b2f38ed2-a895-49dd-82be-b147dfa76cbb · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-237-966/2019 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00017-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Dambrauskienės, ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. S. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 28 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. (Komisijos nutarime ir teismo nutartyje nurodyta neteisinga nuosprendžio data – 2015 m. rugpjūčio 22 d.) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto apylinės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtÄ 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 25 d.

2. Komisijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Nutarime padaryta iÅ¡vada, kad nuteistojo žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažangÄ jÄ mažinant, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme elgesys, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ tvirtinti atsisakė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nors nuteistasis ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis A. S. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, kaip prieÅ¡taraujančiÄ teisės aktams ir patvirtinti Komisijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra žema, rizikos balas nuo 43 balų sumažėjo iki 30 balų. Motyvuotai dirba už pataisos įstaigos ribų, nes yra suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos ar palydos. Laisvėje turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais.

Kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neiÅ¡sako, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. MÄ stymas kinta tik teigiama linkme, tai patvirtina ir žema nusikalstamo elgesio rizika. Elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas. Visas Å¡ias aplinkybes Komisija nurodė nutarime ir jų pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra taikymas yra galimas. 4.2.

Skunde teigiama, kad teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ , nemotyvavo, kodėl nutarimas nėra pakankamai pagrįstas, nenurodė Komisijos padarytų esminių proceso pažeidimų. Teismas klaidingai interpretuodamas įvertino nuteistojo asmenybės charakteristikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu ir darydamas klaidingas iÅ¡vadas priėmė nepagrįstÄ nutartį netvirtinti Komisijos nutarimo. Teismas Komisijos nutarime pateiktÄ informacijÄ interpretavo savaip, neatsižvelgdamas į kompetentingų specialistų pateiktÄ nuomonę ir iÅ¡vadas.

BVK nėra numatyta, kad sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, paskirtų įpareigojimų nevykdymo faktÄ ir dėl to panaikintÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ , prisipažinimÄ ar neprisipažinimÄ dėl įvykdytų nusikaltimų. Tačiau Å¡ias aplinkybes apylinkės teismas laikė labai svarbiomis. 4.3. Nuteistasis pabrėžia, kad lygtinis paleidimas nereiÅ¡kia visiÅ¡ko atleidimo nuo bausmės. Skiriami apribojimai ir įpareigojimai, kurie padeda pasiekti bausmės tikslus.

Å iuo atveju teismas nesivadovavo ne tik BVK, bet ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi. Teismas savo perteklinėmis įžvalgomis padarė neįmanomÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymÄ , neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo Komisijos pateiktÄ medžiagÄ , neteisingai įvertino su lygtinio paleidimo taikymu susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje yra aiÅ¡ki pozicija, kad aplinkybės, susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu, jų pobÅ«džiu, praeityje padarytais nusikaltimais negali bÅ«ti pripažįstamos pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. 4.4.

Skunde nesutinkama ir su nutartyje pateiktu paskirtos nuobaudos vertinimu. Pažymima, kad nuobauda yra negaliojanti. Teismas nepagrįstai Å¡iÄ aplinkybę laikė sudarančia pagrindÄ abejoti pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms ir neturi jokio teisinio pagrindo. Teismas nurodė, kad nuteistasis nusikalstamo elgesio rizikÄ gali mažinti. Tačiau Å¡iuo atveju rizika yra žema, nustatyta pažanga jÄ mažinant, o pagal BVK 157 straipsnį žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant sudaro pagrindÄ taikyti lygtinį paleidimÄ .

Ä®statyme nėra nurodyta, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti reikÅ¡minga. Tai yra teismo perteklinis reikalavimas, kuris neturi teisinio pagrindo. 4.5. Nuteistasis nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad jis nedėjo reikiamų pastangų mokytis. Padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas neįsigilino į pataisos įstaigos vidaus taisykles. 3-ame sektoriuje bausmę atlieka tik dirbantys nuteistieji. Darbo diena trunka 10 valandų ir nuteistieji fiziÅ¡kai nebegali mokytis. Darbas vykdomas pamainomis ir pataisos įstaigos administracija, darbdaviui praÅ¡ant, nerekomenduoja mokytis.

Nesuprantamas ir teismo vertinimas dėl laisvėje gautų pajamų, nusikaltimų darymo siekiant finansinės naudos, civilinio ieÅ¡kinio neatlyginimo. Teismas vienu atveju priekaiÅ¡tauja, kad nuteistasis nesimoko, o po to akcentuoja, kad atlyginta nedidelė dalis civilinio ieÅ¡kinio. Nuteistasis pažymi, kad gaunamas atlygis už darbÄ pataisos namuose yra nedidelis, todėl atlyginti ženkliÄ dalį civilinio ieÅ¡kinio nėra galimybės. BÅ«damas paleistas lygtinai galėtų užsidirbti ir ieÅ¡kinį atlyginti greičiau.

5. Nuteistojo A. S. skundas netenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs pateiktÄ medžiagÄ , nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta iÅ¡vada dėl galimybės jau Å¡iuo metu A. S. taikyti lygtinį paleidimÄ yra pagrįsta, Å¡ios iÅ¡vados teisingumo nuteistojo skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia. Pažymima, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, įstatymo nustatytos bausmės dalies atlikimas ir žema nusikalstamo elgesio rizika nėra vieninteliai kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistieji, siekiantys bÅ«ti paleisti lygtinai.

Atsižvelgiant į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.).

8. Skunde teigiama, kad teismas be įstatyminio pagrindo iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę teikė padaryto nusikaltimo pobÅ«džiui bei bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui, tačiau Å¡ie teiginiai nėra pagrįsti. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Taigi, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, kaip į nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , BVK 157 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatų nepažeidė.

9. Nuteistajam, nors ir nuteistam už sunkų nusikaltimÄ , nuosprendžiu buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės atidėjimo metu jis buvo įpareigotas atlyginti jo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , tačiau jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, jokių pastangų žalai atlyginti nedėjo ir žalos nei kiek neatlygino, be to, darė ir kitus teisės pažeidimus. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, manymas kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kad jis nebėra pavojingas visuomenei, turi bÅ«ti neabejotinas.

10. Ä®vertinus pateiktoje medžiagoje esančius duomenis, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijai abejonių dėl tam tikrų teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių nekyla, kadangi nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, dengia civilinį ieÅ¡kinį ir palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau neabejotinų duomenų, rodančių, kad nuteistasis daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , kad jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir tolesnis jo pataisos procesas gali bÅ«ti tęsiamas laisvėje pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, byloje nėra.

Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau, nepaisant Å¡ių aplinkybių, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje jam yra nustatytas kriminogeninis veiksnys – lėšų tvarkymas ir pajamos, ir tai rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys nėra efektyviai koreguojamos. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta, yra žema – 30 balų, tačiau jÄ sudaro ne tik statiniai (13 balų), bet ir dinaminiai veiksniai (17 balų), t. y.

Å¡ių veiksnių sumažėjimas priklauso tik nuo nuteistojo elgesio, kuris prieÅ¡ingai, nei nurodyta nuteistojo skunde, bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus rodo, kad A. S. per pakankamai trumpÄ bausmės atlikimo laikÄ yra ne tik du kartus skatintas, bet ir du kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, ir nors vienÄ kartÄ buvo apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau jis vėl padarė pažeidimÄ ir buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių ir reikalavimų nesilaikymo faktas, įvertinus ir aplinkybes, kad jis jau yra nepateisinęs teismo pasitikėjimo, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pasiruoÅ¡imu laikytis su lygtinio paleidimo taikymu susijusių įpareigojimų ir draudimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju nuteistasis, nepriekaiÅ¡tingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, keisdamas mÄ stymÄ , kriminogeninių veiksnių įtakÄ jo galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui gali ženkliai sumažinti.

11. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas klaidingai interpretuodamas įvertino nuteistojo asmenybės charakteristikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, neatsižvelgdamas į kompetentingų specialistų pateiktÄ nuomonę ir iÅ¡vadas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria Å¡iems skundo argumentams. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo charakteristikÄ , visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgė į bÅ«tent kompetentingų Pataisos namų specialistų socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytus jį charakterizuojančius duomenis, kad jis kaltę vis dar pripažįsta tik iÅ¡ dalies, linkęs pateisinti save, ne visuomet pasirenka tinkamas problemų sprendimo bÅ«dus, stengiasi apgalvoti savo elgesio neigiamas pasekmes, tačiau jam tai ne visuomet pavyksta.

Teismas, įvertinęs ir Å¡iuos duomenis, pagrįstai sprendė, kad nuteistojo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Nuteistasis pažymi, kad pataisos namuose jis dirbo, gaunamas atlygis už darbÄ pataisos namuose yra nedidelis, todėl atlyginti ženkliÄ dalį civilinio ieÅ¡kinio nėra galimybės, tačiau bÅ«damas paleistas lygtinai galėtų užsidirbti ir ieÅ¡kinį atlyginti greičiau, tačiau nustatytos aplinkybės, kad jis kaltę vis dar pripažįsta tik iÅ¡ dalies, linkęs pateisinti save, leidžia Å¡iuos skundo argumentus vertinti, kaip deklaratyvius.

12. Skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad remiantis BVK 164 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu pataisos namuose sprendimÄ dėl nuteistųjų praÅ¡ymų lygtinai paleisti priimta Komisijos. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnyje numatyta, kad galutinį sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo priima apylinkės teismas, kuris, įvertinęs, ar Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Taigi, bÅ«tent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo. Å iuo atveju apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos priimtÄ nutarimÄ ir nurodydamas tokio sprendimo motyvus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tai, kad nuteistasis nesutinka su nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis ir aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , vertina kitaip, negu teismas, nėra pagrindas skundžiamÄ nutartį naikinti.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad nuteistasis A. S. neatitinka vienos iÅ¡ BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama manymui, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pripažinti, kad apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrino netinkamai, pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo A. S. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. S. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. vasario 28 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Edita Dambrauskienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Jurga Vasiliauskienė