b2efbaf3-0650-4105-a0ef-dbeecb1b2dc0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-982-1019/2(duomenys neskelbtini) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14258-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.1.3.6.; 2.6.8.10.; 2.6.39.2.6.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.2.3.8.; 3.4.1.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2(duomenys neskelbtini) m. birželio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovės UAB ,,Raben Lietuva“ atstovui advokatui Gediminui BlaÅ¡kevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,Raben Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atsakovei UAB ,,Raben Lietuva“ 2011,98 Eur žalos atlyginimÄ , 134,94 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2018-10-05 ieÅ¡kovė draudėjui UAB ,,Amberline“ iÅ¡davė draudimo liudijimÄ LD Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, jog laikotarpiu nuo 2018-10-05 iki 2019-10-04 buvo apdrausta sausumos transporto priemonė, o konkrečiai apdraustas turtas – puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-10-30 įvykio metu, kurio vietovė yra (duomenys neskelbtini), nukentėjo ir buvo sugadinta puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir už sugadintÄ turtÄ iÅ¡mokėjo Å¡iÄ draudimo iÅ¡mokÄ 2011,98 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kurios dydį ir iÅ¡mokėjimÄ patvirtina 2019-02-28 praneÅ¡imas apie žalos atlyginimÄ , kuriame detaliai nurodytas visa apskaičiuota žalos kompensacija. 2018-10-30 įvykio metu, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjo ir buvo sugadinta ieÅ¡kovo drausta puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB ,,Raben Lietuva“. Detalizuojant įvykio aplinkybes, draudėjo pakrauta puspriekabė buvo aplieta dažais, kurie sugadino minimÄ puspriekabę – jos rėmus, tentus, grindų plokÅ¡tes, Å¡oninius statramsčius ir kt. dalis dėl ko draudėjas patyrė akivaizdžius nuostolius. Pagal draudėjo UAB ,,Amberline“ ir atsakovo UAB ,,Raben Lietuva“ susitarimÄ , buvo vykdomas terminalo aptarnavimas, t. y. puspriekabei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant marÅ¡rutÄ (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Å¡i turėjo bÅ«ti iÅ¡krauta, tačiau puspriekabei esant atsakovo terminale, adresu (duomenys neskelbtini), 2018-10-30 (iÅ¡ nakties ryte) beiÅ¡kraunant buvo pastebėta puspriekabės sugadinimas stipriais tirÅ¡tais dažais, dėl ko buvo atsisakyta puspriekabę iÅ¡vis iÅ¡krauti dėl jos netvarkingos bÅ«klės. Ä®vykio metu draudėjo turtas buvo paliktas atsakovo atsakomybėje, kuris nesugebėjo užtikrinti puspriekabės tinkamos ir tvarkingos priežiÅ«ros.

Å ioje konkrečioje situacijoje puspriekabė įvykio metu stovėjo ir buvo palikta atsakovo saugojamoje teritorijoje, kuri buvo po rampa paruoÅ¡ta krovinio iÅ¡krovimui, tačiau galiausiai buvo sugadinta iÅ¡oriÅ¡kai. Atitinkamai draudėjas 2018-11-21 pretenzija kreipėsi į atsakovÄ dėl apgadinto turto ir įvykio aplinkybių paaiÅ¡kinimo, tačiau 2018-12-17 atsakovas savo atsakymu į pretenzijÄ nurodė, jog prisiima atsakomybę pagal pateiktÄ draudėjo pretenzijÄ , tačiau ir nepatvirtina jokios finansinės atsakomybės. Atsakovės neteisėti veiksmai – pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nedaryti žalos kitų asmenų turtui, Å¡iuo atveju atsakovas turėjo pareigÄ užtikrinti tinkamÄ puspriekabės priežiÅ«rÄ , kad Å¡i saugiai ir nepažeista bÅ«tų iÅ¡krauta atsakovo terminale, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tokių veiksmų neatliko, dėl ko puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo aplieta dažais, kurie sugadino jos rėmus, tentus, grindų plokštes, šoninius statramsčius ir kt. dalis; padaryta turtinė žala – apgadinta puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė 3461,98 Eur vertės tiesioginius nuostolius; dėl aplietos dažais puspriekabės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvykio metu puspriekabė buvo atsakovės atsakomybėje, jo saugojamoje teritorijoje, tačiau buvo aplieta stipriais dažais.

Å i aplinkybė patvirtinta ir paties atsakovo atsakymu į pretenzijÄ . Atsakovei buvo siunčiamas 2019-03-19 RaÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir raginimo atlyginti patirtÄ Å¾alÄ , tačiau ieÅ¡kovo patirtos žalos atsakovas neatlygino. IeÅ¡kovė objektyviai ir tinkamai įvertino įvykio metu patirtus nuostolius, apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ ir iÅ¡mokėjo draudėjui 2011,98 Eur. Visa nuostolio suma siekė 3461,98 Eur, tačiau buvo atimama iÅ¡skaita – 1450,00 Eur, pagal sudarytÄ draudimo sutartį.

Detalus draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimas: 9 800 Eur (puspriekabės rinkos vertė) – 6338,00 Eur liekanų vertė (nustatyta pagal aukcionÄ , vadovaujantis geriausiu pasiÅ«lymu) – 1450,00 Eur (iÅ¡skaita). Patirtus nuostolius ir žalos dydį patvirtina 2018-10-30 Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas Žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019-01-24 Remonto darbų sÄ mata, 2019-02-06 Remonto darbų sÄ mata, 2019-02-14 Aukciono pasiÅ«lymas, PraneÅ¡imas apie žalos atlyginimÄ , draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimas.

Atsakovė UAB ,,Raben Lietuva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia ieÅ¡kinį, praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovė yra rinkoje profesionaliai veikiantis subjektas – draudimo bendrovė, kurios pagrindinė veikla bÅ«tent yra draudimo paslaugų teikimas, taigi yra neabejotinai aiÅ¡ku, kad ji privalėjo žinoti apie specialųjį CK įtvirtintÄ sutrumpintÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams, kylantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių.

IeÅ¡kovei taikytini didesni rÅ«pestingumo ir apdairumo reikalavimai nei bet kuriam kitam subjektui, teikiančiam reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ draudimo teisinių santykių, todėl ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį tik Å¡ių metų 2020-05-18, kai draudiminis įvykis neva įvyko 2018-10-30, o raÅ¡tÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovė atsakovei buvo teikusi prieÅ¡ daugiau nei metus, t. y. 2019-03-19, visais įmanomais atvejais skaičiuojant taikytinÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ â€“ vertintina, kad jis yra praleistas, todėl vien dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas.

Nėra toleruotina ir leistina, jog ieÅ¡kovė, kaip draudimo bendrovė, tiek nepagrįstai vilkintų galimai jai žinomÄ teisių pažeidimÄ , kadangi akivaizdu, jog ieÅ¡kovas žinojo apie tariamÄ teisių pažeidimÄ dar teikdamas 2019-03-19 raÅ¡tÄ atsakovui, o jokių aktyvių veiksmų nesiėmė daugiau nei metus. Vadinasi, tokiu bÅ«du savo valiniu neveikimu praleido 1 metų taikytinÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu neįrodo nė vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, bÅ«tinų taikyti hipotetinę atsakomybę atsakovei, t. y.

Å¡iuo atveju yra bÅ«tina įrodyti visas civilinės sutartinės atsakomybės taikymo sÄ lygas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu tik deklaratyviai nurodo, jog tarp draudėjo UAB „Amberline“ ir atsakovės neva buvo susitarimas, kuriuo remiantis buvo vykdomas terminalo aptarnavimas, tačiau nepateikia jokių tokį susitarimÄ patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, taigi nenurodo jokio konkrečiuose įstatymuose ar sutartyje nustatytos atsakovės pareigos (neteisėtas neveikimas) pažeidimo. Atitinkamai kritiÅ¡kai vertintina ir toliau ieÅ¡kinyje dėstomos aplinkybės dėl neva apskritai kylančios civilinės atsakomybės prievolės, kadangi nėra pateikta ir jokių tariamÄ 2018-10-30 vykusį draudiminį įvykį savalaikiai ir operatyviai patvirtinančių patikimų įrodymų.

Vieninteliai pateikti į bylÄ Ä¯rodymai yra pridėtos foto nuotraukos, iÅ¡ kurių neįmanoma tinkamai identifikuoti nei jų atlikimo laiko, periodo, nei jų prima facie autentiÅ¡kumo, nei byloje minimos transporto priemonės identifikacinio individualaus numerio. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikia jokio įrodymo apie tarp UAB „Amberline“ ir atsakovės buvusį bet kokį susitarimÄ dėl teisinių santykių susiformavimo. Todėl laikytina neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai dėl jos tariamos pareigos prižiÅ«rėti byloje nurodytÄ puspriekabę.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė neįrodydama atsakovės neteisėtų veiksmų, atitinkamai nenurodė ir jokio kaltės elemento atsakovės atžvilgiu, kaip bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos. IeÅ¡kovė nepagrindžia ir tariamos žalos, kaip bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos. Ä®vertinus ieÅ¡kovės pateiktÄ Ä¯ bylÄ bei ieÅ¡kinyje dėstomÄ Å¾alos sÄ lygÄ , kaip bÅ«tinÄ jį civilinė atsakomybės prievolės elementÄ , taip pat darytina ta pati iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neįrodė menamai patirtų nuostolių pagrįstumo – nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis ir kokia metodika besivadovaujant buvo nustatyta puspriekabės rinkos vertė, jos liekanų vertė, ar remontÄ atlikusi bendrovė jį faktiÅ¡kai atliko, ar Å¡i įmonė turėjo realų pavedimÄ atlikti tokius darbus, taip pat nėra nurodyta jokių remontÄ tariamai atlikusios įmonės kvalifikacijÄ patvirtinančių duomenų.

IeÅ¡kovė, neįrodydama atsakovės nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės ir žalos privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų, atitinkamai nesusiejo bei neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp jų. Todėl nesant nė vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų laikytina, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas bei atmestinas. Atsakovė taip pat pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė turto draudimo dokumentų, patvirtinančių turto draudimo galiojimÄ Ä¯vykio metu.

IÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ už įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ puspriekabei, kurio metu galimai net nebuvo galiojančios puspriekabės draudimo apsaugos, t. y. neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, ieÅ¡kovė prisiėmė visÄ finansinę rizikÄ ir neteko teisės reikÅ¡ti subrogacinį reikalavimÄ tretiesiems asmenims, įskaitant atsakovei. Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pateikti turto draudimo dokumentai, patvirtinantys draudimo apsaugos galiojimÄ Ä¯vykio metu, ieÅ¡kinys vis tiek yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nėra ir negali bÅ«ti nustatytų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Å iuo atveju tarp UAB „Amberline“ ir atsakovės buvo susiformavę bendradarbiavimo vežimo srityje teisiniai santykiai. Atsakovė kiekvienu atveju pateikdavo konkrečius užsakymus vežėjui, kuris krovinio gabenimÄ vykdydavo naudodamas savo transporto priemones, įskaitant, bet neapsiribojant, atviras, uždaras puspriekabes ir kitÄ reikalingÄ Ä¯rangÄ bei veikdamas iÅ¡imtinai savo rizika. Aktualiu atveju draudėja vykdė krovinio vežimÄ marÅ¡rutu (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), kÄ nurodė ir ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje.

Tarptautiniai pervežimai vykdomi vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatomis. Lietuvoje vežėjo automobilių keliais civilinė atsakomybė už krovinio bÅ«klę reglamentuojama CK, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu (toliau - KTK), Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklėmis (toliau - Taisyklės). CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento.

Puspriekabė buvo pakrauta draudėjo (vežėjo). Byloje nėra ginčo, kad krovinio vežimÄ naudojant puspriekabę vykdė draudėjas. IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad puspriekabę iÅ¡krauti turėjo taip pat draudėjas. Taigi akivaizdu, jog krovinio vežimas vyko nuo pat krovinio pakrovimo pradžios iki paskutinio iÅ¡krovimo veiksmo atlikimo, krovinys visÄ vežimo laikÄ buvo vežėjo žinioje ir atsakomybėje, dėl ko pats vežėjas yra atsakingas už krovinio vežimo metu puspriekabei galimai padarytÄ Å¾alÄ .

Vežėjas, bÅ«damas savo srities profesionalas bei žinodamas krovinių vežimo ypatumus, įvertino galimas rizikas ir, siekdamas iÅ¡vengti ar bent jau sumažinti galinčius kilti krovinio vežimo metu nuostolius, apdraudė transporto priemones turto draudimu. Be to, vežėjas, galiausiai įvertinęs visas aplinkybes bei tai, kad galima žala puspriekabei buvo padaryta krovinio vežimo metu, jokių pretenzijų atsakovės atžvilgiu neturi. Vežėjo pretenzijų nebuvimÄ atsakovės atžvilgiu, esant poreikiui, gali patvirtinti vežėjas UAB „Amberline“.

IeÅ¡kinyje deklaratyviai nurodyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai neva pasireiÅ¡kė tuo, kad buvo pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nedaryti žalos kitų asmenų turtui, Å¡iuo atveju atsakovė turėjo pareigÄ užtikrinti tinkamÄ puspriekabės priežiÅ«rÄ , kad Å¡i saugiai ir nepažeista bÅ«tų iÅ¡krauta atsakovo terminale. Taigi visiÅ¡kai nesuprantama, kokius veiksmus ir kokias konkrečias pareigas turėjo atlikti atsakovė, kai krovinys buvo puspriekabės viduje ir pati puspriekabė kartu su kroviniu buvo vežėjo žinioje bei atsakomybėje.

IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės remiasi atsakovės darbuotojo siųstu raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad neva atsakomybę dėl įvykio prisiima atsakovė, tačiau materialinės atsakomybės atsakovė neprisiima, be to, darbuotojas neturėjo jokių įgaliojimų teikti oficialius raÅ¡tus dėl atsakovės atsakomybės prisiėmimo/neprisiėmimo. IÅ¡ raÅ¡to visiÅ¡kai nesuprantama, kokiÄ atsakomybę, be materialinės, neva prisiima atsakovė. Minėtas raÅ¡tas gali tik patvirtinti aplinkybę, jog atsakovė neneigia to, kad puspriekabė 2018-10-30 buvo atsakovės valdomose patalpose.

IeÅ¡kovės pateikiamos fotonuotraukos gali tik patvirtinti aplinkybes, kad puspriekabės viduje galimai buvo iÅ¡silieję dažai krovinio gabenimo metu ir, dar kroviniui esant puspriekabės viduje ir vežėjo žinioje bei atsakomybėje, pradėjo tekėti iÅ¡ puspriekabės palikdami žymes ant puspriekabės ir galiausiai nutekėjo ant atsakovo valdomų patalpų grindų. Minėtos aplinkybės, t. y. kokiu tiksliai momentu (pakraunant, vežant ar iÅ¡kraunant krovinį) buvo pažeistas krovinys, kuris pirmiausia iÅ¡siliejo puspriekabės viduje, nėra niekam iki Å¡iol žinomos, kas ne kartÄ buvo akcentuota ieÅ¡kovei.

Ieškinyje nurodyta, kad žalos dydis apskaičiuotas neva remiantis puspriekabės rinkos verte ir likutine verte, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių puspriekabės rinkos ir likutinę vertę nepateikta, o tiesiog deklaratyviai nurodyta, jog rinkos vertė – 9 800 Eur, o liekanų vertė – 6338 Eur. Tuo tarpu pagal šiai dienai randamus skelbimus matyti, kad puspriekabę Kogel sn24 galima įsigyti nuo 3300 Eur. 2(duomenys neskelbtini)-04-22, 2(duomenys neskelbtini)-06-03 teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovÄ ir draudėjÄ siejo teisiniai santykiai pervežimo srityje. Draudėjas atliko pervežimÄ , pakrovimas atliktas (duomenys neskelbtini), puspriekabė palikta (duomenys neskelbtini), kad atsakovė iÅ¡krautų. 2018-10-30 pastebėta, kad puspriekabė sugadinta dažais. Žala paskaičiuota pagal draudėjo remonto darbų sÄ matÄ . Nebuvo skaičiuota pagal Audateks, nes puspriekabė nestandartinė priemonė. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad, atvežus krovinį ir palikus atsakovei, atsakovės krovėjai iÅ¡liejo dažus į puspriekabę, taip pat teritorijoje.

Netinkamas iÅ¡krovimas sÄ lygojo žalÄ . Atsakovė, gavusi pretenzijÄ , 2018-12-17 nurodo, kad prisiima atsakomybę, t. y. neneigia aplinkybių, atsakovė bandė aiÅ¡kinti dėl žalos atlyginimo. IÅ¡ draudėjo praneÅ¡imo apie įvykį taip pat matyti tos pačios aplinkybės, kad iÅ¡krovimÄ atliko atsakovė. Dėl atsakovės argumento, kad automobilis nebuvo apžiÅ«rėtas, paaiÅ¡kino, kad sugadinimo aktas suraÅ¡ytas pagal pateiktas nuotraukas. Nors apie įvykį turi bÅ«ti praneÅ¡ama per 1 darbo dienÄ , tačiau iÅ¡ garso įraÅ¡o girdėti, jog atsakovė bandė spręsti žalos atlyginimo klausimÄ .

Kelių dienų pavėlavimas pranešti neturi esminės reikšmės. Dėl senaties nurodė, kad taikoma 3 metų senaties terminas, nes ieškovės ir atsakovės draudimo santykiai nesieja. Dėl žalos dydžio paaiškino, kad žalų ekspertas nurodo sugadinimus, kas buvo matoma iš nuotraukų, bet kadangi nuplauti grindų nepavyko, žalos administravimo eigoje nuspręsta keisti detales. Valyti bandė atsakovė, pati draudėja domėjosi dėl galimybės plauti plovyklose. Ieškovei nekilo abejonių, kad pašalinti kitaip dažų nebuvo galimybės. Puspriekabė nebuvo fiziškai apžiūrėta, nes tai neprivaloma, pakako nuotraukų, iš kurių įvertino žalos dydį.

Puspriekabė buvo apžiūrėta autorizuotame servise UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris nurodė, jog grindis reikia keisti. Esminės įtakos neturėjo draudikui, kad bandė plauti, nes buvo siekiama išvengti didesnės žalos. Nepavykus nuplauti, poreikio apžiūrėti puspriekabę nebuvo, nes žala nepasikeitė, kadangi ir prieš tai grindys buvo apgadintos. Tai, kad nuotraukose yra draudėjos puspriekabė, patvirtins liudytojas. Nors buvo vežimo santykiai, draudikas CMR važtaraščio nereikalavo, nes apgadinimai padaryti sandėlio teritorijoje, jokių pretenzijų draudėjui nepareikšta.

Už pakrovimÄ / iÅ¡krovimÄ buvo atsakinga atsakovė. IeÅ¡kovės teigimu, krovinys vežimo metu nebuvo sugadintas. IeÅ¡kovei nekilo abejonių, kad draudėjas gali bÅ«ti atsakingas. Draudikas rėmėsi draudėjo paaiÅ¡kinimais, atsakovės 2017-12-17 atsakymu į pretenzijÄ . Pervežimo procese nebuvo neteisėtų draudėjo veiksmų. Nagrinėjamu atveju netaikomas Taisyklių 12.1.4. punktas, nes pervežimo metu krovinys nebuvo sugadintas, žala padaryta iÅ¡kraunant atsakovui. Pateiktas važtaraÅ¡tis nepatvirtina, kad buvo vežami dažai, todėl nepaneigia atsakovės kaltės. Be to, važtaraÅ¡tyje nėra puspriekabės duomenų, per dienÄ buvo atliekamas ne vienas vežimas, todėl neaiÅ¡ku, ar vežtas Å¡is krovinys. 2(duomenys neskelbtini)-04-22, 2(duomenys neskelbtini)-06-03 teismo posėdžių metu atsakovės atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė neturėjo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos. Draudikas elgėsi aplaidžiai, netyrė ir nevertino aplinkybių, todėl iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo nepagrįstai. Draudiko aplaidumÄ patvirtina aplinkybės, kad puspriekabė nebuvo fiziÅ¡kai apžiÅ«rėta, aktas suraÅ¡ytas tik 2019-01-18 pagal nuotraukas, nuo įvykio praėjus beveik 3 mėnesiams. IÅ¡ paaiÅ¡kinimų matyti, kad grindis buvo bandoma plauti, tačiau apžiÅ«ros akte nėra informacijos, kad grindys iÅ¡draskytos – jame nurodyta, kad nereikia nieko keisti, tik iÅ¡valyti, nenurodyta, kad reikia keisti detales.

Po akto suraÅ¡ymo buvo pateikta sÄ mata, jog reikia keisti detales, tačiau draudikas neapžiÅ«rėjo, neįsitikino, ar reikia keisti detales. Draudikas privalėjo nustatyti aplinkybes, kad jei draudėjas pats bandė valyti ir padarė didesnę žalÄ , kodėl turi atsakyti atsakovė. Pagal draudimo taisykles, apžiÅ«ra turi vykti greitai, tačiau Å¡iuo atveju neįvyko iÅ¡vis. Pažymėjo, kad apie įvykį turi bÅ«ti praneÅ¡ta po 1 darbo dienos, tačiau praneÅ¡ta po 21 dienos. Draudikui turėjo kilti abejonių.

Draudikas, esant vežimo santykiams, pagal Taisyklių 12.1.4. punktÄ , nepaprašė CMR važtaraščio, nors privalėjo, nes tai vienintelis dokumentas, kuris patvirtina, ar krovinys buvo apgadintas vežimo metu. Atsakovės teigimu, sugadinimai atsirado vežimo metu, krovinys buvo pristatytas pažeistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, draudikas turėjo arba nemokėti iÅ¡mokos, arba sumažinti. PagrindÄ nemokėti iÅ¡mokos sudaro aplinkybės, kad:

1) apie įvykį pranešta pavėluotai, o tai savarankiškas pagrindas nemokėti išmokos (Taisyklių 11.1.2 punktas);

2) pagal Taisyklių 9.4 punktÄ iÅ¡moka, didesnė nei 1500 Eur, iÅ¡mokama pateikus kompetentingų įstaigų dokumentus, tačiau tokių dokumentų nepateikta;

3) pagal Taisyklių 12.1.4 punktÄ nemokama, kai yra vežimo santykiai;

4) pagal Taisyklių 13.2.11.6 punktÄ , prieÅ¡ teikiant apžiÅ«rai, nesiimti jokių darbų; apžiÅ«ros aktas suraÅ¡ytas tik po 2 mėn. 18 dienų, iki to draudėjas bandė valyti. Atsakovė nepripažįsta, kad ji bandė valyti, kad atsakovės darbuotojai bandė iÅ¡krauti krovinį, tokių aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodo. Kadangi krovinys pažeistas pervežimo metu, atsako vežėjas. Atsakovės 2018-12-17 atsakymas į pretenzijÄ nepatvirtina atsakovės atsakomybės. Tarp atsakovės ir draudėjos buvo ilgalaikiai vežimo santykiai, spręsdavo įvairius klausimus.

Tai, kad nepateikė pretenzijos dėl krovinio, nieko nereiškia, nes siekė toliau bendradarbiauti. Dėl žalos dydžio nurodė, kad 2019-02-28 darbų aktas, kuriame nurodyta, jog keičiamos detalės, prieštarauja 2019-01-18 apžiūros aktui, kuriame nurodoma, kad keisti detalių nereikia. Atliktų darbų aktas surašytas vienašališkai paties draudėjo, jame dubliuojasi darbai, įmonėje dirbo 2 žmonės, todėl įmonė neturėjo žmonių, kurie galėjo atlikti tuos darbus. Draudimo įmonės turi savo rekomenduojamus servisus, kuriuose atliekami remontai.

Å iuo atveju draudikas elgėsi aplaidžiai. Pateiktas CMR važtaraÅ¡tis patvirtina, kad krovinys pažeistas vežimo metu. CMR važtaraÅ¡tis pildomas dalyvaujant vairuotojui, todėl draudėjo vairuotojas matė tuos pažeidimus, tokiu atveju yra priežastinis ryÅ¡ys tarp krovinio apgadinimo ir puspriekabės sugadinimo. 2(duomenys neskelbtini)-04-22 teismo posėdžio metu liudytojas R. B. nurodė, kad yra buvęs draudėjos vadovas. PaaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ po iÅ¡krovimo vairuotojas paskambino, kad puspriekabės nekraus, nes iÅ¡sipylė dažai.

Liudytojo teigimu, iÅ¡sipylė gal iÅ¡krovimo metu. Krovinį vežė iÅ¡ Vilniaus į (duomenys neskelbtini) ir atgal, aptarnavo du terminalai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Krovinius veždavo kiekvienÄ darbo dienÄ . AiÅ¡kinosi, kieno kaltė – UAB „Raben Lietuva“ aiÅ¡kino, kad ne draudėjo, neva (duomenys neskelbtini) gal blogai pritvirtino krovinį. Pagal CMR konvencijÄ už krovinio pakrovimÄ ir tvirtinimÄ atsakingas siuntėjas. Kadangi puspriekabė drausta KASKO draudimu, kreipėsi į draudikÄ .

Draudikui užteko nuotraukų, sudarė sÄ matÄ ir draudikas iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ . Puspriekabėje dažai iÅ¡sipylė per grindų vidurį, dažais buvo apipilti 2 Å¡oniniai tentai, grindys iÅ¡ medžio drožlių (apie 30 m2), rėmas, plastikinis bamperis. Tekėjo pro visur. Liudytojo teigimu, atsakovė bandė valyti tÄ pačiÄ dienÄ , bet dar labiau sugadino grindis. Nuotraukose grindų apsauginis sluoksnis buvo, vėliau – dingo. Todėl buvo nuspręsta grindis keisti. Liudytojo vertinimu, gal iÅ¡kraunant Å¡akiniu krautuvu kažkÄ pažeidė.

Atsakovės teritorijoje buvo vaizdo kameros, tačiau atsakovė atsisakė parodyti. Dėl sugadinto krovinio atsakovė pretenzijų nereiÅ¡kė. Liudytojo teigimu, atsakovės darbuotojas M. B. suorganizavo keletÄ Å¾monių, kurie slėginiu plautuvu valė, pradėjo viskas luptis. Pats liudytojas to nematė. PrieÅ¡ remontÄ puspriekabę dar trumpai naudojo. Ä® draudikÄ kreipėsi vėliau po įvykio, nes KASKO draudimas. Nuotraukas, kurias siuntė draudikui, darė liudytojas. Puspriekabės detales pirko ir keitė patys.

Liudytojo teigimu, atsakovė sakė, kad kalti ne jie, o (duomenys neskelbtini) atstovai. Iškraunant ir pakraunant krovinį vairuotojas nedalyvavo, nes tai terminalo darbas. Jei krovinys blogai pakrautas (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad krovinys pažeistas vežimo metu. Iš vakaro viskas buvo tvarkoj, tik ryte rado. Jei būtų vežimo metu purvina transporto priemonė, pareigūnai būtų stabdę. Šiuo metu tarp ieškovės ir draudėjos vyksta civilinė byla dėl kitos draudimo išmokos. Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės ir draudėjos UAB „Amberline“ 2018-10-04 sudarytos Transporto priemonių turto draudimo sutarties Nr. LD (duomenys neskelbtini), išduoto Draudimo liudijimo TAI Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu laikotarpiu nuo 2018-10-05 iki 2019-10-04 buvo apdraustos transporto priemonės, tame tarpe ir puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Puspriekabė). Bylos duomenimis, 2018 m. lapkričio 21 d.

UAB „Amberline“ direktorius ieÅ¡kovei pranešė, kad 2018-10-30 apdraustas turtas, t. y. Puspriekabė, buvo sugadinta iÅ¡siliejus dažams (el. bylos priedas, b. l. 6). Kaip matyti iÅ¡ 2019 m. sausio 18 d. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktas fotonuotraukas buvo nustatyti transporto priemonės sugadinimai – priekabos rėmo, tento ir puspriekabės grindų valymas (CPB-14212). Draudimo bendrovė, atlikusi žalos sureguliavimÄ , įvykį pripažino draudžiamuoju, draudėjai iÅ¡mokėjo 2011,98 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, už padarytÄ Å¾alÄ atsakinga UAB „Raben Lietuva“, nes jos teritorijoje buvo palikta Puspriekabė ir atsakovė nesugebėjo užtikrinti tinkamos ir tvarkingos priežiÅ«ros. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o taikyti vienerių metų senaties terminÄ , taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų. Taigi byloje kilo ginčas dėl draudiko, iÅ¡mokėjusio draudėjui pagal transporto priemonių savanoriÅ¡ko draudimo sutartį (KASKO) draudimo iÅ¡mokÄ už Å¡iuo draudimu apdraustÄ sugadintÄ Puspriekabę, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.

Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį taikant ieÅ¡kinio senatį, nurodydama, kad iÅ¡ draudimo santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį 2020-05-18, kai draudiminis įvykis įvyko 2018-10-30, o raÅ¡tÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovė atsakovei buvo teikusi 2019-03-19, ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas subrogacijos pagrindu.

Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, iÅ¡rinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje Å¡io vietÄ užima draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo atlyginimÄ . CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Taigi, subrogacija yra asmenų pasikeitimas toje pačioje, jau egzistuojančioje sutartinėje arba deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad tokiu atveju susiklosto ne draudimo, bet bÅ«tent žalos atlyginimo teisiniai santykiai, nes žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia vien pasikeitus prievolės Å¡aliai.

Todėl subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). IeÅ¡kinio senaties terminui taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.

Todėl draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieÅ¡kinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarkos, kurie bÅ«tų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ sutarties ar delikto, kitaip tariant, taikomas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, bet Å¡io straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Vadinasi, ieÅ¡kovei, iÅ¡mokėjusiai draudimo iÅ¡mokÄ savo draudėjai ir taip perėmusiai draudėjos teises, jos pareikÅ¡tam žalÄ padariusiam asmeniui reikalavimui vienerių metų terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, netaikytinas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kuris ginčo atveju nėra praleistas (žala padaryta 2018-10-30), todėl atmesti ieÅ¡kinio dėl praleisto senaties termino nėra pagrindo.

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, o reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ .

Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK Å¡eÅ¡tos knygos III dalies XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali bÅ«ti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Taigi, kad ieÅ¡kovės reikalavimas bÅ«tų pagrįstas turi bÅ«ti nustatyta atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai).

Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kÄ nors daryti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2014). Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp draudėjos UAB „Amberline“ ir atsakovės buvo susiklostę vežimo teisiniai santykiai.

Remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojo parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018-10-30 draudėja vykdė krovinio vežimÄ marÅ¡rutu (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Puspriekabė buvo palikta atsakovės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) (DOK-83657). IeÅ¡kovės teigimu, draudėjai žala, t. y. dažais apipilta ir sugadinta Puspriekabė, padaryta atsakovei iÅ¡kraunant krovinį, neužtikrinus tinkamos ir tvarkingos priežiÅ«ros. Atsakovė nepripažįsta faktinių aplinkybių, kad atsakovės darbuotojai iÅ¡krovė krovinį iÅ¡ Puspriekabės. Byloje kilo ginčas dėl įvykio aplinkybių, t. y. kada ir kokiu bÅ«du padaryta žala - ieÅ¡kovės teigimu, žala padaryta atsakovei iÅ¡kraunant krovinį, atsakovės teigimu, remiantis pateiktu CMR važtaraščiu, žala galėjo kilti vežimo metu.

Kaip matyti iÅ¡ 2018-10-30 CMR važtaraščio, į LietuvÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vežtas krovinys buvo pažeistas (DOK83657). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių netyrė. Nagrinėjamu atveju aplinkybės dėl įvykio, kurio metu padaryta žala, t. y. kokiu tiksliai momentu (pakraunant, vežant ar iÅ¡kraunant krovinį) buvo pažeistas krovinys, kuris iÅ¡siliejo puspriekabės viduje, nėra įrodytos (CPK 178 straipsnis). Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 12 straipsnis).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

IeÅ¡kovas, grįsdamas ieÅ¡kinio reikalavimus, iÅ¡ esmės remiasi Žalos byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, tai yra, įstatymu nustatyta draudiko pareiga bÅ«ti aktyviu administruojant draudžiamÄ jį įvykį, o 3 dalyje – kad draudikas neturi teisės:

1) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu;

2) atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi, pagrindas draudimo iÅ¡mokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimÄ , o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iÅ¡ anksto iÅ¡vardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo iÅ¡mokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006; 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013).

Draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo iÅ¡moka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba iÅ¡mokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia iÅ¡mokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltÄ asmenį. Vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ . Turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų iÅ¡mokÄ mažinti ar jos nemokėti.

Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės iÅ¡siieÅ¡koti be teisėto pagrindo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos dalį iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė atlygintinos žalos faktÄ grindė į bylÄ pateiktais įrodymais: draudėjo praneÅ¡imu apie įvykį, turto apžiÅ«ros aktu, foto nuotraukomis. Taip pat nurodo, jog 2018-12-17 atsakovės Atsakymas į pretenzijÄ pagrindžia, jog dėl žalos kilimo yra atsakinga atsakovė.

Pažymėtina, kad praneÅ¡damas telefonu apie draudžiamÄ jį įvykį draudėjos direktorius nurodė, kad dėl sugadintos puspriekabės atsako tas, kas iÅ¡krovė, t. y. UAB „Raben Lietuva“, teismo posėdžio metu draudėjos buvusį direktorių apklausus liudytoju, jis nurodė, kad galimai žala padaryta iÅ¡kraunant krovinį, o jei krovinys buvo blogai pakrautas (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad krovinys pažeistas vežimo metu. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės atsakomybę patvirtina ir 2018-12-17 atsakovės Atsakymas į pretenzijÄ , kuriame nurodyta, jog UAB „Raben Lietuva“ prisiima atsakomybę pagal UAB „Amberline“ pateiktÄ pretenzijÄ dėl puspriekabės sugadinimo, tačiau, kaip nurodoma, Å¡is raÅ¡tas nepatvirtina jokios UAB „Raben Lietuva“ finansinės atsakomybės dėl Å¡io įvykio.

Teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kovė, vien tik draudėjos direktoriaus subjektyvus vertinimas dėl atsakingo už įvykį asmens ir atsakovės darbuotojos parengtas atsakymas į pateiktÄ draudėjos pretenzijÄ neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK 6.246 straipsnis). Juolab kad byloje nėra duomenų, ar atsakyme pasiraÅ¡iusi atsakovės darbuotoja turėjo įmonės įgaliojimÄ pasiraÅ¡yti kaip atsakingas asmuo. Tuo labiau, kad atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nuo pat pradžių savo atsikirtimais įrodinėjo ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ .

Sprendžiant dėl atsakomybės už žalÄ , nagrinėjamu atveju svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su įvykio tyrimu. Nustatyta, kad draudėjo direktorius apie įvykį pranešė draudikui tik 2019-11-21, t. y. praėjus 22 dienoms po įvykio, nors pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) (redakcija nuo 2018-03-01) (toliau – ir Taisyklės) 13.2.11.3 punktÄ atsitikus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo per 1 parÄ (poilsio ir Å¡venčių dienos neskaičiuojamos) praneÅ¡ti draudikui apie įvykį (DOK-106771), kas gali bÅ«ti pagrindas draudimo iÅ¡mokÄ mažinti ar nemokėti (Taisyklių 11.1.2 punktas).

IeÅ¡kovės teigimu, kelių dienų pavėlavimas praneÅ¡ti apie įvykį neturi esminės reikÅ¡mės. Kasacinio teismo ne kartÄ nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kuriÄ draudikas perima iÅ¡ draudėjo nuostolių atsiradimo rizikÄ ; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties Å¡alys privalo bÅ«ti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003; kt.).

Ä®vardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę Å¡ios sutarties Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumÄ ir rÅ«pestingumÄ viena kitos atžvilgiu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ , tik esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp teisei prieÅ¡ingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ .

Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais. Teismas, įvertinęs visumÄ nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, sprendžia, kad draudikas neatliko iÅ¡samaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, o nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad žala Puspriekabei atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra vienos iÅ¡ civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos – atsakovo neteisėtų veiksmų, o ieÅ¡kovė pati prisiėmė rizikÄ , iÅ¡mokėdama nukentėjusiam asmeniui patirtÄ Å¾alÄ . Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Ieškovė žalos dydį grindžia Turto apžiūros aktu, foto nuotraukomis, 2019-02-18 draudėjos UAB „Amberline“ Atliktų darbų aktu. Nustatyta, kad Transporto priemonės techninės apžiūros aktas surašytas pagal draudėjos pateiktas nuotraukas, Puspriekabės neapžiūrėjus, praėjus daugiau nei 2,5 mėnesiams po įvykio, t. y. 2019-01-18. Pažymėtina, kad iš pateiktų nuotraukų ieškovės žalų vertintojas nurodė sugadinimus – rėmo, tento, grindų valymas.

Ä® bylÄ pateiktos nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad dažais aplietos puspriekabės grindys, tentas, rėmas. Tačiau iÅ¡ nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kad jose užfiksuota bÅ«tent Puspriekabė (nesimato nei valstybinių numerių, nei kitų duomenų, galinčių identifikuoti transporto priemonę), taip pat, kada nuotraukos atliktos. Tai, jog nuotraukose užfiksuota Puspriekabė, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas, kurio teigimu, jis nuotraukas ir padarė. IeÅ¡kovės teigimu, žalos dydį pagrindžia 2019-02-18 draudėjos UAB „Amberline“ Atliktų darbų aktas, kuris parengtas pagal specializuoto serviso UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtÄ sÄ matÄ .

Liudytojas nurodė, kad įmonė pati pirko detales ir keitė. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovė, nustatydama žalos dydį, elgėsi aplaidžiai, nes pagal 2019-02-18 pačios draudėjos UAB „Amberline“ Atliktų darbų aktÄ buvo ne tik įtraukti valymo darbai, kurie nustatyti Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte, tačiau ir detalių keitimas. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad papildomi darbai su draudiku buvo suderinti, tačiau nepateikti įrodymai, pagrindžiantys nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Teismo vertinimu, draudikas rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia realių nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad iš ieškovės teismui pateiktų įrodymų, kuriais ieškovė grindžia žalos dydį, teismas negali daryti išvados, kad minėtuose dokumentuose nurodyta suma yra realiai nukentėjusio asmens patirta turtinė žala dėl apgadintos Puspriekabės (CPK 178 straipsnis). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y.

žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir kitos bÅ«tinos civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos – patirtos žalos dydžio. Ä®statyme nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat žalos dydžio, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kaip minėta, civilinę atsakomybę galima taikyti tik tada, kai yra nustatytos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, padaryta žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryÅ¡ys, kurias įrodyti turi ieÅ¡kovas. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovei neįrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, taip pat žalos dydžio, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 2011,98 Eur žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui atmetus reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, atmestini ir iÅ¡vestiniai ieÅ¡kovės reikalavimai dėl palÅ«kanų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kinį atmetus, spręstina dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Atsakovė pateikė į bylÄ duomenis, kad pagal teisinių paslaugų sutartį už konsultacijų teikimÄ , atsiliepimo į ieÅ¡kinį, kitų procesinių dokumentų parengimÄ ir atstovavimÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme, taip pat vertimo paslaugas, patyrė 2676,64 Eur iÅ¡laidų.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, ieÅ¡kinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 5,11 Eur. Ieškinį atmetus, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Raben Lietuva“, j. a. k. 300027413, iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 2676,64 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 64 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, valstybei 5,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Rimeikienė