b2fbc53a-0fbb-4227-b6d4-ec20ce9ab957 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-7195-423/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01350-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas. V. R. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – atsakovės atstovė, ligoninė, LAVL) 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2-7). Skunde nurodė, kad ligoninėje buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Patalpose trÅ«ko ploto, tualete nebuvo turėklų (pareiÅ¡kėjas turi (duomenys neskelbtini), todėl jam sunku atsisėsti ir atsistoti), palatoje nebuvo stalo, užuolaidų ant langų, neveikė ventiliacija.

Be to, pareiÅ¡kėjas privalėjo tvarkyti savo palatÄ , kas prilygsta priverstiniam neapmokamam darbui ir pažeidžia jo, kaip paciento, teises. Pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, dengti skarda, dėl to vasarÄ Ä¯kaisdavo. Pažymėjo, kad kratos atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis. Dėl tokių atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjas patyrė pažeminimÄ , diskriminacijÄ , papildomus suvaržymus, atsirado neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai. PareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 3000 Eur suma.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė atsiliepime (b. l. 27-32) prašė skundÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ligoninėje buvo gydomas nuo 2018-08-10 iki 2019-04-12 kamerų tipo patalpose Nr. 310 ir Nr. 312. Teisės aktų reglamentuojama minimali ploto norma pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. PareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamai atliekamas kratas yra deklaratyvÅ«s ir nedetalizuoti, kratos yra atliekamos laikantis nustatytų reikalavimų. Nei stalų, nei užuolaidų įrengimas ligoninės palatose nėra reglamentuojamas jokiame teisės akte.

Patalpos vėdinamos per atvirus langus, veikia ir mechaninė ventiliacija. RanktÅ«riai tualete nėra įrengti, tačiau esant poreikiui pacientams iÅ¡duodamos specialios kėdutės, ramentai arba vaikÅ¡tynės. PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duoti alkÅ«niniai ramentai, tačiau nei kėdutės, nei vaikÅ¡tynės pareiÅ¡kėjas neprašė. PareiÅ¡kėjas taip pat nesikreipė į ligoninės administracijÄ , paraÅ¡ydamas padėti susitvarkyti gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas skundo aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir nurodomos žalos. Skundas atmestinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas skundėsi tuo, kad palatose trūko gyvenamojo ploto. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20) 111.4. punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas gydėsi LAVL laikotarpiu nuo 2018-08-10 iki 2019-04-12 ir buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: kameroje Nr. 310, kurios plotas – 18,41 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 6,1 kv. m ploto; kameroje Nr. 312, kurios plotas – 22,19 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 7,3 kv. m ploto (b. l. 33-34).

Nors pareiškėjas teigia, kad palatose jam trūko gyvenamojo ploto, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Pareiškėjas taip pat šių teiginių nedetalizuoja, nenurodo, su kiek asmenų gyveno, nepateikia jų vardų ir pavardžių, o tik deklaratyviai konstatuoja, kad ploto buvo per mažai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės oficialiai patiekta informacija ir konstatuoja, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta 5,1 kv. m ploto norma.

Skunde teigiama, kad atvykstant ir iÅ¡vykstant etapu iÅ¡ ligoninės, asmens kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas buvo verčiamas nusirengti nuogai, dėti daiktus ant grindų. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių vykdytų kratų jis skundžiasi (kada jos buvo atliekamos, kokie pareigÅ«nai jose dalyvavo ir kt.), nenurodė, kokie jo daiktai buvo sugadinti ar pan. Teismo vertinimu, tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra pernelyg abstraktÅ«s. Galimai padarytų pažeidimų metu ar nedelsiant po jų pareiÅ¡kėjui nesiskundus ligoninės administracijai dėl galimo teisių pažeidimo (byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo pateiktus skundus dėl netinkamai atliktų kratų), atsakovės atstovei tektų neproporcinga pareiga juos paneigti.

Todėl teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius laiko neįrodytais. Skunde teigiama, kad tualete nebuvo turėklų (pareiÅ¡kėjas teigia turintis (duomenys neskelbtini) todėl jam sunku atsisėsti ir atsistoti). Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra reglamentuojamas ranktÅ«rių ar kitokių laikiklių įrengimas LAVL palatų sanitariniuose mazguose. Vis dėlto, pareiÅ¡kėjui iÅ¡reiÅ¡kus tokį pageidavimÄ (b. l. 37), ligoninės administracija raÅ¡tiÅ¡kame atsakyme pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino, kad papildomos įrangos poreikį pacientams nustato gydytojas.

Gavus gydytojo nurodymus, pareiÅ¡kėjui galės bÅ«ti iÅ¡duodama vaikÅ¡tynė, kurios pagalba jam bus lengviau atsisėsti ir atsistoti (b. l. 36). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duoti ramentai (b. l. 34), tačiau nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į gydytojÄ dėl vaikÅ¡tynės iÅ¡davimo ar kad gydytojas tokiÄ rekomendacijÄ bÅ«tų skyręs. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo yra nepagrįstos.

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad kamerose nebuvo stalų ir užuolaidų ant langų. Pagal Higienos normos HN 47:2011 2 punktÄ , palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti. Reikalavimo įrengti kameroje stalÄ ir kėdes Å¡ioje teisės normoje nėra įtvirtinta, tačiau1toks reikalavimas nustatytas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose 2017-06-07 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245, kuriose nurodyta, kad kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi bÅ«ti stalas (10.2 p.).

Atsakovės atstovė neneigia pareiškėjo argumento, kad stalo jo gyvenamosiose patalpose nebuvo. Taigi, toks kamerų tipo patalpų aprūpinimas baldais negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Vis dėlto, pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl minėto pažeidimo, o tik deklaratyviai ir trumpai paminėjo, kad patalpoje nebuvo stalo. Šis pareiškėjo teiginys nelaikytinas pakankamu neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

Atmestinas ir pareiškėjo nusiskundimas, jog ant langų nebuvo užuolaidų, kadangi toks reikalavimas nėra numatytas nei Higienos normoje HN 47:2011, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose ar kituose teisės aktuose. Skunde teigiama, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra per maži, taip pat dengti skarda, dėl ko vasaros metu juose būdavo per karšta. Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuojama minimalaus ploto norma vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemuose, todėl šis argumentas atmestinas.

Nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjo argumentas dėl skardinės dangos, kadangi teisės aktai nereglamentuoja, iÅ¡ kokių statybinių medžiagų turi bÅ«ti pagamintos kiemelių konstrukcijos. PareiÅ¡kėjas teigia, kad patalpose neveikė ventiliacijos sistema. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje nėra duomenų ir pats pareiÅ¡kėjas neteigia, kad jam nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per atvirÄ langÄ .

Be to, atsakovės atstovė pateikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktÄ (b. l. 47-53), kuriame yra užfiksuoti ginčo laikotarpiu atlikto LAVL vėdinimo sistemos keliamo triukÅ¡mo patikrinimo rezultatai (pažeidimų nenustatyta). Remiantis Å¡iais duomenimis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vėdinimo sistema LAVL ginčo laikotarpiu veikė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. PareiÅ¡kėjas skundėsi, kad privalėjo tvarkyti savo palatÄ , kas prilygsta priverstiniam neapmokamam darbui ir pažeidžia jo, kaip paciento, teises Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, kurios taikomos ir LAVL, 73.6 punkte įtvirtinta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių – tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Ši norma taikytina ir LAVL besigydantiems nuteistiesiems.

Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas LAVL direktoriaus 2017-02-29 įsakymu Nr. V-39 patvirtintų LAVL vidaus tvarkos taisyklių (b. l. 38-46) 29.10 punkte, kuriame nustatyta, kad pacientai turi laikytis bendrųjų ir asmens higienos reikalavimų, tvarkyti ir valyti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai to negalima daryti dėl gydytojo paskirto gulimo rėžimo ar kitų indikacijų. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo paskirtas gulimas (tausojantis) rėžimas ar nustatytos kitos medicininės indikacijos, dėl kurių jam bÅ«tų nerekomenduotina tvarkyti ir valyti savo gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Taigi, Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas nepagrįstas ir atmestinas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovė siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sÄ lygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io viseto, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo. V. R. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė