinkybės paneigia teismo teiginius, kad realiosios ir idealiosios bendraturčių dalys sutampa. Teismas turėjo iÅ¡spręsti klausimÄ kaip Å¡alys naudosis sklypu esant tokiam neatitikimui.

             5. Savo sklypo dalimi apeliantas naudojasi nuo 1976 m. Už dalį sklypo, t.y. 0,06 ha, 1992 m. rugsėjo 17 d. apmokėjo investiciniais čekiais, todėl sklypu naudojosi kaip savo. Remdamasis LTSR Aukščiausiojo teismo 1976 m. kovo 9 d. sprendimu V. B. Nr. 538 apeliantas statė pastovius statinius, sklypÄ atribojo tvora, paklojo požemines vandentiekio, elektros komunikacijas. Teismas nenustatė, kaip apeliantas turi ir gali naudotis tomis komunikacijomis, kas ir kaip kompensuos apelianto nuostolius.

             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė G. M. praÅ¡o skundÄ atmesti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teigia, kad teismas visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes iÅ¡tyrė, įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė sprendime. Aplinkybė, kad apeliantas sumokėjo už 0,06 ha ploto ketinamos iÅ¡pirkti iÅ¡ valstybės žemės, nesuteikia teisės įgyti didesnį nei 0,0838 ha ploto sklypÄ , taip pat ir naudotis didesniu nei 0,0838 ha ploto sklypu.

Apeliantas be jokio teisinio pagrindo tvirtina turįs teisę naudotis 0,0925 ha plotu žemės ginčo sklype. Apeliantas nekonkretizuoja, kuo planas prieÅ¡tarauja Vilniaus rajono teismo 1976 m. vasario 9 d. sprendimui, juolab, kad pasikeitus aplinkybėms, įstatymai nedraudžia keisti nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos. Apeliantas pastatęs tvorÄ , kuri baigiasi prie bendro namo 2MG kampo, apribojo ieÅ¡kovės galimybę prieiti prie jai priklausančios bendro namo 2MG dalies sienos. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ tokių kliūčių neliks.

Apeliantas jau keletÄ metų neleidžia prieiti prie tvora atitvertos ieÅ¡kovei priklausančios namo dalies sienos, dėl ko ieÅ¡kovė negali atlikti namo remonto. Bet kuriuo atveju apelianto savavaliÅ¡kai įrengtų statinių (tvoros, Å¡aligatvio plytelių takelio) perkėlimas nesudarys didelių iÅ¡laidų, be to, apeliantas nereiÅ¡kė reikalavimo atlyginti jam nuostolius. Pagal teismo nustatytÄ naudojimosi bendru sklypu tvarkÄ realiosios dalys atitinka idealiÄ sias dalis, adekvatumo principas iÅ¡laikytas visiÅ¡kai.

             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad teismas iÅ¡tyrė visus pateiktus įrodymus ir į juos atsižvelgė priimdamas sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  Apeliacijos procesinį teisinį dalykÄ sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad Å¡iame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).

Iš apeliacinio skundo matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo revizija apeliacine tvarka yra iš esmės susijusi su patikrinimu, ar teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu Vilniaus r. Rudaminos sen. Rudaminos k. Gegužės 1-osios g. 3, tvarka atitinka įstatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminėje jurisprudencijoje suformuotus reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant ginčus, kilusius dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, teisingam ginčo išsprendimui, o tuo pačiu ir socialinės taikos tarp bendraturčių įtvirtinimui pateiktus naudojimosi tvarkos planus būtina įvertinti pagal tokius kriterijus kaip teisėtumo; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas bylÄ , Å¡ių kriterijų laikėsi.              Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 838/1676 dalys 0,1676 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso likusios 838/1676 dalys Å¡io žemės sklypo, kurias patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (b. l. 7, 54-57).

Å iame žemės sklype yra ieÅ¡kovei ir apeliantui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, taip pat ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas bei apeliantui nuosavybės teise priklausantys pastatai – Å«kiniai pastatai ir Å¡iltnamis (b. l. 8-11). IÅ¡ pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2011 m. birželio 29 d. ir 2011 m. liepos 21 d. raÅ¡tų matyti, kad apeliantas turi teisę nuomotis 838 kv. m. ploto ginčo žemės sklypÄ (b. l. 87-91).

Minėti raÅ¡tai bei apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. spalio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tai bei ieÅ¡kovės nuosavybės teisę įrodantys dokumentai (b. l. 7, 54-57) patvirtina, kad apeliantas turi teise įsigyti minėtÄ ginčo žemės sklypo ploto dalį nuosavybės teise. Apeliantas galimai yra atlikęs tam tikrus mokėjimus dėl ginčo žemės sklypo dalies įgijimo nuosavybės teise, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra susijusios su Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku (b. l. 87-91).             Apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamu sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka prieÅ¡tarauja 1976 m. vasario 9 d.

Lietuvos TSR Vilniaus rajono liaudies apylinkės teismo sprendimui yra nepagrįsti. Minėtu sprendimu buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir apelianto santuoka bei nuspręsta pripažinti Å¡alims teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r. Rudaminos k., kiekvienai iÅ¡ Å¡alių paskiriant naudotis atitinkamomis sprendime nurodytomis namo patalpomis, taip pat padalinti žemės sklypÄ lygiomis dalimis, iÅ¡skiriant kiekvienai iÅ¡ Å¡alių žemės sklypo dalį, kurios iÅ¡matavimai 40x15 m. (b. l. 26-35).

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėtu sprendimu buvo nustatyta tik buvusių sutuoktinių naudojimosi bendru gyvenamuoju namu tvarka, tačiau ne ginčo žemės sklypu. Juridinės reikÅ¡mės neturi ir apelianto į bylÄ pateikti planai (b. l. 145-149), kadangi nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu jie parengti, kokia jų paskirtis, ar jie buvo suderinti su ieÅ¡kove. Be to minėti planai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. IÅ¡ esmės apelianto pateikti planai rodo tik atitinkamu laikotarpiu galimai faktiÅ¡kai buvusio žemės sklypo ribas (CPK 185 str.).

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis nei 1976 m. vasario 9 d. teismo sprendimo priėmimu metu, nei Å¡iuo metu nėra ir nebuvo ginčo žemės sklypo bendrasavininku, o ginčo žemės sklypas buvo suformuotas tik 2002 m. ieÅ¡kovei padavus praÅ¡ymÄ dėl atitinkamo žemės ploto iÅ¡pirkimo iÅ¡ valstybės. Nepagrįsti apelianto argumentai esÄ jo pateikti planai patvirtina, kad nesutampa realiosios ir idealiosios bendraturčių dalys dėl to, kad pateikti planai turinio požiÅ«riu neturi įrodomosios reikÅ¡mės, o Å¡iuos apelianto argumentus paneigia ir byloje pateikti ieÅ¡kovės ir atsakovo nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, UAB „Orkanas“ parengtas naudojimosi žemės sklypu planas (b. l. 12).

             Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2 d.). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.).

Asmens piktnaudžiavimas savo teise atima iÅ¡ jo galimybę ginti jÄ teismine tvarka. Kadangi apeliantas skunde minimus statinius pastatė savavaliÅ¡kai, nesuderinęs to su žemės sklypo savininkais, o statiniai (tvora) užkerta keliÄ ieÅ¡kovei netgi atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo dalies remontÄ , apelianto teisė į žalos, atsirasiančios įgyvendinant skundžiamÄ teismo sprendimÄ , atlyginimÄ negali bÅ«ti ginama. Dėl minėto, atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su apelianto teise į kompensacijÄ .

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog apelianto minimi komunikacijų tinklai faktiÅ¡kai egzistuotų, nepateikus minėtÄ aplinkybę pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, jog teismo patvirtinta bendraturčių naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pažeistų apelianto teises minėtu aspektu. Teisėjų kolegijos vertinimu bylos medžiaga rodo, kad apelianto procesinės teisės, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apribotos nebuvo, buvo suteikta visapusiÅ¡ka galimybė pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl spręsto klausimo, teikti ryšį su ginču turinčius įrodymus, taigi buvo visapusiÅ¡kai užtikrinta apelianto teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam.

Proceso pažeidimų, galinčių turėti įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nenustatė. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka yra racionali, nepažeidžia nei apelianto, nei žemės sklypo bendraturčių interesų bei teisių.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jo papildomai kartu su 2012-06-08 teisme gautais paaiÅ¡kinimais pateikti dokumentai įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju (sprendžiant naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkos nustatymo klausimÄ ) neturi, kadangi nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, t.y. kad tik ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise ginčo žemės sklypas; apeliantas galės iÅ¡pirkti iÅ¡ valstybės tik jai nuosavybės teise priklausančio dydžio ginčo žemės sklypo dalį; tarp žemės sklypo bendraturčių iki ieÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ niekada nebuvo nustatytos naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos; 1976 m. vasario 9 d.

Lietuvos TSR Vilniaus rajono liaudies apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta ne naudojimosi ginčo žemės sklypu, bet ieÅ¡kovei ir apeliantui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu tvarka. IÅ¡dėstyto pagrindu konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o ginčijamas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,              n u t a r i a :              Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                                        Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                   Asta Radzevičienė                                                                                                                                   Zita Smirnovienė