2018-11-06 Nr. AB-19807-3-61-3-02820-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-719-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02820-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą dėl notaro veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė užvesti administracinę bylą dėl Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Veronikos Bukevičienės atliktų neteisėtų veiksmų, pripažinti niekine ir panaikinti šios notarės surašytą 2005 m. balandžio 14 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį bei buto priėmimo–perdavimo aktą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Nurodė, kad atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas jį atlikti gali būti skundžiami notaro darbo vietos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 511 str.). Sandorių sudarymas ir (arba) jų pripažinimas negaliojančiais (niekiniais) yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, o ne viešojo administravimo, normų. Todėl šie, savo esme civiliniai, teisiniai ginčai dėl sandorių taip pat yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

II. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad notaras yra valstybės įgaliotas pareigūnas, viešojo administravimo subjektas, todėl atsakovu pareiškėja skunde ir nurodė notarę Veroniką Bukevičienę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. (1.23)7R-3919 ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (1.23)7R-5103 pareiškėjai nurodė, kad notaro veiksmai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, pareiškėja skundžiasi ne dėl notaro veiksmų, o dėl notarinio dokumento naikinimo. Notaro patvirtintos sutarties panaikinimas yra pripažįstamas viešu interesu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos I. S. skundą dėl notaro patvirtintos sutarties ir priėmimo–perdavimo akto panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti pagal Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, pareiškėjos keliamas ginčas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija sutinka su tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ nustatytą teisinį reguliavimą administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17 str.), tačiau nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš tų teisinių santykių, kurie nepatenka į viešojo administravimo sritį. Bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama užvesti administracinę bylą dėl Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Veronikos Bukevičienės atliktų neteisėtų veiksmų, pripažinti niekine ir panaikinti šios notarės surašytą 2005 m. balandžio 14 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį bei buto priėmimo–perdavimo aktą. Byloje nustatyta, jog pareiškėja dėl minėtų notaro veiksmų 2018 m. gegužės 10 d. bei 2018 m. liepos 23 d. skundais kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. (1.23)7R-3919 ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (1.23)7R-5103 pareiškėjai nurodė, jog notaro veiksmai gali būti apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog dėl 2005 m. balandžio 14 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties bei buto priėmimo–perdavimo akto pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais pareiškėja jau yra kreipusis į Prienų rajono apylinkės teismą, kuris 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-950/2016 pareiškėjos ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-104-153/2017 minėtą Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Įvertinus pareiškėjos pirmosios instancijos teismui teikto skundo turinį matyti, kad pareiškėja iš esmės yra nepatenkinta būtent Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Veronikos Bukevičienės atliktais notariniais veiksmais, tvirtinant buto pirkimo–pardavimo sutartį bei priėmimo–perdavimo aktą, prašo dėl to užvesti administracinę bylą (žr. antrąjį pareiškėjos skundo reikalavimą).

Notariato įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Civilinio proceso kodekse įtvirtinta, kad skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui (511 str. 2 d.). Bylą dėl notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas notarinį veiksmą panaikina arba notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti (513 str. 1 d.).

Iš pateikto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad notariniai veiksmai yra skundžiami bendrosios kompetencijos teismams. Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sandorių sudarymą ir (arba) jų pripažinimą negaliojančiais (niekiniais) reglamentuoja Civilinis kodeksas, o dėl to kilę civilinio pobūdžio ginčai yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Tokia ginčų nagrinėjimo tvarka pareiškėjai yra žinoma, pareiškėja ja jau naudojosi Prienų rajono apylinkės teismo prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Veronikos Bukevičienės patvirtintą 2005 m. balandžio 14 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį bei šio buto priėmimo–perdavimo aktą. Dėl šių notarine tvarka patvirtintų dokumentų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais jau yra priimtas įsiteisėjęs bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjos reikalavimai netenkinti.

Nagrinėjamu atveju kritiškai vertintini pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, esą aplinkybę, jog notaro veiksmai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jai nurodė Teisingumo ministerija 2018 m. birželio 8 d. rašte Nr. (1.23)7R-3919 ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. (1.23)7R-5103. Iš byloje pateiktų šių raštų turinio matyti, kad ABTĮ nustatyta vieno mėnesio apskundimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui tvarka yra nurodyta dėl pareiškėjai pateiktų pačios Teisingumo ministerijos atsakymų (2018 m. birželio 8 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštų), o ne dėl notarinių veiksmų (dokumentų). Minėtuose raštuose Teisingumo ministerija aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškėjai išaiškino, kad notaro veiksmai yra skundžiami Civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. bendrosios kompetencijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ABTĮ 18 straipsnio 1 dalies prasme pareiškėjos skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė