2026-03-04 Nr. AB-4865-3-61-3-10089-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-142-968/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10089-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. T. ir J. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. T. ir J. T. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas) vedėjo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 48SK-5434-(14.48.111E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjams priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), buvo nustatyta nauja speciali žemės naudojimo sąlyga –„Pastatų, kuriose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“, kuri Žemės sklypo kadastro duomenyse niekada nebuvo ir nėra nurodyta.

2.2. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose (toliau – ir SAZ) be kitų draudimų draudžiama statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatus; kt. Pareiškėjams priklausantis Žemės sklypas yra kitos paskirties, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, todėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kuri draudžia gyvenamosios paskirties ir kitų statinių statybas, nustatymas reiškia draudimą naudoti žemės sklypą pagal jam tiesiogiai nustatytą naudojimo būdą. Kadangi Žemės sklypas jau yra užstatytas gyvenamuoju namu, tokios sąlygos nustatymas reiškia ir draudimą atlikti bet kokius gyvenamojo namo remonto darbus, kas atitinkamai reiškia neišvengiamą nuosavybės sunykimą.

2.3. Įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad SAZ negali būti nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK) ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir NTR) ar registruojamos Nekilnojamojo turto registre tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šios dalies nuostatos dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo netaikomos šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. Ši teisės norma buvo pirmą kartą įtvirtinta 2010 m. sausio 19 d. priimtame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5, 7, 9, 14, 19, 22, 23, 30, 34, 46, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme, kuriuo Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta valstybės žemės reformos metu padarytų klaidų ištaisymo procedūra. Priėmus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, ta procedūra iš Žemės įstatymo buvo perkelta į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Kad taikytų šią procedūrą, NŽT privalo nustatyti aplinkybę, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos –„Pastatų, kuriose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“ nustatymas egzistavo ne dabar ir ne šiuo metu egzistuojančių žemės sklypų formavimo metu (sklypai suformuoti 2008 metais, atidalijus prieš tai buvusius sklypus), bet tuomet, kai buvo vykdoma žemės reforma ir buvo suformuotas pirminis žemės sklypas, t. y. 1993 metais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis ir principais bei Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, NŽT, ketindama priimti sprendimą apriboti pareiškėjų nuosavybės teises, privalo pagrįsti tokį savo sprendimą, pateikdama pareiškėjams įrodymus apie SAZ, kuri buvo nustatyta ir egzistavo konkrečioje teritorijoje žemės sklypo formavimo metu, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamų žemės sklypų NTK duomenis.

2.4. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą sanitarinės apsaugos zonos nustatymo procedūra susideda iš dviejų pagrindinių etapų, t. y. SAZ nustatymo ir SAZ įrašymo į NTR bei NTK. NŽT siekia įrašyti SAZ į pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo nekilnojamojo turto registrą ir nekilnojamojo turto kadastrą, nepateikdama pareiškėjams sprendimo, kuriuo SAZ buvo ir yra nustatyta. Faktas, kad to paties kaimo teritorijoje veikė ir veikia paukštynas, kuris nebuvo ir nėra pasitvirtinęs SAZ, yra to paukštyno klaida ir problema, o ne žemės reformos klaidos. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra yra skirta galiojusių (nustatytų) SAZ įrašymui į NTR, kas per klaidą nebuvo padaryta žemės reformos metu, tačiau ši procedūra nėra skirta nustatyti SAZ, kuri anksčiau nebuvo nustatyta.

2.5. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį NŽT privalo pareiškėjams ir valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui pateikti atitinkamą sprendimą dėl SAZ nustatymo, o kol šis sprendimas nepateiktas, net nėra aišku, apie kokios klaidos taisymą savo raštuose kalba atsakovas, ir kada ta klaida buvo padaryta.

2.6. Pirminis namų valdos žemės sklypas buvo suformuotas dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – pagal Kolūkių statybos projektavimo instituto parengtą Vilniaus raj. Juodšilių paukštyno 13 keramzitinių gyvenamųjų namų projektą. Tuomet galiojusioje santvarkoje nebuvo privačios žemės nuosavybės instituto, tačiau egzistavo privati nuosavybė į statinius, kurių pastatymo tikslu ir buvo suformuotas žemės sklypas. Taigi, namų valdą šioje teritorijoje suformavo tas pats subjektas, kuris vykdė ir ūkinę veiklą, susijusią su SAZ nustatymu. Pagal tuomet galiojusį teisinį reguliavimą Juodšilių paukštyno projektuoti ir statyti namai nepateko į paukštyno sanitarinę apsaugos zoną arba SAZ apskritai nebuvo nustatyta.

2.7. Atkūrus nepriklausomybę ir pradėjus žemės reformą, namų valda 1994 metais buvo suformuota kaip žemės sklypas, 2006 metais padalintas į du žemės sklypus, o 2008 metais – į tris žemės sklypus. Tiek 1994 metais, tiek 2006 metais, tiek 2008 metais, buvo nustatomi formuojamų žemės sklypų kadastro duomenys, kurie buvo įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. Tačiau nėra aišku, kurio kadastro duomenų nustatymo ir įrašymo metu buvo padaryta tariama klaida dėl SAZ neįrašymo. Jeigu joks sprendimas nebuvo priimtas, tai ir jokia klaida nebuvo padaryta, nes nebuvo galima įrašyti to, kas nebuvo nustatyta. SAZ į Nekilnojamojo turto registrą nėra įrašoma tuo pagrindu, kad kažkur veikė ar veikia ferma, kurioje laikomas tam tikras vištų skaičius.

2.8. SAZ į Nekilnojamojo turto registrą yra įrašoma tuo atveju, kai atitinkamos fermos savininkas inicijuoja procedūrą, kurios metu yra priimamas sprendimas dėl SAZ nustatymo, ir galiojant tam sprendimui, atitinkamoje teritorijoje suformuojamas naujas žemės sklypas, kuris patenka į nustatytas SAZ ribas. Tas pats galioja ir Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies atveju, t. y. NŽT privalo nustatyti, kad buvo priimtas galiojantis sprendimas dėl SAZ nustatymo ir žemės reformos metu buvo formuojamas žemės sklypas, kuris pateko į nustatytos SAZ ribas, tačiau dėl žemės reformą vykdžiusių institucijų kaltės SAZ zonoje suformuotam žemės sklypui speciali žemės naudojimo sąlyga nebuvo nustatyta.

3. Pareiškėjai 2024 m. kovo 19 d. pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) ar Įstatymo (originali 2019 m. birželio 6 d. redakcija) 9 straipsnio 3 dalies nuostata, ta apimti, kad valstybės institucijų padarytos klaidos yra taisomos apribojant sąžiningų žemės savininkų nuosavybės teises ir neatlyginant savininkams dėl nustatomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patiriamų nuostolių, neprieštarauja Konstitucijos 23 ir 30 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ar Įstatymo (originali 2019 m. birželio 6 d. redakcija) 9 straipsnio 3 dalies nuostata, ta apimti, kai ši nuostata yra taikoma ir nustatant sanitarines apsaugos zonas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir 29 straipsniui.

4. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius 2023 m. vasario 21 d. atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad Regionų administracinis teismas nepatvirtino pareiškėjų ir NŽT 2024 m. vasario 5 d. pasirašytos taikos sutarties, NŽT Regionų administraciniam teismui 2024 m. gegužės 7 d. atsiliepime su pareiškėjų skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Įstatymo 8 straipsnyje ir 9 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti du skirtingi procesai. Pirmasis – tai pranešimo teikimas apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) teritorijas, kurį NTK ir NTR tvarkytojui, remiantis Įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pateikia suinteresuotas asmuo, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. Antrasis – tai pranešimo teikimas apie teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nustatytas, tačiau, formuojant žemės sklypus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šių žemės sklypų kadastro duomenų bylose nenurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šie žemės sklypai (jų dalys) ir (ar) įrašytos į NTK ir NTR. Tokiu atveju pranešimą NTK ir NTR tvarkytojui teikia NŽT teritorinio padalinio vadovas per 20 darbo dienų nuo suinteresuoto asmens

4.2. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 541.1 punkte (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintas klaidos taisymo būdas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu SAZ būtų buvusi nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į NTK ir NTR.

4.3. Šiuo atveju sanitarinės apsaugos zonos pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (arba) įrašytos į NTK ir NTR, todėl šios teritorijos minėtu pagrindu galėjo būti įrašytos tik tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, kuriuose buvo būtent projektuojami šie žemės sklypai, būtų numatytos tokios teritorijos. Nagrinėjamu atveju, nei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 patvirtintame Vilniaus rajono teritorijos bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas), nei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 (toliau – ir „U“ zonos Bendrasis planas), Žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi buvo suformuotas 1993 m. gruodžio 11 d.

