b2fb03e9-6bdd-4bd6-a2ec-12bb6091389e · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-74-312/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01543-2020-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1.; 21.11.10. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - TamoÅ¡iÅ«naitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau - Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo R.

A. N. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kadangi jos padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolÄ R. A. N. dėl to, kad ji, 2019 m. birželio 25 d., apie 07.51 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti vieÅ¡ajame eisme dalyvaujančias transporto priemones.

Vairuojamas automobilis buvo TOYOTA RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) SuraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , R. A. N. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Teismas pažymėjo, kad nors teisės aktai ir numato automobilio savininko pareigÄ drausti automobilį civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis), tačiau vertintina tai, kad tokiÄ prievolę savininkas turi tik automobiliui dalyvaujant eisme (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Todėl, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas ne tam subjektui, kadangi nors automobilio savininkui numatoma pareiga drausti automobilį civilinės atsakomybės draudimu, tačiau pažymėtina tai, kad tik esant eismo dalyviui, kyla atsakomybės klausimas. Å iuo atveju, pažeidimas pastebėtas kažkam vairuojant automobilį. Taip pat nurodė, kad nesant objektyvių duomenų, jog administraciniame kaltinime nurodytu laiku R. A. N. buvo eismo dalyvis, tai yra vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, kadangi kaip matyti iÅ¡ administracinės bylos duomenų ji yra nepilnametė, neturi teisės vairuoti transporto priemones ir nežinojo, jog jai priklausanti transporto priemonė dalyvauja eisme, nėra pagrindo konstatuoti, jog ji padarė administracinį nusižengimÄ .

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutartį administracinio nusižengimo byloje. PraÅ¡o grÄ Å¾inti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mams R. A. N. administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Skundas iÅ¡ esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

4. Institucija nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolu R. A. N. buvo pateiktas kaltinimas dėl pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemones privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nevykdymo. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 4 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymÄ asmuo). Minėto įstatymo 43 straipsnyje pabrėžiama, kad atsakingi už draudimo sutarties sudarymÄ asmenys, nesudarę Å¡io įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, taip pat transporto priemonių valdytojai, neturintys galiojančio draudimo liudijimo ar kito dokumento, kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinančio draudimo sutarties sudarymÄ , atsako pagal ANK.

5. Institucija pažymi, kad skundžiamame nutarime klaidingai nurodyta, kad nesant objektyvių duomenų, jog administraciniame kaltinime nurodytu laiku R. A. N. dalyvavo vieÅ¡ajame eisme, vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį, nėra pagrindo jos traukti administracinėn atsakomybėn. Remiantis ANK 415 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsakomybė už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti vieÅ¡ajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymÄ taikoma atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ fiziniams asmenims.

6. Pabrėžia, kad teisės aktuose nėra nuostatų, įpareigojančių transporto priemonės savininkÄ dalyvauti vieÅ¡ajame eisme ar vairuoti jam nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę. R. A. N. yra žinoma apie jos vardu registruotÄ transporto priemonę. Automobilį ji buvo perdavusi naudotis tėvui – S. N., kuris sistemingai perduodavo naudoti neapdraustÄ transporto priemonę darbininkams. Kadangi automobilis dalyvavo eisme, todėl R. A. N., kaip savininkei, turi bÅ«ti taikoma atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.

7. Institucijos teigimu, nors remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsniu, visiškas civilinis veiksnumas atsiranda sulaukus 18 metų, tačiau nepaisant riboto civilinio veiksnumo, paveldėjusi automobilį, R. A. N. įgijo teises ir pareigas, susijusias su šio daikto naudojimu.

8. Atsiliepimų į skundÄ negauta. II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas netenkintinas 9. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

10. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimÄ ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti vieÅ¡ajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymÄ .

11. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ nutraukti administracinę teisenÄ , konstatavęs, jog nesant objektyvių duomenų, jog administraciniame kaltinime nurodytu laiku R. A. N. buvo eismo dalyvis, tai yra vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį ir žinojo, jog jai priklausanti transporto priemonė dalyvauja eisme, nėra pagrindo konstatuoti, jog ji padarė administracinį nusižengimÄ .

12. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, jog remiantis teisiniu reguliavimu automobilio savininkas turi pareigÄ drausti jam priklausančiÄ priemonę. Kaip teisingai nurodė apeliantas, remiantis draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

Byloje nėra ginčo, jog automobilis „Toyota RAV4“ nuosavybės teise priklauso ir yra registruotas R. A. N. vardu. TÄ teismo posėdžio metu patvirtino tiek R. A. N., tiek jos įstatyminis atstovas S. N.. Pagal Draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Visgi, aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje situacija yra iÅ¡skirtinė, nes automobilio savininkas yra nepilnametis, o tai lemia jo specifinę teisinę padėtį.

13. Kaip matyti iš byloje esančios jos asmens dokumento kopijos (b. l. 37), R. A. N. gimusi (duomenys neskelbtini). Taigi, tuo metu (2019 m. birželio 25 d.), kai buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, padarytas jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, jai buvo tik 16 metų. Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų (CK 2.5 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 2.8 straipsnio 1 dalimi, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rÅ«pintojų sutikimÄ . CK 3.185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtÄ , kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta R. A. N. parodė, kad ji automobiliu nesinaudoja, juo naudojasi tėtis ir yra už automobilį atsakingas, turi pagrindinius Å¡io automobilio raktelius. Teigė nežinanti ar tėtis vairuoja automobilį.

Paklausta kodėl automobilis nėra draudžiamas, ji nurodė, kad jai tėtis minėjo, kad kadangi ji nepilnametė, apdrausti automobilį yra labai brangu. S. N. nurodė, jog nedraudė automobilio, nes draudimo kaina tuo metu siekė 700 eurų, o automobilis iš esmės buvo nenaudojamas. Patvirtino, kad duodavo automobilį darbininkams (b. l. 30). Taip pat byloje yra rašytiniai S. N. paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad automobiliu dažniausiai naudojosi statybininkai tikslu atsivežti statybinių medžiagų, kartais automobiliu naudojosi ir jis.

14. Taigi, Å¡iuo atveju pareigÄ apdrausti automobilį turėjo R. A. N. tėvas S. N., nes bÅ«tent jis, kaip jos tėvas, rÅ«pinosi dukrai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Atkreiptinas dėmesys, jog be jo sutikimo, remiantis CK normomis, ji net negalėjo sudaryti automobilio draudimo sutarties. Kaip minėta, S. N. teisme nurodė, jog nusprendė nedrausti automobilio, nes jo manymu, draudimo kaina buvo neadekvati. Taigi, nors apeliantas nurodo, kad R. A. N. buvo perdavusi automobilį tėvui, o Å¡is duodavo jį darbininkams, taigi, anot apelianto, R.

A. N. nevykdė pareigos rÅ«pintis jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, jog sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK nuostatas, Å¡iuo atveju R. A. N., kaip savininkei, jokios pareigos apdrausti automobilį nekilo, jÄ turėjo S. N., nes jis valdė dukrai priklausantį automobilį uzufrukto teise. Vilniaus apygardos teismas pabrėžia, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Negalima situacija, kai asmuo baudžiamas už tai, ko objektyviai negalėjo įvykdyti.

Šiuo atveju, R. A. N., būdama nepilnametė, neturėjo visiško civilinio veiksnumo, todėl negalėjo pati apdrausti jai priklausančio automobilio ir, juo labiau, negalėjo duoti privalomo nurodymo tai padaryti savo įstatyminiam atstovui S. N..

15. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ R. A. N. atžvilgiu yra teisėtas, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ , nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialisto Renato Ivanausko apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo gruodžio 23 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Virginija Pakalnytė - TamoÅ¡iÅ«naitė