b2f4fee6-18fd-4cb2-8f41-4923ffe17c75 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-4968-772/2013 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03869-2013-4   Procesinio sprendimo kategorija: 44.1.;44.2.;44.2.4.2.;44.5.2.4.;99.3.;99.5.;113.1.;113.9.;114.9.;114.9.1.;114.9.3.2.;114.11.;116.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 8 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant ieškovams: K. G. ir R. P. bei jų atstovui adv. R. Dobrovolskiui, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G.

T., trečiojo asmens Å . P. atstovui adv. V. Metelicai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. P. ir K. G. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje Å . P.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,nustatė:IeÅ¡kovai R. P. ir K. G. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ su dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo susijusios su asmens sveikatos sužalojimu. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė priteisti jiems iÅ¡ atsakovo po 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui.IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė Å¡iuos motyvus.2012 m. rugsėjo 16 d.

įvykusio eismo įvykio metu dėl trečiojo asmens Š. P. kaltės buvo nežymiai sutrikdyta ieškovų K. G. bei R. P. sveikata, o būtent: trečiasis asmuo 2012 m. rugsėjo 16 d. apie 1.23 val. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas automobiliu „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilių stovėjimo aikštelės į gatvę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir, nuvažiavęs nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio, kliudė juo ėjusius pėsčiuosius - ieškovus K.

G. bei R. P. ir padarė jiems nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o po to pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.Trečiajam asmeniui Å . P. dėl 2012 m. rugsėjo 16 d. eismo įvykio buvo iÅ¡kelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) ir 130 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles). BylÄ iÅ¡nagrinėjęs Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. nutarimu pripažino Å .

P. kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudÄ - 3 500 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams (Adm. byla Nr. A26-572-616/2013).Eismo įvykio metu S. P. naudojamam automobiliui (transporto priemonė registruota trečiojo asmens tėvo V. P. vardu) galiojo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Neturtinė žala, apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.Ieškovei K. G. eismo įvykio metu buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, dešiniame sėdmenyje, nubrozdinimas nugaros dešiniame šone.

Å iuos sužalojimus teismo medicinos specialistas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl jų ieÅ¡kovė nuo 2012 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. gydėsi Respublikinėje Å iaulių ligoninėje. Eismo įvykio metu patirti sužalojimai ieÅ¡kovei sukėlė fizinį skausmÄ ir nepatogumus, dėl gydymosi ligoninėje buvo sutrikdytas jos įprastas gyvenimo ritmas. IeÅ¡kovė dėl eismo įvykio patyrė baimę ir emocinį sukrėtimÄ , jautėsi nesaugi eidama Å¡aligatviu ar pereidama gatvę.

Buvo sukrėsta atsakovo Å . P. elgesio, kuris po eismo įvykio nesuteikė pagalbos, o skubiai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Iki Å¡iol prisiminimai apie eismo įvykį sukelia ieÅ¡kovei emocinę įtampÄ . IeÅ¡kovė neturtinę žalÄ Ä¯vertina 5 000 Lt.IeÅ¡kovui R. P. eismo įvykio metu buvo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ atitinkantys sužalojimai: nubrozdinimai apatinėje lÅ«poje ir deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kraujosruva deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje. IeÅ¡kovas R.

P. dėl Å¡ių sužalojimų jautė fizinį skausmÄ , eismo įvykio metu patyrė baimę, jį Å¡okiravo atsakovo Å . P., kuris nesuteikė sužalotam ieÅ¡kovui pagalbos elgesys. Jis iki Å¡iol tebejaučia emocinį diskomfortÄ dėl nuolat iÅ¡kylančių prisiminimų apie eismo įvykį. IeÅ¡kovas irgi neturtinę žalÄ Ä¯vertina 5 000 Lt.IeÅ¡kovų K. G. ir R. P. patirtÄ neturtinę žalÄ turi atlyginti draudikas, t. y. atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, kuris Å¡iÄ Å¾alÄ regreso tvarka iÅ¡siieÅ¡kos iÅ¡ jÄ tiesiogiai padariusio asmens, t. y.

Å . P., kuris buvo transporto priemonės valdytojas.Trečiojo asmens Å . P. veiksmų neteisėtumas (CK 6.246 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.) konstatuoti įsiteisėjusiu Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarimu. Tarp Å . P. neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovų patirtos neturtinės žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.), nes bÅ«tent eismo įvykis, sukeltas Å . P. veiksmais, sÄ lygojo minėtos neturtinės žalos atsiradimÄ . Tokiu bÅ«du, egzistuoja visos sÄ lygos trečiojo asmens Å .

P. civilinei atsakomybei atsirasti. Draudiko AB „Lietuvos draudimas“ prievolė atlyginti žalÄ kyla iÅ¡ civilinės atsakomybės draudimo sutarties, nes draudžiamojo įvykio kaltininkas, t. y. Å . P. žalos padarymo momentu vairavo automobilio savininko V. P. jam perduota transporto priemonę, kuri buvo apdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal CK 6.254 straipsnio, 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ pirmiausia, civilinė atsakomybė kylÄ draudikui, o po to ir žalÄ padariusiam asmeniui.

Civilinės atsakomybės atveju draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotÄ atsakomybę, t. y. atlygina padarytÄ Å¾alÄ , nevirÅ¡ydamas draudimo sumos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra - 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina žalÄ padaręs asmuo.Kaip matyti iÅ¡ teiktinų dokumentų automobilis „Audi 90“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) draustas pil. V. P. vardu. Tačiau ieÅ¡kovai savo reikalavimÄ reiÅ¡kia draudikui, esant sÄ lygoms jog draudimo bendrovė yra atsakinga už Å . P. padarytÄ Å¾alÄ .IeÅ¡kovų neturtinė žala yra įrodinėjama ieÅ¡kovų parodymais ir specialisto iÅ¡vadomis pateiktomis kartu su ieÅ¡kiniu.Esant nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovai: K. G. ir R. P. prašė jiems iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimo“ priteisti neturtinės žalos atlyginimui po 5 000 Lt.Nurodė, kad ieÅ¡kovai nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimo yra atleisti vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 3 p.Taip pat prašė teismo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai priteistinos jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 79 str.).IeÅ¡kovai savo reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai ir jų atstovas pakartojo ieÅ¡kinio motyvus ir prašė teismo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

PasiruoÅ¡imo bylos nagrinėjimui metu ieÅ¡kovai patikslino savo pradinio ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė teismo pakeisti Å . P. procesinę padėtį byloje iÅ¡ atsakovo į trečiojo asmens, atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ pusėje. Teismas tenkino šį ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ ir 2013-07-17 nutartimi pakeitė Å . P. procesinė padėtį byloje. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį nurodė, kad mano, jog ieÅ¡kinys tik iÅ¡ dalies yra pagrįstas, atsižvelgiant į žemiau nurodytas iÅ¡lygas.Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovai nepasinaudojo teise ir galimybe savo teises apginti neteismine tvarka.Tai yra ieÅ¡kovai nesikreipė dėl į AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, nors kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio jiems yra žinoma, kad automobilio AUDI 90 (v/n (duomenys neskelbtini)) valdytojo civilinė atsakomybė 2012-09-16 dienÄ buvo drausta AB ,,Lietuvos draudimas“.AB ,,Lietuvos draudimas“ iÅ¡ esmės niekada neginčijo ir neginčija ieÅ¡kovų teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau, mano, kad praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimo sumos neatitinka jų patirtos neturtinės žalos dydžio ir susiformavusios teismų praktikos.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ ginčo eismo įvykyje ieÅ¡kovų patirta neturtinė žala neturėtų virÅ¡yti po 2.000,00 Lt kiekvienam.Kadangi Å¡is teismo procesas buvo pradėtas ieÅ¡kovams akivaizdžiai neiÅ¡naudojus neteisminio ginčo sprendimo galimybių, dėl to, mano, jog bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ nebÅ«tų pagrįstas ir teisingas, todėl prašė jų nepriteisti.Atskirai nurodė, kad atsižvelgiant į faktines ginčo įvykio aplinkybes (kaltininkas pasiÅ¡alino iÅ¡ autoįvykio vietos) ir remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 str. 1 d.

4) p. visos AB ,,Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos bus iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakingo asmens.Atsakovas nepateikė teismui į bylÄ jokių įrodymų patvirtinančių jo atsikirtimus į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus motyvus ir prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, tai yra priteisti kiekvienam iÅ¡ jų tik po 2 tÅ«kst. Lt.Trečiasis asmuo (buvęs atsakovas) Å . P. atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu.Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 16d.

Å . P. eismo įvykio metu nežymiai sutrikdė ieÅ¡kovų K. G. ir R. P. sveikatÄ .Å . P. valdomam automobiliui galiojo UAB „Lietuvos draudimas“ sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Apdrausdamas automobilį draudėjas visas teises ir pareigas, esant draudiminiam įvykiui perleido AB „Lietuvos draudimas“, todėl pirmumo teisę apmokėti žalÄ turi draudimo kompanija, o ne Å . P.. Dėl minėto Å¡ioje byloje Å . P. turėtų bÅ«ti tik trečiasis asmuo, o atsakovas tik AB „Lietuvos draudimas“.IeÅ¡kovų K.

G. ir R. P. praÅ¡oma priteisti neturtinė žala neatitinka žalų priteisimo teismo suformuluotai praktikai ir po 5 tÅ«kst. litų praÅ¡oma priteisti žala yra per didelė.Ä®statymuose yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad žala turi bÅ«ti atlyginta visiÅ¡kai, o Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 41 straipsnis kalba apie teisingÄ atlyginimÄ .Nurodė, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus.

Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies nuostata).Teigė, jog bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Å ioje teisės normoje nepateikta iÅ¡samaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡o, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti kriterijų visumÄ , tai yra ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

IeÅ¡kinyje nurodyta priteistina suma po 5 tÅ«kst. litų kiekvienam ieÅ¡kovui nėra tai padaryta.Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas. Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ .

Kartu, vienintelis Å¡ios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti jÄ pinigais, kuri toli gražu nereiÅ¡kia, kad tai yra asmens iÅ¡gyvenimų, skausmo ir kitų nepatogumų kaina. Nustatant neturtinės žalos dydį, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (LR CK 1.2, 1.5 str., CPK 3 str.) turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 26 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieÅ¡taringumo) svarbÄ ir nurodė, kad teismai priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi sukurtų precedentų tų kategorijų bylose.

IeÅ¡kinyje dėl po 5 tÅ«kst. litų neturtinės žalos ieÅ¡kovams priteisimo, tuo nesivadovauta.Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes po 5 tÅ«kst. litų neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovams yra per didelė ir neatitinka suformuotai Aukščiausiojo teismo praktikai.Be to, ieÅ¡kinyje nepateikta jokių įrodymų apie turtinę atsakovo padėtį, o atsakovo atlyginimas yra nedidelis, todėl jis nesugebės mokėti tokios neturtinės žalos ir tai daro sprendimÄ nerealiu ir neįgyvendinamu.

Be to, ieÅ¡kinyje nėra pateikta atsakovo Å . P. kaltės ir reikia pažymėti, kad administracinė byla civilinės atsakomybės klausimo nesprendė, o civilinės atsakomybės buvimÄ turi įrodinėti ieÅ¡kovai.Remdamasis tuo, kas pasakyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 110,111,113,114 straipsniais atsakovas teismui, trečiasis asmuo pareiÅ¡kė:1. Su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinku.2. Prašė iÅ¡reikalauti administracinę bylÄ Nr. A26-572-616/2013 iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo.Trečiasis asmuo atsiliepime nurodytas aplinkybes grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas taip pat pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus motyvus ir papildomai nurodė, kad pritaria ieÅ¡kovo atstovo nuomonei dėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio tenkinimo iÅ¡ dalies priteisiant nurodytas sumas. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir priimamo sprendimo motyvai.

Ginčo dėl atsakovo kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp jo veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo nėra. Å alys nesutaria tik dėl padarytosios neturtinės žalos dydžio.Trečiojo asmens Å . P. kaltė dėl neatsargumo sužalojus ieÅ¡kovus įrodyta įsiteisėjusiu Å iaulių apylinkės teismo 2013-03-14 nutarimu, kuriuo Å¡is asmuo buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir 130 str. 1d., bei nubaustas 3 500 Lt pinigine baudÄ su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams (11-14 b.l.).

Trečiasis asmuo nubaustas dėl to, kad 2012-09-16, apie 1 val. 23 min. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas dideliu greičiu iš automobilių stovėjimo aikštelės į gatvę, vairuodamas automobilį „AUDI 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir, nuvažiavęs nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio bei kliudė ten ėjusius pėsčiuosius K. G. ir R. P.. Eismo įvykio metu buvo sužaloti abu pėstieji, jiems nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Vairuotojas Å . P., iÅ¡jungęs automobilio žibintus, dideliu greičiu iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, tuo pažeisdamas KET 9, 133, 231.4 punktų reikalavimus. Dėl žalos atlyginto dydžio.Neturtinės žalos samprata pateikta LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal LR civilinio kodekso 6.250 straipsnį ir 6.263 straipsnio 2 dalį pareiga atlyginti neturtinę žalÄ atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais.

Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala padaryta administraciniu pažeidimu ir civiliniu deliktu, todėl LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakingam asmeniui, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalÄ nukentėjusiems. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai yra skaudÅ«s iÅ¡gyvenimai, su tuo susijęs sveikatos pablogėjimas, bendras žmogaus psichologinės bÅ«klės, gyvenimo kokybės pablogėjimas, kurio įvertinti pinigais ir visiÅ¡kai kompensuoti, remiantis LR civilinio kodekso CK 6. 251 straipsnyje įtvirtintu visiÅ¡ku žalos atlyginio principu objektyviai neįmanoma, nes neįmanomÄ tokio asmens gražinti į ankstesnę padėtį.

Piniginės kompensacijos esmė kaip įmanoma labiau kompensuoti asmens dvasinius praradimus, sudaryti sÄ lygas pasijusti geriau, iÅ¡tverti.Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų medicinos įstaigų dokumentų (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadų, 20-23 b.1.), ieÅ¡kovai, bÅ«dami nežymiai sužaloti, turėjo iÅ¡tverti fizinį skausmÄ , Å¡okÄ dėl sužalojimų gijimo metu, vėliau nepasitikėjimo savimi, nusivylimo jausmÄ dėl kaltininko pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, iÅ¡kentėti visÄ eilę medicininių tyrimų, taip pat iÅ¡gyveno nerimÄ ir dėl sužalojimų pasekmių.

IeÅ¡kovė dėl stacionarinio gydymo neurochirurgijos skyriuje jautė pakitusį bendravimo su aplinkiniais pobÅ«dį, dėl galvos smegenų sukrėtimo bijojo atminties susilpnėjimo, gebėjimo įsisavinti žinias. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia, ne tik į ieÅ¡kovų skirtingas patirtų traumų pasekmes ir jų gydymo bÅ«dus, bet ir į valstybės, bei jų patirtas papildomas gydymo iÅ¡laidas, o taip pat ir į tolimesnį nerimÄ dėl savo sveikatos bÅ«klės, bei nepatogumus dėl nesaugumo jausmo po patirtų traumų.IeÅ¡kovai yra artimi draugai, pastoviai palaikantys tarpusavio ryÅ¡ius, be to juos sieja itin artimi emociniai dvasiniai saitai.

Akivaizdu, kad dėl įvykio, ieÅ¡kovas papildomai patyrė emocinį stresÄ , baimę dėl draugės K. G. gyvybės, nes ji kurį laikÄ buvo gydoma gydymo įstaigoje, kur jis jÄ lankė, iÅ¡gyvenimus dėl atliktų jai tyrimų ir panaÅ¡iai.Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusius asmenis į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Vienintelis tinkamas Å¡ios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti jÄ pinigais. Tačiau teismo įvardinta piniginė žalos atlyginimo suma nereiÅ¡kia, kad tai yra asmens iÅ¡gyvenimų, skausmo, kančios kaina. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materialinė (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tokios moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materialinė kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama turinio, ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Ä®statymas nustato tik pagrindinius kriterijus, į kuriuos bÅ«tina atsižvelgti. Žala turi bÅ«ti atlyginama teisingai, nustatant protingÄ jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusiojo asmens interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimas gali apriboti žalÄ padariusio asmens ekonomines galimybes, bet negali tapti nepakeliama naÅ¡ta jam.Nustatydamas priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimÄ teismas atsižvelgia į atsakingo asmens kaltės pobÅ«dį, jo turtinę ir Å¡eiminę padėtį. IÅ¡ administracinės bylos medžiagos matyti, kad jo kaltė pasireiÅ¡kė dideliu neatsargumu.

IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų ir juose nurodytų faktų matyti, kad Å . P. yra jaunas, jo darbo užmokestis UAB ,,Aidma“ yra apie 1 377,39 Lt (neatskaičius mokesčių) per mėnesį, nevedęs, iÅ¡laikytinių neturi.Ä®vertinęs visus aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus teismas mano, kad teisinga kompensacija ieÅ¡kovams yra skirtingo dydžio neturtinės žalos atlyginimas, tai yra ieÅ¡kovei 4 000 Lt, o ieÅ¡kovui 3 000 Lt. Teismas mano, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti suma nėra per didelė, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus jų ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant jiems bendrai 7 000 Lt sumÄ .Dėl žalÄ atlyginti privalančio subjekto ir taikytinos teisės normos.Nors Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su atsakovu sudarė atsakingo asmens Å .

P. tėvas V. P., kuri buvo sudaryta 2007 m. liepos 5 d, tačiau pagal Å¡iÄ sutartį draudikas AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo įvykus draudiminiam įvykiui atlyginti padarytÄ Å¾alÄ asmeniui ir/ar jo turtui. Tai, kad eismo įvykio metu apdraustÄ transporto priemonę vairavo ne jÄ apdraudęs asmuo, o jo sÅ«nus, nepaneigia nei atsakovo, nei trečiojo asmens prievolės ieÅ¡kovams. Be to draudimo sutartyje nėra draudėjui draudimo perduoti jam priklausančiÄ transporto priemonė kitam asmeniui.

Tokiu atveju pagal teismų praktikÄ atsakingu laikytinas transporto priemonę vairavęs asmuo (LAT civ. byla Nr. 3K-7-233/2000). Eismo įvykis sutartyje apibrėžtas kaip draudiminis, įvyko 2012-09-16. Draudiminio įvykio metu galiojo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostata, apribojanti neturtinės žalos dydį 5 000 eurų suma. Draudikas 5 000 eurų sumos neturtinės žalos atlyginimui ieÅ¡kovams nėra iÅ¡mokėjęs ir nesutiko iki teismo posėdžio pradžios įvykdyti bent iÅ¡ dalies prisiimtÄ prievolę.

Be to atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovų reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra gana didelis. Su tokia atsakovo pozicija teismas nesutinka. LAT ir LApT yra suformavę teismų praktikÄ , Å¡iais klausimais ir nustatę, kad tokiais atvejais, neturtinės žalos ribos apibrėžtos 5 000 eurų suma ne visada turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Draudiko atstovas atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio pateikė tik savo samprotavimus, kurie nėra pagrįsti jokiais teisiniais argumentais.

Todėl svarbu pažymėti, kad minėto Privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostata įpareigoja teismo tik virÅ¡ijant atlygintinos neturtinės žalos 5 000 eurų dydį, atsakingu dėl to laikyti ir kaltininkÄ , bei priteisiant iÅ¡ jo tÄ Å¾alos dydžio sumÄ , kuri virÅ¡ija 5 000 eurų. Privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio norma iki 5 000 eurų apribojusi atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra skirta tik draudikui, o ne trečiajam asmeniui. Tokiu atveju pripažinta, kad įstatyme numatytas neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribojimas yra nustatytas įstatymu, o tuo pačiu nepaneigia ir iÅ¡ sutarties kylančios draudėjo ar kito atsakingo asmens atsakomybės. Kaip jau teismas yra nurodęs, iÅ¡ pradžių prievolę ieÅ¡kovams turi įvykdyti draudikas, kuris tik po to galės pasinaudoti regreso teise į draudėjÄ ar kitÄ atsakingÄ asmenį.

Pastebėtina, kad įstatymo leidėjas yra įpareigojęs draudikÄ , neatsižvelgiant į jo ir kliento sutarties nuostatas, esant draudiminiam įvykiui, atlyginti nukentėjusiam asmeniui ne mažiau kaip 21 764 Lt neturtinę žalÄ . Atsižvelgiant į Å¡iuos teisinius argumentus darytina iÅ¡vada, jog ginčo atveju draudiko atsakomybę ieÅ¡kovams lemia ne jo ir kliento sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, o įstatyminė prievolė nukentėjusiems, tai yra ieÅ¡kovams. Draudikas, Å¡iuo atveju veikdamas kaip profesionalas privalėjo, kooperuodamasis su kita Å¡alimi paaiÅ¡kinti draudėjui visus su draudimo sutartimi susijusius klausimus ir pasirÅ«pinti greitu ginčo iÅ¡sprendimu tarp Å¡alių, atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas ir draudimo sutarties Å¡alių santykius.

Atsižvelgiant į neturtinės žalos specifikÄ , draudiko veiklos profesionalų pobÅ«dį, draudikas privalėjo bent jau informuoti silpnesnę sutarties Å¡alį - draudėjÄ apie įstatymo nuostatų įtakÄ galiojantiems jų sutartiniams santykiams. Tačiau byloje duomenų apie kokius nors draudiko veiksmus siekiant greito ginčo iÅ¡sprendimo nėra. Tuo pačiu atmestini ir atsakovo bei trečiojo asmens motyvai, kad ieÅ¡kovai pirmiausia, dėl neturtinės žalos atlyginimo privalėjo kreiptis į draudikÄ , o tik po to į teismÄ .

Nors įstatymas suteikia nukentėjusiajam teisę pareikÅ¡ti draudikui pretenzijÄ dėl jam padarytos žalos atlyginimo (minėto įstatymo 13 str.), tačiau Å¡i įstatymo nuostata nėra imperatyvi. Todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovai turėjo teisę kreiptis į teismÄ tiesiogiai. Be to trečiojo asmens elgesys iki jo pripažinimo kaltu administracinėje byloje ir po to, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog tokie jo veiksmai buvo tiesioginė prielaida ieÅ¡kovams kreiptis į teismÄ , o ne į draudikÄ .

Atskirai pastebėtina, kad pagal draudiko ir draudėjo sudarytÄ draudimo sutartį, be raÅ¡tiÅ¡ko draudiko sutikimo nei draudėjas, nei kitas pagal sutartį asmuo neturi teisės pripažinti ar tenkinti reikalavimų atlyginti auto įvykio metu padarytai žalai atlyginti (sutarties 2.3p.). Todėl neturtinė žala, teismui nustačius jos dydį ir atsižvelgiant į įstatymo nuostatas iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ draudiko, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Nors atsakovas ir trečiasis asmuo teigė, kad jie atleistini nuo ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, tačiau tokie argumentai nėra teisiÅ¡kai pagrįsti.

Pirmiausia, atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį yra pripažinęs, kad visos patirtos su ginču ir bylinėjimusi susijusios iÅ¡laidos, bus iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ trečiojo asmens, kaip atsakingo už ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ . Antra, teismas jau yra nurodęs, kad ieÅ¡kovai turėjo teisinį pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, o tuo pačiu ir naudotis jiems reikalinga advokato pagalba. Trečia, teismas priimdamas sprendimÄ byloje negali sukurti tokios situacijos, kuomet ieÅ¡kovai pakartotinai turėtų teisę kreiptis į teismÄ dėl turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Todėl remiantis aukščiau nurodytu tenkinamas ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų jiems priteisimo. Å ios iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, o tuo pačiu ir nemažinamomis. Tuo pačiu iÅ¡ atsakovo priteisiamas valstybei ir žyminis mokestis atsižvelgiant į patenkintÄ ieÅ¡kinio sumÄ , kadangi ieÅ¡kovai kreipdamiesi į teismÄ nuo jo sumokėjimo buvo atleisti (CPK 83 str. 1 d. 3 p.).   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.1.

Priteisti ieškovei K. G. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui ir 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso: 4 700 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus litų).

2. Priteisti ieškovui R. P. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui ir 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso: 3 700 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus litų).

3. Likusioje dalyje ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovui atmesti.4. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, 210,00 Lt (du Å¡imtus deÅ¡imt litų) žyminio mokesčio. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas per 30 dienų Å iaulių apygardos teismui, per šį apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                        Jonas Stubrys            Â