b2fc68fa-02aa-4397-b6f8-8280bcdf0ea9 · Kauno apygardos teismas

    Baudžiamoji byla Nr. 1S-882-594/2017     Proceso Nr. 1-87-2-00012-2002-5    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.;  (S)      2.5.19. Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D.

Å . (toliau – D. Å .) skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimÄ Nr. 93-649 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo D. Å .. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. Å . Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. teisės akto redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, nuteistas subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 10 d.2017 m. rugsėjo 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-649 nutarta taikyti nuteistajam D.

Å . lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ .Skundu apygardos teismui nuteistasis D. Å . praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2017 m. rugsėjo 11 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 93-649 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcijÄ , lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos siejamos iÅ¡imtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos namuose – vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nustačius, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ , nuteistasis iÅ¡ pataisos įstaigos paleidžiamas lygtinai. Pasak D. Å ., pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo gyvenimo bÅ«dÄ laikantis vidaus tvarkos taisyklių, darbÄ , paskatinimus, teigiamÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kas, nuteistojo įsitikinimu, paneigia bet kokius kriminogeninius rizikos veiksnius ir tik selektyviai atrinko neigiamus nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančius veiksnius, nevertindamas jo asmenybės, elgesio bausmės atlikimo metu bei kitų svarbių aplinkybių.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , aplinkybės susiję su padarytų nusikaltimų sunkumu, negali bÅ«ti vertinamos, kadangi visos su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu susijusios aplinkybės jau buvo įvertintos priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Skundu pažymima, kad D. Å . vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, pataisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu, neiÅ¡sako rasistinių, užgauliojančių pareiÅ¡kimų bei turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie dirba su nuteistuoju, atžvilgiu.

Jis palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais ir draugais, be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ atitinka vos 33 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Nors nuo jo atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo D. Å . ir slapstėsi Ispanijoje, tačiau Å¡iuo metu bausmę atlieka be sargybos sÄ lygomis, yra paleidžiamas 3 paroms namo, kas neabejotinai rodo, jog nuteistasis laikosi bet kokių moralinių ir teisinių normų, didžiÄ jÄ laiko dalį gyvena laisvėje, todėl Å¡iuo metu jau yra pasirengęs jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę toliau vykdyti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos.

KritiÅ¡kai D. Å . vertina ir tai, kad procesas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos apylinkės teisme vyko raÅ¡ytinio proceso tvarka, neleidžiant nuteistajam žodžiu iÅ¡dėstyti savo pozicijos apie galimybę taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, bent jau vaizdo konferencijos bÅ«du. Nuteistojo įsitikinimu, vertindamas nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos pokyčius, tačiau tiesiogiai nebendraudamas su nuteistuoju, teisėjas, pažeidžia teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principÄ .

Skundas atmetamas.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

BPK 360 straipsnis numato, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį neÅ¡aukiami. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, sutikti su D. Å . skundo argumentais, jog jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka, nekviečiant jo į teismo posėdį bei neleidžiant savo pozicijos iÅ¡dėstyti vaizdo konferencijos bÅ«du yra pažeidžiamos BPK nuostatos, nėra pagrindo.

Nors apygardos teismui pateiktu skundu D. Å . ir neprašė jo skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vis tik pažymėtina, kad pagal BPK 364 straipsnio 6 dalį, tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo bÅ«ti rengiamas teismo posėdis, kitais atvejais klausimÄ , ar bÅ«tinas teismo posėdis, sprendžia nuteistojo skundÄ nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju įvertinus D. Å . skundo turinį akivaizdu, kad jis nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategorijÄ , o kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenustatyta, todėl nuteistojo skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D.

Å . jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iÅ¡ esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Atlikus nuteistojo D. Å . pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad rizika sudaro 33 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Ir vis tik, vien Å¡ių aplinkybių D. Å . lygtiniam paleidimui, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai traktuoja nuteistasis, nepakanka. BÅ«tina įvertinti ir jo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri nustatoma analizuojant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, nes yra atlikęs privalomÄ bausmės dalį, bÅ«tinÄ lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, dirba, Å¡iuo metu jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka be sargybos sÄ lygomis, kas iÅ¡ esmės nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės bei nuteistojo noras bÅ«ti lygtinai paleistam, vis dar nėra pakankama aplinkybių visuma, sudaranti pagrindÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.

Akivaizdžių D. Å . pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, byloje nenustatyta, kÄ pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2017 m. rugpjūčio 28 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli D. Å . asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – nusikalstamų veikų istorija, pilnai nepadengtas ieÅ¡kinys ir praeityje buvęs netinkamas nuteistojo gyvenimo stilius, narkotinių medžiagų vartojimo patirtis, neabejotinai galintys paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje.

Å iame kontekste atmetant nuteistojo skundo argumentus, jog jo gyvenimo bÅ«das pataisos namuose (laikantis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių), darbas, paskatinimai bei teigiama Socialinio tyrimo iÅ¡vada paneigia bet kokius kriminogeninius rizikos veiksnius, vis tik pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai (nepaisant teigiamai jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių), ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam jo pakartotiniam nusikalstamumui.

Ä®vertinus D. Å . skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ teigti, jog nuteistojo pastangų jau pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, prieÅ¡ingai nei tai konstatuojama nuteistojo skundu, teisinio pagrindo nėra. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Å¡is teistumas D. Å . nėra pirmasis – Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir nuteistas subendrinta bausme – 12 MGL dydžio bauda.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal senojo BK 256 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymÄ atidedant 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Å ios aplinkybės, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai didina tiek D. Å . padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumÄ visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam.

Nors Å¡i aplinkybė (ankstesnis nuteistojo nusikalstamas elgesys) ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimÄ , tačiau, tiek kiek tai atskleidžia D. Å . elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Juo labiau, kad bÅ«tent ankstesni D. Å . teisės pažeidimai (nusikalstamų veikų istorija) 2017 m. rugpjūčio 28 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, priskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams.

Å ių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. Å . jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų, priskiriamų labai sunkių (1961 m. BK 104 straipsnis) ir sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms, bei baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) padarymÄ . Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendis) savo kaltę nužudęs asmenį nuteistasis iÅ¡ pradžių neigė, klaidino teisėsaugos institucijas, todėl dėl nužudymo buvo įtariamas ir suimtas kitas asmuo.

Maždaug po 9 (devynerių) metų D. Å . nutarė prisipažinti padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir davė iÅ¡samius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavus teismui, pasislėpė nuo teismo, jam buvo paskelbta paieÅ¡ka ir iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis, kurio pagrindu jis iÅ¡ Ispanijos buvo pargabentas į LietuvÄ . Toks nuteistojo elgesys, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama D. Å . skundu, neabejotinai rodo itin atsainų nuteistojo požiÅ«rį į savo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas negrįžtamas pasekmes ir aukÅ¡tesniajam teismui leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl savo neteisėtų veiksmų D.

Å . iÅ¡ esmės nesigailėjo, negebėjo prisiimti atsakomybės už juos. Ir nors Å¡iuo metu nuteistasis savo kaltės neneigia, prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nemažina savo vaidmens jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (tame tarpe ir nužudyme) padaryme, tačiau, įvertinus ankstesnį nuteistojo elgesį, skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo nuoÅ¡irdumu. Juo labiau, jog ir Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje D. Å . yra linkęs veikti greitai, o savo problemoms spręsti ne visuomet pasirenka tinkamas veikimo strategijas, sau patinka toks koks yra ir savyje keisti nieko nenorėtų.

Sprendžiant D. Å . lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotų nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių kontekste, pažymėtina ir tai, kad praeityje nuteistasis vartojo narkotines medžiagas, dauguma jo įvykdytų nusikalstamų veikų siejamos bÅ«tent su neteisėtu disponavimu Å¡iomis medžiagomis, tačiau jokių pastangų, siekdamas atsisakyti Å¡io neigiamai jo elgesį charakterizuojančio įpročio (narkotinių medžiagų vartojimo), bÅ«damas pataisos namuose nuteistasis nesiėmė.

Vien tai, kad D. Å . bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo faktų, kai tokių medžiagų įsigijimas bÅ«nant pataisos namuose yra iÅ¡ esmės negalimas, nepaneigia galimybės, jog išėjęs į laisvę nuteistasis grįš prie senų savo įpročių, kas neabejotinai turėtų įtakos jo pakartotiniam nusikalstamumui. Juo labiau, kai narkotinių medžiagų vartojimo patirtis, sutinkamai su 2017 m. rugpjūčio 28 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, priskiriama nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai vertintinos ir nuteistojo problemos, susijusios su alkoholio vartojimu. Pats nuteistasis neneigia, kad alkoholis turėjo įtakos jo nusikalstamumui, tačiau vėlgi jokių pastangų, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai charakterizuojantį įprotį, bÅ«damas pataisos namuose nuteistasis nedėjo, kas leidžia pagrįstai abejoti jo tinkamu suvokimu apie alkoholio žalÄ jį vartojančiam asmeniui bei aplinkai. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių plotmėje įvertintina ir tai, kad nors Å¡iuo metu D.

Å . jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka be sargyboje, nuo 2017 m. vasario 27 d. dirba VÄ® „MÅ«sų amatai“, tačiau, sutinkamai su komentuojamos Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, iÅ¡ jo priteistas civilinis ieÅ¡kinys yra dengiamas asmenų iÅ¡ laisvės, duomenų, apie tai, kad pats nuteistasis prisideda prie iÅ¡ jo priteisto civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas verčia abejoti jo finansiniu stabilumu, galinčiu pastÅ«mėti nuteistÄ jį į pakartotinį nusikalstamumÄ .Atmetant nuteistojo skundÄ Ä¯vertintinas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu.

Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, D. Å . režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, per visÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ (nuo 2013 m. kovo 12 d.) už gerÄ elgesį buvo paskatintas 6 kartus, kas iÅ¡ esmės nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme pastebima tik nuo 2015 m. gegužės 29 d. (pirmojo paskatinimo data), kas įvertinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ vis tik leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl nepakankamos jo elgesio korekcijos.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atitinkanti 33 balus. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktų duomenų, Å¡is balas nuo paskutiniojo nuteistojo įvertinimo, atlikto 2014 m. spalio 31 d. (prieÅ¡ trejus metus), sumažėjo vos 6 balais, kas įvertinus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos statinių balų sumÄ â€“ 10 balų, vis dar nelaikytina pakankama D. Å . elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti D. Å . lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Manyti prieÅ¡ingai aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės – jis dirba, per jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ buvo 6 kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais ir pan.

Å ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai suvokia D. Å ., tik patvirtina, jog jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ , kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir tęsti darbinę veiklÄ , vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir bÅ«damas laisvėje D. Å . laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo skundu akcentuojama aplinkybė, jog Å¡iuo metu, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę be sargyboje, nuteistasis nebandė bėgti ar slapstytis, kadangi už tokiÄ veikÄ numatyta baudžiamoji atsakomybė. Juo labiau, kad tik nuo 2016 m. gruodžio 30 d. nuteistajam suteikta teisė be sargybos ar palydos vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir tik nuo 2017 m. gegužės 17 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis.Ä®vertinus tai kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog nors Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų, nenusikals, o jo atžvilgiu taikytina probacija pasieks jai keliamus tikslus.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad D. Å . Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam D. Å . lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , dėl ko, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo D. Å . skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį.Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                            Albinas Antanaitis                                                                                                                            Evaldas Gražys                                                                                                    Daiva Jankauskienė