b2f307cc-4625-4f69-bca7-e5dea3df9e7e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                     Administracinė byla Nr. I-6422-189/2016                                                                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-01043-16-0                                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 30 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,             dalyvaujant pareiškėjui R.

J.,             pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Romui JonuÅ¡kai,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) priteisti 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .             PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų jis patyrė jam kalint LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu nuo 2012-03-13 iki 2015-02-18.

Nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų. Kamerose taip pat nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo Å¡alta, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, stigo privatumo, tualetas buvo atviras. Karantino kamerose nebuvo stalo, kėdžių, maistas buvo dedamas Å¡alia sanitarinio mazgo. Žiema kamerose Å¡alta, drėgna, vasara karÅ¡ta. Kamerose veisiasi graužikai, pelėsis. Pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 val. per dienÄ , dažnai nebÅ«davo sudaromos sÄ lygos pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis.

Taip pat buvo kilnojamas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ . Nurodė, kad, kol buvo suimtas, negavo tinkamos medicininės pagalbos, o jei ji ir bÅ«davo suteikta, tai tyrimų ir vėliau vaistų tekdavo ilgai laukti.              Pabrėžė, jog kalinamas netinkamomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sutriko sveikata.             Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 6–14) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Pateikdamas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjo patalpinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas dalyje gyvenamųjų kamerų galėjo bÅ«ti neužtikrintas.

Dėl pareiÅ¡kėjo kitų prieÅ¡taravimų nurodė, kad įstaigos administracija nuolat iÅ¡ nuteistųjų reikalauja kamerose palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ , tam yra iÅ¡duodamos valymo priemonės. Remontas kamerose atliekamas pagal turimus resursus ir finansus. Kameros pagal galimybes ir atsižvelgiant į kamerų plotÄ yra aprÅ«pinamos bÅ«tiniausiais baldais ir kitomis priemonėmis. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vėdinimas kamerose vyksta per langus, o tai, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimams.

Medicininės paslaugos užtikrinamos įstatymų nustatyta tvarka.             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų. Dėl dalies reikalavimų prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.             Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 79 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.              Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012-03-13 iki 2015-02-17.             IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ , kada ji buvo pažeista, tačiau Å¡is momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016).

             Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jos nurodomus nepatogumus, apie tai, jog jam neužtikrinama teisė į minimalų kameros plotÄ vienam asmeniui ir jis yra kalinamas galimai teisės aktų nuostatoms neatitinkančiomis sÄ lygomis, varžomos kitos jo teisės, ir dėl to patiriama neturtinė žala. Taigi pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtÄ neturtinę žalÄ turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

Tokios pozicijos teismų praktikoje laikomasi ir kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-343/2013; 2013-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013 ir kt.). Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015).

Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka bÅ«tent pareiÅ¡kėjui.             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, nepateikė įrodymų dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismo posėdžio metu atstovo iÅ¡sakyti argumentai dėl termino praleidimo, nes pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktų prieinamumas, vertintini kaip subjektyvaus pobÅ«džio.

Vien tai, kad asmens laisvė yra suvaržyta, nereiÅ¡kia, kad jam yra apribota galimybė gauti jam rÅ«pimÄ informacijÄ , tuo labiau, kad ji yra vieÅ¡a. Kaip nurodė posėdžio metu, pareiÅ¡kėjas palaikė ryšį su Å¡eimos nariais, per kuriuos iÅ¡ esmės galėjo gauti su galimais jo teisių pažeidimais susijusiÄ teisinę informacijÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad elgiantis apdairiai ir protingai, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę sužinoti, gauti informacijÄ apie jo teisių pažeidimus reglamentuojančius teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai iÅ¡sakyti Å¡iuo aspektu laikytini nepagrįstais.

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spęsti, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.              Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2016-03-15 (skundo teismui iÅ¡siuntimo data), ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2016-03-15 iki 2013-03-15 (trejų metų laikotarpis).

Ä®vertinus tai, jog ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo, nagrinėjamu atveju, galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik už minėtÄ laikotarpį, vadinasi pritaikius trejų metų senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2012-03-13 iki 2013-03-14.             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str.

Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos.

Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.              Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kameros neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų, taip pat dėl kitų nepatogumų.             Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.             Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2013-03-15 iki 2016-03-15) pareiÅ¡kėjas viso 604,5 paras buvo patalpintas pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimus.             Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas bÅ«tent perpildytose kamerose, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiÅ¡kėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y.

šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti. Tam tikrų baldų neužtikrinimas kamerose susijęs su ploto kamerose trūkumu, todėl ši aplinkybė vertintina ploto kamerose neužtikrinimo apimtyje.             Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai atitinka šį reikalavimÄ â€“ yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201). Ä® Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .             Dėl ventiliacijos trÅ«kumo pažymėtina, jog, kaip nustatyta iki 2015-11-01 galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, nustačiusios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ , 24 punkte, o nuo 2015-11-01 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atkreiptina, jog, kaip nustatyta paminėtų Higienos normų 2 ir 3 punktuose, šios higienos normos taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šių higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Neatliekant patalpų rekonstravimo, kapitalinio remonto darbų, patalpų vėdinimas per langus neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

             PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose buvo drėgna, laikėsi nuolatinis pelėsis, kamerose nebuvo užtikrintas apÅ¡vietimas, pilna tarakonų. IÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų nustatyta, kad atsakovės atstovas nors ir pateikė įrodymus apie tam tikrų kamerų bÅ«klę, tačiau apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klę, atstovas nepateikė. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015).

Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl drėgmės, pelėsio, apÅ¡vietimo, tarakonų, kitų sÄ lygų iÅ¡tyrimo. Taigi, pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad kamerų patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas, drėgmė ir pan., tačiau Å¡ių aplinkybių nedetalizavo. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas, įrodymų naÅ¡tos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas privalo pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę, todėl vien pareiÅ¡kėjo nuomone grindžiamas argumentas negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.             Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad vienos valandos pasivaikščiojimas atitinka teisės aktų reikalavimus.             Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, <...>.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Norma) 68 punktas taip pat įtvirtina, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte taip pat įtvirtinta, kad Laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam tokia galimybė buvo sudaryta, todėl sudarant galimybę pareiÅ¡kėjui vienÄ kartÄ per savaitę prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.             IÅ¡ skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl žalos, padarytos LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė galimai netinkamu sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu.

Tačiau pareiÅ¡kėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu konkrečiai nenurodė datų, kada jis bÅ«tų kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , tačiau pagalba jam nebÅ«tų suteikta. PareiÅ¡kėjas tik bendrai nurodė, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba nėra pajėgi suteikti medicininę pagalbÄ tiek ligų turinčiam asmeniui. IÅ¡ skundo matyti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu vis tik buvo organizuotas jo nuvežimas į kitÄ gydymo įstaigÄ ir tyrimai bei procedÅ«ros buvo atliekami, nors, pareiÅ¡kėjo teigimu, atsakymų ir tekdavo laukti ilgai.

Taigi iÅ¡ tokių bendro pobÅ«džio argumentų nėra aiÅ¡ku, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos neteisėti veiksmai. Argumentai dėl vaistų negavimo taip pat nėra konkretÅ«s, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada negavo vaistų, kodėl negavo, kokie vaistai turėjo bÅ«ti iÅ¡duoti, kas juos skyrė, ar kreipėsi į administracijÄ dėl vaistų neiÅ¡davimo ir pan. Kaip jau minėta, Å¡ių aplinkybių bendras apibÅ«dinimas taip pat negali bÅ«ti vien tik deklaratyvus, skundžiamos kalinimo sÄ lygos turi bÅ«ti susietos su konkrečiu įvykiu, įvykusiu skundÄ padavusiam asmeniui, todėl vien tik abstraktÅ«s pareiÅ¡kėjo argumentai negali bÅ«ti pagrindu sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos žalos dydžio.

Papildomai pažymėtina, kad tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl jam suteiktų netinkamų medicininių paslaugų, sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ar asmens, turinčio teisę verstis medicinos praktika, dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir žalos, padarytos paciento sveikatai atlyginimo, bÅ«dami civilinio teisinio pobÅ«džio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju konkrečiai nėra nurodęs, kokiÄ Å¾alÄ jam padarė LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros srityje.              IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo kalinimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iÅ¡ dalies yra pagrįstas. PareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu bÅ«tų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios galimai neatitiko tam tikrų higienos (ploto) reikalavimų, kas, be kita ko, galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis (atsakovės atstovas Å¡ių aplinkybių nepaneigė).             PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai (pareiÅ¡kėjas tik nurodė, kad jis turintis ligų ir jam kalėjimo sÄ lygas buvo sunkiau iÅ¡kęsti, nei kitiems asmenims), o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais (patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 5300 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.             LukiÅ¡kių TI-K taip pat prašė priteisti 10,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas.LukiÅ¡kių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso – 168 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur.

LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 168 x 0,06, t. y. 10,08 Eur.Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2016-04-06 nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 str. 3 d. Kaip Å¡iuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas.              Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti R. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 5300 Eur (penkis tÅ«kstančius tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                                               Bronius JanuÅ¡ka