b2f8b6b2-cda2-4606-aaaf-124eab82ea24 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-87-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01057-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29; 3.2.4.9.2; 3.2.4.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo P. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. M. ieÅ¡kinį atsakovei A.

D. M. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas P. M. (toliau – ir ieÅ¡kovas) 2017 m. gegužės 17 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2017 m. rugpjūčio 23 d. patikslinęs, prašė priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės A. D. M. (toliau – ir atsakovė) 68 688,51 Eur skolÄ .

2. Nurodė, kad savo sÅ«nui A. M. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. iÅ¡ viso paskolino 68 688,51 Eur sumÄ , kuriÄ gali pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. Skolintos piniginės lėšos buvo skirtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. IeÅ¡kovas nurodė, kad tarp Å¡alių raÅ¡ytinė paskolos sutartis sudaryta nebuvo, o susitarimas dėl paskolos grÄ Å¾inimo buvo sudarytas žodžiu. A. M. 2017 m. vasario 21 d. mirė, jo palikimÄ priėmė atsakovė A. D. M., A. M. dukra. Kadangi atsakovė paveldėjo ne tik turtÄ , bet ir prievoles, todėl ji turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui paskolÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovė, paveldėdama A. M. turtÄ be įsipareigojimų, nepagrįstai praturtėtų.

3. Atsakovė A. D. M. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad nuo 2001 m. tėvams nutraukus santuokÄ ji gyveno su motina J. C., tačiau su tėvu palaikė gerus santykius. Žinojo, kad tėvas stato namÄ , tačiau jai nebuvo žinoma apie skolÄ ieÅ¡kovui. Kadangi ieÅ¡kovas su sÅ«numi A. M. palaikė glaudesnius santykius nei su kitais savo vaikais, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas jos tėvui pinigus dovanojo, o ne skolino, t. y. parėmė jį finansiÅ¡kai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu ieÅ¡kovo P. M. ieÅ¡kinį atmetė; atsakovei A. D. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 1 887,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 10,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp ieškovo ir A. M. sutartiniai santykiai nebuvo įforminti raštu, sprendė, kad šiuo atveju susitarimo turinį tenka įrodinėti ieškovui.

6. Teismas pripažino, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys piniginių lėšų bankinius pavedimus A. M., iÅ¡ esmės įrodo piniginių lėšų perdavimo faktÄ . Tačiau iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju didesnė tikimybė, jog tarp ieÅ¡kovo ir jo sÅ«naus A. M. nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

7. Teismas savo iÅ¡vadÄ grindė aplinkybėmis, kad, pirma, ieÅ¡kovas tiksliai nežino, kiek pinigų yra perdavęs A. M. ir praÅ¡o priteisti tik tiek, kiek jam pavyko surinkti raÅ¡ytinių įrodymų apie pinigų perdavimÄ , t. y. ieÅ¡kovas nevedė perduotų piniginių lėšų apskaitos, labiau tikėtina, nesitikėdamas jų atgauti, kas nebÅ«dinga paskolos teisiniams santykiams. Antra, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai apie pinigų davimo tikslÄ A. M. nėra nuoseklÅ«s. Viena vertus, ieÅ¡kovas teigė, kad pinigus skolino namo statybai (statybos darbai vyko 2010-2012 m.), kita vertus, kad skolino ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui kaip pradinę įmokÄ , o 2015 – 2016 m. skolino pragyvenimui ir kitoms neapibrėžtoms iÅ¡laidoms.

Trečia, nei viename iÅ¡ ieÅ¡kovo atliktų mokėjimo pavedimų nėra nurodyta, jog mokėjimo paskirtis yra paskola (nurodoma, jog tai yra „sÄ skaitos papildymas“, „lėšų pervedimas“). Ketvirta, ieÅ¡kovas prieÅ¡taringai aiÅ¡kina apie susitarimo turinį, įskaitant ir skolos grÄ Å¾inimo terminÄ . IeÅ¡kovas teisme teigė, kad esant tam tikroms sÄ lygoms, t. y. jeigu A. M. jam bÅ«tų teikęs priežiÅ«rÄ ligos atveju, tai pinigų nebÅ«tų reikėję grÄ Å¾inti, tačiau kitu atveju, - jeigu A.

M. bÅ«tų pardavęs namÄ , tai bÅ«tų turėjęs grÄ Å¾inti 2/3 dalis paskolintos sumos, kas nerodo susitarimo dėl paskolos. Penkta, netiesioginiai įrodymai, t. y. A. M. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, iÅ¡dėstyti jo atsiliepime, teiktame Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. N2-18025-131/2014, paneigia ieÅ¡kovo tvirtinimÄ , kad A. M. statė namÄ pardavimui, kas rodo, kad A. M. faktiniu savo elgesiu nebuvo akceptavęs ieÅ¡kovo nurodytų paskolos grÄ Å¾inimo sÄ lygų, o tiesioginių įrodymų apie sutarties vykdymo aplinkybes byloje nėra.

8. Teismas, esant netiesioginiams mirusio A. M. paaiÅ¡kinimas teiktiems kitoje civilinėje byloje, neteikė prioriteto liudytojų parodymams įrodinėjant neraÅ¡ytinės sutarties sÄ lygas. Be to, liudytojai R. L. ir E. M., teismo vertinimu, turi labai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ materialinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, kadangi patvirtino, kad jie pretenduoja į 2/3 dalis ieÅ¡kovo pinigų, kuriuos jis perdavė A. M..

9. Teismas laikė, kad jokie įrodymai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas reikalavo grÄ Å¾inti paskolÄ ar kad A. M. turėjo ketinimÄ grÄ Å¾inti pinigus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. IeÅ¡kovas P. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas nežinojo kiek paskolino piniginių lėšų A. M., kadangi ieÅ¡kovas vedė apskaitÄ , kuriÄ patvirtina byloje pateikti įrodymai (duomenys apie ieÅ¡kovo grynaisiais pinigais paskolintas lėšas, ieÅ¡kovo užraÅ¡ai). Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas prašė priteisti tik tas pinigines lėšas, kurių perdavimÄ patvirtina bankiniai pavedimai, negali paneigti tarp ieÅ¡kovo ir A. M. susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių. 10.2.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje apklausti liudytojai R. L. ir E. M. yra suinteresuoti bylos baigtimi ir neva pretenduoja į 2/3 dalis ieÅ¡kovo pinigų, kuriuos jis perdavė A. M.. Å iuo atveju yra pagrindas remtis minėtų liudytojų parodymais, kadangi bÅ«tent jie pagrindžia A. M. įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ ir atitinkamai tarp ieÅ¡kovo ir A. M. susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius 10.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-18025-131/2014, kurios duomenimis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nebuvo reikalaujama A.

M. pripažinti, kad jis yra ieškovo skolininkas. Taip pat, jis nebuvo informuotas, jog jam reikia nurodyti kreditorius, nes bylose dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neprivalu nurodyti turimų kreditorių. 10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybės, susijusios su A. M. turtine padėtimi bei atsakovės išlaikymu, nėra reikšmingos ginčo išsprendimui. 10.5. Teismas skundžiamame sprendime netyrė ir neaptarė ieškovo argumentų ir aplinkybių dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo. 10.6.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas byloje keitė pozicijÄ . Å iuo atveju atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai ir ieÅ¡kovas patikslintÄ ieÅ¡kinį teikė tik dėl to, nes su atsakove ir jos motina buvo sutarta, kad jos grÄ Å¾ins ieÅ¡kovo A. M. paskolintas pinigines lėšas, teismui nustačius jų dydį, tačiau vėliau teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nesilaikydama susitarimo.

11. Atsakovė A. D. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Atsakovė nedalyvavo santykiuose apie kuriuos kalba ieÅ¡kovas. Ji paveldėjo turtÄ iÅ¡ tėvo po jo mirties, todėl nėra galimybių iÅ¡siaiÅ¡kinti ir patikrinti paties atsakovės mirusio tėvo valios dėl santykių su ieÅ¡kovu turinio. Å iuo atveju yra tik ieÅ¡kovo ir suinteresuotų liudytojų paaiÅ¡kinimai, todėl pagrįstai įstatymu nustatyta, kad tokiuose santykiuose negalima remtis liudytojų paaiÅ¡kinimais, ypač kai nėra galimybės jų sugretinti su kitokį interesÄ turinčios Å¡alies paaiÅ¡kinimais. 11.2.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas neva netinkamu ieškovo bei liudytojų R. L. ir E. M. paaiškinimų vertinimu, tačiau 2018 m. vasario 2 d. vykusio teismo posėdžio garso įraše užfiksuoti ieškovo ir liudytojų paaiškinimai leidžia daryti vienareikšmiškas išvadas, kurios yra padarytos skundžiamame sprendime. 11.3. Ieškovas apeliaciniame skunde labai daug dėmesio skiria aplinkybėms, kurios nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos, todėl jos neturėtų būti vertinamos. 11.4.

Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neaptarė ieÅ¡kovo argumentų dėl atsakovės tariamo nepagrįsto praturtėjimo yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovas savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti klausimÄ dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų ir dokumentų originalų priėmimo 13. Apeliantas praÅ¡o prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus bankinių dokumentų (mokėjimų nurodymų, iÅ¡laidų / kasos pajamų / memorialinio orderių, sÄ skaitų iÅ¡rašų) ir užrašų originalus bei naujus įrodymus – užraÅ¡us, patvirtinančius perduotų piniginių lėšų apskaitÄ .

14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Å iuo atveju apelianto teigimas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė naujÄ aplinkybę, jog jis nevedė paskolintų piniginių lėšų apskaitos, todėl praÅ¡omų prie bylos prijungti naujų įrodymų (ieÅ¡kovo užrašų) pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nepagrindžia, kodėl Å¡ie įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Å iuo aspektu pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimo ribojimu yra siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, o bylos dalyviai skatinami veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, nesukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Kiekvienas proceso dalyvis turi pareigÄ rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuos įrodymus, kaip pateiktus pavėluotai (nesavalaikiai), atsisakytina priimti.

16. Apeliantas taip pat pateikė jau pirmosios instancijos teisme teiktų bankinių dokumentų ir savo užrašų originalus, nurodydamas, kad jie teikiami dėl aiÅ¡kumo. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ių dokumentų kopijos jau yra pateiktos į bylÄ , jų originalus priimti atsisakytina. Å iame kontekste pažymėtina, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia tai, jog į bylÄ apeliantas nepateikė bankinių dokumentų originalų. Ä®statymas nedraudžia ginčui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes įrodinėti atitinkamų raÅ¡ytinių dokumentų kopijomis, jeigu jos yra tinkamai patvirtintos (CPK 114 straipsnis).

Ginčo įrodymų kopijų netinkamo patvirtinimo aplinkybė byloje nenustatyta. Taigi, nei tai, kad į bylÄ apeliantas pateikė ne originalius bankinius dokumentus ir dalį savo užrašų, o jų kopijas, nesudaro pagrindo juos priimti. Jie laikytini pertekliniais, todėl grÄ Å¾intini juos pateikusiam asmeniui. Dėl Å¡alis siejančių paskolos teisinių santykių nustatymo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo 17. Esminiai paskolos sutarties, kurios samprata numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje, elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt.).

Atitinkamai bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovui (nagrinėjamu atveju apeliantui) (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).

18. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo ir A. M. paskolos teisinių santykių buvimÄ grindžia sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, piniginių operacijų kvitais (kasos pajamų / iÅ¡laidų / memorialiniais orderiais) ir mokėjimo nurodymais, kuriais į A. M. banko sÄ skaitÄ nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. pervestos įvairios pinigų sumos (iÅ¡ viso – 68 688,51 Eur), jų mokėjimo paskirtyje atitinkamai nurodant „papildymas“, „sÄ skaitos papildymas“, „s-tos papildymas“ arba „lėšų pervedimas“.

Byloje nėra Å¡alių ginčo, kad Å¡ias lėšas A. M. gavo, tačiau, atsakovės nuomone, jos nebuvo suteiktos kaip paskola, nes A. M. neįsipareigojo jų ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti, t. y. nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų paskolos sutarties sudarymÄ patvirtinančių sÄ lygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). TokiÄ iÅ¡vadÄ darė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau apelianto teigimu, teismo iÅ¡vada, kad jo ir A. M. nesiejo paskolos teisiniai santykiai, padaryta netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes ir įrodymus.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimo taisykles bei tinkamai tarp Å¡alių paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , t. y. kilus ginčui dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp apelianto ir A. M., nesant sudarytos raÅ¡ytinės paskolos sutarties, susitarimo turinį teko įrodinėti apeliantui. Ä®rodinėjimo pareigos apeliantas neginčija.

20. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnio nuostatas reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Å ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose be kita ko nurodoma, kad įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Taip pat turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).

21. Laikytina, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau Å¡is veiksmas nebÅ«tinai gali reikÅ¡ti paskolos sutartinių teisinių santykių atsiradimÄ . Dėl to kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, kaip minėta, bÅ«tina įvertinti faktų, kurie leistų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ . Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų, pritaria byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų vertinimui.

Šiame kontekste atsižvelgiant į apelianto skundo argumentus, susijusius su jo pateiktų užrašų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad tokie asmeniniai dokumentai neįrodo byloje reikšmingų aplinkybių, yra nepatikimi, kadangi nėra aišku kada šie užrašai sudaryti, jie nėra nuoseklūs ir aiškūs. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai jais nesirėmė. Pritartina, kad tai, jog apeliantas galimai tiksliai nežino, kiek piniginių lėšų yra perdavęs A.

M., leidžia labiau tikėtinai spręsti, kad apeliantas A. M. perduodamas pinigines lėšas nesitikėjo jų grÄ Å¾inimo ir jeigu toks lÅ«kestis atsirado po jo mirties, minėti duomenys tik pagrindžia, kad pinigų perdavimo metu paskolos teisiniai santykiai tarp apelianto ir A. M. nebuvo susiklostę.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad nebuvo pagrindo remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-18025-131/2014 dėl atsakovės iÅ¡laikymo priteisimo esančiais netiesioginiais duomenimis apie A. M. įsipareigojimus 2014 m., kadangi jo nebuvo reikalaujama pripažinti, kad jis yra apelianto skolininkas ir nebuvo pareigos nurodyti savo kreditorių. Å iuo atveju pastebėtina, kad ginčo atveju nustatinėjant ar tarp apelianto ir A. M. susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. ar pastarasis įsipareigojo apeliantui grÄ Å¾inti jam perduotas pinigines lėšas, įrodinėjimas vyko iÅ¡ esmės netiesioginiais įrodymais.

Todėl bÅ«tina atsižvelgti į įrodymų pakankamumÄ . Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

23. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas civilinės bylos Nr. N2-18025-131/2014 duomenis, susijusius su paties A. M. apibūdinama savo turtine padėtimi vertino kitų byloje esančių duomenų ir įrodymų kontekste, o ne selektyviai ir izoliuotai. Minėtas apeliacinio skundo argumentas teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįstas, kadangi byloje buvo kilęs ginčas dėl atsakovės išlaikymo priteisimo, be abejo sprendžiant ir dėl išlaikymo dydžio. Todėl turimų įsipareigojimų ar kitų prievolių nurodymas turi reikšmės sprendžiamam klausimui, kadangi išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Todėl nustatant tėvų turtinę padėtį nustatinėjamos visos gaunamos pajamos, turimas turtas, bÅ«tinosios iÅ¡laidos, turimi įsipareigojimai ir kita. Pritartina apeliantui, kad nėra pareigos nurodyti visų savo įsipareigojimų, tačiau protingas ir apdairus žmogus, siekdamas, kad teismas nustatytų pagrįstÄ ir jo galimybes atitinkantį mokėtino iÅ¡laikymo dydį, tokius duomenis nurodytų. Todėl duomenys, esantys minėtoje byloje, leidžia daryti labiau tikėtinÄ prielaidÄ , kad A.

M. 2014 m. nelaikė turintis neįvykdytų prievolių apeliantui ir / ar jų nepripažįsta.

24. Be to, tokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ esmės pagrindžia byloje kartu vertinti paties apelianto 2018 m. vasario 2 d. vykusiame teismo posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai, kurie buvo nenuoseklÅ«s. Apeliantas nesugebėjo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai paaiÅ¡kinti kokiu tikslu skolino, viena vertus, nurodydamas, kad namo statybai, kita vertus, ir paties A. M. kasdienėms iÅ¡laidoms, banko kredito įmokai buto pirkimui bei atsakovės iÅ¡laikymui. Taip pat duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad niekados neprašė grÄ Å¾inti duotų pinigų (2018 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 36 min. 25 sek.

– 36 min. 50 sek.), tačiau taip pat aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino susitarimo dėl skolos grÄ Å¾inimo turinio. Apeliantas teigė, viena vertus, kad skolino su sÄ lyga, jog juo senatvėje A. M. pasirÅ«pintų, antra vertus, kad skola bus grÄ Å¾inama iÅ¡ lėšų, kurios bus gautos pardavus statomÄ namÄ , nors A. M. tokių ketinimų ir neturėjo. Tačiau Å¡ių aplinkybių vertinimo apeliantas neginčija.

25. Taip pat apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino argumentų ir aplinkybių, susijusių su A. M. turtine padėtimi ir atsakovės iÅ¡laikymu. Å iuo atveju teisėjų kolegija laiko, kad Å¡ių aplinkybių vertinimas yra perteklinis, pernelyg nutolęs ir iÅ¡ esmės nesusijęs su byloje įrodinėtina paskolos sutarties sÄ lyga – įsipareigojimu grÄ Å¾inti perduotas pinigines lėšas. Nėra svarbu, kokias pajamas A. M. turėjo, kadangi nėra ginčo, jog apeliantas, bÅ«damas jo tėvu, t. y. juos siejant artimiems giminystės ryÅ¡iams, laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2016 m. perdavinėjo A. M. ginčo pinigus, nes jie jam vienokiu ar kitokiu tikslu buvo reikalingi. Savo ruožtu apeliantas skunde nenurodė jokių argumentų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

26. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados tinkamai motyvuotos, padarytos iÅ¡ įrodymų, nors ir netiesioginių, visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti. IÅ¡vados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Dėl liudytojų parodymų 27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesivadovauti liudytojų R. L. ir E. M. duotais parodymais dėl jų turtinio suinteresuotumo. Apelianto teigimu, minėtų liudytojų parodymai turi bÅ«ti laikomi patikimais, kadangi apeliantas laiko įrodęs jį ir A. M. siejusius paskolinius teisinius santykius.

28. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali bÅ«ti leista remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Vieni iÅ¡ tokių atvejų, kai yra kitokių raÅ¡ytinių įrodymų, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų bei atsižvelgus į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį ir kitas svarbias bylai aplinkybes (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1, 4 punktai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad sprendžiant dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su paskolos sutarties sudarymu ir vykdymu, teismas vertino apelianto pakviestų liudytojų R. L. ir E. M. parodymus, tačiau priimdamas sprendimÄ jų parodymais, kad A. M. su apeliantu 2009 m. jų akivaizdoje susitarė dėl paskolos suteikimo namo statybai, nesirėmė.

29. Kaip žinia, paskolos sutartis, sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2 000 Lt turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.), o jos nesant liudytojų parodymais remtis negalima (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad tiek apeliantas, tiek liudytojai paaiÅ¡kino, jog buvo susitarta dėl paskolos suteikimo, tačiau byloje esant A. M. paaiÅ¡kinimams, teiktiems Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-18025-131/2014, nebÅ«tų protinga teikti prioritetÄ liudytojų parodymams.

Dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo 30. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai nieko nepasisakė dėl pagrindo priteisti ginčo pinigus kaip nepagrįstÄ atsakovės praturtėjimÄ , kadangi A. M. neturėjo jokių nuosavų lėšų, todėl atsakovei, priėmusiai A. M. palikimÄ , gautas turtas be jokio pagrindo atnešė naudÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡i apelianto nuomonė taip pat nėra pagrįsta.

31. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja rungimosi principas, reiÅ¡kiantis, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 straipsnis). Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, tačiau realiai jokių nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygų egzistavimo neįrodinėjo, jokių motyvų nepateikė. PrieÅ¡ingai, viso bylos nagrinėjimo metu apeliantas įrodinėjo, kad Å¡alis sieja paskoliniai teisiniai santykiai. Todėl teismas Å¡iuo atveju neturėjo rinkti įrodymų ir pats pasisakyti dėl minėto pagrindo egzistavimo.

Visgi, nepaisant minėtų aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad atsakovė paveldėjo turtÄ , prie kurio statybos ginčo lėšomis prisidėjo apeliantas, nereiÅ¡kia, kad ji nepagrįstai praturtėjo. Taip pat tokios iÅ¡vados nesuponuoja ir aplinkybė, kad neva iki kreipimosi į teismÄ atsakovė buvo žadėjusi grÄ Å¾inti praÅ¡omas priteisti pinigines lėšas. Å ios aplinkybės taip pat negalima vertinti kaip atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 32.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

33. Atsakovė A. D. M. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apelianto rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ patirtas 968 Eur atstovavimo iÅ¡laidas ir jas patvirtinančius įrodymus. Kadangi atsakovės praÅ¡omos priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (850,80 Eur (užpraėjusio, t. y. 2017 m.

III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ dydis, Rekomendacijų 8.11 punktas) = 1 106,04 Eur), todėl jos yra priteistinos atsakovei iÅ¡ apelianto. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A.

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų Teisėjai Marius Bajoras Dalia Kačinskienė Jūratė Varanauskaitė