b2f09b94-d1a4-445b-aae0-ce9655f236cb · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamosios bylos Nr. 1-997-1150/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04947-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.4.; 2.3.6.4.5.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS Lietuvos Respublikos vardu 2022 m. spalio 19 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė, sekretoriaujant Daliai Gipaitei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei, kaltinamajam V. B. (V. B.), jo atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei, nukentėjusiajai Ge.

B., liudytojai G. B., vertėjaujant Kristinai Matulevič, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį – 30 parų areÅ¡to bausme, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas Å¡eimos nariui).

Teismas n u s t a t ė :

1. V. B. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – motinai Ge. B., o bÅ«tent: 2022 m. vasario 11 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu savo artimam giminaičiui – motinai Ge. B. – į kairę veido pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajai Ge. B. fizinį skausmÄ .

2. Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus, tačiau vėliau savo kaltę iÅ¡ dalies pripažino – pripažino, kad konfliktuodamas su sese, galėjo suduoti mamai. Parodė, kad įvykio dienÄ buvo jo gimtadienis, todėl nusprendė iÅ¡gerti. Namo grįžo neblaivas, norėjo pažiÅ«rėti televizorių. Anot kaltinamojo, motina jo visada klausinėja kaltinamojo, kur jis bÅ«na, kÄ veikia. Kaltinamajam nepatinka toks motinos elgesys.

Kaltinamasis jai tÄ syk atsakė, koks jai skirtumas, kur jis buvo, dirbo. Kaltinamasis susipyko su sese, nes ji nuolat viskÄ fotografuoja. Atėjusi mama norėjo iÅ¡skirti kaltinamÄ jį ir sesę, todėl galimai kliuvo ir jai. Kaltinamajam yra iÅ¡raÅ¡yti raminamieji vaistai, tačiau, anot kaltinamojo, jeigu jis nuolat juos gertų, tai iÅ¡protėtų ir nuolat miegotų. Jis žino, kad negalima tablečių maiÅ¡yti su alkoholiu. Kaltinamasis nemano, kad jam reikia gydytis nuo alkoholizmo, jis gali alkoholio nevartoti savo noru.

3. Nukentėjusioji Ge. B. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Esant šiai aplinkybei bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti nukentėjusios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su dukra G. B. ir sūnumi V. B.. 2022 m. vasario 11 d. apie 16 val. grįžo girtas sūnus ir paprašė iškepti kiaušinių.

Atsakius, kad kiauÅ¡inių neturi, nes į parduotuves nevaikÅ¡to, sÅ«nus buvo nepatenkintas. Kai kaltinamasis geria, jis bÅ«na labai agresyvus, nuolat rėkauja ir ji jo bijo, kadangi dėl sÅ«naus elgesio ne kartÄ buvo kviečiama policija. Kaltinamajam valgant, nukentėjusioji paskambino telefonu dukrai ir paprašė, kad ji greičiau grįžtų namo, nes kaltinamasis pradėjo triukÅ¡mauti. Neužilgo grįžus dukrai, sÅ«nus priėjęs prie nukentėjusiosios, nieko nesakęs ir be jokios priežasties sudavė vienÄ kartÄ kumščiu jai į veidÄ .

ViskÄ matė dukra. Nuo smÅ«gio nukentėjusioji neiÅ¡silaikė ir parkrito ant kambaryje buvusios sofos. Tai pamačiusi, dukra iÅ¡ karto paskambino į policijÄ ir pradėjo rėkti ant brolio. Tuo metu kaltinamasis stvėrė dukrai už galvos. Kaltinamasis buvo agresyvus ir supratęs, kad sesuo iÅ¡kvietė policijÄ , bandė pabėgti iÅ¡ namų. Tuo metu sesuo jam iÅ¡eiti neleido, laikydama už rÅ«bų. Tada sÅ«nus pamatęs nukentėjusiÄ jÄ koridoriuje, pagriebė ten stovėjusį guminį batÄ ir metė jį į nukentėjusiÄ jÄ .

Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, sukilo kraujo spaudimas, buvo visa raudona. KitÄ dienÄ veidas buvo patinęs ir buvo mėlynė po kaire akimi. Dėl suduoto smÅ«gio į veidÄ nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ . Ä® medikus ji nesikreipė, kadangi dėl senatvės sunkiai vaikÅ¡to ir dėl to niekur neiÅ¡eina. SÅ«nus yra agresyvus, nuolat kabinėjasi. Jis niekur nedirba, girtauja ir ne pirmÄ kartÄ smurtauja prieÅ¡ jÄ . Ji tikrai bijo savo sÅ«naus (1 t., b. l. 61–64). Perskaičius nukentėjusiosios parodymus, nukentėjusioji patvirtino, kad parodymai teisingi.

4. Liudytoja G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sesuo. 2022 m. vasario 11 d., jai važiuojant namo, paskambino mama, klausė, ar greitai liudytoja bus namie. Nukentėjusioji liudytojai pasakė, kad kaltinamasis girtas ir kad ji jo bijo. Liudytoja bėgte lėkė namo, bÅ«dama lauke jau girdėjo triukÅ¡mÄ . Liudytoja, užsėjusi į vidų, paklausė, kas atsitiko, o kaltinamasis kažkÄ paburbėjęs atsistojo ir kumščiu trenkė mamai į kairę veido pusę. Liudytoja tada iÅ¡kvietė policijÄ .

Kaltinamasis nenorėjo laukti policijos, todėl nubėgo į koridorių. Bėgdamas jis patraukė liudytoja už kepurės ir jÄ suplėšė. Liudytoja, bandydama sulaikyti kaltinamÄ jį, pradėjo verkti, iÅ¡siėmė plokÅ¡telę ir pasakė, kad kaltinamasis iÅ¡mušė dantis. Kaltinamasis iÅ¡sigando, tuo metu mama išėjo pažiÅ«rėti, kas vyksta, o kaltinamasis į mamÄ metė guminį batÄ . Atvažiavus policijai, ji paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Medikai liepė liudytojai sėdėti prie mamos, kadangi jai buvo sukilęs spaudimas.

Policija iÅ¡vežė brolį. SekančiÄ dienÄ ant mamos veido matė patinimÄ bei mėlynÄ akį. Mama liudytojai sakė, kad jai dėl kaltinamojo smÅ«gio skaudėjo. Brolis dažnai smurtauja, yra agresyvus, rėkia ir retai kada bÅ«na blaivas.

5. Nors kaltinamasis V. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iÅ¡ dalies, jo kaltė, padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. 5.1. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad 2022 m. vasario 11 d. apie 17.50 val., bÅ«damas truputį iÅ¡gėręs, grįžo namo. Jam užėjus į koridorių, jo sesė G.

B. pradėjo ant jo rėkti, keikė necenzÅ«riniais žodžiais ir paėmusi batÄ , trenkė jam į tarpukojį. Tuomet jis iÅ¡ skausmo atėmė iÅ¡ savo sesės batÄ ir trenkė jai į krÅ«tinę, kai trenkė iÅ¡ bato, iÅ¡ kambario iÅ¡bėgo jo motina ir jos abidvi pradėjo jį muÅ¡ti į visas kÅ«no dalis. Pasibaigus konfliktui, jis nuėjo į kambarį miegoti. Kai jis miegojo, atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie jį sulaikė ir iÅ¡vežė į areÅ¡tinę. Motinos tikrai nemušė, tik trenkė iÅ¡ bato savo sesei.

Mamai galima kliuvo, kai mama bandė jį iÅ¡skirti su sese. Jų Å¡eimoje toks įvykis ne pirmÄ kartÄ , jis yra teistas už smurtÄ artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 92–94, 125–128). 5.2. Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su broliu ir mama gyvena kartu, visi veda bendrÄ Å«kį. 2022 m. vasario 11 d. apie 17.00 val., po mamos skambučio, grįžo namo, nes buvo grįžęs girtas brolis, kuris girtas bÅ«na agresyvus, muÅ¡asi. Liudytojai grįžus, jis rėkė ant mamos, o jai įėjus į kambarį, brolis kumščiu vienÄ kartÄ trenkė mamai į veidÄ ir mama parkrito ant kambaryje buvusios lovos.

Liudytoja rėkė „KÄ tu darai“ ir iÅ¡ karto puolė skambinti į policijÄ . Tai iÅ¡girdęs, brolis pradėjo rengtis ir ruoÅ¡tis iÅ¡eiti. Tada ji pagriebė brolį už kupros ir neleido jam iÅ¡eiti. Jie kartu apsistumdė. Tuo metu mama iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir atbėgo į koridorių. Pamatęs koridoriuje mamÄ , brolis pagriebė nuo grindų sunkų guminį batÄ ir tÄ batÄ metė į mamÄ . Ji pamatė, kad mamai pasidarė bloga, norėdama sulaikyti brolį, namuose iki atvyks policijai, ji jam nematant išėmė savo priekinių dantų plokÅ¡telę ir pasakė broliui, kad jis jai iÅ¡mušė priekinius dantis.

Brolis iÅ¡sigando ir sutiko laukti policijos kartu. Nuo brolio smÅ«gio mamai buvo raudona kairė veido pusė. SekančiÄ dienÄ mamai ant kairės akies matėsi mėlynė. Mamos mėlynę ant kairios akies ji nufotografavo. Brolis jau ne pirmÄ kartÄ skriaudžia mamÄ . Brolis, bÅ«damas girtas, savo elgesiu naktimis neduoda joms miegoti. Ji mano, kad brolis nuo ilgo ir pastovaus alkoholio vartojimo turi psichinių problemų, dėl kurių kenčia ji su mama (1 t., b. l. 36–39, 42–45).

6. Liudytojas I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 11 d. apie 18.08 val. IÅ¡ Vilniaus OVS buvo gautas praneÅ¡imas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja G. B., kuri paaiÅ¡kino, kad kilusio žodinio konflikto tarp jos motinos Ge. B. ir brolio V. B., brolis kumščiu motinai sudavė į galvÄ . Nukentėjusioji Ge. B. kalbėjo rusiÅ¡kai, buvo susijaudinusi, vizualiai matėsi patinimas ant kairės pusės skruosto. Ji blogai jautėsi dėl, kaip ji sakė, pakilusio kraujospÅ«džio, dėl patirto streso.

Kadangi nukentėjusioji Ge. B. buvo susijaudinusi ir vizualiai matėsi, kad jai yra bloga, buvo iÅ¡kviesti medikai. Medikai paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiosios Ge. B. nervuoti ir jaudinti negalima dėl didelio kraujospÅ«džio, dėl ko gali jÄ iÅ¡tikti infarktas ir rekomendavo jai ilsėtis. Name buvęs nukentėjusios sÅ«nus V. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, neriÅ¡liai kalbėjo, iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, svirduliavo. Jis paaiÅ¡kino, kad jo motina Ge. B. neleido jam ramiai žiÅ«rėti televizoriaus, todėl kilo žodinis konfliktas ir jo metu jis trenkė motinai, kiek kartų trenkė motinai, jis nurodyti negalėjo (1 t., b. l. 30–33).

7. Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo teismas nustatė, kad liudytoja G. B. pateikė 5 nuotraukas, kuriuose matyti nukentėjusiosios sužalojimai veido srityje (1 t., b. l. 46–49).

8. Iš apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – 5 liudytojos pateiktos fotonuotraukos. Nuotraukose matyti nukentėjusiosios veido kairė pusė. Nukentėjusios veido kairė akis patinusi, tiek po kaire akim, tiek ant kairės akies viršutinio voko matyti kraujosruva (1 t., b. l. 50–56).

9. IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės teismas nustatė, kad nukentėjusioji po įvykio jautė skausmÄ veido srityje. Ä® gydymo įstaigÄ vykti atsisakė (1 t., b. l. 74–76).

10. IÅ¡ teismo medicinos eksperto JanuÅ¡o Rybalko iÅ¡vados teismas nustatė, kad ekspertas, susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, iÅ¡ pateiktų medicinos dokumentų objektyvių sužalojimo požymių nukentėjusiajai neužfiksavo (1 t., b. l. 77). V. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo iÅ¡vados 11. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ (tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimÄ ) padarymÄ Å¡eimos nariui – mamai.

12. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

13. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014, Lietuvos aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi bÅ«ti muÅ¡amas arba prieÅ¡ jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog bÅ«tų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

14. IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ savo artimam giminaičiui – motinai Ge. B. – į kairę veido pusę, Å¡iais savo veiksmais taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ .

Å ias iÅ¡vadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumÄ Å¾emiau iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu: 14.1. Pirmiausia, pastebėtina tai, kad kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigė. Savo nuomonės nekeitė ir teisiamojo posėdžio pradžioje, be to, atsisakė duoti parodymus. Tik iÅ¡klausęs liudytojos G. B. parodymų, kaltinamasis pakeitė savo pozicijÄ ir sutiko iÅ¡ dalies paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes. Kaltinamasis pripažino, kad įvykio dienÄ buvo iÅ¡gėręs, nes Å¡ventė gimtadienį.

Grįžęs po darbo norėjo žiÅ«rėti televizorių, tačiau nukentėjusioji įkyriai klausinėjo kaltinamojo „Kur jis buvo? KÄ veikė?“. Dėl to ir prasidėjo žodinis konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo. Nors kaltinamasis tiesiogiai neigė sudavęs mamai kumščiu, tačiau pripažino, kad konflikto su sese metu, galėjo trenkti ir mamai. 14.2. Teismo vertinimu, kaltinamasis pripažino esmines jam inkriminuotas faktines aplinkybes, pripažino, kad namuose vyko konfliktas bei tai, kad mamai sudavė, tačiau iÅ¡ parodymų matyti, kad yra linkęs (su)menkinti savo atliktus smurtinio pobÅ«džio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, nurodydamas, kad mamai trenkė netyčia, konfliktuodamas su sese.

Ä®vertinus kaltinamojo parodymus duotus tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamasis linkęs meluoti teisėsaugos institucijoms. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartoja retai, o įvykio dienÄ , t. y. 2022 m. vasario 11 d., iÅ¡gėrė, kadangi buvo jo gimtadienis. Tačiau pats teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo gimtadienis yra rugsėjo mėnesį, kÄ patvirtina ir byloje esanti pažyma apie asmens duomenis. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nuslėpė, kad praeityje yra teistas dėl fizinio skausmo sukėlimo mamos atžvilgiu, nurodydamas teismui, kad yra teistas tik dėl iÅ¡laikymo vengimo.

Teismo nuomone, kaltinamasis yra nenuoširdus, nenurodo visų aplinkybių, svarbių teisios nustatymui byloje, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. 14.3. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, tačiau įvykio aplinkybes išsamiai papasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji juos patvirtino, nurodė, kad įvykio aplinkybės nurodytos teisingos. Tad teismas vadovaujasi byloje esančiu nukentėjusiosios apklausos protokolu (1 t., b. l. 61–64).

Apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis grįžęs buvo iÅ¡gėręs, kÄ teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kaltinamasis. Konfliktas tarp Å¡alių įvyko, kadangi kaltinamasis norėjo kiauÅ¡inių, tačiau Å¡ių namuose nebuvo. Kaltinamasis, nieko nesakęs, priėjo prie nukentėjusiosios ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į kairę veido pusę. Nukentėjusiajai dėl tokių kaltinamojo veiksmų sukilo spaudimas. SekančiÄ dienÄ nukentėjusiosios veido kairė pusė buvo patinusi, po kaire akim matėsi mėlynė.

Ä® medikus nukentėjusioji nesikreipė dėl sveikatos problemų – sunku vaikščioti. 14.4. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ mamÄ tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja G. B. – kaltinamojo sesuo. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis atsistojo ir priėjęs prie mamos vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į kairę veido pusę. Po ko, nukentėjusiosios veidas buvo paraudęs. SekančiÄ dienÄ apžiÅ«rėjusi mamos veidÄ , ji pamatė, kad kairė veido pusė patinusi, virÅ¡ kairės akies yra mėlynė.

Liudytojai mama sakė, kad dėl kaltinamojo suduotų smÅ«gių jai skaudėjo. 14.5. Nors teismo medicinos ekspertas įvertinęs įvykio aplinkybes, pateikė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai objektyvių sužalojimo požymių neužfiksuota, teismo nuomone, smurto panaudojimÄ nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina byloje esančios nukentėjusiosios veido fotonuotraukos. IÅ¡ fotonuotraukų, darytų po įvykio liudytojos G. B. telefonu, matyti ant nukentėjusiosios veido kairės pusės, Å¡alia akies, kraujosruva.

Be to, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuota, kad nukentėjusioji skundėsi skausmu veido srityje. Tai, kad ant nukentėjusiosios veido po įvykio buvo sužalojimai patvirtino ir policijos pareigÅ«nas liudytojas I. J.. Jis, atvykęs į įvykio vietÄ , nurodė, kad nukentėjusiosios kairės pusės skruostas buvo patinęs, nukentėjusioji buvo susijaudinusi, akivaizdžiai matėsi, kad jaučiasi blogai. Tuo tarpu kaltinamasis buvo neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas, neriÅ¡liai kalbėjo, svirduliavo.

Be to, policijos pareigÅ«nui kaltinamasis prisipažino, kad namuose kilo žodinis konfliktas, nes kaltinamajam neleido žiÅ«rėti televizoriaus, dėl ko kaltinamasis nesusilaikė ir smogė mamai. 14.6. Tiek liudytoja G. B., tiek nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis smurtauja ne pirmÄ kartÄ . Tai patvirtina byloje esantys Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog kaltinamasis praeityje teistas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ jau 2 kartus. Patikrinus duomenis, esančius teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, matyti, kad abi nusikalstamos veikos buvo įvykdytos prieÅ¡ mamÄ (nukentėjusiÄ jÄ ).

Besitęsiančius konfliktus Å¡eimoje patvirtina ir administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame matyti, kad policijos pareigÅ«nai ne kartÄ vyko į kaltinamojo namus dėl kaltinamojo keliamo triukÅ¡mo, įžeidinėjimų sesers bei mamos atžvilgiu. Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios bei liudytojos G. B. parodymais, kurie atitinka visų kitų bylos įrodymų visumÄ . 14.7. Taigi, kaltinamasis prieÅ¡ senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) mamÄ fizinį smurtÄ panaudojo ne pirmÄ kartÄ .

Kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajai, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobÅ«džio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes, juolab atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių bei sveikatos problemas. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų jautė skausmÄ , kÄ patvirtino liudytoja G. B.. Tad teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumÄ , pagal nusikaltimo padarymo vietÄ , veiksmų pobÅ«dį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektÄ vertinami kaip nusikaltimas prieÅ¡ asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ , nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ , kÄ patvirtina byloje iÅ¡tirti įrodymai. Dėl Å¡ių priežasčių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl bausmės skyrimo 15. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

16. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

17. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei Å¡io straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iÅ¡ jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iÅ¡ jų reikalavimai turi bÅ«ti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, taip pat jų visumÄ . Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, bÅ«tina vertinti ne tik kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet ir jų visumÄ .

18. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

19. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

20. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, jog naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už ankstesnę nusikalstamÄ veikÄ ) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

21. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes; taip pat į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį – teistas (praeityje dėl analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos), daug kartų baustas administracine tvarka, nuobaudų nemoka, todėl laikytina, kad nuobaudos galiojančios; duomenų, kad bÅ«tų įraÅ¡ytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrÄ , nėra.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybę (o bÅ«tent, tai, kad praeityje teistas, administracine tvarka baustas daug kartų, nuobaudų nemoka), bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti, paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę – jo trukmę nustatant artimÄ Å¡ios bausmės vidurkiui, t. y. 1 metams, kartu paskiriant įpareigojimus: bausmės vykdymo metu toliau dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Kadangi nusikalstama veika padaryta artimojo giminaičio atžvilgiu, kaltinamajam taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriÄ kaltinamasis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. vasario 11 d. 9.00 val. iki 2022 m. vasario 13 d. 13.13 val., t. y. 2 paros (1 t., b. l. 84–87, 96).

24. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės (1 t., b. l. 101–103, 104–106) – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimas periodiškai registruotis Trakų rajono policijos komisariate – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ė :

V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu toliau dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Ä®skaityti V. B. (V. B.) laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ sulaikymo laikÄ nuo 2022 m. vasario 11 d. 9.00 val. iki 2022 m. vasario 13 d. 13.13 val., t. y. 2 (dvi) paras, 2 (dvi) sulaikymo dienas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti V. B. (V. B.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose – jÄ Ä¯vykdant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. B. (V. B.) skirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis Trakų rajono policijos komisariate – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus. Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė