2023-01-18 Nr. AB-1752-3-62-3-01190-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-61-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01190-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių perėmėjas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 293 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 24 d. iki 2020 m. liepos 16 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto, nebuvo vietos laisvai pajudėti. Gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta pakankamai sanitarinių mazgų, tekdavo laukti eilėse, neužtekdavo laiko pasinaudoti tualetu ar dušu. Maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų patalpose nebuvo karšto vandens, todėl nesudarytos tinkamos higienos sąlygos. Pareiškėjo būryje nebuvo skalbyklos ir džiovyklos patalpų, todėl ne visada galėjo išsiskalbti drabužius, teko vaikščioti purvinais drabužiais. Patalpose veisėsi buitiniai parazitai, naktimis pareiškėją kandžiodavo blakės.

3. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senaties terminą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad minimalaus ploto norma, tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo. Nurodė, kad 11 būrio, kuriame gyveno pareiškėjas, sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės ir 4 kojų plautuvės, todėl toks įrenginių kiekis 70-90 asmenų buvo pakankamas. Antrajame sektoriuje, veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje, nuteistieji gali skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, būriuose yra įrengtos skalbimo mašinos ir vietos drabužiams džiauti. Karšto vandens tiekimas trumpalaikių pasimatymų kambariuose ir maitinimo patalpose nėra numatytas teisės aktuose. Kenkėjų kontrolės paslaugas pataisos namams teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, kuri reguliariai atlieka kenkėjų naikinimo darbus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų psichologus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 26 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo A. Ž. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista laikotarpiais nuo 2018 m. gegužės 27 d. iki 2018 m. birželio 25 d., nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2019 m. kovo 6 d., nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. sausio 14 d. ir nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 14 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas visų pirma nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2012 m. birželio 24 d. iki 2020 m. liepos 16 d. Remiantis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčą kildina dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK 11 būryje, antrame sektoriuje, kuriame jis buvo kalinamas tik iki 2020 m. liepos 14 d. Teismas nurodė, kad duomenų, jog Pravieniškių PN-AK 11 būryje pareiškėjas buvo laikomas ir nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 16 d., byloje nėra.

8. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, jog žalos atlyginimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir atsakovo atstovas prašė pritaikyti šį terminą, teismas ginčą nagrinėjo už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. liepos 14 d. (skundą teismui pareiškėjas pateikė 2021 m. gegužės 26 d.).

9. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl gyvenamojo ploto, teismas visų pirma nurodė, kad ginčo laikotarpiu iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas 11 būrio 4 brigadoje, kurios patalpos plotas – 67,41 kv. m, įrengta 15 miegamųjų vietų, todėl, esant visoms užpildytoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui teko 4,4 kv. m ploto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog jam tekdavo apie 2,3 kv. m ploto, nepaaiškino šių aplinkybių išsamiau, nedetalizavo, kiek asmenų gyveno kartu su juo, nenurodė šių asmenų vardų, neteigė, kad minėtoje patalpoje gyveno daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo oficialiai pateiktais duomenimis ir konstatavo, kad pareiškėjui minimalaus ploto norma buvo užtikrinta.

10. Pareiškėjas nurodė, kad jo gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai kenkėjai (tarakonai, pelės, blakės), tačiau teismas nustatė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Ši bendrovė reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN-AK patalpose. Teismas taip pat nustatė, kad, iš į bylą pateiktų atliktų darbų aktų matyti, jog, kas kartą atlikus gyvenamųjų patalpų patikrinimą, buvo nustatomas kenkėjų buvimo faktas. Taigi, teismas padarė išvadą, kad atliekami naikinimo darbai nebuvo pakankami ir pareiškėjo teiginys, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, yra pagrįstas. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo laikomasi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 20 punkte nustatyto reikalavimo, jog laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

11. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos), nurodyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta: po 1 praustuvę ir po 1 klozetą penkiolikai asmenų (7.4 ir 7.6 p.). Teismas, iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės ir 4 kojų plautuvės, byloje nebuvo šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, todėl teismas jais vadovavosi, konstatuodamas, kad, padalijus pareiškėjo nurodomą nuteistųjų skaičių (maksimaliai 90 asmenų) iš atitinkamų sanitarinių įrenginių kiekio, vienas unitazas arba pisuaras ir viena praustuvė teko dešimčiai asmenų. Teismas pažymėjo ir tai, jog, net ir vadovaujantis pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais, kad prausykloje buvo įrengtos tik 6 praustuvės, 6 unitazai ir 3 pisuarai, padalijus minėtą nuteistųjų skaičių iš pareiškėjo nurodomų įrenginių kiekių, viena praustuvė ir vienas unitazas arba pisuaras vis tiek teko ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus šioje dalyje teismas atmetė kaip nepagrįstus.

12. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė laiku išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius. Teismas nurodė, kad Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais, tačiau atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti pareiškėjo nusiskundimus, jog jis ne visada turėjo galimybę išsiskalbti drabužius, taip pat neturėjo vietos juos džiauti. Atsakovo atstovo pateikta Turto valdymo skyriaus pažyma, kurioje deklaratyviai nurodyta, kad antrajame Pravieniškių PN-AK sektoriuje buvo įrengta skalbykla ir džiovykla, teismo nelaikyta objektyviai paneigiančia pareiškėjo skundo argumentus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

13. Teismas nurodė, kad tuomet, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, teismas nurodė, kad būtent Pravieniškių PN-AK turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Pravieniškių PN-AK nepateikus objektyvios informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje (pvz. skalbyklos ir džiovyklos fotonuotraukų, higienos sąlygų atitiktį įgaliotos tikrinti institucijos patikrinimo aktų ar kt.), jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama galimybė skalbti ir džiovinti drabužius, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN134: 2015 40 punkto reikalavimų.

14. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. liepos 16 d., išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas buvo išvykęs iš pataisos namų antrojo sektoriaus (nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. birželio 29 d., nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. ir nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. liepos 7 d.) tinkamai neužtikrino pareiškėjui galimybės skalbti ir džiovinti drabužius bei tinkamai nevykdė buitinių kenkėjų kontrolės. Teismas sutiko, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobūdį, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą ar kitaip stengęsis apginti savo pažeistas teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų Visuomenės sveikatos centro ar kitų kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

15. Teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė. Skundą teismui padavė tik praėjus beveik metams nuo paskutinės ginčo laikotarpio dienos ir praėjus devyneriems metams nuo pirmosios dienos, kuomet, kaip nurodo skunde, ėmė patirti neturtinę žalą. Aplinkybės, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba bei nesistengė kitaip apginti savo pažeistų teisių tiek ginčo laikotarpiu, tiek iškart po jo, teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Teismas nurodė, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

16. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos, akcentavo, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų psichologą dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių, taip pat pareiškėjo pateikti sveikatos duomenys vienareikšmiškai nepatvirtino, kad kurie nors pareiškėjo sveikatos sutrikimai ginčo laikotarpiu kilo būtent dėl šioje byloje nustatytų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų – nesudarytos galimybės laiku skalbti drabužius bei juos tinkamai išsidžiovinti bei buitinių kenkėjų kontrolės neužtikrinimo. Nors pareiškėjas teigė, jog dėl to, kad tekdavo dėvėti šlapius drabužius, sirgo peršalimo liga, byloje pateiktoje Epikrizėje užfiksuota pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuri yra nesusijusi su skunde nurodomomis aplinkybėmis. Kiti pareiškėjo sveikatos sutrikimai – (duomenys neskelbtini) – nelaikytini akivaizdžiai susijusiais su pareiškėjo kalinimo sąlygomis.

17. Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 29 320 Eur (skunde nurodyta 293 200 Eur suma) neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjas nesutinka, kad byloje nustatyta, jog ginčo laikotarpiu buvo kalinamas 11 būrio 4 brigadoje, kurios patalpos plotas 67,41 kv. m, įrengta 15 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 4,4 kv. m ploto. Pareiškėjo teigimu, 11 būrio 4 brigadoje nuo 2012 m. buvo įrengtos net 36 miegamosios vietos, o apie 2018 metus sumažinta iki 21 miegamosios vietos. Pareiškėjas paaiškina, kad anksčiau į teismą nesikreipė, nes turėjo baimę, kad nesulauktų iš vadovybės grasinimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja įvairius teisės aktus, teismų praktiką, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti neturtinę žalą pinigais ir negalėjo taikyti ieškinio senaties termino.

20. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo atstovas su apeliaciniu skundu bei jame išdėstytais argumentais nesutinka, mano, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo pagrįstumą. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas tinkamai padarė išvadą, kad atsakovo atstovas neteisėtais veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę laisvės atėmimo bausmę atlikti teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tačiau šis pažeidimas negalėjo sukelti pareiškėjui tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri galėtų būti vertinama pinigine kompensacija.

22. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymi, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais, tačiau pareiškėjas šiuo atveju skunde nepateikia jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

23. Atsakovo atstovas teigia, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

24. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-2033-13). Atsakovo atstovas daro išvadą, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu, visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui nuo 2018 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. liepos 14 d., atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, jog Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. liepos 16 d., išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas buvo išvykęs iš pataisos namų antrojo sektoriaus (nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. birželio 29 d., nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. ir nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. liepos 7 d.) tinkamai neužtikrino pareiškėjui galimybės skalbti ir džiovinti drabužius bei tinkamai nevykdė buitinių kenkėjų kontrolės, konstatavo, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą ir pripažino jo teisių pažeidimą, kaip tinkamą ir pakankamą satisfakciją už jo laikymą Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis.

29. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju ieškinio senatis netaikytina iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, nepagrįsti, kadangi, vadovaujantis šia nuostata, ieškinio senatis netaikoma, be kita ko, tik tais atvejais, kai reiškiamas neturtinio pobūdžio reikalavimas, tačiau reiškiamam turtiniam reikalavimui, taip pat – atlyginti neturtinę žalą, ieškinio senatis yra taikoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-163-1062/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra išaiškinęs, jog ieškinio senatis netaikoma būtent reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), tačiau iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

30. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis apie pareiškėjo apgyvendinimą ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK bei pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus apie miegamųjų vietų skaičių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi teismų praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju būtina vadovautis atsakovo atstovo duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas argumentą, jog atsakovo atstovo duomenys yra neteisingi, pateikė apeliaciniame skunde, tačiau pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nebuvo pateikęs prieštaravimų dėl jų, t. y., gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, kartu su paminėtais duomenimis apie kartu su pareiškėju gyvenusių asmenų skaičių, pareiškėjas jų neginčijo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodo atsakovo atstovas. Pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių (kalinčių asmenų vardų, pavardžių), kurios įrodytų jo argumentus dėl neužtikrinto minimalaus ploto reikalavimo. Todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktas duomenimis, kurių pareiškėjas neginčijo, o apeliaciniame skunde duomenų pagrįstais ir (ar) detalizuotas argumentais nepaneigė.

31. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-161-822/2021 ir kt.

32. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

33. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

34. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

35. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui dėl to sutriko sveikata, ar ne, ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

36. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai dėl to, kad nebuvo užtikrinta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius bei netinkamai vykdoma buitinių kenkėjų kontrolė pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų psichologą dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių, o pateikti sveikatos duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina, kad kurie nors pareiškėjo sveikatos sutrikimai ginčo laikotarpiu kilo būtent dėl šioje byloje nustatytų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų – nesudarytos galimybės laiku skalbti drabužius bei juos tinkamai išsidžiovinti bei buitinių kenkėjų kontrolės neužtikrinimo.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, kad netinkamos higienos sąlygos kėlė pavojų pareiškėjui ar kaip nors blogino jo sveikatos būklę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė