b2fa26f1-5c5b-4ce0-8acb-8f01e4e1111e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-157-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02872-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo PoÅ¡kaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1946-590/2016 pagal ieÅ¡kovo H. J. G. ieÅ¡kinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas H. J. G. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ A. T. įpėdinės atsakovės V. K. 1 147 590 Lt (332 365 Eur), kurie buvo gauti pardavus antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas“, 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 1999 metų iÅ¡ ikonų ir ikonų tapybos eksperto A. T. ketino įsigyti antikvarinę vertybę - „Soloveckij ikonostas“ (toliau – ikona; antikvarinė vertybė), kuri buvo atgabenta į VokietijÄ ir iÅ¡ pradžių laikoma pas ieÅ¡kovÄ namuose Blieskastelyje, o vėliau perkelta į OlandijÄ ir saugoma Amsterdamo prekybos centre „Gerlach“. Ikonos savininko A. T. praÅ¡ymu ieÅ¡kovas ir kiti asmenys ieÅ¡kojo ikonos pirkėjų, tačiau bandymai parduoti antikvarinę vertybę buvo nesėkmingi. 2007-06-18 visi ikonos pardavimu suinteresuoti asmenys:

A. T., K. G. C., K. M., H. J. G. ir K. C., nusprendė, kad antikvarinė vertybė „Soloveckij ikonostas“ bus parduota korporacijai „Tamoikins muzeum“ už 1 700 000 USD bei pasirašė susitarimÄ dėl lėšų, gautų pardavus „Soloveckij ikonostas“ paskirstymo (toliau – 2007-06-18 susitarimas). Buvo sutarta, kad antikvarinę vertybę pardavinės A. T., kuris, kaip ikonos pardavėjas ir pinigų gavėjas pagal sutartį, privalės paskirstyti ir iÅ¡mokėti gautas lėšas visoms susitarimo Å¡alims. 2007-07-03 antikvarinė vertybė „Soloveckij ikonostas“ buvo parduotas korporacijai „Tamoikins muzeum“ už 1 700 000 USD, tačiau pardavimo faktas, ieÅ¡kovo teigimu, nuo jo buvo nuslėptas. 2008 metais ieÅ¡kovas sužinojo, kad ikona buvo parduota, o jam priklausanti pinigų dalis, t. y. 450 000 USD buvo pervesti K.

G. C. į T. D. sÄ skaitÄ , esančiÄ UNIKREDIT BANK SLOVAKIA A.S. IeÅ¡kovo nuomone, A. T., pervesdamas ieÅ¡kovui priklausančiÄ pinigų sumÄ kitiems asmenims, veikė nesÄ Å¾iningai, pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir padarė ieÅ¡kovui žalÄ . Kadangi 2011-03-14 A. T. mirė, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė ir skolÄ prašė priteisti iÅ¡ A. T. dukters ir turto paveldėtojos V. K.. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovės V.

K. ieÅ¡kovui H. J. G. 332 365 Eur skolÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 332 365 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2011-10-24, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad 2007-06-18 susitarimu A. T., kaip ikonos savininkas, įsipareigojo ikonos pardavimo atveju sumokėti 450 000 USD ieÅ¡kovui H. J. G., todėl juos siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Kadangi pardavęs ikonÄ A. T. nesumokėjo ieÅ¡kovui 450 000 USD, tai teismas sprendė, jog A. T. nesilaikė 2007-06-18 susitarimo, todėl yra teisinis pagrindas priteisti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ sumÄ .

Teismo nuomone, A. T. su K. T. Museum Inc. sudarytas pirkimo pardavimo sutarties Nr. 408 – L 1 papildymas patvirtina, kad A. T. buvo nesÄ Å¾iningas, vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakė vykdyti 2007-06-18 susitarime prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sumokėti ieÅ¡kovui H. J. G. 450 000 USD, nes su ikonos pirkėju susitarė dėl kitos apmokėjimo už ikonÄ tvarkos, pagal kuriÄ 1 600 000 USD pinigų suma buvo numatyta paskirstyti visiems 2007-06-18 susitarime nurodytiems asmenims, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ H. J. G.. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė V.

K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti 2007-06-18 finansinių lėšų paskirstymo dokumento originalÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino 2007-06-18 susitarimo turinį, neiÅ¡reikalavo Å¡io dokumento, kurio turinys turi didelę reikÅ¡mę nustatinėjant bylos faktines aplinkybes, originalo, be to, tirdamas įrodymus nesivadovavo, lingvistiniu, sisteminiu ir kompleksiniu metodais.

IÅ¡ minėto dokumento turinio matyti, kad jame nurodyti asmenys (A. T., K. G. C., K. M., H. J. G. bei K. C.) patvirtino savo sutikimÄ dėl finansinių lėšų paskirstymo tuo atveju, jei antikvarinė vertybė „Soloveckij ikonostas“ bÅ«tų parduota K. T. Museum Inc. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minėtu susitarimu A. T. įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 450 000 USD. Teismas neįvertino K. G. C. 2007-06-22 notariÅ¡kai patvirtinto pareiÅ¡kimo, kuriame K. G. C. įsipareigojo iki 2007-08-31 sumokėti pinigų sumas savo rėmėjams ir pagalbininkams antikvarinės vertybės „Soloveckij ikonostas“ pardavimo atveju.

Nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad tik A. T., bÅ«damas ikonos savininku, galėjo spręsti, kaip paskirstyti lėšas už ikonos pardavimÄ , ir kad A. T. ir ieÅ¡kovÄ siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Teismas visiÅ¡kai nevertino 2007-06-08 susitarimo, turinio. Nei 2007-06-08 susitarime, nei 2007-06-18 susitarime nėra numatytas joks A. T. įsipareigojimas sumokėti pinigus ikonos pardavime dalyvavusiems asmenims. 2007-06-21 antikvarinė vertybė „Soloveckij ikonostas“ pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 408-L bei sutarties papildymuose ir prieduose buvo numatyti K.

T. Museum atsiskaitymai su ikonos pardavime dalyvavusiais asmenimis. 2007-06-08 ir 2007-06-21 susitarimų bei 2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai. Teismas nepasisakė dėl atsakovės keliamų argumentų, kad nagrinėjamoje byloje atsakovais turėtų bÅ«ti K. G. C. ir jo sÅ«nus K. C., o ne A. T. įpėdinė V. K.. 2010-08-25 nutraukdama ikiteisminį tyrimÄ , Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra nutarime nurodė, kad bÅ«tent tarp ieÅ¡kovo, K. G. C. ir G.

C. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tačiau ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė ne minėtiems asmenims, dėl kurių galimai nusikalstamų veikų iniciavo ikiteisminį tyrimÄ , o atsakovei, iÅ¡ kurios siekia pasipelnyti.NeaiÅ¡ku, kuo vadovavosi teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad A. T. su K. T. Museum Tamokin Inc. sudarytas pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 408 – L 1 papildymas patvirtina tai, jog A. T. buvo nesÄ Å¾iningas, atsisakė vykdyti 2007-06-18 susitarime prisiimtus įsipareigojimus sumokėti ieÅ¡kovui 450 000 USD, nes su ikonos pirkėju susitarė dėl kitos už ikonÄ mokėjimo tvarkos, pagal kuriÄ 1 600 000 USD buvo numatyta paskirstyti visiems 2007-06-18 susitarime nurodytiems asmenims, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ .

Teismas netinkamai aiÅ¡kino 2007-06-21 sutarties Nr. 408 – L 1 papildymÄ . Papildymo III 2 punkte nustatyta, kad pirkėjas, t. y. Tamokins Museum Tamokin Inc., remdamasis preliminariu susitarimu su komisionieriumi už tarpininkavimo paslaugas sumoka komisionieriui K. G. C., kuris turi tam tikrų piniginių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, 1 034 000 USD. Nurodyta pinigų suma paskirstoma tokia tvarka: 720 000 USD pirkėjas perveda tiesiogiai į K. G. C. sÄ skaitÄ ; 100 000 USD pirkėjas sumoka tarpininkui K. M.; 214 000 USD pirkėjas sulaiko iÅ¡ K.

G. C. pagal anktesnius paskolos raštelius. Teismas neįvertino 2008-01-10 pareiškimo, kuriame K. G. C. ir ieškovas parašais patvirtino, kad gavę iš Korporacijos 720 000 USD jie neturi jokių pretenzijų Korporacijai. Be to, ir liudytojo M. T. parodymai patvirtina, kad būtent jis, o ne A. T. disponavo piniginėmis lėšomis ir vykdė sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš 2007-06-21 sutarties Nr. 408-L ir jos papildymų. 2009-12-28 baudžiamojoje byloje apklaustas liudytoju K. C. pats nurodė, kad 2007-07-03 M.

T. pervedė 680 000 USD, kurie buvo skirti jam, jo tėvui K. G. C. ir ieÅ¡kovui. IÅ¡ baudžiamojoje byloje duotų K. C. parodymų matyti, kad K. C. su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, kadangi pats ieÅ¡kovas jam ir jo tėvui buvo skolingas, kÄ patvirtina 2007-07-09 tarp ieÅ¡kovo K. G. C. pasiraÅ¡yta garantija, kurioje nurodyta, kad jie vienas kitam jokių pretenzijų neturi. Teismas minėtų aplinkybių skundžiamame sprendime visai netyrėPirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino V. K. netinkama atsakove pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir nepasiÅ«lė ieÅ¡kovui pakeisti atsakovę V.

K. tinkamu atsakovu. IeÅ¡kovui nesutikus pakeisti netinkamos Å¡alies, teismas ieÅ¡kinį atsakovės V. K. atžvilgiu turėjo atmesti. Be to, teismas nustatė atsakovės atstovui galimų užduoti klausimų ribas, nepagrįstai paÅ¡alindamas klausimus, susijusius su ieÅ¡kovÄ ir K. G. C. bei K. C. siejusiais civiliniais teisiniais santykiais, ir tokiu bÅ«du pažeidė proceso Å¡alies teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 ir 45 straipsniuose, rungimosi principÄ bei Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 12 str.).IeÅ¡kovas H.

J. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateikia Å¡iuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovo ir A. T. nesiejo jokie teisiniai santykiai. IeÅ¡kovas ir A. T. dėl meno vertybės „Soloveckij ikonostas“ bendravo nuo 1999 metų, 2000-02-24 A. T. ieÅ¡kovui netgi buvo iÅ¡davęs įgaliojimÄ paskirstyti jam priklausantį honorarÄ (ITM t. 1, b.l. 13).

Egzistavo keletas susitarimų ir sutarčių dėl Å¡ios meno vertybės, kol 2007-06-18 visi Å¡ios ikonos pardavimu suinteresuoti asmenys: A. T., K. G. C., M. K., K. C. ir ieÅ¡kovas, galutinai susitarė, jog kad antikvarinė vertybė „Soloveckij ikonostas“ bus parduotas korporacijai „Tamoikins muzeum“ už 1 700 000 USD bei pasirašė susitarimÄ dėl lėšų, gautų pardavus ikonÄ , paskirstymo. 2007-06-18 susitarime aiÅ¡kiai buvo susitarta, kad antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas“ pardavinės ir lėšas paskirstys A.

T.. Tai, kad gautas lėšas turėjo paskirstyti bÅ«tent A. T., atsispindi ir 2007-06-21 pardavimo sutartyje Nr. 408-L. A. T. neturėdamas jokio teisinio pagrindo ieÅ¡kovui priklausančiÄ 450 000 USD sumÄ pervedė ne tiesiogiai ieÅ¡kovui, o K. G. C., nors ieÅ¡kovas niekada jam nebuvo iÅ¡davęs jokio įgaliojimo gauti pinigus už parduotÄ meno vertybę „Soloveckij ikonostas“, tokiu bÅ«du pasielgdamas nesÄ Å¾iningai ir pažeisdamas 2007-06-18 susitarimo dėl lėšų paskirstymo nuostatas. VienaÅ¡aliÅ¡ki K.

C. pareiÅ¡kimai pas notarę, kad jis antikvarinės vertybės „Soloveckij ikonostas“ pardavimo atveju įsipareigoja ieÅ¡kovui H. J. G. sumokėti 450 000 USD ir turi žodinius ir raÅ¡ytinius ieÅ¡kovo sutikimus gauti tuos pinigus buvo neteisėti. Apeliantas praÅ¡omas iÅ¡reikalauti 2007-06-18 susitarimo originalas yra baudžiamojoje byloje (b.b. t. 1, b.l. 19), kuri yra prijungta prie nagrinėjamos bylos.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atsakovų apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į atsakovų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka Apeliantė, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas bylos iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo, neiÅ¡tyrė daug esminę reikÅ¡mę turinčių raÅ¡ytinių įrodymų bei nenustatė svarbių nagrinėjamai bylai faktinių aplinkybių, praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas šį atsakovės praÅ¡ymÄ taip pat palaiko ir pats atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).Pastebėtina, kad tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kuriÄ tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas, siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylÄ gali iÅ¡spręsti remdamasis raÅ¡ytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis bylos medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais pareiÅ¡kimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimÄ nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobÅ«džio raÅ¡ytinis procesas gali bÅ«ti pateisinamas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Oganova v.

Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyti motyvai, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neteisingai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad jie yra pagrįsti, sudarytų pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau nepatvirtina iÅ¡imtinio bÅ«tinumo skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nei apeliantei, nei ieÅ¡kovui nepateikus jokių iÅ¡imtinių aplinkybių (pvz. bÅ«tinybė apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, bei savo pozicijÄ iÅ¡samiai iÅ¡dėsčius procesiniuose dokumentuose, praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo Apeliantė praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti 2007-06-18 finansinių lėšų paskirstymo dokumento originalÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės praÅ¡omo iÅ¡reikalauti dokumento originalas yra prie nagrinėjamos bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje (t. 1, b.l. 19), minėtas ieÅ¡kovės praÅ¡omas atmetamas. Dėl faktinių bylos aplinkybių IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2007-06-18 A. T., K. G. C., K. M., H. J. G. ir K. C. sudarė susitarimÄ dėl finansinių lėšų paskirstymo tuo atveju, jei korporacija „Tamoikins muzeum“ nupirks antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas“ už 1 700 000 USD.

Pagal susitarimÄ ikonos pardavimo korporacijai „Tamoikins muzeum“ atveju ieÅ¡kovas H. J. G. turėjo gauti 450 000 USD (b.l. 12-13, ikiteisminio tyrimo medžiagos (toliau – ITM) t.1, b.l. 19). A. T. 2007-06-21 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 408 – L pardavė antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas“, kuriÄ sudaro 22 ikonos (įspaudai) ant 7 lentų, Korporacijai Tamoikins Museum - Tamoikin Inc. (Canada) už 1 600 000 USD (ITM t.1, b.l. 149-155). IeÅ¡kovas H. J. G. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ A.

T., kuris buvo minėtos antikvarinės vertybės savininkas, įpėdinės atsakovės V. K. 1 147 590 Lt (332 365 Eur), gautų pardavus antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas”, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino - priteisė iÅ¡ atsakovės V. K. ieÅ¡kovui H. J. G. 332 365 Eur skolÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 332 365 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2011-10-24, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas konstatavo, kad 2007-06-18 susitarimu bÅ«tent A. T. įsipareigojo ieÅ¡kovui H. J. G. ikonos pardavimo atveju sumokėti 450 000 USD, todėl juos siejo sutartiniai teisiniai santykiai. A. T. neįvykdžius 2007-06-18 susitarime nurodyto įsipareigojimo sumokėti ieÅ¡kovui H. J. G. 450 000 USD, teismas sprendė, kad yra pagrindas minėtÄ pinigų sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovės V. K., kuri yra A. T. turto paveldėtoja. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Dėl Å¡alis siejusių teisinių santykių Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2007-06-18 susitarimu A. T., kaip ikonos savininkas, įsipareigojo ieÅ¡kovui H. H. G. ikonos pardavimo atveju sumokėti 450 000 USD, todėl ieÅ¡kovÄ ir A. T. siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos bylos nagrinėjimo pateiktus argumentus, kad ieÅ¡kovo ir ikonos savininko A. T. nesiejo jokie teisiniai santykiai, o 450 000 USD ieÅ¡kovui turėjo sumokėti K.

T. Museum – Tamokin Inc. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl 2007-06-18 susitarimo turinio aiškinimo. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės:

1) sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai; aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys;

2) visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes; aiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos;

3) jeigu abejojama dėl sÄ vokų, kurios gali turėti kelias reikÅ¡mes, Å¡ioms sÄ vokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ , reikÅ¡mė;

4) kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai; visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai;

5) aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.Pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-670/2013; kt.).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sutarčiai aiÅ¡kinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti 332 365 Eur skolÄ iÅ¡ esmės grindžia tik 2007-06-18 susitarimu, pagal kurį, jo teigimu, jam priklauso 450 000 USD, kuriuos įsipareigojo sumokėti A.

T., o jam nesumokėjus tai privalo padaryti atsakovė pastarojo įpėdinė V. K.. IeÅ¡kovas nedetalizuoja, kokiu bÅ«tent teisiniu pagrindu jis kildina savo teisę į Å¡iÄ sumÄ , kuria praÅ¡o priteisti iÅ¡ A. T. įpėdinės V. K.. Prievoliniai santykiai atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų. Prievolės paprastai skirstomos į prievoles, atsirandančios iÅ¡ sutarčių, ir į prievoles, atsirandančios iÅ¡ nesutartinių teisinių santykių (vienaÅ¡alių sandorių; administracinių aktų; iÅ¡radimų, mokslo, literatÅ«ros ir meno kÅ«rinių sukÅ«rimo; padarytos žalos ir pan.).

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios sutarties, pasiraÅ¡ytos tarp A. T. ir K. G. C. matyti, kad A. T. jam priklausiusiÄ antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas” realizuoti buvo įgaliojęs bÅ«tent K. G. C., kuris ta pačia sutartimi įsipareigojo realizuoti A. T. priklausančiÄ antikvarinę vertybę ir pinigų sumÄ , gautÄ už ikonÄ , iÅ¡skaičius komisinius ir su ikonos realizavimo susijusias iÅ¡laidas, perduoti A. T.. Minėta sutartis buvo papildyta 2001-03-20, detalizuojant pinigų, gautų pardavus antikvarinę vertybę, pasidalinimo sÄ lygas (ITM t. 1, b.l. 133-136, 147, 148).

FaktÄ , kad antikvarinė vertybė 1999 metais buvo perduota K. G. C., patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis 2009-09-14 A. T. apklausos protokolas (ITM t. 2, 128-131). Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00344-09 medžiaga patvirtina, kad, pasiraÅ¡ant 2007-06-18 susitarimÄ , kuriuo pagrindu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ , dėl lėšų paskirstymo, dalyvavo K. C., K. G. C., A. T., H. J. G., K. M. (susitikime nedalyvavo, tačiau telekomunikacinių ryÅ¡ių pagalba patvirtino savo sutikimÄ ).

Nurodyti asmenys susitarė, kad antikvarinės vertybės „Soloveckij ikonostas” pardavimo atveju iÅ¡ Korporacijos Tamoikins Museum - Tamoikin Inc. gautos piniginės lėšas bus paskirstomos taip: A. T. – 566 000 USD; K. G. C. – 450 000 USD, K. M. – 124 000 USD, H. J. G. – 450 000 USD; K. C. – 10 000 USD, susitarimÄ taip pat patvirtinto M. T. ir D. T.. Pats dokumento pavadinimas „Finansinių lėšų paskirstymas“ suponuoja iÅ¡vadÄ , kad susitarime nurodyti asmenys Å¡iuo dokumentu tarpusavyje susitarė dėl lėšų, gautų pardavus ikonÄ Korporacijai Tamoikins Museum - Tamoikin Inc., paskirstymo kiekvienam iÅ¡ jų.

Tokių svarstymų dėl finansinių lėšų paskirstymo ikonos pardavime dalyvavusiems asmenims buvo ir anksčiau, pavyzdžiui, 2007-06-08 taip pat buvo pasirašytas susitarimas (IKT t. 2, b.l. 121-124), kuris tikėtina, jog buvo patikslintas 2007-06-18 susitarimu. Kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007-06-18 susitarimu būtent A. T., kaip anktikvarinės vertybės savininkas, jos pardavimo atveju įsipareigojo ieškovui sumokėti 450 000 USD. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei 2007-06-08 susitarimo, nei 2007-06-18 susitarimo turinys tokios išvados nesuponuoja.

Minėtuose susitarimuose A. T., kaip ir kiti susitarimų pasiraÅ¡ymo metu dalyvavę asmenys, patvirtino, jog sutinka dėl atitinkamo finansinių lėšų paskirstymo kiekvienam iÅ¡ jų ikonos pardavimo atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad A. T. pagal 2007-06-18 susitarimÄ turėjo gauti tik jam skirtÄ piniginių lėšų dalį, t. y. 566 000 USD, be to, ir duomenų, patvirtinančių, kad A. T. bÅ«tų gavęs didesnę pinigų sumÄ , į bylÄ pateikta nebuvo. Sutiktina su apeliante, kad 2007-06-18 susitarimÄ reiktų vertintini kompleksiÅ¡kai ir su 2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 408-L (toliau – Sutartis) bei jos priedais ir papildymais. 2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutartimi A.

T. ir Korporacija Tamoikins Museum - Tamoikin Inc., kuriÄ atstovavo prezidentas D. T., susitarė dėl antikvarinės vertybės „Soloveckij ikonostas” pardavimo už 1 700 000 USD, be to, Å¡alys pripažino, kad pirkėjas laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2007-06-21 turėjo tam tikrų iÅ¡laidų, susijusių su ekspertizės atlikimu ir siekiant visuomenės pripažinimo. Å alims sutikus, Å¡ias iÅ¡laidas buvo susitarta dengti iÅ¡ sutartinės kainos, todėl galutinė pardavimo kaina buvo nustatyta 1 600 000 USD (III.2 punktas).

Sutarties IV.1 punktu Å¡alys susitarė, kad nuosavybės teisė pirkėjui bus perleista tik pervedus galutinę suma, t. y. 1 600 000 JAV dolerių, į pardavėjo patvirtintas sÄ skaitas, nurodytas 1 –ajame priede. Sutarties IV.2 punkte patikslinta, kad pirkėjas ikonos savininku taps tik tada, kai pardavėjui pateiks finansinį dokumentÄ , patvirtinantį galutinės nustatytos sumos pervedimÄ Ä¯ Sutarties 1-ajame priede nurodytas sÄ skaitas. Sutarties V.6 punkte nurodyta, kad pardavėjas A. T. turi piniginių įsipareigojimų trečiajam asmeniui – K.

G. C. (sutartyje K. C., tačiau įvertinus tai, kad asmens kodas sutartyje nurodytas bÅ«tent K. G. C., faktiÅ¡kai sutartyje minimas bÅ«tent Å¡is asmuo, o ne jo sÅ«nus K. C. (ITM t. 1, b.l. 138, 151), todėl, pardavėjui pareiÅ¡kus valiÄ , pirkėjas sutinka pardavėjo nustatytÄ sumÄ tiesiogiai sumokėti į K. G. C. sÄ skaitÄ , nurodytÄ 1-ajame priede. Tokių piniginių įsipareigojimų kilmė pagal K. G. C. paaiÅ¡kinimus ir A. T. parodymus yra 1999 m. tarp Å¡ių asmenų pasiraÅ¡yta sutartis ir 2001-03-20 susitarimu detalizuotos pinigų, gautų pardavus antikvarinę vertybę, pasidalinimo sÄ lygos (ITM t. 1, b.l. 133-136, 147, 148).2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 408-L 1 priede aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis yra neatsiejama 2007-06-21 sutarties dalis, ir kad pirkėjas perves pinigų sumÄ , kuri bus ne didesnė nei 1 600 000 JAV dolerių, į nurodytÄ pardavėjo A.

T. sÄ skaitÄ ir, pardavėjo pageidavimu, į pono Cieminio sÄ skaitÄ (IKT t. 1, b.l. 156).2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 408-L 1 papildymo, kuris taip pat yra neatsiejama pirkimo–pardavimo sutarties dalis, pasiraÅ¡yto tarp A. T. ir Korporacijos Tamoikins Museum - Tamoikin Inc., III.1 punkte Å¡alys susitarė, kad pirkėjas sumoka A. T. 566 000 JAV dolerių pavedimu į pardavėjo sÄ skaitÄ , nurodytÄ 1-ajame priede, be to, III.2 punkte Å¡alys susitarė, kad pirkėjas sumoka komisionieriui K. G. C., remdamasis preliminariu susitarimu su komisionieriumi už jo tarpininkavimo paslaugas, pažymint, kad K.

G. C. turi tam tikrų įsipareigojimų ir tretiesiems asmenims, iÅ¡ viso 1 034 000 JAV dolerių. Å i suma, vadovaujantis Å¡alių susitarimu, turėjo bÅ«ti paskirstoma taip: 720 000 JAV dolerių pervedama į K. G. C. sÄ skaitÄ , nurodytÄ 1 priede, arba į bet kuriÄ kitÄ K. G. C. nurodytÄ sÄ skaitÄ ; 100 000 JAV dolerių pirkėjas sumoka tarpininkui K. M. už jo tarpininkavimo paslaugas, pinigai pervedami į K. M. sÄ skaitÄ , nurodytÄ 4 priede, arba į bet kuriÄ kitÄ nurodytÄ sÄ skaitÄ ; 214 000 JAV dolerių pirkėjas iÅ¡ komisionieriaus K.

G. C. iÅ¡skaito už K. G. C. įsiskolinimÄ (už K. G. C. anksčiau gautus pinigus). IV.2 punkte papildomai patikslinama, kad pirkėjas taps ikonos savininku tik pateikus pardavėjui atitinkamus finansinius dokumentus, patvirtinančius, kad 1 600 000 JAV dolerių yra sumokėta tokia tvarka:

a) į pardavėjo sÄ skaitÄ , nurodytÄ 1-ajame priede;

b) į komisionieriaus K. G. C. sÄ skaitÄ ;

c) į tarpininko K. M. sÄ skaitÄ , bei suraÅ¡ius aktÄ dėl pardavėjo pirkėjui perleidžiamos nuosavybės į antikvarinę vertybę „Soloveckij ikonostas” (ITM t. 1, b.l. 153-155). Taigi 2007-06-18 susitarime buvo susitarta dėl finansinių lėšų paskirstymo kiekvienam iÅ¡ su ikonos pardavimu susijusių asmenų, o atsiskaitymo tvarka buvo detalizuota 2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 408-L bei jos prieduose ir papildymuose, kurie yra neatsiejama 2007-06-21 pirkimo–pardavimo sutarties dalis. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagal į bylÄ pateiktus susitarimus 1 600 000 JAV dolerių suma turėjo bÅ«ti sumokėta tokia tvarka:

a) į pardavėjo A. T. sÄ skaitÄ , nurodytÄ Sutarties 1-ajame priede, turėjo bÅ«ti pervesta 566 000 JAV dolerių;

b) į komisionieriaus K. G. C., turinčio įsipareigojimų ir kitiems tretiesiems asmenims, tame tarpe ir ieÅ¡kovui, nes kaip minėta jis turėjo sutarčių dėl ikonos pardavimo bÅ«tent su K. G. C., sÄ skaitÄ â€“ 720 000 JAV dolerių;

c) į tarpininko K. M. sÄ skaitÄ - 100 000 JAV dolerių; d) 214 000 JAV dolerių ikonos pirkėjas iÅ¡skaito iÅ¡ komisionieriaus K. G. C. už jo įsiskolinimÄ . Ä®vertinus į bylÄ pateiktus duomenis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog tarp ieÅ¡kovo ir A. T. buvo susiklostę tam tikri prievoliniai teisiniai santykiai bei kad juos siejo tarpusavio teisės ir pareigos, kurių pagrindu ieÅ¡kovas bÅ«tų įgijęs reikalavimo teisę į A. T.. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo iÅ¡plėtota ir nuosekli.

Pagal jÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00344-09 medžiagoje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir jų nevertino, pasisakydamas dėl Å¡alis siejusių santykių.Teisėjų kolegijos vertinimu, paties ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis ir K.

G. C. yra pažįstami jau nuo 1998 metų, kad K. G. C. 1999 m. balandžio mėnesį atgabeno antikvarinę vertybę į ieÅ¡kovo namus, esančius Blieskastel mieste Vokietijoje, kad ieÅ¡kovas ir K. G. C. kartu ieÅ¡kojo galimybių parduoti antikvarinę vertybę (ITM t. 2, b.l. 125-127), kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog įvairÅ«s susitarimai siejo ieÅ¡kovÄ ir K. G. C., o ne A. T.. IÅ¡ 2007-06-22 notariÅ¡kai patvirtinto pareiÅ¡kimo matyti, kad K. G. C. įsipareigojo iki 2007-08-31 sumokėti Å¡ias pinigų sumas savo rėmėjams ir pagalbininkams antikvarinės vertybės „Soloveckij ikonostas” pardavimo atveju:

K. M. – 100 000 JAV dolerių; K. C. – 34 000 JAV dolerių; H. J. G. – 450 000 JAV dolerių (ITM t. 1, b.l. 6). Nors ieÅ¡kovas tvirtina, kad Å¡is notariÅ¡kai patvirtintas pareiÅ¡kimas yra niekinis, tačiau teisėjų kolegija jokio objektyvaus pagrindo sutikti su tokiu ieÅ¡kovo teiginiu neįžvelgia. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į notariÅ¡kai patvirtintÄ 2007-07-02 pareiÅ¡kimÄ (b.l. 9), kuriuo K. G. C. sutinka, jog Korporacija Tamoikins Museum - Tamoikin Inc. ne vėliau kaip iki 2007-07-03 sumokėtų 720 000 JAV dolerių, taip pat patvirtina, kad iÅ¡ Å¡ios sumos atliks piniginius mokėjimus pagal asmeninius įsipareigojimus ieÅ¡kovui H.

J. G.. Minėto 2007-07-02 pareiÅ¡kimo 4 punkte nurodyta, kad K. G. C. ir H. J. G. turi sudarę susitarimus dėl tarpusavio atsiskaitymų, H. J. G. jokių raÅ¡ytinių susitarimų su Korporacija Tamoikins Museum - Tamoikin Inc. neturėjo, todėl H. J. G. pretenzijos dėl mokėjimų galėtų bÅ«ti pateiktos tik K. G. C.. 2007-12-20 ieÅ¡kovas H. J. G. paraÅ¡u patvirtino, kad su Å¡iuo pareiÅ¡kimu susipažino. 2007-07-09 ieÅ¡kovas ir K. G. C. pasirašė garantijÄ , kurioje pareiÅ¡kė, kad vienas kitam jokių pretenzijų ir reikalavimų, susijusių su anksčiau jų pasiraÅ¡ytomis sutartimis, susijusiomis su Soloveckij ikonostas”, neturi (ITM t. 1, b.l. 9).

Iš 2008-01-10 pareiškimo (ITM t. 2, b.l.

16) turinio matyti, kad tiek ieÅ¡kovas H. J. G., tiek K. G. C. savo paraÅ¡ais yra patvirtinę, kad gavo iÅ¡ Korporacijos Tamoikins Museum - Tamoikin Inc. sutartus 720 000 JAV dolerių ir jokių pretenzijų neturi. Å is raÅ¡ytinis įrodymas akivaizdžiai patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2008-01-10 neabejotinai žinojo apie antikvarinės vertybės „Soloveckij ikonostas” pardavimÄ ir apie tai, kad Korporacija Tamoikins Museum - Tamoikin Inc. jam priklausančia piniginių lėšų dalį yra pervedusi K. G.

C.. IeÅ¡kovas H. J. G. 2009-06-23 Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai pateikė skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame tvirtino, kad K. G. C. su savo sÅ«numi K. C. tyčia, apgaule, gerai visa tai iÅ¡ anksto apgalvoję pasisavino jam priklausančius 450 000 JAV dolerių, pervesdami juos į užsienio bankÄ . 2009-12-28 apklaustas liudytoju K. C. patvirtino, kad 2007-07-03 į jo nurodytÄ T. D. sÄ skaitÄ , esančiÄ UNIKREDIT BANK SLOVAKIA, gavo jam, jo tėvui K. G. C. ir ieÅ¡kovui H. J. G. skirtus pinigus (ITM t. 2, b.l. 141-142).

K. C. teigimu, ieÅ¡kovui pinigai buvo nesumokėti dėl to, kad pats ieÅ¡kovas buvo skolingas K. G. C.. Ä®vertinusi aptartų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog tam tikri sutartiniai teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieÅ¡kovo ir K. G. C. ir/ar jo sÅ«naus K. C., kas konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal ieÅ¡kovo skundÄ dėl galimai neteisėtų K. G. C. ir K. C. neteisėtų veiksmų (ITM t. 2, b.l. 166-174), o ne tarp ieÅ¡kovo ir A.

T.. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas nei savo paaiÅ¡kinimuose teime, nei ikiteisminio tyrimo metu netvirtino ir neįrodinėjo, kad su jis pats ar per įgaliotinius su A. T. buvo sudaręs kokius nors susitarimus dėl ikonos pardavimo ir pastarojo įsipareigojimus jam atlyginti kokias nors iÅ¡laidas susijusias su ikonos pardavimo, atvirkščiai viso parengtinio tyrimo metu jis aiÅ¡kino, kad tokie santykiai ji siejo ne su A. T., o su K. G. C..Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius Å¡alių autonomijos, rungimosi principus, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiÅ¡kia ieÅ¡kinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ .

IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti Å¡alių kilusį ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).Netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė V. K. neturi pareigos atsakyti pagal jai pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl jos mirusio tėvo A. T. neva sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Aplinkybė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieÅ¡kinį, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡iame procesiniame sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų nagrinėjamo bylos kontekste neanalizuoja.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Dėl bylos procesinės baigties Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, padarė faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2007-06-18 susitarimu A.

T., kaip ikonos savininkas, įsipareigojo ieÅ¡kovui H. H. G. ikonos pardavimo atveju sumokėti 450 000 JAV dolerių bei kad ieÅ¡kovÄ ir A. T. siejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Konstatavus, kad A. T. įpėdinė V. K. nėra tinkama atsakovė pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovo H.

J. G. reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 1 147 590 Lt sumai buvo areÅ¡tuotas A. T. turtas. Å iuo procesiniu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, naikintinos ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 5 d.).Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos.

Atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovei nenagrinėjamas. Byloje esančios PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas bylos nagrinėjimo metu patyrė 490,58 Eur vertinimo iÅ¡laidų (b.l. 174, 215), kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei (CPK 96 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).

Atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinus, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei atlyginimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ iÅ¡ viso sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio (b.l. 238, 264), kuris atsakovei priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo H. J. G.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartis patvirtina, kad ieÅ¡kovė minėta nutartimi buvo atleista nuo 3 981,75 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, o 200 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.

Atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinus, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 4 181,75 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ (CPK 96 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo H. J. G. ieÅ¡kinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo atmesti.Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - A.

T., a.k. (duomenys neskelbtini) turto areÅ¡tÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo H. J. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) atsakovei V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo H. J. G. (gim. (duomenys neskelbtini) valstybei 4 672,33 Eur (keturis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus trisdeÅ¡imt tris centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjai                                                                                                                                  ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                                   Romualda Janovičienė                                                                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus