2021-09-22 Nr. AB-19228-3-61-3-04128-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3610-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04128-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2018 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. SP1-4323 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2022519 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti NMA perskaičiuoti mokėtiną paramos sumą pagal 2016 m. paraišką, laikant 45,99 ha tinkamai deklaruotu žemės sklypų plotu. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2022519 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti NMA perskaičiuoti mokėtiną paramos sumą pagal 2016 m. paraišką, laikant 45,99 ha tinkamai deklaruotu žemės sklypų plotu. Likusią skundo dalį priėmė.

3. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

3.1. NMA sprendimai priimti neįvertinus visų faktinių aplinkybių, netinkamai taikant teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas ir prieštaraujant teismų praktikai. Be to, 2018 m. sprendimas priimtas pažeidus draudimo bausti antrą kartą už tą patį pažeidimą principą. Sankcija už neva netinkamą deklaravimą jau buvo pritaikyta 2017 m., o skundžiamu Sprendimu NMA antrą kartą pritaikė sankciją už tą patį pažeidimą (netinkamas 16,72 ha ploto deklaravimas).

3.2. NMA pritaikyta sankcija dėl neteisingai deklaruoto išmokoms gauti 0,41 ha ploto, pareiškėjos teigimu, yra nepagrįsta ir priimta netinkamai nustačius faktines aplinkybes. Pieva kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 2016 m. nušienauta du kartus (2016 m. gegužės 29 d. ir 2016 m. liepos 3 d.). Tai patvirtino Pievų ir (ar) ganyklų tvarkymo darbų registracijos žurnalas. Toks faktinis pievos tvarkymas atitiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles (toliau – ir Taisyklės). Tai, kad NMA atstovai patikrinimą dėl pievos nušienavimo atliko tik 2016 m. gruodžio 20 d. ir nustatė, kad pieva nenušienauta, dar nereiškia pažeidimo. Iki NMA nurodyto patikrinimo datos minėtame lauke buvusi pieva ataugo, nes 2016 m. buvo lietingi. Taisyklėse nebuvo nustatytas reikalavimas, kad pareiškėja privalo pievą šienauti rudenį, jeigu žolė atauga.

3.3. NMA nepagrįstai laikė, kad netinkamas paramai gauti plotas yra 16,31 ha. Dalį žemės sklypų valdė pareiškėjos motina V. J. Teikiant paraišką, registruojant žemės ūkio valdą, pareiškėja nurodė ir motinos valdomus žemės sklypus. Tai buvo atlikta todėl, kad sistemoje pildant nustatytos formos prašymą, buvo reikalaujama užpildyti žemės valdos valdytojo šeimos narių asmens duomenis. Taigi, pareiškėja nurodė sutuoktinio (R. J. (R. J.)) ir motinos (V. J.) duomenis. Toks deklaravimas, pareiškėjos nuomone, nelaikytinas netinkamu. Be to, pareiškėjos motina nuomos teisėmis valdomų sklypų nedeklaravo ir už juos negavo jokių išmokų. Vadinasi, tokiu pareiškėjos deklaravimu nepadaryta jokia žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui. Pareiškėja, gavusi informaciją iš NMA apie galbūt netinkamą deklaravimą, 2016 m. gruodžio 16 d. NMA pateikė prašymą „Dėl papildomų duomenų pateikimo“. Su šiuo prašymu pateikė žemės sklypų panaudos sutartis ir valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis. Tokiu būdu pareiškėja siekė pagrįsti žemės sklypų valdymo pagrindą (nes ji buvo suklaidinta nurodytos prašymo formos, pildant duomenis), tačiau NMA į prašymą neatsižvelgė, pridėtų dokumentų neįvertino ir 2018 m. liepos 2 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.

4. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad:

5.1. Pareiškėja 2016 m. birželio 6 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2016 m. paraiška). NMA įvertino pateiktą 2016 m. paraišką ir nustatė, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 4 277,01 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti NMA. Pareiškėja, 2016 m. teikdama paraišką, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. 2016 m. paraiškos III skyriaus 1 punkte buvo nurodyta, kad pareiškėja susipažinusi su Taisyklėmis bei savo parašu patvirtino, kad yra išsamiai susipažinusi su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA.

5.2. NMA teigimu, Sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir detalus, todėl jo naikinti nebuvo jokio teisinio pagrindo, be to, jis atitiko VAĮ 8 straipsnio nuostatas, priešingai, nei nurodė pareiškėja. Pareiškėjai sankcijos nebuvo taikomos antrą kartą, NMA 2017 m. sprendimu informavo pareiškėją dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, tačiau mokėtinos išmokų sumos susigrąžinimas ar išskaičiavimas nebuvo taikomas iki Sprendimo priėmimo. NMA sankciją – susigrąžinti išmokėta paramos sumą, taikė tik Sprendimu, todėl pareiškėjos argumentai dėl sankcijų taikymo du kartus atmestini kaip nepagrįsti.

5.3. Deklaruojant kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantį turtą, turi būti pateikiami teisėtą žemės valdymą patvirtinantys dokumentai, t. y. nuomos, panaudos, laikino naudojimosi žemės sklypu sutartys su asmenimis, kuriems nuosavybės teise šie plotai priklauso. Pareiškėja, 2016 m. paraiškoje deklaruodama R. J. ir V. J. priklausančius žemės sklypus, turėjo pateikti su šiais asmenimis sudarytas sutartis dėl teisėto žemės sklypų valdymo. Be to, pareiškėja deklaravo valstybinius žemės plotus, kuriems nebuvo pateikti papildomi dokumentai, t. y. nepateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) leidimas laukus subnuomoti, todėl laikytina, kad laukai buvo deklaruoti neteisingai, kaip neturintys žemės valdymo dokumentų. NMA yra įstaiga, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, todėl, skirdama išmokas pareiškėjams, turi užtikrinti, kad parama skiriama teisėtai. NMA vertino visus pareiškėjos pateiktus dokumentus, tikrino registrų duomenis ir nustatė, kad pareiškėja pateiktais dokumentais nepagrindė valdymo teisės į deklaruotus plotus.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1288-764/2019 atmetė pareiškėjos skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėja netinkamai deklaravo plotą, pripažino, kad nėra pagrindo teigti, kad patikra vietoje buvo atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pažymėjo, kad pareiškėjos teismui pateiktas pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas laikomas tik formaliu įrodymu, kuris neturi didesnės reikšmės nei NMA atliekama patikra vietoje.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-863-438/2021 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjos reikalavimo – panaikinti NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2022519 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuris nebuvo priimtas nagrinėti, taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodyto teismui argumento, jog sankcija taikoma du kartus NMA 2017 m. ir 2018 m. sprendimais dėl to paties pažeidimo, taip pat sankcijos dydžio ir apimties.

III. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjos argumentus, kad ji įvykdė reikalavimą du kartus per metus nušienauti ganyklas. Teismo vertinimu, pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas laikytinas formaliu įrodymu, kurio įrašai nepatvirtino fakto, kad šienavimo ir sutvarkymo darbai ginčo laukuose buvo įvykdyti laikantis reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Nagrinėjamu atveju pareiškėja patikros vietoje rezultatų neginčijo, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai jais vadovavosi ir taikė pareiškėjai sankcijas.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 16 d. pateikė žemės valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus, tačiau nepateikė su R. J. ir V. J. sudarytų sutarčių dėl teisėto žemės sklypų valdymo; pareiškėja taip pat deklaravo valstybinus žemės plotus, kuriems turėjo būti pateikti papildomi dokumentai, t. y. NŽT leidimas laukus subnuomoti, tačiau pareiškėja jų nepateikė. NMA, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nurodytus 2016 metų paraiškoje deklaruotų laukų savininkų duomenis, nustatė, kad ginčo žemės sklypų valdymo teisė nepagrįsta deklaruotiems KŽS, bendras netinkamas paramai plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta – 16,31 ha, bendras netinkamas paramai plotas – 16,72 ha. Pareiškėja šių NMA nustatytų aplinkybių nepaneigė, sprendimo, kuriame buvo išaiškinti pažeidimai, nenuginčijo.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nenuginčijo NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimo, kuriuo jai buvo paskirta 6 345,81 Eur dydžio galutinė paramos suma ir 4 801,23 Eur sankcija už neteisingą plotų deklaravimą, padarė išvadą, kad NMA pagrįstai ginčijamu Sprendimu konstatavo, kad susidarė bendra 4 277,01 Eur grąžintina išmokų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti NMA.

14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, kad Sprendimu sankcija buvo taikoma antrą kartą, pažymėjo, kad NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimu tik informavo pareiškėją dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų. Mokėtinos išmokų sumos susigrąžinimas ar išskaičiavimas taikomas NMA priimamu skolos sprendimu, iki NMA skolos sprendimo priėmimo sankcijos netaikomos.

IV. 15. Pareiškėja J. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą.

16. Pareiškėja nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo, kad bendras netinkamas paramai gauti plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta, yra 16,31 ha. Net jeigu pareiškėja neįrodė žemės valdymo teisės į šį plotą, sankcija už tokį netinkamą paramai gauti plotą jau buvo pritaikyta 2017 metų sprendimu. Teismas nesigilino į 2017 metus ir ginčijamo Sprendimo turinį.

17. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji neįvykdė reikalavimo du kartus per metus nušienauti pievas. Teismo teiginys, kad pievų ir (ar) ganyklų tvarkymo darbų registracijos žurnalas yra formalus įrodymas, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Teismas nepagrindė, dėl kokių priežasčių NMA pievos nušienavimo faktą gali tikrinti gruodžio 20 dieną, kai taisyklės numato, kad antras pievos šienavimas turi būti atliktas nuo einamųjų metų liepos 2 dienos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos. Pareiškėja pažymi, jog patikros vietoje rezultatai patys savaime nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai, o skundai dėl viešojo administravimo institucijų raštų, nesukeliančių teisinių pasekmių, teisme nenagrinėjami. Todėl neaišku, kokiu būdu pareiškėjai reikėjo nuginčyti patikros rezultatus. Teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė NMA priimti sprendimai, dėl kurių pareiškėja kreipėsi į teismą.

18. Pareiškėjos vertinimu, teismas neteisingai vertino deklaruotą plotą paramai gauti. Registruojant žemės ūkio valdą, pareiškėja nurodė ir motinos valdomus žemės sklypus. Tai buvo atlikta todėl, kad sistemoje pildant nustatytos formos prašymą, buvo reikalaujama užpildyti žemės valdos valdytojo šeimos narių asmens duomenis. Tokia forma ir joje nurodyti reikalavimai suklaidino pareiškėją. Teikiant paraišką, registruojant žemės ūkio valdą, pareiškėja nurodė ir jos motinos valdomus žemės sklypus. Tai darė tik todėl, kad sistemoje pildant nustatytos formos prašymą žemės ūkio ir kaimo verslo registre, buvo reikalaujama užpildyti valdos valdytojo šeimos narių asmens duomenis. Pareiškėja nurodė sutuoktinio ir motinos duomenis. Atsižvelgdama į tai, kad reikalaujama užpildyti valdos valdytojo šeimos narių duomenis, pareiškėja, nurodydama valdoje esamo registruoto turto duomenis, deklaravo ir jos motinos valdomus žemės sklypus. Pareiškėjos motina atskirai savo nuomos teisėmis valdomų sklypų nedeklaravo ir už juos negavo jokių išmokų. NMA paprašius, buvo pateikti papildomi dokumentai, kuriais įrodoma žemės sklypų valdymo teisė, tačiau NMA pridėtų dokumentų neįvertino. Be to, Teismas neteisingai vertino sankcijos taikymą už NMA nustatytus netinkamus paramai gauti plotus (ne už visą Paraiškoje deklaruotą 45,99 ha plotą).

19. Pareiškėjos manymu, teismas nevertino, kad išmokos paskaičiuotos vertinant 29,27 ha žemės sklypų plotą. Pareiškėja deklaravo 45,99 ha, o NMA nustatė, kad netinkamai deklaruotas plotas yra 16,72 ha. Vadinasi, pagal NMA tinkamai deklaruotas plotas yra 29,27 ha. NMA, nustačiusi, kad paramai gauti netinkamas plotas yra 16,72 ha, pritaikė sankciją ir išmokėjo 6 595,69 Eur paramos sumą. Ginčijamu Sprendimu nurodyta, kad už tą patį netinkamą paramai gauti 16,72 ha žemės sklypų plotą taikoma sankcija ir turi būti grąžinta 4 277,01 Eur. Vadinasi, už tinkamą 29,27 ha plotą pareiškėjai lieka 2 318,68 Eur.

20. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad NMA Sprendimas yra nekorektiškas sprendimas, kadangi jame neatsispindi visi 2016 metų paraiškos vertinimo rezultatai, tuo labiau, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja teisėtą valdymą įrodė tik į 16,31 ha plotą, už kurį ir priklauso išmokos, tačiau pareiškėjai yra taikoma neteisingo deklaravimo sankcija dėl neįrodyto teisėto valdymo bei NMA patikros vietoje metu nustatyto pažeidimo. Taip pat atsakovas pažymi, kad pareiškėja teisėtą valdymą pagrindė tik į 16,31 ha plotą, todėl NMA, įvertinusi visus pareiškėjos pateiktus teisėto valdymo dokumentus bei sutikrinusi informaciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, peradministravo 2016 metų paraišką bei priėmė pareiškėjos skundžiamą NMA skolos Sprendimą. Be to, pareiškėjai yra taikoma sankcija už 0,41 ha plotą dėl NMA patikros vietoje metu nustatyto pažeidimo, todėl bendras netinkamas paramai plotas – 16,72 ha (nuo šio ploto yra taikoma neteisingo deklaravimo sankcija). Pareiškėjai sankcijos nėra taikomos antrą kartą, NMA sprendimu informavo pareiškėją dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, tačiau mokėtinos išmokų sumos susigrąžinimas ar išskaičiavimas nėra taikomas iki NMA skolos sprendimo priėmimo. Patikra vietoje atlikta tinkamai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, o pareiškėjai nepateikus jokių dokumentų, patvirtinančių, kad patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai atsirado dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių bei nepaneigus NMA patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų, jie laikomi galiojančiais. Jeigu pareiškėja manė, kad patikros vietoje ataskaitoje buvo nurodytos neteisingai užfiksuotos aplinkybės (faktai), ji turėjo galimybę ataskaitą apskųsti, tačiau to nepadarė. Pareiškėja 2016 metų paraiškoje deklaruodama R. J. ir V. J. priklausančius žemės sklypus, turėjo pateikti su šiais asmenimis sudarytas sutartis dėl teisėto žemės sklypų valdymo. Pareiškėja taip pat deklaravo valstybinus žemės plotus, kuriems nebuvo pateikti papildomi dokumentai – NŽT leidimas subnuomoti laukus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 22. Ginčas byloje kilo dėl NMA 2018 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. SP1-4323(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Apeliacinis skundas iš esmės pakartoja skundo pirmosios instancijos teismui (toliau – ir Teismas) argumentus.

24. Vertinant pareiškėjos argumentą, kad Teismas nesigilino į 2017 metus ir ginčijamo Sprendimo turinį, parama turėjo būti už 45,99 ha, o ne už 29,27 ha, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2022519 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuris nebuvo priimtas nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, dėl šio apeliantės argumento, kuriuo iš esmės prašoma įvertinti NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2022519 (pirmosios instancijos teismo įvardinto pranešimu), atskirai nepasisakoma.

25. Apeliantė teigia, kad Teismas nevertino aplinkybės, jog sankcija pritaikyta ir 2017 metų sprendimu ir 2018 metais. Tačiau pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad mokėtinos išmokų sumos susigrąžinimas ar išskaičiavimas taikomas NMA priimamu skolos sprendimu, iki tokio NMA skolos sprendimo priėmimo sankcijos jokiais atvejais nėra taikomos. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7 punkte (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d.) nustatyta, kad „Vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo: 7.1.1. nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti; <...> 7.1.3. gavo didesnę nei priklauso paramą“. Būtent tokį sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nagrinėjamu atveju NMA priėmė 2018 m. liepos 2 d., t. y. šioje byloje ginčijamą sprendimą Nr. SP1-4323(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentą, kad jai du kartus už tą patį pažeidimą taikyta sankcija.

26. Pareiškėja akcentuoja, kad ji įvykdė reikalavimą du kartus per metus nušienauti ganyklas – pievas, nurodo, kad šį faktą patvirtina Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnale esantys įrašai savaime nepatvirtina fakto, kad šienavimo ir sutvarkymo darbai ginčo laukuose buvo įvykdyti laikantis Taisyklių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja NMA atliktos pievų patikros vietoje rezultatų nenuginčijo. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie galėtų nuneigti minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas. Apeliantė nurodo tik tai, kad NMA rasta aukšta žolė užaugo po nušienavimo, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų (specialiųjų žinių augalininkystės srityje turinčių fizinių ar juridinių asmenų išvados ir kt.) nepateikė. Todėl šis apeliantės teiginys atmetamas kaip nepagrįstas.

27. Pareiškėjai sankcija skirta ir už valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentų nepateikimą. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 16 d. pateikė žemės valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus, tačiau nepateikė sutarčių dėl V. J. priklausančių žemės sklypų teisėto valdymo. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui teigė ir apeliaciniame skunde tvirtina, jog „Prašymas registruoti žemės ūkio valdą“ ją suklaidino, nes jame reikalaujama nurodyti valdos valdytojo šeimos narių duomenis, ji, nurodydama valdoje esamo registruoto turto duomenis, deklaravo ir jos motinos, ir sutuoktinio valdomus žemės sklypus, mano, kad toks deklaravimas nelaikytinas netinkamu, nes ji nurodė sutuoktinio (R. J. (R. J.)) ir motinos (V. J.) duomenis. Šių pareiškėjos nurodytų aplinkybių Teismas atskirai nevertino, dėl jų detaliau nepasisakė ir atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų apeliantės aplinkybių pasisako plačiau.

28. Taisyklių 78 punkte nurodoma, kad „Jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus“. Taigi pagal pacituotą teisinį reguliavimą iš to, kas neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus.

29. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai paštu buvo išsiųstas 2016 m. lapkričio 20 d. pranešimas Nr. 1354253 pateikti visų 2016 metų paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo planais, taip pat buvo nurodyta įvardytus dokumentus pateikti per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja teikė papildomus dokumentus, kuriais siekė įrodyti deklaruotų laukų žemės valdymo teisę. Kartu pareiškėja NMA 2016 m. gruodžio 12 d. paaiškino, kad su V. J. nebuvo sudarytos žemės sklypo panaudos sutartys dėl to, kad ji buvo įtraukta į J. J. žemės ūkio valdą kaip valdytojo šeimos narys, taip, kaip, pasak pareiškėjos, buvo reikalaujama Prašymo registruoti žemės ūkio valdą, patvirtinto žemės ūkio ministro, formoje. 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėja pridėjo prašymo registruoti žemės ūkio valdą kopiją (viso 6 lapai), kuriame nurodytas sutarčių sąrašas dėl nekilnojamojo turto. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos pateiktame Sutarčių sąraše (I t.; b. l. 43–47) yra nurodytos devynios panaudos sutartys, sudarytos su V. J. Taigi pareiškėja, priešingai nei teigia, iš tikrųjų sudarė atitinkamas panaudos sutartis su V. J., todėl jos argumentas, kad su V. J. nebuvo sudarytos žemės sklypo panaudos sutartys dėl to, kad ji manė, jog pakako fakto, kad ji buvo įtraukta į J. J. žemės ūkio valdą, kaip valdytojo šeimos narys, paneigtas bylos medžiaga ir vertintinas kritiškai. Pareiškėja nepateikė paaiškinimo, kodėl tik dalį sutarčių sudarė su V. J. ir kitais asmenimis, nes NMA patikrinus 2016 metų paraiškoje deklaruotų laukų nurodytų savininkų duomenis, nustatyta, kad žemės sklypų valdymo teisė nepagrįsta penkiolikai žemės sklypų.

30. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad NMA priimdama ginčijamą Sprendimą jos papildomų 2016 m. gruodžio 12 d. pridėtų dokumentų dėl žemės valdymo teisės nevertino, įskaitant jos panaudos sutarčių su V. J. nepateikimą dėl klaidingos Prašymo registruoti žemės ūkio valdą formos, patvirtintos žemės ūkio ministro. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2014 m. kovo 11 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas), 39 ir 40 straipsniuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos (sankcijos) gali būti taikomos tik tais atvejais, kai būna nustatyta kaltė – aplaidumas ar tyčinis reikalavimų nesilaikymas, bei šio reglamento preambulėje įtvirtinti principai, kad administracinės nuobaudos turėtų būti nustatomos laikantis atgrasomumo ir proporcingumo principų ir atsižvelgiant į konkrečias problemas, susijusias su force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima numatyti ar išvengti) ir išimtinėmis aplinkybėmis.

31. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 dalyje nustatyta: „Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis; jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) šią dalį, be kita ko, jos paskutinę nuostatą „teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus“ išaiškino taip: „Konstitucijoje ne tik yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinis teisės aktas nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis, bet ir – Europos Sąjungos teisės atžvilgiu – yra expressis verbis [aiškiais žodžiais] nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti Europos Sąjungos teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus pačią Konstituciją.“ (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 14 d. nutarimą). Vadinasi, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, išskyrus Konstituciją.

32. Teisėjų kolegijai nekyla abejonė dėl šios nutarties 30 punkte nurodytos nuostatos (kad sankcijos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai būna nustatyta kaltė – aplaidumas ar tyčinis reikalavimų nesilaikymas), atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl minėta nuostata taikoma nagrinėjamu atveju. Todėl atsakovas, priimdamas sprendimą dėl sankcijų skyrimo, turi patikrinti ir įvertinti faktines aplinkybes, nustatyti, ar buvo pareiškėjos aplaidumas ar tyčinis reikalavimų nesilaikymas. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar atsakovo pozicija, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į 2016 m. birželio 6 d. paraiškoje deklaruotus plotus ir dėl to deklaruotas paramai netinkamas plotas, yra deklaratyvaus pobūdžio.

33. Kaip minėta, apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad NMA priimdama ginčijamą Sprendimą jos papildomai pridėtų dokumentų, įrodančių jos žemės sklypų valdymo teisę, neįvertino. Pasak apeliantės, ją suklaidino „Prašymas registruoti žemės ūkio valdą“, nes jame reikalaujama nurodyti valdos valdytojo šeimos narių duomenis, ji nurodydama valdoje esamo registruoto turto duomenis, deklaravo ir jos motinos valdomus žemės sklypus ir manė, kad toks deklaravimas nelaikytinas netinkamu. Kitaip tariant, pareiškėja mano, kad nebuvo būtina teikiant paraišką paramai gauti dar kartą pateikti valdymo teisę į žemės sklypus įrodančius dokumentus (sutartis ir kt.). Toks pareiškėjos teiginys yra paneigtas bylos medžiaga, inter alia (be kita ko), ginčijamu Sprendimu. NMA, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, įskaitant sutartis, patikrinusi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre 2016 metų paraiškoje deklaruotų laukų nurodytų savininkų duomenis, nustatė, kad žemės sklypų valdymo teisė nepagrįsta penkiolikai deklaruotų žemės sklypų. Visų šių žemės sklypų tikslūs identifikaciniai duomenys matyti bylos medžiagoje (II t., b. l. 3), taip pat ginčijamame Sprendime. Apeliantė nei skunde Teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodo, koks konkretus iš penkiolikos žemės sklypų ir dėl kokios priežasties priklauso ne tam savininkui, kurį nurodė NMA, arba kad būtent su tuo savininku pareiškėja sudarė sutartį, kuri gali patvirtinti jos valdymo teisę į šio savininko žemės sklypą.

34. Atsižvelgiant į šios nutarties 28–33 punktuose išdėstytus argumentus, akcentuojant tai, kad pareiškėjai pagal Taisyklių 78 punktą buvo suteiktas papildomas protingas terminas (kurio ji neginčija) pateikti jos paraiškoje nurodytų žemės sklypų valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, taip pat į tai, kad NMA įvertino pareiškėjos pateiktus papildomus dokumentus, kuriais buvo siekta įrodyti žemės sklypų valdymo teisę, NMA nurodžius penkiolika konkrečių žemės sklypų, į kuriuos valdymo teisė neįrodyta, ir pareiškėjai nepateikus priešingų įrodymų, pareiškėjos argumentas, kad NMA nevertino jos pateiktų papildomų dokumentų, kuriais siekta įrodyti žemės valdymo teisę, atmetamas kaip nepagrįstas. Kartu įvertinant tai, kad pareiškėjai buvo suteiktas papildomas protingas terminas dokumentams pateikti ir jų pareiškėjai nepateikus, prielaidos, kad pareiškėja teikdama paraišką suklydo dėl neaiškios „Prašymo registruoti žemės ūkio valdą“ formos, tikrinimas nebeturi teisinės reikšmės.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju reikšmingų faktų, kurie galėtų paneigti pareiškėjos J. J. kaltę dėl padarytų pažeidimų, nenustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjęs prie išvados, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisių į dalį 2016 metų paraiškoje nurodytų žemės sklypų, nors expressis verbis ir neakcentavo pareiškėjos kaltės, iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos J. J. reikalavimus dėl NMA 2018 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. SP1-4323(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“.

36. Vertinant apeliantės teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodyto argumento, susijusio su sankcijos dydžiu ir apimtimi, pažymėtina, kad Teismas nurodė NMA nustatytus žemės sklypus, kuriems valdymo teisė nepagrįsta, taip pat nurodė, kad bendras netinkamas paramai gauti plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta – 16,31 ha, ir bendras netinkamas paramai gauti plotas – 16,72 ha. Atsižvelgiant į tai, kad parama pagal 2016 metų paraišką pareiškėjai jau buvo išmokėta, susidarė bendra 4 277,01 Eur grąžintina išmokų suma.

37. Teismas atskirai nevertino NMA atlikto dydžio paskaičiavimo teisingumo. Apeliantė siekia įrodyti, kad nebuvo skaičiuojama parama visam jos 45,99 ha paraiškoje deklaruotam plotui, neteisingai skaičiuota tik už 29,27 ha. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Sprendime yra atliktas detalus ir aiškus paskaičiavimas. Iš šio Sprendimo matyti, kad paraiškoje deklaruotas bendras plotas buvo 45,99 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 29,27 ha (45,99 ha – 16,72 ha). Todėl 2016 metų paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą daugiau nei 3 proc. ir pagal Reglamento 19 a straipsnio 1 dalį 19 straipsnio 2 dalį, tiesioginė išmoka tokiu atveju mažinama 1,5 skirtumo dalimi – už 25,08 ha (45,99 ha – 29,27 ha) × 1,5) plotą. Todėl pareiškėjos argumentas, kad apskaičiuojant nebuvo vertintas visas paraiškoje nurodytas plotas, atmetamas kaip nepagrįstas. Kartu pabrėžtina, kad bendras netinkamas paramai plotas – 16,72 ha, o teisėtą valdymą pareiškėja pagrindė tik į 16,31 ha plotą. Pareiškėjai taip pat yra taikoma sankcija už 0,41 ha plotą dėl NMA patikros vietoje metu nustatyto pažeidimo dėl šienavimo.

38. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje nustatytas taisykles ir priėmė teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė