b2fe6c80-c8f0-4c09-ae9e-e1a6c5a7f485 · Jonavos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-180-722/2013 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02942-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 116.1.  (S) JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 11 d. Jonava Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. K., jos atstovei advokatei Z. R., atsakovui L. Z., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. K. ieÅ¡kinį atsakovui L.

Z. dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, ir atsakovo L. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. K. dėl bendrosios nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo, ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovė D. K. praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ nekilnojamu turtu – 0,2680 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodezininkai“ parengtÄ dokumentÄ , ieÅ¡kovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, atsakovui paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, priteisti iÅ¡ atsakovo teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybei.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaikė, paaiÅ¡kino, kad pagal testamentÄ paveldėjo ir įgijo nuosavybės teises į 50/134 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovas L. Z. paveldėjo 42/67 dalis Å¡io žemės sklypo ir valdo jas asmeninės nuosavybės teise. PaveldėtÄ turtÄ yra įregistravę Nekilnojamojo turto registre, tačiau ieÅ¡kovė realiai negali juo naudotis, nes iki Å¡iol nenustatyta naudojimosi tvarka. UAB „Geodezininkai“ ieÅ¡kovės užsakymu parengė žemės sklypu naudojimosi planÄ , pagal kurį jai naudojimuisi tenka žemės sklypo dalis, plane pažymėta „B“, o atsakovui žemės sklypo dalis, plane pažymėta „A“.

Rengiant planÄ buvo atsižvelgta į tai, kad atsakovo sodyba yra Å¡alia paveldėto žemės sklypo. IeÅ¡kovės atstovė advokatė Z. R. ieÅ¡kinį palaikė, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė savo sklype nori statytis namÄ , sklypo paskirtis tam tinka, ji nesinaudos asfaltuotu keliu privažiuoti prie savo sklypo ir sutinka įvažiuoti į savo valdÄ per lauko keliÄ . IeÅ¡kovės projektas atitinka abiejų Å¡alių teises. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. Jei bÅ«tų atidalinta pagal atsakovo praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovė sklype negalėtų pasistatyti namo.

Atsakovas nurodo, kad 6 metrų pravažiavimo kelias jam reikalingas tam, kad atsivežtų malkų, tai jis daro 1-2 kartus per metus, važinės ieÅ¡kovės sklypo, dėl to kils nuolatiniai konfliktai, nes ir taip tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo yra įtempti santykiai. Sklype yra vienas atsakovo gyvenamasis namas ir laikini savavaliÅ¡ki statiniai, atsakovas gali įvažiuoti į savo sklypÄ per asfaltuotÄ Ä¯važiavimÄ . Atsakovas L. Z. ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ nekilnojamu turtu – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat pagal UAB „Geodezininkai“ 2012-12-27 parengtÄ planÄ , ieÅ¡kovei paskirti naudotis 1000 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, atribotÄ taÅ¡kais 3, 4, 5, 7, atsakovui paskirti naudotis 1680 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, atribotÄ taÅ¡kais 1, 2, 3, 7, 5, 6.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė ignoruoja jo argumentus, kad jam yra bÅ«tinas privažiavimas prie sodybos, kurioje gyvena, nuo kelio, esančio pietryčių pusėje už sklypo, Å¡iuo keliu ir per savo sklypÄ atsiveža į savo sodybÄ malkas, kitus stambesnius krovinius, reikalingus Å«kyje. Keliu, einančiu Å¡alia tai daryti bÅ«tų nepatogu, kadangi sunkvežimiams tektų stačiu kampu įvažiuoti per siaurus vartus ir po to laviruojant važiuoti per sutvarkytÄ kiemÄ , kurio įrengimai ir augalai dėl to neiÅ¡vengiamai nukentėtų.

Atsakovo teigimu, jam netekus galimybės naudotis Å¡iuo keliu, jo teisės ir teisėti interesai bÅ«tų pažeisti. IeÅ¡kovė nepraÅ¡o padalinti sklypo, suformuojant du atskirus sklypus, o tiktai praÅ¡o nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ . Mano, kad taip yra dėl to, kad bÅ«tent į ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ paskirti jai naudotis sklypo dalį patenka melioracijos apsaugos zona, kuri užima pusę ieÅ¡kovės praÅ¡omos jai paskirti naudotis sklypo dalies, ir todėl pilnavertį atskirÄ sklypÄ suformuoti ten negalima.

Atsakovo teigimu, ieškovei tenkanti sklypo dalis yra simetriška, stačiakampė, visiškai tinkama naudotis bet kokiai žemės ūkio paskirčiai, ribojasi su privažiavimo keliu, jai siūlomo sklypo plotis - 15,16 m, leidžia jį apdirbti bet kokiu traktoriumi ir kita žemės ūkio technika. Jam liekančios sklypo dalies plotis - 11,95 m yra pakankamas naudoti jį pagal paskirtį, ir kartu toks naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas leistų jam toliau naudotis sklypo gale esančiu keliu. Ieškinys tenkintinas.

PrieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. IeÅ¡kovės, jos atstovės, atsakovo paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2012-05-02 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimu Nr. IJ-1574 paveldėjo ir įgijo nuosavybės teises į 50/134 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas L. Z. 2012-08-10 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimu Nr. IJ-3254 paveldėjo ir įgijo nuosavybės teises į 42/67 dalis Å¡io žemės sklypo (VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o kopija, b.l. 3). IeÅ¡kovės 2012-10-16 pareiÅ¡kimu Kauno m. 11-ajam notarų biurui (b.l.

5) nustatoma, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į notarų biurÄ praneÅ¡dama, kad yra užsakytas iÅ¡raÅ¡as dėl duomenų patikslinimo susitarimui dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. 2012-11-16 Kauno m. 11-ajam notarų biuro liudijimu (b.l.

6) nustatyta, kad ieÅ¡kovė atvyko į notarų biurÄ , ketindama sudaryti ir pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių, Å¡io susitarimo sudarymui buvo pateikti visi reikiami dokumentai, užsakytas nekilnojamojo turto registro tikslinimas, tačiau susitarimas nebuvo sudarytas bendraturčiui L. Z. atsisakius sudaryti ir pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu (b.l 10-11) siÅ«lomu žemės sklypo planu (b.l.

13) VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o kopija (b.l. 19-20) nustatoma, kad atsakovas gyvena gyvenamajame name, kuris yra tuo pačiu adresu. Naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarkÄ reglamentuoja CK 4.75 ir 4.81 straipsnių normos. LR CK 4.75 str. 1 d. nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o jei kyla nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis žemės sklypo dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Taigi nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamÄ daikto dalį, todėl Å¡is institutas reikalingas tada, kai neaiÅ¡ku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis. Kreipimasis į teismÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiÅ¡kia, jog ginčo Å¡alys (bendraturčiai) iÅ¡naudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos.

Akivaizdu, kad kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, o Å¡iuo atveju esant pareikÅ¡tam ir prieÅ¡ieÅ¡kiniui, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas Å¡ių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo Å¡alys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginÄÄ teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje.

BendrÄ ja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviems ar keliems savininkams. Tokiais bendrasavininkiais gali bÅ«ti keli fiziniai asmenys. BendrÄ ja daline nuosavybe laikoma nuosavybė, kai bendrojoje nuosavybėje yra nustatytos turto dalys. Bendroji dalinė nuosavybė – kai bendroje nuosavybėje nustatytos kiekvieno savininko dalys (LR CK 4.73 str. 1 d.). Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į žemės, kaip turto objekto, specifikÄ , Å¡alys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos Å¡alies pasiÅ«lymus gali iÅ¡dėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ .

Taigi tokiose bylose žemės sklypo planas nėra vien įrodymas; iÅ¡ esmės – tai jį teikiančios Å¡alies pozicijos iÅ¡dėstymo forma, pavaizdavimas ( LAT 2012-02-27 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-79/2012). IeÅ¡kovė ir atsakovas pateikė savo planus, sudarytus to paties projektuotojo UAB „Geodezininkai“ ir prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ nekilnojamu turtu – 0,2680 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodezininkai“ 2012-09-17 parengtÄ dokumentÄ , jai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, atsakovui paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovei paskirti naudotis 1000 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, atribotÄ taÅ¡kais 3, 4, 5, 7, atsakovui paskirti naudotis 1680 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, atribotÄ taÅ¡kais 1, 2, 3, 7, 5, 6. IeÅ¡kovė ir atsakovas nėra nustatę naudojimosi jiems bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančiu žemės sklypu tvarkos, todėl esant ginčui, tikslinga nustatyti minėto nekilnojamojo turto valdymo, naudojimosi bei disponavimo juo tvarkÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad prieÅ¡ užsakydama naudojimosi žeme planÄ su atsakovu suderino, kuria sklypo dalimi kuris naudosis, atsakovui paaiÅ¡kino, kad užsakys planÄ pagal suderintÄ tvarkÄ , pateiks notarui, kur kartu pasiraÅ¡ys susitarimÄ . Parengus planÄ pirmÄ kartÄ su atsakovu pas notarÄ Kauno 11 notarų biure susitiko 2012 m. rugsėjo mėnesį – atsakovas atvyko su giminaičiais, bet jie tarpusavyje susibarė ir išėjo. AntrÄ kartÄ 2012-11-16 atsakovui atvykus į notarų biurÄ , atsakovas susitarimÄ pasiraÅ¡yti atsisakė.

Atsakovo atsisakymo motyvas nebuvo riÅ¡lus, argumentai neaiÅ¡kÅ«s. Nustatyta, kad atsakovas turi įvažiavimÄ Ä¯ savo sodybÄ iÅ¡ vienos pusės (per asfaltuotÄ pravažiavimÄ iÅ¡ kelio Kaunas-ZatyÅ¡iai) ir taip pat nori turėti dar vienÄ Ä¯važiavimÄ nuo ieÅ¡kovei praÅ¡omo priskirti naudojimuisi sklypo dalies. IeÅ¡kovės ir jos atstovės manymu, toks jo argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes jai praÅ¡omos skirti sklypo dalies pabaigoje yra tik lauko keliukas, kuris niekur neveda. IeÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimu, jei bÅ«tų atidalinta pagal atsakovo praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovė sklype negalėtų pasistatyti namo, o atsakovas nurodydamas, kad 6 metrų pravažiavimo kelias (11,95 m paskirtame plote) jam reikalingas tam, kad atsivežtų malkų 1-2 kartus per metus, nori ateityje Å¡alia ieÅ¡kovės sklypo važinėti, dėl to gali kilti nuolatiniai konfliktai, nes ir taip ieÅ¡kovės ir atsakovo yra įtempti santykiai.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė nepagrįstai tvirtina, kad sklypo gale esantis pravažiavimas yra tiktai lauko keliukas, kuris niekur neveda, ieÅ¡kovė ignoruoja jo argumentus, kad jam yra bÅ«tinas privažiavimas prie sodybos, kurioje gyvena, nuo kelio, esančio pietryčių pusėje už sklypo, kadangi Å¡iuo keliu ir per savo sklypÄ atsiveža į savo sodybÄ malkas, kitus stambesnius krovinius, reikalingus Å«kyje. Keliu, einančiu Å¡alia namo, tai daryti bÅ«tų nepatogu, kadangi sunkvežimiams tektų stačiu kampu įvažiuoti per siaurus vartus ir po to laviruojant važiuoti per sutvarkytÄ kiemÄ , kurio įrengimai ir augalai dėl to neiÅ¡vengiamai nukentėtų.

Atsakovo teigimu, jo siūlomu planu ieškovei tenkanti sklypo dalis yra simetriška, stačiakampė, visiškai tinkama naudotis bet kokiai žemės ūkio paskirčiai, ribojasi su privažiavimo keliu, jai siūlomo sklypo plotis - 15,16 m, leidžia jį apdirbti bet kokiu traktoriumi ir kita žemės ūkio technika. Jam liekančios sklypo dalies plotis - 11,95 m yra pakankamas naudoti jį pagal paskirtį, ir kartu toks naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas leistų jam toliau naudotis sklypo gale esančiu keliu.

 Vietos apžiÅ«ros metu ( CPK 210 str.) nustatyta, kad prie atsakovo gyvenamojo namo pastatyti statiniai, nepažymėti teismui pateiktame plane, jie gali trukdyti įvažiuoti į sklypÄ pro suformuotus siaurus vartus. Atsakovo teiginys, kad bÅ«tų sunku laviruojant važiuoti per sutvarkytÄ kiemÄ , kurio įrengimai ir augalai nukentėtų, nepagrįstas. Jei atsakovas į savo sklypÄ nuo kelio Kaunas-ZatyÅ¡iai  negali įvažiuoti pro siaurus vartus, Å¡alia kurių pasistatęs laikinus neįregistruotus pastatus ( metalinis pastatas įėjus pro vartus deÅ¡inėje, kuriame, atsakovo paaiÅ¡kinimu, yra statinė), į savo sklypÄ jis gali patekti iÅ¡ kitos namo pusės arba vartus praplatinti. Kitoje namo pusėje po kaire yra metaliniai pastatai, kurie taip pat nepažymėti pateiktame plane.

Nors plane pažymėtas sodas, tačiau nustatyta, kad sodo, kaip pažymėta plane, nėra, yra tik keli vaismedžiai. LAT pažymėjo, kad tuo atveju, kai bendraturtis prieÅ¡tarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimÄ savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ . Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais (LAT 2006-10-13 nutartis civ.b.

Nr. 3K-3-536/2006). IeÅ¡kovė nereikalauja patekti į savo sklypo dalį nuo pagrindinio įvažiavimo (asfaltuoto pravažiavimo iÅ¡ kelio Kaunas-ZatyÅ¡iai), ji sutinka prie savo sklypo dalies atvykti lauko keliuku, kad ateityje iÅ¡vengtų konfliktų su atsakovu. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turi užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiÅ¡kumÄ , priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turi užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje iÅ¡vengimÄ .

Siekiant nustatyti ilgalaikę, stabiliÄ ir racionaliÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ , kuri atsižvelgiant į įtemptus Å¡alių tarpusavio santykius, paÅ¡alintų konfliktus tarp žemės sklypo dalių naudotojų. Teismas sprendžia, kad yra tikslinga suformuoti sklypus, kurie turėtų kuo mažiau sÄ lyčio, bendro naudojimo teritorijų, bÅ«tų kuo mažiau iÅ¡skaidyti, o suformavus atskiras racionalias žemės sklypo dalis, kiekvienas jo naudotojas gali patekti atskirai per esamus ar galimus įrengti įvažiavimus.

Teismas spręsdamas, kuris iÅ¡ Å¡alių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektų labiau atitinka proporcingumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros principus, atsižvelgia į tai, kad atsakovo siÅ«loma naudojimosi tvarka neatitinka racionalumo, patogumo, faktinio naudojimosi stabilumo kriterijų: ieÅ¡kovei siÅ«lomas žemės plotas yra siauras, pailgos formos, nekompaktiÅ¡kas, atsakovas palieka ieÅ¡kovei 15,15 m pločio sklypÄ , kuriame nebus galimybės ateityje pasistatyti namÄ .

BÅ«tina atsižvelgti į tai, kad statant statinius, reikia iÅ¡laikyti tam tikrÄ atstumÄ nuo kiti žemės sklypo savininko valdos ribos. Teismas atsižvelgia į bÅ«tinybę Å¡alinti prielaidas Å¡alių konfliktinei situacijai ir sprendžia, kad, nepatvirtinus atsakovo siÅ«lomo plano, bÅ«tų iÅ¡vengta bendraturčių ginčų, galinčių kilti atsakovui važinėjant pro visÄ ieÅ¡kovei priskirto sklypo ilgį. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , atitinkančiÄ bendraturčių nuosavybės teisės dalis, bendraturčių ginčas spręstinas siekiant suderinti jų prieÅ¡ingas pozicijas tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų padaryta kuo mažiau žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams.

Ä®vertinus byloje surinktus faktinius duomenis, iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimus, iÅ¡tyrus pateiktus Å¡alių planus, 2013-03-22 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotus duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi turtu tvarka (b.l.

4) labiau atitinka įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus tokios tvarkos nustatymo kriterijus, siekį vengti konfliktų ateityje bei protingumo, racionalumo, teisingumo reikalavimus, nuosavybės teisių įgyvendinimÄ , taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (LAT 2011-11-08 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-481/2011), kuri leis bent minimaliai sumažinti tarp Å¡alių kylančius konfliktus dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ ieÅ¡kovei ir atsakovui tektų vientisa, platesnė, kompaktiÅ¡ka namų valdos žemės sklypo dalis.

Pažymėtina, kad ginčo sklypo naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ( b.l. 63). Tai nėra nei verslo, nei žemės ūkio paskirties sklypas, į kurį privalo būti sudarytos galimybės įvažiuoti sunkiajai technikai. Ieškovė paduodama ieškinį turėjo sumokėti 144 Lt žyminio mokesčio, tačiau vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-04-21 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-12-T-2093-2528 (b.l.

7) ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas paduodamas priešieškinį sumokėjo 40 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios 104 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atleistas 2013-01-09 teismo nutartimi. Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo valstybei priteistina – 144 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1d., 96 str. 1 d.). 2013-02-22 pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos (b.l.

48) nustatyta, kad valstybės patirtos iÅ¡laidos už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ iki 2013 m. kovo 22 d. yra 839,82 Lt, ieÅ¡kinį patenkinus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, 839,82 Lt suma valstybei priteistina iÅ¡ atsakovo (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 96 str., 98 str., 99 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 279 str., teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nustatyti naudojimosi tvarkÄ nekilnojamu turtu – 0,2680 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodezininkai“ 2012-09-17 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , ieÅ¡kovei D.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B/1000“, atribota taškais 6, 3, 4, 5, atsakovui L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A/1680“, atribota taškais 1, 2, 3, 6.“ UAB „Geodezininkai“, įm. k. 300529316, buv. adresas Kaunas, Raudondvario pl. 93, 2012-09-17 parengtas žemės sklypo planas yra neatskiriama šio teismo sprendimo dalis. Priteisti valstybei iš atsakovo L.

Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 144 Lt (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 00 ct) žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 839 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis litus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Sprendimo kopijÄ jam įsiteisėjus iÅ¡siųsti VÄ® Registrų centro Kauno filialui. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismÄ .       Teisėja                                                                                                     Lidija Deksnienė