2023-10-11 Nr. AB-18157-3-61-3-08053-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-585-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08053-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovams Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2022 m. rugpjūčio 17 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus jaunimo užimtumo skyriaus raštą „Dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui permokos grąžinimo“ ir panaikinti 2023 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus pranešimą Nr. (8.1E) DV_S-69525.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI2-1291-979/2023 ir 2023 m. sausio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjos E. Š. skundą, kuriame ji prašė panaikinti Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus jaunimo užimtumo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštą „Dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui permokos grąžinimo“. Teismas nustatė, kad šalys minėto teismo sprendimo neskundė ir jis įsiteisėjo 2023 m. vasario 14 d. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas atsisakė priimi pareiškėjos reikalavimą dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. rugpjūčio 17 d. rašto panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Įvertinęs pareiškėjos ginčijamo VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimo Nr. (8.1E) DV_S-69525 turinį teismas darė išvadą, kad skundžiamas pranešimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas nurodė, kad siekdama apginti galbūt pažeistas savo teises, pareiškėja galėtų teisės aktų nustatyta tvarka skųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis, 21 straipsnio 4 dalis, 40 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 8 dalis, Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 (2016 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-713 redakcija), Taisyklių priedas Nr. 1). Teismas pažymėjo, kad pareigą sumokėti (grąžinti) išmokos permoką nustato Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 6 dalis, o pranešimu pareiškėja buvo tik informuota apie tokią pareigą ir skolos dydį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, nelemia skolos išieškojimo. Atsižvelgdamas į tai teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad teismas administracinėje byloje Nr. eI2-1291-979/2023 atmetė pareiškėjos skundą dėl Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus jaunimo užimtumo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. rašto panaikinimo konstatavęs, kad šis raštas nesukelia pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad jokie priverstinio išieškojimo veiksmai nebuvo pradėti. Tačiau šio rašto pagrindu buvo pradėta priverstinio skolos valstybės biudžetui išieškojimo procedūra ir pareiškėja ginčijamu VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimu Nr. (8.1E) DV_S-69525 informuota, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui yra skolinga 2107,16 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas septyni Eur, 16 ct) išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui permoką ir jai skolos nesumokėjus per 10 dienų, skolos išieškojimas bus perduodamas antstoliui. VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimas dėl skolos išieškojimo perdavimo antstoliui grindžiamas būtent Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. SD(19.1)-7772 „Dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui permokos grąžinimo“, kuris tiesiogiai nurodomas.

Pareiškėjos teigimu, teismui atsisakant nagrinėti skundą dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. SD(19.1)-7772 „Dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui permokos grąžinimo“ tuo pagrindu, kad vieną kartą jis jau buvo skundžiamas, susidaro tokia situacija, kurioje pareiškėjai nesuteikiama teisė į šio rašto apskundimą, jo teisėtumo, pagrįstumo įvertinimą vien formaliais pagrindais – pirma atmetus skundą, kaip neatitinkantį individualaus administracinio akto požymių, o vėliau, jam įgijus individualaus administracinio akto statusą, teismui nutartimi atsisakius jį nagrinėti kaip kartotinį. Tokia situacija neatitinka teisinės valstybės, teisėtumo, teisingumo principų, nesuteikiama pareiškėjai teisė kreiptis į teismą bei ginti jos pažeistų teisių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. rugpjūčio 17 d. rašto panaikinimo nustatęs, kad yra išnagrinėta administracinė byla, kurioje pareiškėja prašė panaikinti šį raštą ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bylos proceso šalims įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi tiek prejudicinę (ABTĮ 57 str. 2 d.), tiek res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas reikšti tapatų ieškinį) galią (ABTĮ 98 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-914-442/2018). Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas. Priešingu atveju būtų paneigiama asmens teisė į teisminę gynybą, kadangi bet kokios teismo sprendime išdėstytos išvados nebeturėtų jokios teisinės reikšmės ar prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-425-438/2021).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindė reikalavimą pripažinti negaliojančiu Užimtumo tarnybos 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštą, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-1291-979/2023 pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos šioje byloje nurodytas skundo dalykas ir pagrindas yra tapatūs Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-1291-979/2023 dalykui ir pagrindui. Nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Užimtumo tarnybos 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštą, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Pareiškėja taip pat nesutinka su pirmosios instancijos pozicija dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (8.1E) DV_S-69525, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie VSDFV Vilniaus skyriaus pasirinktą priverstinį išmokos išieškojimo būdą, vertinimo.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (8.1E) DV_S-69525 panaikinimo konstatavęs, kad tai yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – išmokų mokėtojas). Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui išieškojimui mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos (Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokėtos išmokos iš skolininko išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdai yra nustatyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. (8.1E) DV_S-69525 pareiškėja buvo informuota, kad remiantis Užimtumo tarnybos 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ji yra skolinga valstybės biudžetui 2 107,16 Eur ir nepadengus įsiskolinimo per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos skolos išieškojimo vykdymas bus perduotas antstoliui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas yra sprendimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuris sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir pareiškėja teisme turi teisę ginčyti šį sprendimą, jeigu mano, kad VSDFV Vilniaus skyriaus nurodyta išmoka neturi būti iš pareiškėjos išieškoma. Tačiau į teismą galima kreiptis tik po to, kai ginčas dėl skyriaus sprendimo yra išnagrinėtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str. 1 d.). Duomenų, patvirtinančių, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. (8.1E) DV_S-69525 buvo išnagrinėtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šią pareiškėjos skundo dalį atsisakyti priimti ne pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą (skundą atsisakoma priimti, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, tačiau nurodė neteisingą atsisakymo priimti skundo dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (8.1E) DV_S-69525 panaikinimo pagrindą – teismas turėjo vadovautis ne ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, o ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir atsisakyti priimti skundą dėl to, kad pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas.

Pareiškėjai paaiškinama, kad, siekdama apskųsti VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (8.1E) DV_S-69525, ji gali kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla nebuvo iškelta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė