b2efddca-da46-45e1-a5ca-49c2cfb72649 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-594/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29242-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Urtei Piluckei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Å alčiuvienei, nuteistajam T. I., nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

I. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo T. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 48 straipsniu, nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant T. I. viso bausmės atlikimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Nukentėjusiojo F. M. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ T.

I. nukentėjusiajam priteista 300 eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Nukentėjusiajam F. M. iš T. I. priteista 600 eurų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. I. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 1 d. apie 12.00 val. pastato (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, kilus žodiniam konfliktui, kaire ranka pastÅ«mė F. M., ko pasekoje jis deÅ¡inės rankos žastu, nugara ir pakauÅ¡iu atsitrenkė į plastikines duris, tokiu bÅ«du padarė nežymų F. M. sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu deÅ¡iniame žaste.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, sprendė, kad nors T. I. kaltės nepripažino, teigė, jog tai nukentėjusysis jį puolė, spyrė jam, o jis tik gynėsi ir kaire ranka jį atstÅ«mė, po ko nukentėjusysis jam trenkė galva į nosį, tačiau Å¡ie paaiÅ¡kinimai paneigti nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, vaizdo įraÅ¡ais, specialisto iÅ¡vada, kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, kurių visuma įrodo, kad T. I. pastÅ«mė nukentėjusįjį, dėl ko Å¡is atsitrenkė į duris, dėl to nežymiai sutrikdė F. M. sveikatÄ ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas nenustatė, kad T. I. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. I. praÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. 3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ dėl įrodymų vertinimo, dėl ko teismo iÅ¡vados, turinčios esminę reikÅ¡mę nusikalstamos veikos privalomų požymių konstatavimui ir jo kaltės nustatymui, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nepagrįstos visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu bei įvertinimu.

Neteisingai nustatęs faktines aplinkybes, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Å ie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis iÅ¡ esmės grindžiamas nukentėjusiojo F. M., liudytojų J. B., M. G., E. K. parodymais, vaizdo kamerų įraÅ¡ais, specialisto iÅ¡vada ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, nors apeliantas savo kaltės nepripažino viso proceso metu ir nuosekliai teigė, kad sužalojo nukentėjusįjį gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, kurio metu, jam pasilenkus ir paėmus Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , nukentėjusysis spyrė.

BÅ«tinosios ginties ribų jis neperžengė. 3.2. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad jis veikė nesant bÅ«tinosios ginties situacijos. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis parodė, kad įvykio dienÄ vidiniame kieme, pastebėjęs prie restorano, kuriam vadovauja F. M., durų numestÄ Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , padėjo jį į restorano vidų ir nuėjo. Paėjus keletÄ Å¾ingsnių, išėjo nukentėjusysis ir demonstratyviai padėjo Å¡iukÅ¡les atgal į laukÄ , gestikuliuodamas, savo kalba kažkÄ sakė.

Apeliantas priėjęs paėmė tÄ Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä ir norėjo vėl padėti į vidų. Tuo metu nukentėjusysis spyrė, pataikė į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , o jis instinktyviai, kairės rankos žastu, atsistÅ«mė nukentėjusįjį nuo savęs. StÅ«mė, nes nežinojo kÄ nukentėjusysis ketino daryti. Po Å¡io atstÅ«mimo F. M. atsirėmė į duris ir „šoko“ ant apelianto, su galva trenkė jam į nosį. Dėl to bėgo kraujas, skaudėjo. Apelianto nuomone tai jis nukentėjo Å¡ioje byloje, nes gynėsi nuo F.

M.. Be to, apylinkės teismas netinkamai komentavo jo parodymus, nes jis nėra sakęs, kad nukentėjusysis spyrė į maiÅ¡Ä . Jis parodė, kad nukentėjusysis spyrė, tačiau pataikė į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä . IÅ¡ vaizdo medžiagos labai gerai matyti tai, jo tuo metu kai apeliantas pasilenkė ir deÅ¡ine ranka paėmė Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , nukentėjusysis spyrė. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o negalima nuspėti į kokį konkrečiai objektÄ buvo spiriama, tačiau apeliantas suvokė, kad spiria į jį, jo pilvÄ , krÅ«tinę, galbÅ«t ir į galvÄ .

Todėl, pamatęs spyrimo veiksmÄ , gindamasis ir saugodamas savo kÅ«nÄ nuo galimo sužalojimo, jis instinktyviai pakėlė kairę rankÄ ir atstÅ«mė F. M.. AtstÅ«mimo veiksmas buvo spontaninis, sÄ lygotas savisaugos instinkto. 3.3. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, nors jie nebuvo nuoseklÅ«s. 2019 m. rugsėjo 17 d. apklaustas liudytoju F. M. parodė, kad apeliantas savo kairės rankos delnu jį pastÅ«mė, suimdamas už krÅ«tinės, ko pasėkoje jis deÅ¡inės rankos žastu, nugara ir deÅ¡iniu smilkiniu atsitrenkė į medines duris.

Dėl tokių klaidinančių parodymų apeliantas buvo priverstas gintis nuo to, ko jis nepadarė ir tokiu bÅ«du buvo pažeista jo teisė į gynybÄ . 3.4. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo spyrį jis suprato kaip nukreiptÄ Ä¯ jo kÅ«nÄ , nes nuo apelianto kÅ«no iki maiÅ¡o galėjo bÅ«ti ne daugiau nei 20 cm. Jis negalėjo numatyti į kur tiksliai taiko F. M., t. y. į jį ar į maiÅ¡Ä , todėl apylinkės teismas nukentėjusiojo spyrį turėjo vertinti pagal tai, kaip jo pavojingumÄ suvokė apeliantas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad F. M. pirmasis atliko pavojingÄ Å¾mogaus sveikatai ar gyvybei veiksmÄ , nes jis pirmas spyrė. Nors ir nurodė, kad spyrė į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , tačiau jo koja, apeliantui pasilenkus prie maiÅ¡o, buvo ne ilgesniu nei 20 cm atstumu nuo apelianto kÅ«no. Spyris buvo akivaizdus, realus ir pavojingas, todėl apelianto pasirinkta gynyba adekvati. Jis, gindamasis nuo realaus kėsinimosi į jo sveikatÄ ar gyvybę, atsistÅ«mė ir tokiais veiksmais F. M. padarė tokiÄ Å¾alÄ , kokia buvo padaryta jam pačiam, nes nuo nukentėjusiojo tyčinio antrojo konfliktinio veiksmo – smÅ«gio į kaktÄ , apeliantui buvo sumuÅ¡ta nosis.

Taigi bÅ«tinosios ginties sÄ lygos Å¡iuo atveju nebuvo peržengtos. 3.5. Skunde teigiama, kad nors nukentėjusysis nurodė, kad jis sudavė apeliantui, siekdamas nuo jo apsiginti, po to, kai buvo apelianto atstumtas, tačiau iÅ¡ vaizdo medžiagos bei liudytojų parodymų matyti, kad po to, kai F. M. atsitrenkė į duris, apeliantas prie jo nesiartino ir net neketino to daryti. Jokio pavojaus jis nekėlė ir nebuvo pagrindo nuo apelianto gintis. F. M. veiksmus teismas turėjo vertinti kaip ginties provokacijÄ . Tai tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingus kėsinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos, norėdamas sukelti žalÄ .

Ginties provokacija negali bÅ«ti vertinama pagal bÅ«tinosios ginties taisykles, nes ji sudaro vieningÄ tyčinio nusikaltimo planÄ . Nagrinėjamu atveju, F. M. spirdamas iÅ¡provokavo apelianto atsistÅ«mimÄ , pasinaudojo tuo kaip dingstimi tariamai gynybai ir savo galva smogė apeliantui į nosį. Kadangi buvo sukelta žala, tai provokatorius pasiekė to, ko norėjo.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė T. I. apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, ir prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo T. I. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir apelianto pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atkreipiant dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog apeliantas veikė nesant bÅ«tinosios ginties situacijai.

6. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 20 straipsnyje. Baudžiamajame procese įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi byloje esančiÄ medžiagÄ , iÅ¡analizavusi ir įvertinusi įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilimo priežastis, įvykio eigÄ ir pasekmes, T. I. parodymus apie jo subjektyvų konfliktinės situacijos suvokimÄ , atlikusi įrodymų tyrimÄ , atsižvelgusi taip pat į nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog T. I. pastÅ«mė nukentėjusįjį F. M. ne tyčia siekdamas padaryti nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi.

Taigi, nors nuteistojo veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau ji padaryta esant bÅ«tinajai ginčiai, o aplinkybių, kad susidariusioje situacijoje savo veiksmais T. I. bÅ«tų peržengęs bÅ«tinosios ginties ribas, nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas ir baudžiamoji byla T. I. atžvilgiu nutrauktina dėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės – bÅ«tinosios ginties (BK 28 straipsnis, BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

8. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018).

9. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2019 m. liepos 1 d. apie 12.00 val. pastato (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme tarp nukentėjusiojo F. M. ir T. I. kilo žodinis konfliktas dėl Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡o. Å io konflikto metu, nukentėjusysis spyrė ir pataikė į nuteistojo rankoje laikomÄ Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , po ko T. I. kaire ranka pastÅ«mė nuo savęs F. M., ko pasėkoje Å¡is atsitrenkė į restorano duris. Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 , b. l. 21, 31-32), tiek ir apklausiant apylinkės teisme (t. 2, b. l. 124-125).

Å ių aplinkybių viso proceso metu neneigė ir apeliantas (t. 1, b. l. 100-101, t. 2, 123-124), tvirtinęs, jo nukentėjusįjį jis pastÅ«mė gindamasis. Tai, kad kilus konfliktui dėl Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡o padėjimo namo kieme, T. I. pakartotinai bandant padėti Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä Ä¯ restorano vidų, nukentėjusysis spyrė koja ir pataikė į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , o tuo metu T. I. savo kaire ranka atstÅ«mė F. M., dėl ko Å¡is atsitrenkė į duris ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs deÅ¡iniojo žasto nubrozdinimu, patvirtina ir liudytojų J.

B., M. G., E. K. parodymai, vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti duomenys bei specialisto iÅ¡vada (1 t., b. l. 57, 61-62, 116-117). Tačiau, apylinkės teismas T. I. teiginius, kad nukentėjusįjį jis pastÅ«mė tik gindamasis nuo jo agresyvių veiksmų, atmetė kaip gynybinę versijÄ ir konstatavo, kad byloje nustatyta, jog T. I. nebuvo realaus pagrindo bijoti nukentėjusiojo ir jokia reali grėsmė jo sveikatai nebuvo kilusi, tačiau su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

10. Sprendžiant, ar T. I. veiksmai nežymiai sutrikdant F. M. sveikatÄ , buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, pažymėtina, kad viso proceso metu T. I. nuosekliai laikėsi versijos, kad kilusio žodinio konflikto metu jo veiksmus (kaire ranka pastÅ«mė nukentėjusįjį nuo savęs) nulėmė nukentėjusiojo agresyvus elgesys (spyris). 10.1. Ikiteisminio tyrimo metu T. I. parodė, kad F. M. koja spyrė pataikydamas į jo rankoje laikytÄ Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä . Jis pajuto grėsmę, kadangi F.

M. buvo priartėjęs prie pat jo. Norėdamas iÅ¡laikyti atstumÄ ir iÅ¡vengti galimo kontakto, savo kaire ranka, dilbio iÅ¡orine puse, jį atstÅ«mė nuo savęs, pataikydamas į jo krÅ«tinės apatinę dalį, siekdamas, kad nukentėjusysis prie jo neprisiartintų (t. 1, b. l. 100-101). Aplinkybes dėl jaučiamos grėsmės iÅ¡ nukentėjusiojo T. I. nurodė ir apklausiamas apylinkės teisme, kai parodė, kad tuo metu kai ėjo padėti Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä vėl į restorano vidų, nukentėjusysis jam spyrė, o jis jį atstÅ«mė nuo savęs ranka, nes nežinojo kÄ F.

M. ketina daryti (t. 2, b. l. 123-124). Tokios pozicijos apeliantas laikosi ir savo apeliaciniame skunde bei apklaustas apeliacinės instancijos teisme, kai parodė, kad nepuolė nukentėjusiojo, tik siekė apsiginti. Jis ėmė maiÅ¡Ä , o nukentėjusysis spyrė. Jo reakcija buvo atsakas į jam kilusiÄ grėsmę. Jis paėmė maiÅ¡Ä , žengė žingsnį, o nukentėjusysis jam spyrė ir pataikė į maiÅ¡Ä . Jis sureagavo atstumdamas jį ranka. Apsigynė nuo spyrio atstumdamas nukentėjusįjį, o pastarasis jam sužalojo nosį. 10.2.

Aplinkybės, kad žodinio konflikto metu pirmasis atliko fizinius veiksmus, t. y. spyrė, neneigia ir F. M., nurodęs, kad kai nuteistasis priėjo prie jo ir paėmė Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä nuo žemės, ir norėjo vėl padėti į restorano vidų, jis bandė jį sustabdyti koja, pakėlė kojÄ . Spyrė į Å¡iukÅ¡les, nes buvo iÅ¡sigandęs, kad kažkas nori patekti į jo valdas. Liudytojas M. G. taip pat patvirtino, kad įvykio metu, jam sėdint kavinės vidiniame kieme prie staliuko, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , apie 20 metrų atstumu pamatė konfliktuojančius T.

I. ir F. M., matė kaip T. I. laikė juodos spalvos Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , į kurį nukentėjusysis spyrė koja. Tuomet T. I. savo kaire ranka atstÅ«mė nuo savęs Å¡alia jo stovintį vyrÄ ir Å¡is nugara atsitrenkė į atidarytas restorano duris (1 t., b. l. 64–67).

11. Sugretinus minėtus nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus su vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad apelianto veiksmai buvo nukreipti ne į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ , t. y. tyčia sužaloti nukentėjusįjį, bet buvo sÄ lygoti jam grėsmingos situacijos, atlikti siekiant apsiginti nuo kilusios grėsmės jo sveikatai. Nors apylinkės teismas ir nurodo, kad nukentėjusiojo spyris tebuvo jo nepasitenkinimo iÅ¡raiÅ¡ka ir pasiprieÅ¡inimas T. I. bandymui Å¡iukÅ¡les vėl įneÅ¡ti į restorano vidų, todėl tokie veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip pavojus T.

I. sveikatai, tačiau teisėjų kolegija su tokiu nurodytų aplinkybių vertinimu nesutinka. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad prie atvirų įėjimo į kavinę durų, ant šaligatvio yra padėtas juodos spalvos šiukšlių maišas, kurį T. I., eidamas pro šalį, paima ir įdeda į patalpos vidų, į vidų neįeidamas ir nueina tolyn. Taigi, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad maišas su šiukšlėmis buvo padėtas ant šaligatvio, šiukšlėms laikyti neskirtoje vietoje, o nuteistasis į patalpos vidų įėjęs nebuvo.

Nuteistajam nueinant, pro duris į laukÄ iÅ¡eina nukentėjusysis, kuris Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä vėl padeda ant Å¡aligatvio ir kažkÄ sako T. I., kuris grįžta atgal ir deÅ¡ine ranka ima Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , o tuo metu F. M. deÅ¡ine koja spiria ir pataiko į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , laikomÄ T. I., kuris po nukentėjusiojo spyrio, kairės rankos mostu atstumia F. M. nuo savęs, ko pasėkoje pastarasis atsitrenkia į duris (t. 1, b. l. 61-62, t. 1, b. l. 116-117). Vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, kad F.

M. spyris buvo atliktas T. I. pasilenkus prie Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡o, jį keliant nuo žemės, spyrio trajektorija buvo visai Å¡alia apelianto rankos bei palenktos galvos. Po ko, nuteistasis iÅ¡ esmės tuo pat metu su kaire ranka atstÅ«mė nuo savęs nukentėjusįjį. Apelianto kontaktas su nukentėjusiojo kÅ«nu buvo trumpalaikis, nebuvo intensyvus, nukentėjusiajam nebuvo suduoti smÅ«giai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog nuteistajam atstÅ«mus nuo savęs nukentėjusįjį, bÅ«tent nukentėjusysis puolė link nuteistojo ir sudavė jam smÅ«gį galva į veidÄ .

IÅ¡ užfiksuotos nukentėjusiojo laikysenos matyti, kad jis T. I. atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs nuo konflikto pradžios. Visų Å¡ių aplinkybių visuma patvirtina, jog grėsmė iÅ¡ nukentėjusiojo buvo reali, todėl, įvertinus nuteistojo veiksmų intensyvumÄ ir kontakto su nukentėjusiuoju pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad T. I. turėjo pagrindÄ manyti, kad jam gresia realus pavojus ir siekdamas iÅ¡vengti grėsmės jo sveikatai, jis panaudojo fizinę jėgÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. instinktyviai gindamasis kaire ranka atstÅ«mė F.

M.. Pažymėtina, kad atstūmęs nukentėjusįjį nuo savęs T. I. daugiau jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, kas neabejotinai patvirtina, jog jis tik siekė apsiginti nuo agresyvių F. M. veiksmų. Tokia nuteistojo pasirinkta gynyba buvo adekvati ir būtinosios ginties ribų neperžengė. Esant šioms aplinkybėms, tai rankose nukentėjusysis neturėjo jokių pavojingų, žalojančių daiktų, kuriuos galėtų panaudoti prieš T. I., reikšmės neturi.

12. Aukščiau aptartų aplinkybių visumoje neabejotina, jog vertinamu atveju T. I. veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, jos ribų neperžengdamas. BÅ«tinoji gintis (BK 28 straipsnis) yra viena iÅ¡ BK V skyriuje numatytų baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla T. I. atžvilgiu nutraukiama. BPK aiÅ¡kiai nenustatyta, kaip turėtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas civilinis ieÅ¡kinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas esant atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtÄ baudžiamÄ jį procesÄ , jeigu egzistuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ir reikalavimÄ nutraukti byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ . Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, Å¡iems santykiams nutrÅ«kus, tampa negalimas ir civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas iÅ¡ esmės – jo tenkinimas ar atmetimas.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ , civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje privalo bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2006, Nr. 2K-327/2008), todėl nukentėjusiojo F. M. civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu, o praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba, priteisimo atmetamas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su vaizdo įrašais, esantys byloje (1 t., b. l. 60 (1vnt.), b. l. 115 (1 vnt.), b. l. 134 (1 vnt.), 2 t., b. l. 118 (1 vnt.), paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikoma T. I. panaikinama (BPK 139 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 332 straipsniu ir 333 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo T.

I. apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. spalio 27 d. nuosprendį, kuriuo T. I. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį panaikinti ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, BK 28 straipsnio 2 dalimi, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai. T. I. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. F. M. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , nukentėjusiojo turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 (keturias) CD laikmenas su garso ir vaizdo įraÅ¡ais – palikti saugoti byloje. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė