b2fbc6e1-2b88-4366-a86a-7f8442ead1e4 · Kauno apylinkės teismas

Baudž                                                            Baudž. byla Nr.1-140 -347/2013 Nr.20-2-00134-10-6Procesinio sprendimo kategorija:2.3.6.4.41.1.4.2;1.2.14.5.2;1.2.29.12.1.3.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,gynėjui adv.

Jonui Kvaraciejui,nukentėjusiajai D. K.,nukentėjusiosios atstovei adv. Sonatai Žukauskienei, specialistui-grafologui Daliui Antanui Suslavičiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje      A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirb. UAB (duomenys neskelbtini),, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. 182 str. 2d., 300 str. 1d.

      Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :       A. S. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2009m. spalio 11d. iki 2010 m. sausio 20d., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo nenustatytu laiku ir vietoje, bendrai veikdamas su V. B., turėdamas vieningÄ sumanymÄ ir tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , suklastodamas 2009m. rugpjūčio 3d. avansinio mokėjimo sutartį ir 2009m. rugpjūčio 3d. paprastÄ jį vekselį, pasikėsino įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiesiems D.

K. ir A. K. priklausančius 40 000Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d., 182 str. 2d.      Be to, A. S. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2009m. spalio 11d. iki 2010m. sausio 20d., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas kartu su V. B., užpildė 2009m. rugpjūčio 3d. avansinio mokėjimo sutartį, kurios grafoje „pardavėjas“, ties K.

K. anketiniais duomenimis, įraÅ¡ytais ranka, suklastojo paraÅ¡Ä , be to, kompiuteriu surinko ir 2009m. rugpjūčio 3d. data atspausdino paprastÄ jį vekselį, kur teksto apačioje skiltyje „paraÅ¡as“ suklastojo K. K. paraÅ¡Ä ir iÅ¡ anksto susitarę avansinio mokėjimo sutartį ir paprastÄ jį vekselį panaudojo – abu suklastotus dokumentus iÅ¡siuntę nukentėjusiesiems D. K. ir A. K., t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d.       Kaltinamasis A.

S. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, jog jo mama sirgo vėžiu ir po jos mirties buvo nutarta parduoti sodÄ , kad nebÅ«tų ginčų. Mamai mirus K. ėmė ieÅ¡koti sodo pirkėjo. Mamai mirus K. skubino, kad greičiau bÅ«tų tvarkomi „popieriai“. Teigė: „ AÅ¡ turėjau testamentus ir jis bijojo, kad aÅ¡ jo neapgaučiau“, jei jis viskÄ paveldėtų pagal testamentÄ . Nuvažiavus pas notarÄ , notaras pasakė, kad K. priklauso namo dalis, todėl turto nepasidalino, o sutarė, kad K. parduos sodÄ ir tada pasidalins.

K. tuo metu gyveno sode ir jis tam neprieÅ¡taravo. KartÄ vakare K. pasakė, jog turi pirkėjÄ , „duoda gerÄ kainÄ â€œ. Nuvažiavęs rado B. su K. sode, pavėsinėje prie stalo. Ant jo buvo „pilna popierių“. K. sakė susiradęs B. pagal skelbimus. Teigė: „Jam padavė dokumentus, kÄ jis rašėsi aÅ¡ nekreipiau dėmesio“. Patikslino, jog nematė konkrečiai kaip K. rašėsi, tik matė kaip jis ėmė pinigus. Jam taip pat davė pasiraÅ¡yti, paaiÅ¡kindama, jog jis pasiraÅ¡o, kad neprieÅ¡tarauja dėl sodo pardavimo.

K. sakė susirasiÄ s butÄ . Jis suprato, kad K. gavo avansinį mokėjimÄ ir B pažadėjo padėti susirasti butÄ . Kiek gavo avanso, jam nežinoma. Buvo sutarta 150 000Lt, tik dokumentuose nurodyta 100 000Lt. Jam tai buvo pirmas susitikimas, o K. su B., kiek jam žinoma, susitikdavo dažniau. Teigia vekselio nematęs. Po kiek laiko skambino A. K., teiravosi, kur rasti tėtį. K. po Å¡io įvykio labai pasikeitė, pradėjo „gerti Å¡napsÄ â€œ, sakė, kad „sÅ«nus viskÄ sutvarkys“. Jo žmona skambino K. sÅ«nui į (duomenys neskelbtini).

Netrukus K. mirė. Praėjus po K. mirties „gal po trijų mėnesių“ B. jį susirado, klausė kur K.. Jis jai atsakė, kad mirė. Tada ji jam sakiusi duoti raktus nuo sodo, o ji atiduosianti likusius pinigus. Jis nedavė, sakė, kad reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti. Tada ji prašė adresų. Netrukus buvo iÅ¡kviestas pas tyrėjÄ . Kur dingo B., jam nežinoma. Teigė: „Man nedaeina, kaip galima palikti tokį avansÄ â€œ. Tvirtina, jog buvo įsitikinęs, kad K. pasirašė vekselyje. PaaiÅ¡kino, kad jis avanso neėmė, nes K. norėjo nusipirkti butÄ .

Tačiau gavęs pinigus prasigėrė. Teigė, jog jis pasirašė vien todėl, kad patvirtintų, jog sutinka parduoti. Kas nuėmė nuo K. sÄ skaitos pinigus, jam nežinoma. Teigia, jog buvo atvykęs į sodÄ A. K. ir iÅ¡sivežęs savo tėvÄ , o kur – jam nežinoma.       Ikiteisminio tyrimo metu A. S. teigė, jog jis matė, kaip K. K. gavo iÅ¡ V. B. 40 000 litų ir pasirašė V. B. paprastÄ jį vekselį. teigė, jog K. K. su ja bendravo dažniau. Jis matė kelis kartus.

Po K. K. mirties ji buvo jį susiradusi, klausė, kaip susigrÄ Å¾inti pinigus, o jis jai atsakė nežinÄ s. Daugiau su ja nesimatė (t.1, b.l.70-72);      apklausiamas įtariamuoju A. S. iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus, tačiau jis teigė, jog sutarta suma buvo 100 000 Lt (neminėjo 150 000Lt sumos), jog matė, po kokiais dokumentais pasiraÅ¡oma, teigė pasakęs V. B., kad paveldėtojai yra K. ir K., todėl dėl skolos privalo kreiptis į juos (t.1, b.l.128-130);      nukentėjusioji D.

K. parodė, jog 2009m. spalio 11d. mirė jos tėtis. 2011m. gavo iÅ¡Â B., kurios pavardė nieko nesakė, vekselį ir buvo reikalaujama 40 000Lt. Kai tvarkėsi paveldėjimo dokumentus, niekas dėl paveldėjimo nesikreipė. Apie tėvo mirtį sužinojo iÅ¡ S. – V. E., kuri buvo jos tėvo – K. žmona, sÅ«naus. V. E. buvo mirusi anksčiau už tėvÄ ir Å¡is priėmęs jos palikimÄ . Tėtis su žmona gyveno ir (duomenys neskelbtini), gatvėje, ir sode. Ji ten lankydavosi. PrieÅ¡ tėtės mirtį lankydavosi retai, „gal kokie trys metai nebuvusi“.

Buvo rugsėjo 15d. prieÅ¡ jo mirtį. Ji netiki, kad realiai buvo sudarytas sandoris, atrodo, kad tai – apgaulė. Tėčio paraÅ¡ai suklastoti. Teigia, jog jai žinoma, kad S. po jo mamos mirties neleido tėčiui paveldėti žmonos turtÄ . Po tėvo mirties nuo tėvo sÄ skaitos buvo nuimami pinigai.      Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, be to, jog 1987m. gruodžio 24d. jos tėvai iÅ¡siskyrė ir ji su broliu liko gyventi su mama. 1993m. rugpjūčio 19d. tėtis vedė antrÄ kartÄ .

Po tėvų skyrybų su tėvu nebendravo. Prieš 13 metų jie pradėjo vėl bendrauti. Susitikdavo 2-3 kartus per metus, kartais ir mažiau (t.1, b.l.31-33);       nukentėjusysis A. K. parodė, jog mirus E jis grįžo iš (duomenys neskelbtini),, aplankė tėtį, gyvenantį sodo namelyje. Pasikalbėjo. Pasirodo, po žmonos mirties jis faktiškai neturėjo kur gyventi, nors tėtis teigė pats pasistatęs sodo namelį ir norintis ten gyventi. Jis siūlė tėčiui važiuoti į (duomenys neskelbtini),, o taip pat kreipėsi į advokatę, kad padėtų sutvarkyti dokumentus, nes „notarinėj kontoroj nepriėmė pareiškimo iš tėvo (...) Su advokato pagalba buvo priimtas pareiškimas“.

Bet tėtis mirė anksčiau ir jis net abejoja, ar tėtis mirė „savo mirtimi“. Su tėvu gyva bÅ«dama neleido bendrauti E.. Kai jis paskambindavo, sakydavo, kad jo nėra namie. Su E. nesipyko, buvo pas juos bute (duomenys neskelbtini),. Su S. nieko bendro nėra turėjęs. Po tėvo mirties jis kalbėjo su S., klausė, ar tėtis neskolingas. S. atsakė, kad neskolingas. B. pavardė jam negirdėta. Vekseliai atsirado tik pas notarÄ . Kai tėvui nupirko bilietus į NorvegijÄ , klausė jo, ar jis nėra kam nors skolingas, „gal koks televizorius paimtas ar telefonas“, bet tėtis atsakė neigiamai. Apie avansinę sutartį nieko nebuvo kalbama.      Ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu A.

K. davė analogiÅ¡kus parodymus (t.1, b.l.37-38);      liudytoja L. S. parodė, jog ji yra sodų bendrijos pirmininkė. Jos sodininkas buvo ir K.. Pažino jį apie metus laiko. 2009 metais sužinojo, kad prieÅ¡ tai mirė jo žmona, o po to ir jis pats. Dažniau bendraudavo su K.. Matydavo ir giminaitį S.. Jų santykiai buvo normalÅ«s. S. padėdavo valyti aplinkÄ . Namas buvo ne kaip sodo namelis, o gyvenamas namas. Buvo atvesta elektra, vietinė kanalizacija. Apie pardavimÄ kalbos nebuvo. Paprastai žmonės jai praneÅ¡davo apie planuojamÄ pardavimÄ .

K.turėjo butÄ , bet jam labiau patiko sode tvarkytis. Tik po žmonos mirties žmonės sakė, kad K. pradėjo iÅ¡gėrinėti. Taip pat po jos mirties dažniau pradėjo lankytis giminaičiai. Paprastai parduodant sodÄ notarai reikalauja pažymos apie skolas, pirkėjai domisi kaimynais. Tačiau tokių klausimų sprendžiama nebuvo. K. skolų neturėjo;      liudytoja Z. S. parodė, jog mirus anytai ji girdėjo tokį pokalbį, kad K. nori parduoti sodo namelį, klausė vyro, ar Å¡is sutinka.

Tai buvo praėjus maždaug mėnesiui po žmonos mirties. Pokalbio iniciatoriumi buvo K.. Jis sakė nenorintis gyventi vienas, norintis susirasti moteriÅ¡kę. Kurauskai norėjo sodo, todėl ji padovanojo žemę anytai, kad galėtų statytis. Niekada nebuvo sprendžiami klausimai, kas bus su namu po mirties. Statantis jie su vyru padėjo. Anyta buvo palikusi testamentÄ , norėjo sÅ«nui palikti. K. jie su vyru buvo artimiausi žmonės, jie daugiausia bendravo. Ji su vyru apie pirkėjus neÅ¡nekėjo, B.nepažįsta.

Tik policijoje sužinojo, kad vyras pasirašė sutartį, nors „dėl sodo pardavimo kažkada kalbėjo“. Po anytos mirties pas K. buvo atvažiavusi jo dukra, atsivežė Å¡aÅ¡lykų, „prigirdė K.stipriai“. Tai buvo gal dvi savaitės prieÅ¡ K. mirtį. Kas nuėmė nuo jo sÄ skaitos pinigus, jai nežinoma. Teigė, jog ji nežino K. adreso, žino tik, kad gyvena (duomenys neskelbtini),.      Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. S. parodė, be to, jog ji su A. S. 1996 įsigijo žemės sklypÄ sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini),. Jame buvo tik vaismedžių ir vaiskrÅ«mių. 1998-11-17 ji padovanojo sklypÄ anytai V.

E.. Netrukus bendrai ji su vyru ir E. su K. pradėjo statyti sodo namelį. Statė apie tris metus. Po to naudojosi bendrai. Po žmonos mirties K.planavo sodÄ parduoti, įsigyti butÄ . Daugiau apie pirkimÄ ji nieko nežino (t.1, b.l.48-49);      Z. S. parodymus apie sklypo dovanojimÄ patvirtina pateikta dovanojimo sutartis (t.1, b.l.51)      paprastajame vekselyje nurodyta, jog 2009m. rugpjūčio 3d. K. K. įsipareigojo sumokėti V. B. 40 000 Lt (t.1, b.l.21);      2010m. sausio 20d. V. B. savo pareikalavime nurodė, jog K.

K. paveldėtojai jai yra solidariai atsakingi už jo skolÄ (t.1, b.l.22);       2010-01-28 V. B. pateikė vekselį apmokėti , reikalaudama, kad per tris dienas 40 000Lt sumokėtų K. K. įpėdinė D. K. (t.1, b.l.41);      V. B. (jos atžvilgiu byla iÅ¡skirta, jai pasislėpus) apklausta liudytoja 2010m. balandžio 7d. parodė, jog ji 2009m. vasarÄ iÅ¡kabino sodų bendrijose skelbimÄ , kad nori pirkti sodÄ su gyvenamu namu, nes norėjo parduoti trijų kambarių butÄ . Liepos pabaigoje jai paskambino nepažįstamas vyras, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, K.

K.. Susitarus susitikti jÄ atvežė dukra N. B.. K. jai aprodė namÄ , paaiÅ¡kino, kad reikia sutvarkyti paveldėjimo dokumentus po žmonos mirties ir kartu su žmonos sÅ«numi S.jai namÄ parduos. Teigė, jog 2009 metais ji dirbo nekilnojamo turto agente, gerai nusimanė apie nekilnojamojo turto rinkÄ . Dar kartÄ susitiko su K. K. ir A. S., norėdama pamatyti namo dokumentus. A. S. parodė dokumentus ir paliudijo, kad kartu su K.ketina parduoti minėtÄ namÄ . Teigė, jog apsisprendusi pirkti dar kartÄ atvyko pas K.

K. ir visi trys pasirašė dokumentus. JÄ atvežė dukra. K. K. gavęs avansinį mokėjimÄ pasirašė paprastÄ jį vekselį, kurį ji pateikė "kaip apsidraudimÄ " (t.1, b.l.54);      2011-07-29 tarnybiniame praneÅ¡ime (t.1, b.l.57) nurodyta, jog V. B. gyvenamoji vieta nežinoma, savo butÄ ji pardavė D. M., palikdama neapmokėtas skolas, ir dingo. Tai patvirtina dokumentai iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (t.1, b.l.59-60);      2011m. lapkričio 17d.

Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu V. B. pripažinta įtariamÄ ja ir jai paskelbta paieÅ¡ka (t.1, b.l.66-67);       Avansinio mokėjimo sutartyje (t.1, b.l.75) nurodyta, kad 2009-08-03 V. B. įvardijama kaip "pirkėja", sudarė sutartį su V. E. įpėdiniais K. K. ir A. S. dėl parduodamo "žemės sklypo ir sodo pastato" už 100 000Lt, pasiraÅ¡ant sutartį sumokant 40 000Lt, o likusiÄ sumÄ - 60 000Lt sumokant pasiraÅ¡ant "pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį" iki 2010m. kovo 1d.

Sutartyje pasirašė V. B., A. S. ir K. K.;      2010m. spalio 20d. specialisto išvadoje 20-4-ISI-2002 nurodyta, jog atsakyti į klausimus, ar paprastajame vekselyje ir avansinio mokėjimo sutartyje pasirašė pats K. K. nėra galimybės (t.1, b.l.95-100;      2011m. balandžio 21d. specialisto išvadoje Nr.11-3059 (10) po papildomai surinktos palyginamosios medžiagos teigiama, jog paprastajame vekselyje ir avansinio mokėjimo sutartyje pasirašė ne pats K. K. (t.1, b.l.121-123);      2013m. rugpjūčio 22d.

Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr.11-1000(13) iÅ¡vadoje nurodyta, jog ant voko, kuriame D. K. buvo atsiųstas reikalavimas sumokėti pinigus pagal vekselį, rankraÅ¡tinį tekstÄ rašė ne V. B., ne Z. S. ir ne A. S., o pareiÅ¡kimuose notarui K. K. paveldėjimo byloje V. B. vardu pasirašė V. B..       A. S. kaltinamas tuo, kad siekė apgaule savo naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ . Apgaulė gali bÅ«ti nukreipta sudaryti prielaidas laimėti teisminį procesÄ arba panaikinti galimybes įvykdyti nepalankų sprendimÄ .

Kreditoriaus teisinės padėties (Å¡iuo konkrečiu atveju - nukentėjusiųjų D. K. ir A. K.) apsunkinimo kriterijus baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje aiÅ¡kinamas taip, kad kreditoriaus teisių gynimo negalimumas arba apsunkinimas reiÅ¡kia esmingai apsunkintÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinio proceso tvarka arba sudarytÄ situacijÄ , kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das yra apsunkintas.

Jeigu kreditoriaus pažeistas teises galima apginti naudojant įprastas civilines teisines priemones, tokiu atveju baudžiamosios atsakomybės dar nereikėtų taikyti. Prie įprastinių teisinių prie­monių autorius priskiria: civilinių teisių savigynÄ , sulaikymo teisę, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ir ieÅ¡kinio užtikrinimÄ . Ultima ratio esmė taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ kad baudžiamoji teisė galima tik kraÅ¡tutiniais atvejais, kai kito­mis, Å¡velnesnėmis teisinėmis priemonėmis negalima apginti nukentėjusiojo interesų.

O civilinė teisė ir yra daug Å¡velnesnė priemonė nei baudžiamosios priemonės. Be to, Å¡iuo atveju baudžiamosios teisės teorija aiÅ¡kindama ultima ratio nedaro skirtumo tarp Å¡vel­nesnių priemonių rÅ«Å¡ių. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ esmės bet kokios rÅ«Å¡ies civilinės teisinės prie­monės bus daug Å¡velnesnės negu baudžiamosios. Baudžiamoji teisė ir jos dispozicijoje esančios priemonės visada bus daug griežtesnės ir už įprastas, ir už neįprastas civilines teisines priemones.

Todėl galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad nesvarbu, kokios rÅ«Å¡ies civilinė­mis teisinėmis priemonėmis galima pasinaudoti atkuriant kreditoriaus teises. Svarbu, kad jos bÅ«tų efektyvios ir realiai užtikrintų nukentėjusio asmens interesus. Žinoma, tuo atveju, kai Å¡ios priemonės (įprastos ar neįprastos) tampa neefektyvios, galima kelti klau­simÄ , ar tokie civiliniai santykiai neperžengė Å¡ių santykių ribų ir ar nevertėtų taikyti jau baudžiamosios atsakomybės.Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų ir aukščiau aptartų raÅ¡ytinių įrodymų, ginčas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas civiline tvarka per įmanomai trumpÄ laikÄ , taikant vien tik įprastas civilines teisines priemones.

Be to, nukentėjusieji nurodo, jog jie tik įtaria, kad A. S. galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrai su V. B., tačiau susitarimo ar bet kokių kitų bendrų veiksmų nenurodo net ir nuo ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų pasislėpusi V. B., kurios parodymus teismas vertina tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems įrodymams.Kaltinime nurodyti teiginiai, jog A. S., veikdamas kartu su V. B., užpildė avansinio mokėjimo sutartį, suklastojo K. K. paraÅ¡Ä , kompiuteriu surinko ir atspausdino paprastÄ jį vekselį.

Nė vienas iš kaltinime nurodytų teiginių neginčytinai neįrodytas. Priešingai, byloje esantis aukščiau paminėtas V. B. paaiškinimas liudija, jog tai ji buvo nekilnojamo turto agentė, ji rengė dokumentus, turėjo patirties šioje veikloje ir būtent ji pateikė dokumentus pasirašyti ne tik K. K., bet ir A. S.. Kadangi byloje yra gausu abejonių, o visos abejonės yra vertintinos kaltinamo asmens naudai, A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d., 182 str. 2d., 300 str. 1d. išteisintinas.     Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297-298 str.str., 301-305 str.str., 307 str., n u s p r e n d ž i a :

      A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d., 182 str. 2d. ir 300 str. 1d. iÅ¡teisinti, nenustačius, kad jo veikoje yra Å¡ių nusikaltimų požymių (LR BPK 3str. 1d. 1p.)       KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.      Nukentėjusiųjų D. K. ir A. K. civilinį ieÅ¡kinį atmesti (BPK 115 str. 3d. 1p.).      Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                  Aurelija Naujokienė Â