4.4. Atsižvelgiant į tai, kad SAZ teritorijos ribos pagal galiojusį teisinį reguliavimą buvo nustatytos vėliau nei Žemės sklypas baigtas formuoti ir kaip NTK objektas įregistruotas NTK ir NTR, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas priimtas nepagrįstai taikant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Vilniaus paukštynas, Bendrovė) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bendrovė atsiliepimą grindė šiais argumentais:

5.1. Bendrovės pastatai (paukštidės, vištidės) pastatyti ir paukštininkystės veikla pradėta 1964–1976 metais, pastatai negali funkcionuoti be sanitarinės apsaugos zonos (tarši veikla nevykdoma be SAZ), todėl paukštininkystės veiklos SAZ buvo nustatyta ir egzistavo dar iki žemės reformos pradžios pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

5.2. Bendrovė, vadovaudamasi Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, Kadastro nuostatų 541.1 punktu, kaip suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatyta teritorija (SAZ), vykdymu asmuo, NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti teritorijos (SAZ), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymą į NTK ir NTR ir konkrečių žemės sklypų, kurių formavimo metu sanitarinės apsaugos zona (SAZ) ir joje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turėjo būti nurodytos šių žemės sklypų kadastro duomenų bylose, kadastro duomenų pakeitimą. Kartu su prašymais buvo pateikti išsamūs duomenys apie Vilniaus paukštyno vykdytą ir vykdomą veiklą.

5.3. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. liepos 20 d. rašte Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad Bendrovės prašymas tenkinamas ir yra pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – sanitarinės apsaugos zonos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų nustatymo procedūra; sprendimus dėl žemės sklypų, patenkančių į stacionaraus taršos šaltinio – Bendrovės fermų paskirties pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (vištos, broileriai), sanitarinės apsaugos zonos dydžio, nustatyto pagal teisės aktų nuostatas – 1000 m atstumu nuo esamų pastatų kompleksų, ribas, kadastro duomenų pakeitimo nustatant kiekvienam žemės sklypui kadastro duomenis – SAZ specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tarp kurių yra ir pareiškėjų ginčijamas Sprendimas.

5.4. Bendrovės įsitikinimu, NŽT atliko Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą ir priėmė ginčijamą Sprendimą ne dėl SAZ nustatymo (ne dėl SAZ ribų 1 000 m spinduliu nuo Bendrovės pastatų, į kurias patenka apie 1 500 žemės sklypų, nustatymo), bet dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, t. y. į Žemės sklypo duomenis įrašė, kad Žemės sklypas yra SAZ ribose (Žemės sklypas patenka į Vilniaus paukštyno pastatų, esančių žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) SAZ ribas) ir jam taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

5.5. Tai, kad Bendrovės paukštininkystės veiklos SAZ buvo nustatyta (t. y. reikalavimas taršos šaltiniui – paukštyno pastatams turėti konkretaus identifikuoto dydžio SAZ nustatytas) ir egzistavo dar iki žemės reformos pradžios pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir kitus dokumentus, patvirtina NŽT į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus rajono higienos centro 1992 m. birželio 17 d. pranešimas Nr. 34 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų, kuriame patvirtinta, kad Vilniaus paukštyno ir Juodšilių paukštyno fabriko SAZ nustatyta pagal galiojančias SN 245-71 (1971 m. gegužės 11 d. patvirtintos Pramonės įmonių projektavimo sanitarinės normos SN 245-71). Šis pranešimas – tai kompetentingos institucijos dokumentas, patvirtinantis, kad Vilniaus paukštyno ir Juodšilių paukštyno pagal taršos šaltinio išskiriamą taršą SAZ dydis yra 1 000 m. Minimas dokumentas Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybai pateiktas turint aiškų tikslą – tai duomenys apie Vilniaus rajono teritorijoje, kurioje 1992 metais buvo pradedami žemės reformos darbai (preliminarių žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimas, žemės sklypų formavimas), esamus taršos šaltinius ir šių šaltinių (objektų) sanitarinės apsaugos zonas, kurie turėjo būti pagrindu rengiant visus planavimo dokumentus, formuojant žemės sklypus ir nustatant jų kadastro duomenis, tarp jų ir kiekvienam žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

5.6. Iki Įstatymo įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) galiojusių Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) XV skyriaus „Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos“ 65 punkte buvo reglamentuojamas Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatams sanitarinės apsaugos zonos nustatymas ir paukštynų (fermų) sanitarinės apsaugos zonos dydis buvo nustatytas 1 000 m. Toks paukštynų (fermų) sanitarinės apsaugos zonos dydis (plotis) buvo nustatytas nuo pat Sąlygų įsigaliojimo dienos (1992 m. rugpjūčio 11) ir galiojo iki Sąlygų pripažinimo netekusiomis galios bei Įstatymo įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.). Paskutinės Sąlygų redakcijos 73 punkte buvo nustatytas vienintelis normatyvinis SAZ dydis, nustatomas paukštynams – 1 000 m atstumas nuo paukštyno pastatų, kuriuose laikomi paukščiai (vištos, broileriai) ir joks atskiras administracinis aktas negalėjo nustatyti kitokio dydžio SAZ.

5.7. Pagal Žemės sklypo formavimo metu galiojusius teisės aktus teritorijų planavimo dokumentuose, rengiamuose tikslu suformuoti žemės sklypus, turėjo būti nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (veiklos apribojimai), taikomi kiekvienam formuojamam žemės sklypui. Tai reiškia, kad planavimo dokumentų – žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendiniai buvo ne teritorijos (SAZ) nustatymas, bet žemės sklypo formavimas – žemės sklypo kadastro duomenų, įskaitant taikomus apribojimus (specialiąsias žemės naudojimo sąlygas), nustatymas, t. y. teritorijų planavimo dokumente, žemės valdos projekte turėjo būti nurodomi veiklos apribojimai (specialiosios žemės naudojimo sąlygos), bet ne grafiškai žymimos SAZ ribos.

5.8. Sąlygų 65, 73 punktuose nustatyto dydžio SAZ nebuvo planavimo objektas, nes šios teritorijos parametrų negalima pakeisti rengiant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, t. y. negali būti nustatyti kitokie šios teritorijos parametrai. Nustatyta esama SAZ turėjo būti pažymėta Ūkinės veiklos apribojimo plane, kuris nėra teritorijų planavimo dokumentas, tai yra faktinių duomenų fiksavimo dokumentas, kurio pagrindu turėjo būti rengiami teritorijų planavimo dokumentai, žemės reformos žemėtvarkos projektai konkretiems žemės sklypams suformuoti ir jų duomenims, tarp jų ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, nustatyti.

5.9. Bendrovė NŽT pateikė Rudaminos kolūkio žemėlapio pagrindu parengtą Ūkinės veiklos apribojimų planą, kurio pagrindu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje buvo rengiami teritorijų planavimo dokumentai, žemės reformos žemėtvarkos projektai, kiti žemės valdos projektai. Šiame Ūkinės veiklos apribojimų plane aiškiai nurodyti Bendrovės statinių kompleksai, kuriems privaloma SAZ, tačiau veikiančio paukštyno komplekso SAZ riba dėl neaiškių priežasčių nepažymėta.

5.10. Nuo žemės reformos pradžios už tinkamą egzistuojančios teritorijos (SAZ), kurioje taikomi ūkinės veiklos apribojimai (specialiosios žemės naudojimo sąlygos), pažymėjimą Ūkinės veiklos apribojimų planuose, visų šioje teritorijoje (SAZ) taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų įrašymą į kiekvieno formuojamo žemės sklypo, patenkančio į SAZ ribas, duomenis atsakingi asmenys buvo Valstybinis žemėtvarkos institutas (žemės reformos žemėtvarkos projektų rengėjas) ir rajono valdyba, pagal vėliau įsigaliojusius teisės aktus – žemės reformos žemėtvarkos projekto, kito žemės valdos projekto rengėjas ir šiuos planavimo dokumentus organizuojantis bei tvirtinantis subjektas – apskrities valdytojas (viršininkas), nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT.

5.11. Nei Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 ir 10 dalyse (iki 2020 m. sausio 1 d.), nei Kadastro nuostatų 541 ir 544 punktuose, reglamentuojančiuose, žemės sklypų kadastro duomenų keitimą, nenurodyta, kad netinkamai nustatytų kadastro duomenų (nenurodytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų) pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu sanitarinės apsaugos zona nurodyta iš naujo rengiamame teritorijų planavimo dokumente. Tokio reikalavimo nėra ir Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje.

5.12. Manytina, kad dėl to, jog pirminių planavimo dokumentų organizatoriai ir rengėjai netinkamai atliko teisės aktais pavestas funkcijas (tinkamai neparengė dokumentų, kurių pagrindu buvo rengiami teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, kuriuose buvo formuojami žemės sklypai ir nustatomi jų duomenys), ir buvo padaryta klaida formuojamų žemės sklypų kadastro duomenyse ir NTK neįrašytos taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

5.13. Pagal galiojusių teisės aktų nuostatas rengiamų teritorijų planavimo dokumentų, žemės reformos žemėtvarkos projektų, kitų žemės valdos projektų planavimo objektu buvo būtent žemės sklypai ir jų duomenys, tarp jų – specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Formuojamo žemės sklypo duomenų – specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nenustatymas arba netinkamas nustatymas ir yra ta klaida (trūkumas), kurios ištaisymas buvo reglamentuojamas taikant specialiąsias Žemės įstatymo 22 straipsnio ir Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies normas.

5.14. Iki Įstatymo įsigaliojimo žemės sklypo kadastro duomuo buvo būtent specialiosios žemės naudojimo sąlygos (veiklos apribojimai), bet ne teritorija (SAZ) (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 1 d. 9 p. redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.). O tai reiškia, kad formuojant žemės sklypus teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte ir atitinkamai žemės sklypo kadastro duomenų byloje turėjo būti nurodomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – veiklos apribojimų formuluotės, bet ne SAZ, kaip objektas.

5.15. Kadangi Vilniaus paukštyno žemės sklypuose esantys fermų paskirties statiniai (paukštidės) pradėti eksploatuoti (veikla pradėta vykdyti) iki žemės reformos pradžios, nustatant SAZ dydį buvo vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis, kuriose buvo nustatytas normatyvinis sanitarinės apsaugos zonos dydis ir nustatyta sanitarinės apsaugos zonos dydžio ir ribų nustatymo tvarka.

5.16. Vilniaus paukštyno SAZ dydis nuo Sąlygų įsigaliojimo nustatytas normatyvinis (teisės akto pagrindu) – 1 000 m ir šis normatyvinis dydis nustatytas neatsižvelgiant į pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, nustatytų sutartinių gyvulių skaičių. SAZ dydžiai pagal nustatytų sutartinių gyvulių skaičių (SG) pradėti nustatyti nuo Sąlygų pakeitimų, įsigaliojusių 2011 m. liepos 17 d. Įstatymo 4 priede nurodyta, kad SAZ dėl pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, dydis (plotis), kai pastatuose laikomų sutartinių gyvulių (broilerių, vištų) skaičius viršija 300, yra lygus 1 000 m.

5.17. Teisės aktuose nebuvo ir nėra nustatyta, kad SAZ turi būti nustatyta administraciniu aktu, kuriame turi būti apibrėžti ir įvertinti SAZ taikymo pagrindai, dydis, pasekmės. Administraciniu aktu – sprendimu suformuoti žemės sklypą (nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis) ir atkurti nuosavybės teises, parduoti, išnuomoti žemės sklypą, buvo nustatomas kadastro duomuo – specialiosios žemės naudojimo sąlygos (veiklos apribojimai). Būtent kadastro duomenų nustatymo trūkumas buvo ištaisytas priėmus Sprendimą.

5.18. Į Vilniaus paukštyno SAZ ribas patenka apie 1 500 žemės sklypų. Pagal NŽT pateiktus duomenis iki Bendrovės prašymo pateikimo NŽT SAZ taikomi apribojimai buvo įrašyti į NTK ir NTR 798 žemės sklypų kadastro duomenis. Negalima ignoruoti šios aplinkybės teigiant, kad vienų žemės sklypų atžvilgiu laikytina, kad SAZ jau nustatyta, o kitų žemės sklypų atžvilgiu šią teritoriją reikia nustatyti iš naujo.

5.19. Vilniaus paukštyno pastatų SAZ yra nurodyta Bendrojo plano sprendinių brėžinyje (2E3S-1. Žemės naudojimas ir apsaugos reglamentai M1:50 000) nustatyta ir grafiškai pažymėta Vilniaus paukštyno pastatų (žemės sklypuose, kuriuose pareiškėjas vykdo ūkinę veiklą) – paukštidžių sanitarinės apsaugos zona. Bendrojo plano grafinėje dalyje pažymėtos SAZ ribos, o Bendrojo plano tekstinėje dalyje nurodyta, kad Bendrajame plane pažymėtos normatyvinės SAZ ribos (1 000 m nuo pastatų), taip pat nurodyti taikomi veiklos apribojimai keisti paskirtį ir statyti atitinkamos paskirties statinius – Sąlygų 74 punkte nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

5.20. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies „U“ zonos Bendrojo plano brėžinyje grafiškai pažymėta normatyvinė 1 000 m atstumu Vilniaus paukštyno SAZ riba (Sąlygų 73 p. nustatyto dydžio ir ribų SAZ), o aiškinamajame rašte (2.8.1.1 ir 2.8.2.2 skirsniai) aiškiai išdėstyta, kad didžioji dalis Rudaminos gyvenamųjų namų ir visuomeninių objektų patenka į taršią paukštyno sanitarinės apsaugos zoną.

5.21. Pagal „U“ zonos Bendrojo plano sprendinius nustatyta, kad U zonos Bendrojo plano Pagrindiniame brėžinyje (Sprendinių konkretizavime) Teritorijų vystymo funkcinio zonavimo brėžinyje T2 Juodšiliai T3 Pagiriai M1:10 000 (tikslumas M1:2 000) SAZ riba pažymėta taip (visiškai atitinka), kaip SAZ riba pažymėta valstybiniame duomenų rinkinyje – Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinyje SŽNS_DR10LT (toliau – ir SŽNS duomenų rinkinys) – 1 000 m atstumas nuo Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų paukštidžių. Šis atstumas – riba nuo Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų paukštidžių bendrojo plano brėžiniuose žymima vadovaujantis NŽT pateiktais duomenimis Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt). Atkreiptinas dėmesys, kad SŽNS duomenų rinkinys – tai valstybinis erdvinių duomenų rinkinys, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra privalomas pagrindas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, kuriant valstybės kadastrus ir registrus. Šiame valstybiniame erdvinių duomenų rinkinyje užfiksuoti Vilniaus paukštyno pastatų SAZ duomenys – grafiškai pažymėtos ribos ir nurodytas tekstinis aprašymas.

5.22. Vilniaus paukštyno esamos SAZ yra pažymėtos administraciniais aktais patvirtintuose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, įregistruotuose Teritorijų planavimo dokumentų registre, taip pat valstybiniame erdvinių duomenų rinkinyje – valstybinėje žemės informacinėje sistemoje, kurių duomenys yra oficialūs, tikslūs ir privalomi visiems registrams, kadastrams, taip pat privalomai naudojami rengiant visus teritorijų planavimo dokumentus ir žemės valdos projektus. Ir nors Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nenurodyta, kad Sprendimams priimti (ištaisyti kadastro duomenų nustatymo klaidą, padarytą Žemės sklypų formavimo metu) turėjo būti rengiamas naujas, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas dokumentas dėl esamos SAZ nustatymo iš naujo po Įstatymo įsigaliojimo, akivaizdu, kad visi pareiškėjo argumentai paneigiami ir šiais faktiniais duomenimis (galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir SŽNS duomenų rinkinio duomenimis).

5.23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) aiškiai nurodė, kad NŽT sprendimai pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis nurodant SAZ ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – tai sprendimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nurodymo viešame registre ir nėra tas aktas, kurio pagrindu yra nustatomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos ir tokiu aspektu neturi būti vertinamas (žr. 2016 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015).

5.24. Patvirtinus Bendrąjį planą, o vėliau ir „U“ zonos Bendrąjį planą, visiems suformuotiems žemės sklypams, patekusiems į SAZ ribas, turėjo būti pakeisti kadastro duomenys įrašant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimai, tarp jų ir Sprendimas, dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo ir SAZ įrašymo į NTK ir NTR, – tai nėra sprendimai nustatyti SAZ, tai – nustatytos SAZ duomenų įrašymas viešajame registre.

5.25. Nei iki Įstatymo įsigaliojimo galiojusių Sąlygų 74 punktas, nei Įstatymo 53 straipsnio 11 dalis nedraudžia eksploatuoti esamus gyvenamosios paskirties statinius, sodo statinius, juos remontuoti, rekonstruoti, taip pat nedraudžiama keisti žemės ūkio paskirtį į kitą, jeigu nenumatoma naujų neleidžiamos paskirties statinių statyba. Duomenų, kad pareiškėjai siektų (turėtų aiškų ir konkretų ketinimą) statyti naują gyvenamąjį namą ar kitą pastatą, nėra. Pareiškėjų hipotetiniai samprotavimai apie tai, kad kada nors ateityje jie galėtų planuoti pastatyti naują gyvenamąjį namą ar kitus statinius, todėl valstybė privalo šią hipotetinę teisę saugoti, negali būti laikomi teisėto lūkesčio buvimu ir pagrindu tokį lūkestį apsaugoti.

5.26. Žemės sklypui nustatyta kita paskirtis, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas. Pagal Įstatymo 53 straipsnio 11 dalies nuostatas tokiam Žemės sklypui netaikomi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (veiklos apribojimai), t. y. Žemės sklype galima statyti ir eksploatuoti gyvenamosios paskirties pastatus, jeigu tokių statinių statyba leidžiama pagal Bendrojo plano ir „U“ zonos Bendrojo plano sprendinius bei kitus teritorijų planavimo dokumentus.

5.27. Pareiškėjų teisės ir pareigos vykdant esamą ir būsimą veiklą Žemės sklype pagal teisės aktų nuostatas, Bendrojo plano ir kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nepasikeitė; Bendrovė privalo užtikrinti, kad Žemės sklypo, kuriame eksploatuojami gyvenamosios ir kitokios paskirties statiniai, ribose, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinka neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai. Sprendimu sukurtos teisinės pasekmės neturi jokios neigiamos įtakos Pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams.

5.28. Jeigu būtų pripažinta, kad Bendrovės SAZ negalėjo būti įrašyta į NTK ir NTR pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai reikštų, kad Vilniaus paukštyno paukštidžių kompleksai niekada neturėjo ir neturi jokios SAZ, reikia nustatyti visiškai naują SAZ, ko padaryti nėra net teorinės galimybės, ko pasekmė būtų draudimas po 2025 m. sausio 1 d. tęsti veiklą.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir priteisė iš NŽT pareiškėjams 1 438,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. J. T. ir V. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypas).

7.2. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, Žemės sklypas yra kilęs iš pradinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1993 m. gruodžio 11 d.

7.3. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 48SD-16766-(14.48.104.) (toliau – ir 2022 m. lapkričio 7 d. raštas) informavo pareiškėjus apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir minėtam žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

7.4. Pareiškėjai 2022 m. gruodžio 2 d. pareiškimu informavo atsakovą, kad jie nesutinka su 2022 m. lapkričio 7 d. rašte nurodytų specialiųjų sąlygų nustatymu jų Žemės sklypui, laiko tokius atsakovo planus neteisėtais ir nepagrįstais. Pareiškėjai pareikalavo pateikti pareiškėjams informaciją apie: 1) pastato, dėl kurio nustatoma sanitarinė apsaugos zona duomenis, t. y. unikalų numerį, pastato vietą kadastro žemėlapyje; 2) įrodymus, kad pastatas atitinka Įstatyme nustatytus kriterijus, dėl kurių yra nustatoma SAZ, t. y. įrodymus apie pastato paskirtį ir apie tame pastate laikomą paukščių skaičių; 3) Žemės sklypo atstumą iki konkretaus pastato dėl kurio yra nustatoma SAZ; 4) duomenis, kada nagrinėjama sąlyga neva turėjo būti įrašyta į Žemės sklypo kadastro duomenis, nurodant ir tuomet galiojusį teisinį reguliavimą, kuris numatė tokios apsaugos zonos nustatymą, ir pateikiant to laikotarpio faktinius duomenis, pagal kuriuos tas teisinis reguliavimas turėjo būti taikomas įrašant specialią žemės naudojimo sąlygą į formuojamą žemės sklypą.

7.5. NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs minėtą pranešimą, 2022 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 48SD- 19063-(14.48.136 E.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 15 d. raštas) pareiškėjų pranešime pateiktas pastabas pripažino nepagrįstomis bei nurodė, kad Žemės sklypui turi būti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (Įstatymo IV skyrius, pirmasis skirsnis), nes Žemės sklypas yra arčiau nei 1 000 metrų nuo pastatų, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt.).

7.6. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2022 m. gruodžio 20 d. Sprendimu patvirtino Žemės sklypo kadastrinius duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GEO“ matininko A. V. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2365375. Sprendimu patikslinti duomenys apie žemės sklypui nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos.

8. Teismas, visų pirma, atsižvelgė į tai, kad NŽT sutiko su pareiškėjų skundu ir prašė jį tenkinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84 straipsnio 4 dalimi, teismas nurodė, jog tai sudaro pagrindą teismui surašyti sutrumpintus motyvus.

9. Pasisakydamas dėl skundžiamo Sprendimo, teismas pažymėjo, kad būtina įvertinti jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, taip pat ir tai, kad nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų. Buvo atkeiptas dėmesys, kad pagal LVAT praktiką administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

10. Teismas analizavo teisės aktų nuostatas, kurios buvo nurodytos kaip Sprendimo teisinis pagrindas (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 12 p., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str., Kadastro nuostatų 841.1.1.2.5 p.). Teismo vertinimu, Sprendimas buvo grindžiamas nuostatomis, patvirtinančiomis NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo.

11. Buvo pažymėta, kad Sprendimo įžanginėje dalyje nėra nurodyti jokie procedūriniai dokumentai, kurie galėtų būti laikomi šio akto sudėtine (motyvuojamąja) dalimi, tačiau byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjai NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. raštu buvo informuoti apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir minėtam žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registrą. Teismas atkreipė dėmesį, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. gruodžio 15 d. raštu pareiškėjų pastabas pripažino nepagrįstomis, iš esmės nurodydamas, jog Žemės sklypui turi būti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (Įstatymo IV skyrius, pirmasis skirsnis), nes Žemės sklypas yra arčiau nei 1 000 metrų nuo pastatų, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt.).

12. Teismo įsitikinimu, net ir pripažinus NŽT 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. raštus skundžiamo Sprendimo sudedamaisiais procedūriniais dokumentais, vis tiek neaišku, kokiu pagrindu NŽT darė išvadą, kad pareiškėjų Žemės sklypui buvo nustatyta SAZ, bet tik per klaidą nebuvo įregistruota.

13. Teismas nustatė, kad NŽT savo poziciją aptariamuose raštuose grindė Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią, jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja NŽT teritorinio padalinio vadovas.

14. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl šios nuostatos aiškinimo nekilo ir kad ji (Įstatymo 9 str. 3 d.) yra išimtinio pobūdžio bei taikoma tik tuo atveju, kai specialioji žemės naudojimo apsaugos zona jau yra nustatyta, tačiau laiku nebuvo įregistruota. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kadastro nuostatų 541.1 papunktis detalizavo tokių žemės sklypo duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

15. Teismas akcentavo Įstatymo paskirtį ir tikslą, kartu atkreipė dėmesį, kad tam, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos konkrečiam žemės sklypui, jos turi būti nustatytos Įstatymo įtvirtinta tvarka (Įstatymo 6–13 str.). Teismas nurodė, kad teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – teritorija, teritorijos), nustatomos viename iš dokumentų, išvardytų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose, statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas) bei kituose Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4–6 punktuose nurodytuose dokumentuose.

16. Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju NŽT savo raštuose nurodė, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos registruojamos AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo pagrindu, o 2022 m. gruodžio 15 d. rašte NŽT pabrėžė, kad pareiškėjų pastabos pripažįstamos nepagrįstomis, kadangi pareiškėjų Žemės sklypui turi būti nustatoma specialioji žemėms naudojimo sąlyga. Teismo įsitikinimu NŽT raštuose nurodomas Įstatymo IV skyrius 1 skirsnis „Sanitarinės apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ turi būti vertinamas ir aiškinamas sistemiškai su bendrosiomis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. NŽT priimdama Sprendimą turėjo įvertinti ir pagrįsti, kokiu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu nustatyta ginčijama Sanitarinės apsaugos zona, tačiau teismas konstatavo, kad atsakovas nei priimdamas Sprendimus, nei savo raštuose nenurodė jokio dokumento ir (ar) individualaus administracinio akto, nustatančio Sanitarinės apsaugos zoną. Teismas konstatavo, kad NŽT nei priimdama Sprendimą, nei 2022 m. lapkričio 7 d. rašte, nei 2022 m. gruodžio 15 d. rašte nenurodė jokio dokumento ir (ar) individualaus administracinio akto, nustatančio sanitarinės apsaugos zoną.

17. Dėl Vilniaus paukštyno, kurio iniciatyva buvo pradėta pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų keitimo procedūra, argumentų, kad pirminių planavimo dokumentų organizatoriai ir rengėjai netinkamai atliko teisės aktais pavestas funkcijas, tinkamai neparengė dokumentų, kurių pagrindu buvo rengiami teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, teismas pažymėjo, kad šiais teiginiais Bendrovė iš esmės patvirtina, kad tokio dokumento ir (ar) individualaus administracinio akto, nustatančio SAZ, ir nėra.

18. Teismas nesutiko su Bendrovės pozicija, kad SAZ buvo įtvirtintos įstatymu. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog teisės akte yra numatytas sanitarinės apaugos zonos maksimalus dydis ir nustatymo tvarka, savaime nereiškia, kad sanitarinės apsaugos zona jau yra nustatyta, t. y. kad egzistuoja jos nustatymą sukuriantis juridinis faktas. Pastebėta, kad SAZ nustatymui turėjo būti priimtas atskiras administracinis aktas, kuriame būtų apibrėžta ir įvertinti sanitarinės apsaugos zonos pagrindai, dydis, pasekmės, o tik po to ši apsaugos zona galėjo būti įregistruojama. Teismas pakartotinai pažymėjo, kad tokio administracinio akto nei NŽT, nei Bendrovė į bylą nepateikė.

19. Įvertinęs NŽT 2022 m. gruodžio 15 d. rašto turinį, teismas vertino, kad NŽT SAZ siejo su Vilniaus paukštyno auginamu sąlyginiu gyvūnų skaičiumi (daugiau nei 300 vnt.), tačiau Vilniaus paukštyno atstovė rėmėsi Sąlygose nustatytu SAZ dydžiu – 1 000 m.

20. Dėl Vilniaus paukštyno pozicijos, kad SAZ nustatytos galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus rajono savivaldybė, kaip aktualių bendrųjų planų rengimo iniciatorė, 2024 m. sausio 24 d. rašte Nr. A33(1)-874 paaiškino, jog, kompleksiškai vertinant savivaldybės ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinius, Bendrovės sanitarinės apsaugos zonų ribos juose nenustatomos ir kad tai preliminarios SAZ ribos, kurios turi būti tikslinamos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

21. Buvo atkreiptas dėmesys, kad NŽT, priimdama skundžiamą Sprendimą, nenurodė šių teritorijų planavimo dokumentų, kaip SAZ ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinančių dokumentų, t. y. NŽT teismui nurodė, kad Sprendimas priimtas nepagrįstai taikant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 541 punkte įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

22. Akcentuodamas, kad pagal LVAT jurisprudenciją sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas, teismas darė išvadą, kad NŽT Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ nustatytus reikalavimus, todėl nusprendė panaikinti Sprendimą.

23. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi pareiškėjų prašymas nebuvo grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Konstitucijai. Atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje Sprendimas panaikintas, teismas darė išvadą, jog pareiškėjų keliamas Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas nėra aktualus, t. y. šios bylos išnagrinėjimas nepriklausė nuo Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

24. Vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsniu ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai su NŽT siekė ginčą užbaigti taikos sutartimi, NŽT pripažino skundo reikalavimus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas iš dalies tenkino pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jiems iš atsakovo priteisė 1 438,20 Eur šioms išlaidoms atlyginti.

III. 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjų AB „Vilniaus paukštynas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Vilniaus paukštynas pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas aplinkybes, susijusias su AB „Vilniaus paukštynas“ pastatams nustatytos sanitarinės apsaugos zonos nustatymo laikotarpiu ir teisiniais pagrindais, argumentus dėl aktualiai teritorijai taikomų teritorijų planavimo dokumentų, NŽT atliktos byloje ginčijamo Sprendimo priėmimo procedūros. Apeliantas, be kitų argumentų, akcentuoja, kad:

26.1. NŽT pirmosios instancijos teismui 2025 m. gegužės 17 d. raštu pateikė paaiškinimus, kuriuose atsakovas pakeitė poziciją ir nurodė, kad sutinka su pareiškėjų skundu, tačiau tai negalėjo būti pagrindas teismui surašyti sutrumpintus sprendimo motyvus (ABTĮ 84 str. 4 d.), t. y. byla privalo būti išsamiai ir visa apimtimi išnagrinėta nepaisant NŽT pozicijos pasikeitimo. Teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, nenustatė ir nevertino faktinių aplinkybių, netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų. NŽT 2023 m. vasario 21 d. raštu teiktame atsiliepime išdėstė išsamius ir aiškius argumentus, pagrindžiančius Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą

26.2. Teismas privalėjo detaliai išnagrinėti ir įvertinti Vilniaus paukštyno, kurio prašymu NŽT Sprendimas buvo priimtas ir kuris labiausiai suinteresuotas NŽT Sprendimo galiojimu, argumentus dėl NŽT Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas turėjo įvertinti NŽT Sprendimo panaikinimo įtaką Vilniaus paukštyno teisėms ir įstatymų saugomiems interesams ir, svarbiausia, ar NŽT Sprendimo panaikinimas nepažeidžia viešojo intereso. Bylos aplinkybių vertinimas viešojo intereso aspektu reiškia, kad aplinkybės turi būti nagrinėjamos ir vertinamos ne vieno Žemės sklypo kontekste, turi būti atsižvelgta į tai, kad SAZ yra didžiulė teritorija (specifinė zona), nustatyta ir skirta ne tikslu apriboti Žemės sklypo savininko teises statyti atitinkamos paskirties statinius, bet viešajam interesui įgyvendinti – apsaugoti visuomenės sveikatą nuo taršos objekto vykdomos veiklos neigiamo poveikio ir suderinti visų visuomenės grupių – žemės sklypų, statinių savininkų, savivaldybės, valstybės ir ūkinės veiklos subjekto (taršos šaltinio savininko, naudotojo) interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygų, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos saugą Teismas nepasisakė dėl Vilniaus paukštyno keliamų argumentų, nurodytų teisės aktų nuostatų, teismų praktikos ir nepaaiškino, kodėl Vilniaus paukštyno argumentai atmetami.

26.3. Atkreiptinas dėmesys į LVAT nutartis, kuriose šis teismas įvertino tarp NŽT ir žemės sklypų savininkų sudarytų taikos sutarčių sąlygas, pagal kurias NŽT pripažino skundo reikalavimą dėl NŽT sprendimo pakeisti konkretaus žemės sklypo kadastro duomenis nurodant SAZ ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas neteisėtumo, ir taikos sutarties šalys (pareiškėjai ir NŽT) susitarė pripažinti NŽT sprendimą pakeisti konkretaus žemės sklypo kadastro duomenis negaliojančiu.

26.4. Aptariamose nutartyse pateikta išvada, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl kilusio ginčo kontekste, t. y. proceso šalims nesutariant dėl aplinkybių, susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikymu, nustatymu ir įregistravimu, taikos sutarties sąlygų turinys (o tai reiškia NŽT pripažinimas skundo reikalavimo ir NŽT Sprendimų pripažinimas negaliojančiais) turėtų būti išsamiai įvertintas ir atitikimo viešajam interesui aspektu.

26.5. Vilniaus paukštynas (vienintelis proceso dalyvis, palaikantis Sprendimą) siekia, kad NŽT Sprendimas liktų galioti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo NŽT Sprendimo patikrinimu dėl jo priėmimo formalios procedūros ir atitikties VAĮ 10 straipsnio nuostatoms.

26.6. Tačiau teismo sprendimas turi būti tinkamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nustatytų NŽT atliktų procedūrinių veiksmų, surašytų (parengtų) dokumentų trūkumų pasekmių, nevertino atliktos procedūros nustatytų trūkumų (pažeidimų) įtakos NŽT Sprendimo teisėtumui. Taigi, turėjo būti atsakyta, ar dėl teismo identifikuotų NŽT Sprendimo priėmimo procedūroje padarytų pažeidimų (trūkumų) tikrai buvo priimtas nepagrįstas NŽT Sprendimas dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, ar tikrai nebuvo pagrindo įrašyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų į Žemės sklypo kadastro duomenis. Teismas privalėjo pagrįsti, ar konstatuoti NŽT Sprendimo priėmimo procedūros trūkumai (dokumento ar kito individualaus akto, kuriame nustatyta SAZ, nenurodymas), NŽT Sprendimo faktinio pagrindo – SAZ nustatymo fakto pagrindimo neaiškumas, nulėmė NŽT Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

26.7. Išanalizavus NŽT 2022 m. lapkričio 7 d. rašto ir 2022 m. gruodžio 15 d. rašto turinį, manytina, kad atsakovas pareiškėjams pateikė Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo faktinį ir teisinį pagrindą bei nurodė NŽT Sprendimo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis motyvus. Aptariamuose raštuose NŽT nurodė teisės aktus, pagal kuriuos atliekama Žemės sklypo kadastro duomenų keitimo procedūra, nurodė, kad procedūra atliekama Vilniaus paukštyno prašymu; duomenis, kad pagal Vilniaus paukštyno dokumentus NŽT nustatė, kad tarši veikla pastatuose, kuriuose laikomi paukščiai (vištos, broileriai), pradėta anksčiau nei suformuotas Žemės sklypas; pagal Žemės sklypo suformavimo dokumentus Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nenurodyta SAZ specialioji žemės naudojimo sąlyga; SAZ dydis yra 1 000 m nuo Vilniaus paukštyno pastatų; Žemės sklypas yra 650 m atstumu nuo taršos objekto; Žemės sklypo kadastro duomenų bylos papildymą parengė matininko kvalifikaciją turintis asmuo (matininko parengti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentai pateikti Pareiškėjams). NŽT Sprendime atsakovas nepakeitė, nepapildė aplinkybių, nustatytų ir pateiktų pareiškėjams adresuotuose raštuose.

26.8. Pagal Žemės sklypo suformavimo dokumentus (tarp jų – ir pagal A. T. 0,5420 ha bendro ploto kitos paskirties žemės individualiems namams / statiniams statyti ir eksploatuoti (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A27-1875 (toliau – ir Detalusis planas) matyti, kad pareiškėjų Žemės sklypas yra SAZ ribose. Šio teritorijų planavimo dokumento rengimo metu pagal teisės aktų imperatyvias nuostatas Detaliojo plano sprendiniai turėjo atitikti ir atitinka Sąlygų 73 punktą. Detaliojo plano brėžinyje sutartiniu žymėjimu – stora juoda punktyrine linija – pažymėta visa Detaliojo plano teritorija – visi 3 formuojami žemės sklypai, kaip patenkantys į sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ribas. Kitos sanitarinės apsaugos zonos, išskyrus Vilniaus paukštyno pastatų SAZ, į kurią patektų visa Detaliojo plano teritorija, nėra (apie tai nepateikta jokių duomenų), todėl Detaliojo plano sprendinys patvirtina, kad SAZ nustatyta ir Žemės sklypas SAZ ribose. Detaliojo plano iniciatorius – Žemės sklypo savininkas sutiko su tokiais Detaliojo plano sprendiniais.

26.9. Pareiškėjai turi ir žino visą informaciją apie Žemės sklypo suformavimo dokumentus ir juose įtvirtintus duomenis. Tai, kad pareiškėjai teigia, jog Detaliajame plane SAZ nepažymėta, kad tai yra kažkokia kita apsaugos zona, bet ne SAZ, kad tai yra kažkoks Detaliojo plano brėžinio sprendinio trūkumas, nepaneigia faktinių aplinkybių, jog yra patvirtintas galiojantis teritorijų planavimo dokumentas – Detalusis planas, kurio brėžinyje sutartiniu žymėjimu pažymėtos SAZ ribos.

26.10. Kadangi buvo parengta tik Žemės sklypo kadastro duomenų byla, kurioje nebuvo nurodytos Sąlygų 65 punkte, galiojusiame žemės sklypo formavimo metu (1993 m. gruodžio 11 d.), nustatytos SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos (paukštyno SAZ – 1 000 m nuo pastatų, neatsižvelgiant į pastatuose laikomų vištų, broilerių skaičių), šios aplinkybės visiškai atitinka Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) taikymo sąlygas. Tokia situacija visiškai atitinka LVAT suformuotos praktikos išvadas (žr. 2023 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-45-415/2023), kur pažymėta, jog Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalies ir Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos reguliuoja tuos pačius santykius dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į kadastro duomenis tiems žemės sklypams, kurių formavimo metu pagal Sąlygų nuostatas į dokumentus, kurių pagrindu žemės sklypai buvo suformuoti, žemės sklypų kadastro duomenų bylas, taip pat į sprendimus dėl žemės sklypų perleidimo, nuomos turėjo būti, bet nebuvo įrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

26.11. Teismas privalėjo įvertinti NŽT Sprendimo priėmimo procedūros pažeidimo (jeigu toks nustatomas) įtaką NŽT Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas konstatavo neaiškumus, išsakė abejones, kad neaišku, kokiu pagrindu priimant NŽT Sprendimą padaryta išvada, kad SAZ nustatyta. Tačiau vien abejonės ir neaiškumų konstatavimas nėra vienareikšmiška aiški išvada, jog SAZ nenustatyta. Šiuo atveju, teismas net nesiaiškino, ar SAZ nustatyta, ar ne.

26.12. Be aplinkybių, susijusių su Žemės sklypo suformavimu, Bendrovė savo procesiniuose dokumentuose nuolat akcentavo, kad SAZ yra nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose – Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Bendrajame plane, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos „U“ zonos Bendrajame plane; SAZ riba pažymėta (atitinka) erdvinius duomenis. Teismas visiškai nenagrinėjo šių dokumentų (duomenų), nevertino, ar šie dokumentai pakankami padaryti išvadą, kad SAZ nustatyta ar nenustatyta. Teismas apsiribojo fakto konstatavimu, kad NŽT Sprendime šie dokumentai nenurodyti ir šią aplinkybę traktavo kaip SAZ nustatančių dokumentų nepakankamumą ir neaiškumą, taip pat visiškai nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus paukštynas iš esmės patvirtina, kad dokumento ir (ar) individualaus administracinio akto, nustatančio SAZ, nėra.

26.13. Priešingai, Vilniaus paukštynas laikosi teisėtos ir pagrįstos pozicijos, kad Vilniaus paukštyno SAZ nustatyta ir jos ribos pažymėtos administraciniais aktais patvirtintuose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose – Detaliajame plane, Bendrajame plane, U zonos Bendrajame plane, taip pat SŽNS duomenų rinkinyje, kurių duomenys yra oficialūs, tikslūs ir privalomi visiems.

26.14. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas, kuris gautas kaip atsakymas į pareiškėjų atstovo kreipimąsi, neturi jokios įrodomosios galios. Be to, Administracija neturi teisės aiškinti norminio teisės akto nuostatas.

26.15. Teismas nenagrinėjo, nevertino ir nukrypo nuo LVAT praktikos dėl teritorijų (apsaugos zonų (AZ), sanitarinės apsaugos zonų (SAZ)), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymo į NTK ir NTR ir į SAZ patenkančių žemės sklypų kadastro duomenų, į kuriuos nebuvo įrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pakeitimo pagal galiojančių teritorijų planavimo dokumentų – bendrųjų planų sprendinius (žr. 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje A520-470/2013, 2016 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A1995-492/2015, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-682-492/2017, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-45-415-2023).

26.16. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priimant NŽT Sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo buvo būtina vadovautis Įstatymo 6–13 straipsnių nuostatomis, t. y. NŽT priimdama NŽT Sprendimą turėjo įvertinti ir pagrįsti, kokiu konkrečiu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu nustatyta ginčijama SAZ, tačiau tokia išvada nepagrįsta. Minėta, kad LVAT aiškiai konstatavo, jog keičiant žemės sklypų kadastro duomenis tais atvejais, kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo nurodytos žemės sklypo formavimo metu, yra nepagrįsta remtis sanitarinių zonų nustatymą reglamentuojančiais kriterijais, kurie taikomi planuojamai, bet ne esamai ūkinei veiklai (žr. 2016 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015). Nagrinėjamu atveju SAZ jau nustatyta, NŽT Sprendimu tik jau nustatytą faktą perkėlė į konkretaus Žemės sklypo kadastro duomenis. Be to, Detalusis planas, Bendrasis planas ir „U“ zonos Bendrasis planas tai teritorijų planavimo dokumentai, nurodyti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

26.17. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su SAZ dydžiu, pakartotina, jog Vilniaus paukštynas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad iki Įstatymo įsigaliojimo (Sąlygų 65 ir 73 p.) paukštyno SAZ dydis nebuvo siejamas su laikomų gyvūnų skaičiumi ir buvo nustatytas vienintelis normatyvinis SAZ dydis – 1 000 m nuo pastatų. Įstatymo 4 priede nustatytas taip pat tik vienas normatyvinis SAZ dydis – 1 000 m nuo pastatų, tačiau SAZ dydis taikomas, jeigu pastatuose laikoma daugiau kaip 300 sąlyginių gyvūnų (vištų, broilerių). Bendrajame plane pažymėta 1000 m normatyvinė SAZ riba pagal Sąlygų 73 punktą; „U“ zonos Bendrajame plane pažymėta normatyvinė 1000 m riba pagal Sąlygų 73 punktą ir SŽNS duomenų rinkinyje. Vilniaus paukštynas NŽT pateikė įrodymus, vienareikšmiškai patvirtinančius, kad jo paukštidėse laikomas sąlyginių gyvulių kiekis yra didesnis nei 300, kas atitinka nustatytos ir NTR įregistruotos SAZ dydį – 1 000 m nuo pastatų.

26.18. NŽT Sprendimas užtikrina viešojo intereso apsaugą. NŽT Sprendimu pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. į Žemės sklypo duomenis įrašyta, kad Žemės sklypas yra esamo taršos šaltinio (Vilniaus paukštyno pastatų) SAZ ribose, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (veiklos apribojimai). SAZ specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nurodymas Žemės sklypo duomenyse reiškia, kad išviešinta, jog Žemės sklypas patenka į specifinę zoną – SAZ, kurioje dėl nuo 1964–1976 metų vykdomos taršos šaltinio veiklos galimas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai. Tai kartu reiškia, jog NŽT Sprendimu Žemės sklype įrašius duomenis apie SAZ, Vilniaus paukštynas privalės užtikrinti, kad Žemės sklypą pasiekianti tarša neviršytų teisės aktuose nustatytų ribų.

26.19. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 53 straipsnio 11 dalį SAZ, nustatytoje dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo, netaikomos Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Vadinasi, NŽT Sprendimu Žemės sklype įrašius duomenis apie SAZ, Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (veiklos apribojimai) Žemės sklypui netaikomi, ir veiklos vykdymas Žemės sklype (visų paskirčių statinių statyba) neribojamas. Pareiškėjams netenka jokios neproporcingos naštos, susijusios su veiklos ribojimu jų nuosavybės teise valdomame Žemės sklype.

26.20. Sprendimo panaikinimas neabejotinai pažeistų viešąjį interesą. NTR įregistruotas objektas – Teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SAZ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 13 083 858 kv. m (1308,3858 ha) ir į kurios ribas patenka 1443 žemės sklypai, tarp kurių yra ir Žemės sklypas. Vilniaus paukštynas teismui pateikė išsamius ir objektyvius duomenis, siekdamas patvirtinti, kokia yra nustatyta SAZ, ir kad apie pusė SAZ ribose esančių žemės sklypų (mažiausiai 645 žemės sklypai) suformuoti su nurodytomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Tačiau teismas šių dokumentų (duomenų) nepriėmė ir nevertino.

26.21. Panaikinus Sprendimą, susiklostys situacija, kad vieno Žemės sklypo kadastro duomenyse nebus įrašyti duomenys apie SAZ specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nors Žemės sklypas faktiškai patenka į esamo taršos šaltinio nustatytos SAZ ribas. Taigi, formaliai nebūtų pagrindo užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, nebūtų suderinti žemės sklypų savininkų (naudotojų) ir ūkinę veiklą vykdančio asmens interesai, bet, priešingai, žemės sklypų savininkų ir ūkinę veiklą vykdančio asmens interesai būtų supriešinti. O tai pažeistų Vilniaus paukštyno teises ir įstatymų saugomą interesą vykdyti ūkinę veiklą, nes teisės aktai leidžia vykdyti ūkinę veiklą tik turint tinkamai nustatytą sanitarinės apsaugos zoną (SAZ).

26.22. Situacija, kai vienai žemės sklypų grupei (vienai visuomenės daliai) ta pati nustatyta SAZ įrašyta (žemės sklypų duomenyse nurodyta, kad jie yra SAZ ribose, ir taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos), o kitai žemės sklypų grupei (kitai visuomenės daliai) ta pati nustatyta SAZ neįrašyta (žemės sklypų duomenyse nenurodyta, kad jie yra SAZ ribose, ir netaikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos), nors tarp žemės sklypų grupių (visuomenės dalių) nėra skirtumų, galinčių nulemti tokį visiškai priešingų duomenų nustatymą, akivaizdžiai neatitinka viešojo intereso sampratos ir principų (šiuo aspektu žr. Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarime Nr. KT60-N7/2023 pateiktas išvadas).

27. Pareiškėjai atsiliepime į AB „Vilniaus paukštynas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

27.1. Anksčiau suformuotam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio buvo atidalintas pareiškėjų Žemės sklypas, jokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo nustatytas. Ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atlikę tyrimus pripažino, kad NŽT sprendimai dėl SAZ nustatymo, taikant Įstatyme numatytą klaidų taisymo procedūrą, yra nepagrįsti, kadangi jokiame dokumente nebuvo numatytas AB „Vilniaus paukštynas“ statinių kompleksui taikytinas SAZ.

27.2. Dėl apelianto motyvo, kad jokio atskiro akto dėl SAZ nustatymo nereikia, kad SAZ riba pažymėta Detaliajame plane (numačiusiame ankstesnio namų valdos sklypo padalijimą į tris žemės sklypus), pažymėtina, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad Detaliojo plano rengimo metu jokiame tuomet galiojusiame teritorijų planavimo dokumente ir apskritai jokiame dokumente SAZ nebuvo nustatyta. Taigi, Detaliojo plano autorius neturėjo jokių duomenų ir pagrindų naujai formuojamiems sklypams nustatyti niekur neegzistuojančią AB „Vilniaus paukštynas” SAZ. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovas paaiškino, kad Detaliojo plano brėžinyje punktyrinė linija žymi ne SAZ, bet vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, į kurias pateko visa Detaliojo plano teritorija.

27.3. Apelianto motyvas, kad SAZ turėjo būti nustatomas remiantis pačiu ūkinės veiklos faktu, taip pat nepagrįstas, nes SAZ priklausė ir priklauso nuo laikomų gyvūnų skaičiaus, atstumų, priemonių, kurios taikomos ūkinėje veikloje.

27.4. Vilniaus paukštynas veiklą vykdo trijuose padaliniuose, kurie vienas nuo kito nutolę kilometrų atstumais. Pareiškėjų Žemės sklypas nuo artimiausio Vilniaus paukštyno padalinio (buvusio Juodšilių paukštyno) artimiausių fermų nutolęs didesniu kaip 500 metrų atstumu, o atstumas iki kitų dviejų padalinių matuojamas kilometrais. Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktos informacijos, netgi pagal dabar AB „Vilniaus paukštynas” leidžiamą laikyti ūkinių gyvūnų skaičių turėtų būti nustatyta 300 metrų SAZ teritorija ir pareiškėjų Žemės sklypas į tą teritoriją nepatektų.

28. Pareiškėjai atsiliepime prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) ar Įstatymo (originali 2019 m. birželio 6 d. redakcija) 9 straipsnio 3 dalies nuostata, ta apimti, kad valstybės institucijų padarytos klaidos yra taisomos apribojant sąžiningų žemės savininkų nuosavybės teises ir neatlyginant savininkams dėl nustatomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patiriamų nuostolių, neprieštarauja Konstitucijos 23 ir 30 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ar Įstatymo (originali 2019 m. birželio 6 d. redakcija) 9 straipsnio 3 dalies nuostata, ta apimti, kai ši nuostata yra taikoma ir nustatant sanitarines apsaugos zonas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir 29 straipsniui. Pareiškėjai prašyme nurodo, kad:

28.1. Kvestionuojama Įstatymo nuostata, kuria vadovaujantis priimtas skundžiamas NŽT Sprendimas, iš esmės prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai, nes suteikia teisę valstybės institucijos neribotą laiką taisyti savo klaidas, tos klaidos yra taisomos savininkų sąskaita, t. y. nuosavybės teisės yra apribojamos nekompensuojant, netgi tais atvejais, kai žemės sklypai priklauso naujiems savininkams, kurie objektyviai neturi nieko bendra su tomis žemės reformos klaidomis ir kurie objektyviai nieko negalėjo žinoti apie tas klaidas.

28.2. Vien nustatant AB „Vilniaus paukštynas” reikalingą SAZ buvo neteisėtai apribotos net 798 žemės sklypų savininkų teisės, o šis teisinis reguliavimas galioja nuo 2010 metų (Žemės įstatymo 22 str. 5 d.), todėl tų pažeidimų neabejotinai yra ir daugiau. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas teisinis reguliavimas atsirado tik ketvirtame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5, 7, 9, 14, 19, 22, 23, 30, 34, 46, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto variante, nenurodant jokių paaiškinimų ar pasiūlymų.

28.3. Nagrinėjamo teisinio reguliavimo esmės ir tikslas yra ištaisyti valstybės institucijų žemės reformos metu padarytas klaidas, kuomet apskrities viršininko administracija (vėliau NŽT) ir / ar savivaldybės administracijos formuodamos žemės sklypus (nuosavybės teisių atkūrimui, pardavimui, nuomai ir kt.) ignoravo kitų valstybės institucijų patvirtintus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, pagal kuriuos teritorijoje formuojamiems žemės sklypams turėjo būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

28.4. Akcentuotina nuosekli EŽTT jurisprudencija, pagal kurią valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita.

28.5. Pareiškėjai nekvestionuoja ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ta apimtimi, kuria valstybės institucijai suteikta teisė nustatyti žemės sklypui specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Tokią teisę valstybės turi tais atvejais, kai viešas interesas suponuoja pagrindą apriboti asmens nuosavybės teisę, ir ši valstybės teisė kyla iš nuostatos, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginamai. Tai reiškia, kad nuosavybės apribojimas visais atvejais turi būti teisingai atlyginamas, todėl kuomet valstybė nustato žemės sklypams naujas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui tokie apribojimai turi būti kompensuojami. Klaidų ištaisymo procedūros taikymo atveju jokia kompensacija savininkui dėl nuosavybės teisės apribojimo nėra mokama.

28.6. Ginčijamas teisinis reguliavimas nesuderinamas su teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo ir teisingumo principais, kadangi klaidų ištaisymo procedūra apima ir tuos atvejus, kai nuosavybės teisės yra apribojamos naujai suformuotiems žemės sklypams ir naujiems žemės savininkams, kurie įsigijo žemės sklypus, kuriems atitinkamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo nustatytos ir įregistruotos, pasitikėdami NTR duomenimis, kurie pagal teisės aktus laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

28.7. Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įskaitant kai ta žala yra padaryta dėl valstybės institucijų klaidų. Be to, pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, kadangi klaidų taisymo procedūros taikymas nėra susijęs su viešaisiais interesais, kaip yra sanitarinių apsaugos zonų nustatymo atvejais, o vieno subjekto (šiuo atveju – AB „Vilniaus paukštynas”) interesai yra iškeliami aukščiau už žemės sklypų savininkų nuosavybės teises.

29. Atsakovas NŽT atsiliepime į Vilniaus paukštyno apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. NŽT atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

29.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo sprendime surašė sutrumpintus motyvus, kadangi atsakovas sutiko su skundo reikalavimu. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

29.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad NŽT priimdama Sprendimą turėjo įvertinti ir pagrįsti, kokiu konkrečiu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu nustatyta ginčijama SAZ.

29.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo, tačiau nenustatė, ar SAZ yra ar ne. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad nėra teritorijų planavimo dokumento, kurio pagrindu Žemės sklypo suformavimo metu buvo pažymėta SAZ. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad NŽT priimdama Sprendimą, nenurodė teritorijų planavimo dokumentų, kaip SAZ ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinančių dokumentų.

29.4. Atkreiptinas dėmesys, kad Detaliajame plane, kuriame suprojektuotas Žemės sklypas, ir Žemės sklypo plane nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: ryšių linijų apsaugos zonos; elektros linijų apsaugos zonos; dujotiekių apsaugos zonos; vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos; vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos. Detaliojo plano sprendiniai yra aprašomi Detaliojo plano aiškinamajame rašte, kuriame nėra nurodyta SAZ. Todėl akivaizdu, kad Detaliajame plane punktyrine linija pažymėta ne SAZ, o vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos; ši specialioji ir kitos Detaliajame plane ir Žemės sklypo plane nurodytos specialiosios sąlygos Žemės sklypo suformavimo metu buvo įrašytos į Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir įregistruotos NTK ir NTR.

29.5. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad Sprendimo panaikinimas pažeidžia Vilniaus paukštyno teises, taip pat yra nepagrįsti, nes iš neteisės negali kilti teisė.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Administracija pažymi, kad „U“ zonos Bendrojo plano Juodšilių seniūnijos Teritorijų vystymo funkcinio zonavimo brėžinyje Žemės sklypas patenka į „Riba, esanti 1 000 m atstumu nuo Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų paukštidžių“ apibrėžtą teritoriją. Atsižvelgiant į Bendrąjį planą ir į „U“ teritorijos Bendrąjį planą, šių planų aiškinamųjų raštų nuostatas, tiek Bendrajame plane, tiek „U“ zonos Bendrajame plane pažymėtos tik preliminarios galimos sanitarinės apsaugos zonos, kurių normatyvinės ribos turi būti tikslinamos specialiaisiais, detaliaisiais planais ar kitomis procedūromis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sprendimo, kuriuo buvo pakeisti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys, įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino, t. y. panaikino skundžiamą NŽT Sprendimą, kaip neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad NŽT priimdama Sprendimą nenurodė jokio dokumento ir (ar) individualaus administracinio akto, nustatančio sanitarinės apsaugos zoną.

33. Apeliantas Vilniaus paukštynas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų neištyrė, nevertino Vilniaus paukštyno argumentų ir pateiktų įrodymų, kurie patvirtino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o galimi trūkumai (jei tokie būtų nustatyti) nėra esminiai, sudarantys pagrindą panaikinti administracinį aktą. Bendrovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl SAZ zonos nustatymo, nors ji teikė išsamius argumentus ir įrodymus, kad SAZ nustatyta / pažymėta teritorijų planavimo dokumentuose – Bendrajame plane, „U“ zonos Bendrajame plane ir pažymėta Detaliajame plane.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas NŽT Sprendimą iš esmės panaikino dėl jo neatitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, t. y. Sprendimas panaikintas kaip tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visuma, kadangi iš jo ir kitų procedūrinių dokumentų turinio nėra aišku, kokiu pagrindu NŽT darė išvadą, kad pareiškėjų Žemės sklypui buvo nustatyta sanitarinė apsaugos zona, bet tik per klaidą nebuvo įregistruota.

36. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.), turi tiek materialųjį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis sprendimas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-821/2024), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025).

37. Apeliantas tvirtina, kad vien tik pirmosios instancijos teismo nurodyti NŽT Sprendimo turinio (formuluočių) trūkumai (jei tokie būtų nustatyti) negali nulemti NŽT Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, kad teismas pats nagrinėjamoje byloje turėjo pareigą nustatyti faktą, ar SAZ nustatyta, jei taip – kokių aktų pagrindu.

38. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad iš NŽT Sprendimo ir procedūrinių dokumentų turinio matyti, kad NŽT nenurodė jokio dokumento ir (ar) individualaus administracinio akto, nustatančio sanitarinės apsaugos zoną. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos viename iš dokumentų, išvardytų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje; NŽT priimdama Sprendimą turėjo įvertinti ir pagrįsti, kokiu konkrečiu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu nustatyta ginčijama sanitarinės apsaugos zona. Be to, teismas vertino, kad NŽT priimto Sprendimo ir procedūrinių dokumentų (2022 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. raštų) priėmimo faktinis pagrindas nėra aiškus, sprendimas be aiškiai suformuotų motyvų ir teisinės argumentacijos.

39. Įvertinusi ginčijamo administracinio akto (kartu su procedūriniais dokumentais) turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie skundžiamo NŽT Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, dėl ko šie sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsniui ir priimant tokį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

40. Pagal LVAT formuojamą praktiką, nustačius ginčijamo administracinio akto tokį esminį trūkumą, kuris sudaro pagrindą aktą panaikinti, paprastai nenagrinėjami ir nevertinami kiti pareiškėjo skunde / apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai. Šio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

41. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Vilniaus paukštyno teikiamų įrodymų, kuriais siekiama pagrįsti, jog SAZ iki pareiškėjų Žemės sklypo suformavimo buvo nustatyta galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, dėl SAZ dydžio ir Įstatyme bei Sąlygose įtvirtinto teisinio reguliavimo. Tačiau teismas, nurodęs, kad Vilniaus paukštynas šiais įrodymais grindžia Sprendimų teisėtumą, akcentavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, nenurodė šių teritorijų dokumentų, kaip sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinančių dokumentų (Įstatymo 6 str. 1 d.), kas pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą pripažinti skundžiamą administracinį aktą neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Todėl apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir detaliai nepasisakė dėl visų procesiniuose dokumentuose teiktų argumentų, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas ir padarė nepagrįstas išvadas.

42. Įvertinęs Sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog iš esmės šis administracinis aktas grindžiamas nuostatomis, patvirtinančiomis NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo, tačiau nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis atsakovas nustatė, jog Žemės sklypams taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurias reikia įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Taigi Sprendimas teisine ir faktine prasmėmis visiškai nemotyvuotas, todėl nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus ir gali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

43. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad LVAT tokios pačios pozicijos laikėsi iš esmės analogiškose administracinėse bylose (žr., 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2561-662/2025, 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2719-815/2025, 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2787-815/2025). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, minėtose bylose suformuluotais LVAT išaiškinimais būtina remtis ir šioje analogiškoje administracinėje byloje. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių šioje byloje būtų būtina nukrypti nuo teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų iš esmės analogiškose bylose.

44. Kiti Vilniaus paukštyno apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į ginčo esmę ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, taip pat apelianto procesinę padėtį byloje, yra nereikšmingi, todėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina ir plačiau nepasisako.

45. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti jį nėra teisinio pagrindo.

46. Pareiškėjai teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (originali redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 23, 29 ir 30 straipsniams.

47. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. LVAT yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012). Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).

48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo prieštaravimą Konstitucijai iš esmės grindžia tuo, kad jame nustatyta klaidų taisymo procedūra yra taisomos institucijų padarytos klaidos asmenų sąskaita, ženkliai apribojamos nuosavybės teisės, patirti netekimai nekompensuojami, pažeidžiami teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, lygiateisiškumo principai; kt.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai savo prašyme nenurodė detalių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Konstitucijai. Kartu pastebėtina, kad pareiškėjai nesutinka su Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros taikymu keičiant jų Žemės sklypo NTR ir NTK duomenis, t. y. kelia faktų vertinimo ir teisės taikymo klausimą. Tačiau Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, kuriuos sprendžia įgaliojimus taikyti teisės aktus turinti institucija (žr. Konstitucinio Teismo, be kita ko, 2006 m. lapkričio 13 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimus).

50. Dėl pareiškėjų nurodomų nuosavybės teisių apribojimų, kurie, jų teigimu, niekaip nekompensuojami, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 53 straipsnio 11 dalyje (2022 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1777 redakcija) įtvirtinta, jog Įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose, į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašytose šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), išskyrus sanitarinės apsaugos zoną (jos dalį), patenkančią į likviduotos sodininkų bendrijos teritoriją, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį, pagal kurią galima šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų objektų statyba. Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

51. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, bylos procesinę baigtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos išnagrinėjimui nėra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjų prašymas atmetamas.

52. Pareiškėjai 2026 m. vasario 12 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad pareiškėjai prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jį pagrindžiančius įrodymus pateikė 2026 m. vasario 12 d., t. y. jau po bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos. LVAT yra išaiškinęs, kad aptariamas ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti, yra naikinamasis (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-769-624/2019, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-51-624/2019, 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019). Kartu pažymėtina, pareiškėjai prašyme nepateikė jokių argumentų, kodėl jie negalėjo pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės teisme pabaigos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo spręsti, kad buvo apgintos Vilniaus paukštyno teisės, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis