b2ef7908-9b79-4451-8c4f-0d46bbca0a3c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.N1-549-827/2016 Proceso Nr. 1-01-1-52168-2015-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2, 1.1.11. (S)                                               N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 1 d.     Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Ainai Pacevičienei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajam E. K., jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei, įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei L.

K., nukentėjusiajam E. K., jo įstatyminiam atstovui ir civiliniam ieÅ¡kovui E. K.,Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gitanai JonuÅ¡ieneivieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)d. Vilniuje, LR pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, mokosi vaikų socializacijos centre „Širvėna“ 9 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 2015-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06:00 val. bÅ«ti namuose, tęsti mokslÄ arba dirbti, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė :

E. K. apiplėšė panaudojęs specialiai žmogui žaloti pritaikytÄ daiktÄ , o bÅ«tent: 2015-09-17 apie 14:30 val. mokyklos, esančios Pakalnės g. 3, Vilniuje, kieme, veikdamas kartu su R. R., kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pareikalavo E. K. atiduoti teflonÄ , bei grasino jam papurkÅ¡ti aÅ¡arinių dujų į akis, E. K. atsisakius atiduoti telefonÄ , R. R. papurÅ¡kė E. K. aÅ¡arinių dujų į veidÄ , taip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, po to R.

R. paėmus iÅ¡ E. K. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 520“ 150 eurų vertės, jis kartu su R. R. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tokiu bÅ«du pagrobė nukentėjusiajam E. K. priklausantį 150 eurų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir padarė 150 eurų turtinę žalÄ , kuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje. Apklaustas teisme kaip kaltinamasis E. K. paaiÅ¡kino, kad supranta jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , neprisipažįsta padaręs kaltinime nurodytus veiksmus.

PaaiÅ¡kino, kad su R. nuėjo į mokyklÄ , buvo pamokoje. Po to išėjo iÅ¡ mokyklos ir R. paėmė tÄ telefonÄ . Tada iÅ¡važiavo abu namo. Ä® mokyklÄ atėjo Å¡iaip. Tai buvo praeitais metais, jų pabaigoje, mokslo metai jau buvo prasidėję. Ä® mokyklÄ prie Tauro kalno ėjo dviese su R. R., tada buvo apie pirma valanda dienos. Vyko pamoka. Pamokoje pabuvo pusė valandos. Po jos išėjo į laukÄ , kur buvo daug žmonių. Gavosi taip, kad R. R. paėmė telefonÄ . IÅ¡ kur lauke atsirado nukentėjusysis, nežino, jis su nukentėjusiuoju nebendravo.

R. paėmė tÄ telefonÄ ir viskas. Jis paprašė paskolinti telefonÄ . Tačiau nukentėjusysis nesutiko. Tada jis iÅ¡ jo paėmė telefonÄ . R. pagÄ sdino, kad papurkÅ¡ dujų, tada buvo atiduotas telefonas. Kaltinamasis tuo metu buvo netoli: 1-2 m. atstumu. Nukentėjusysis telefonÄ atidavė, kai jį pagÄ sdino dujomis. Kaltinamasis tuo metu stovėjo, o kai telefonas buvo paimtas, kaltinamasis iÅ¡važiavo į namus. Telefonas liko pas R. R., kaltinamasis jo net rankose nelaikė. Kortelė liko pas nukentėjusįjį, jis jÄ iÅ¡siėmė.

IÅ¡ pradžių iÅ¡ nukentėjusiojo buvo praÅ¡yta, kad jis atiduotų telefonÄ . Jis nesutiko. Kai pagÄ sdino dujomis, nukentėjusysis pats iÅ¡siėmė sim kortelę ir atidavė telefonÄ . Tai buvo telefonas Nokia Lumia, juodos spalvos, iÅ¡manus. Kaltinamasis telefono nelaikė rankose. Rojus juo negalėjo naudotis, nes buvo kodas. Mintis paimti telefonÄ kilo ne kaltinamajam. Jis žinojo, kad Rojus turi dujų balionėlį. Kaltinamasis kažkÄ nukentėjusiajam sakė tuo metu kai R. ėmė iÅ¡ jo telefonÄ , tačiau ne apie telefonÄ .

Teigė, kad R. balionėlį tik iÅ¡sitraukė ir pagÄ sdino, tačiau juo nepurÅ¡kė. Ä® pagrobtÄ telefonÄ kaltinamasis savo sim kortelės nedėjo. Rojus nukentėjusiajam pasakė, kad jis gaus dujų, kaltinamasis smurto nenaudojo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. K. paaiÅ¡kino, kad jis 2015-09-17 apie 14:30 val. kartu su R. R. buvo mokykloje netoli Tauro kalno. Ten prabuvo pusvalandį, nepilnÄ pamokÄ . Mokykloje R. R. pamatė vaikinÄ , kurį visi vadino K., ir pas jį telefonÄ ir nusprendė jį pasiimti.

Po pamokos visi išėjo į laukÄ , R. R. priėjo K. ir paprašė paskolinti telefonÄ . E. K. buvo apie 5 metrų atstumu nuo jų ir nieko nesakė. K.atsisakė paskolinti telefonÄ . R. R. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė telefonÄ ir papurÅ¡kė, taikydamas į KurilÄ , bet nepataikė. T. K. iÅ¡sigando ir atidavė savo telefonÄ . Tada jis su R. R. išėjo iÅ¡ mokyklos iÅ¡ važiavo link savo namų, pakeliui apžiÅ«rėjo telefonÄ . Telefonas buvo be kortelės, nes K. prieÅ¡ atiduodamas telefonÄ jÄ iÅ¡siėmė.

Ji buvo juodas, liečiamu ekranu, ant jo buvo uždėtas kodas. TelefonÄ pasiliko R. R., kur jį vėliau padėjo, nežino. Jis telefonu nesinaudojo, nes buvo kodas, nedėjo į jį jokių kortelių. Apie tai, kad R. R. turi balionėlį jis nežinojo, neprisimena, ar R. R. grasino papurkÅ¡ti dujomis iki kol iÅ¡sitraukė balionėlį ar aplamai grasino. Jis negrasino, telefono neėmė (t. 1, b. l. 162-164). Apklaustas kaip nukentėjusysis E. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo nepažįsta.

LiudytojÄ R. R. iki įvykio matė tik vienÄ kartÄ . Vyko 7-a pamoka. Jie atsisėdo antrame suole. Kaltinamasis pradėjo kalbÄ apie nukentėjusiojo telefonÄ . Nukentėjęs pasakė, kad telefonas blogas. Jie vis tiek klausė, koks pas jį telefonas. Nukentėjusysis parodė jiems telefonÄ ir įsidėjo į kiÅ¡enę. Pasibaigus pamokai mokytoja visus vaikus paleido. Jie pristojo prie nukentėjusiojo koridoriuje. Jie jam grasino aÅ¡arinėmis dujomis ir sakė, kad atims telefonÄ . Nukentėjęs išėjo į laukÄ .

Jie jį sustabdė, sakė atiduoti telefonÄ . Nukentėjusysis telefono neatidavė. Jie jam papurÅ¡kė dujų, kurių Å¡iek tiek kliuvo ant veido. Negalėdamas kvėpuoti (serga astma), jis atidavė telefonÄ . TelefonÄ atidavė vienam iÅ¡ jų, tačiau nematė, neįsižiÅ«rėjo, kuris iÅ¡ jų jį paėmė. PrieÅ¡ atiduodama telefonÄ nukentėjusysis greitai iÅ¡sitraukė sim kortelę. Galvojo, kad jÄ dar panaudos, tačiau vėliau jÄ iÅ¡metė stotelėje. Kaltinamasis klasėje prašė parodyti telefonÄ .

Jis prašė nukentėjusiojo paskolinti telefonÄ , tačiau nukentėjęs atsisakė, tai daryti. TelefonÄ laikė kiÅ¡enėje. Jis nebuvo matomas. Vėliau atrodo, kad kaltinamasis ėjo iÅ¡ galo. Kieme jie abu pristojo prie nukentėjusiojo. IÅ¡ pradžių jie prašė paskolinti telefonÄ , vėliau atiduoti. Grasino dujomis bei, kad sumuÅ¡. Atiduoti telefonÄ prašė abu. Grasino ir kaltinamasis ir R.. Kaltinamasis sakė, kad sumuÅ¡, o R. - kad papurkÅ¡ dujomis. Kai purÅ¡kė dujas, nukentėjusysis spėjo užsidengti, tačiau ant kaklo ir lÅ«pos liko paraudonavimai.

TelefonÄ atidavė, nes kai papurÅ¡kė dujų, iÅ¡sigando, kad neuždustų, nes serga astma. Kai iÅ¡ nukentėjusiojo atėmė telefonÄ , visi jie stovėjo Å¡alia išėjimo- tokiame kampelyje. Kieme dar buvo kokie 5 paaugliai. Jie viskÄ matė, bet ignoravo, nekreipė į juos dėmesio. Nukentėjusysis nesikreipė į juos pagalbos, nes pagalvojo, kas tie paaugliai yra pažįstami su kaltinamuoju ir R.. Kai atidavė telefonÄ , kaltinamasis iÅ¡ karto pasiÅ¡alino. Jis nepasakė pusės to, kas buvo.

Netiesa, kad kaltinamasis nedalyvavo, kadangi jis prašė nukentėjusiojo atiduoti telefonÄ . TelefonÄ sugrÄ Å¾ino tyrėja. Kiek jis kainuoja nežino. Tai juodas, kvadratinis telefonas, iÅ¡manus, ant jo buvo guminis dėkliukas pilkai juodos spalvos. Ant telefono klaviatÅ«ros buvo uždėtas apsaugos kodas. Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu E. K. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir teismo posėdyje (t. 1, b. l. 22). Å ioje apklausoje jis nurodo du vaikinus, kurie iÅ¡ jo atėmė telefonÄ .

Vienas iÅ¡ jų buvo žemesnis apie 160 cm. Ūgio, o kitas aukÅ¡tesnis apie 170 Å«gio. Kaltinamasis E. K. yra aukÅ¡tesnis, o R. R. yra žemesnis. Nukentėjęs nurodo, kad aukÅ¡tesnis vaikinas klausė jo, ar jis turi telefonÄ ir koks jis, reikalavo jį parodyti. Lauke pasakius, kad vaikinams telefono neduos, jie pardėjo grasinti, aukÅ¡tesnis pasakė, kad telefonÄ atiduotų geruoju, o žemesnis pasakė, kad jeigu neatiduos tai jie jį sumuÅ¡ ir jis gaus dujų. Neatidavus telefono žemesnis vaikinas iÅ¡ striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė dujų balionėlį ir pradėjo purkÅ¡ti.

Nukentėjęs iÅ¡sigandęs , kad jį sužalos iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė telefonÄ ir atidavė žemesniam vaikinui (t. 1, b. l. 22, 24-25). Savo parodymus nukentėjęs patvirtino parodymų atpažinti pagal asmens nuotraukÄ metu, kurių metu jis iÅ¡ pateiktų atpažinimui fotonuotraukų atpažino E. K., kaip aukÅ¡tesnio Å«gio vaikinÄ , kuris kartu si vaikinu „D.“ papurÅ¡kė dujų ir pagrobė telefonÄ (t. 1, b. l. 26-27). Taip pat iÅ¡ parodytų fotonuotraukų atpažino R. R. kaip asmenį pravarde „D.“, kuris papurÅ¡kė dujų ir kartu su kitu nepažįstamu vaikinu pagrobė jo telefonÄ (t. 1, b. l. 28-29).

Apklaustas kaip liudytojas įstatyminis nukentėjusiojo atstovai bei civilinis ieÅ¡kovas E. K. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ bylos dalyvių pažįstu tik sÅ«nų. Å i byla iÅ¡kelta dėl apiplėšimo. AntrÄ valanda dienos sÅ«nus grįžęs iÅ¡ mokyklos pasakė, kad iÅ¡ jo atėmė telefonÄ . Liudytojas jam pasakė, kad kitÄ dienÄ Â nuvyks į mokyklÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinsime. Nuvažiavus į mokyklÄ paaiÅ¡kėjo, kad telefonÄ atėmė ne mokiniai iÅ¡ mokyklos. Vienas iÅ¡ sÅ«naus klasės mokinių pasakė, kad jis juos pažįsta.

Pasakė, kad jie atėmė telefonÄ . Jis viskÄ matė. Liudytojas paklausė jo, kodėl jis jų nesustabdė. Jis atsakė, jog jų bijo. Tada jis davė liudytojui D. telefonÄ . KitÄ dienÄ liudytojas paskambino jo klasiokui ir paprašė atsiųsti D. telefonÄ . Jis atsakė, kad nereikia siųsti telefono, kad jis kartu su juo ir perdavė telefonÄ Džiugui. D. telefonu liudytojas sakė, kad „atsitiko toks įvykis- apiplėšei, atėmei telefonÄ , todėl susitinkame ir atiduosi man telefonÄ â€œ.

Jis liudytojui atsakė, kad telefonas jam buvo atiduos, tada liudytojas pasakė, jog sÅ«nus negalėjo jam atiduoti telefono. D. teigė, kad telefono neatiduos ir kad gali liudytojui pridaryti problemų. Tada nuvažiavo į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Kai sÅ«nus grįžo iÅ¡ mokyklos, jis buvo apsiaÅ¡arojęs. Liudytojas klausė jo, kodėl jis atidavė telefonÄ . Jis sakė, kad iÅ¡sigando, nes pradėjo dusti, todėl atidavė telefonÄ , ant sÅ«naus veido liudytojas žymių nematė. Telefonas buvo grÄ Å¾intas, todėl civilinio ieÅ¡kinio liudytojas atsisako.

Apklaustas kaip liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes (t. 1, b. l. 20). Liudytoja L. K. pasinaudojo savo teise teisme atsisakyti duoti parodymus. Apklaustas kaip liudytojas R. R. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad žino, jog byla nagrinėjam dėl telefono vagystės. Pažįsta ir kaltinamÄ jį, ir nukentėjusįjį. Su kaltinamuoju susipažino mokykloje. Jį pažįsta metus laiko, bet mokosi skirtingose klasėse. Nukentėjusįjį žino, nes jis mokosi liudytojo draugo- L. klasėje.

Jis su E. atėjo į mokyklÄ . Pamatė, kad nukentėjusysis turi liečiamÄ telefonÄ . Pasakė nukentėjusiajam, kad jis atiduotų telefonÄ . Jis nedavė, tada jis papurÅ¡kė dujų, paėmė telefonÄ ir jie išėjome. Viskas. Vėliau jie paprašėme žmogaus, kad jis parduotų telefonÄ . Telefonas buvo parduotas po dviejų dienų. Mokykla, kurioje buvo su kaltinamuoju yra komunalinė mokykla, ji yra centre, į mokyklÄ jie atvažiavome. Kaltinamojo ir liudytojo mokykla yra VirÅ¡uliÅ¡kėse.

Ä® komunalinę mokyklÄ atėjo pas draugÄ L.. TelefonÄ pamatė, kai buvo prie mokyklos. Tada priėjo prie nukentėjusiojo ir pasakė, kad atiduotų telefonÄ . Jis neatidavė, tada liudytojas papurÅ¡kė dujų, paėmė telefonÄ ir išėjo. Teigė, kad prašė telefonÄ paskolinti dviem dienom. Kai liudytojas paėmė telefonÄ E. stovėjo, jis iÅ¡siskyrė su E. po kelių valandų, kai paėmė telefonÄ . Telefonas liko pas liudytojÄ , liudytojas į jį įsidėjo savo SIM kortelę.

Neprisiminė, ar dėjo į telefonÄ E. SIM kortelę. SIM korteles dėjo, nes norėjo pažiÅ«rėti, ar yra kodas. Kodas telefone buvo. Po to kodÄ liudytojas nuėmė, o tada pardavė telefonÄ . Pamokoje mokykloje buvo. Jie sėdėjo gale, E. sėdėjo prie liudytojo, E. (nukentėjęs) sėdėjo prieÅ¡ais. Pamokoje kalbėjo apie telefonÄ , apie jį kalbėjo liudytojas, E. nieko nesakė. Mintis paimti telefonÄ kilo, kai liudytojas jį pamatė prie mokyklos. Planavo jį paimti po pamokos. Dujų balionėlį liudytojas nusipirko GariÅ«nuose, jį turėjo 3-4 mėnesius.

Kai paėmė telefonÄ , dujų balionėlį panaudojo, purÅ¡kė į E.. Telefone buvo kortelė, ji tikriausiai buvo nukentėjusiojo. Nežino, ar Erikas žinojo, kad liudytojas turiu balionėlį. Kad ketina pagrobti telefonÄ E. pasakė, kai dar buvo mokykloje. E. buvo tas pats, kai pasakė, kad jis paims telefonÄ . Teigė, kad SIM kortelę, kuri buvo telefone, iÅ¡metė. Erikas nukentėjusiajam negrasino, turbÅ«t matė, kad jis purÅ¡kia balionėliu. TelefonÄ pardavė lombarde. PapraÅ¡iau nepažįstamo žmogaus, už telefonÄ gavo 30 eurų, juos iÅ¡leido liudytojas, E. K. jų nedavė.

Teigė, kad telefonÄ paėmė jis, R. R.. Pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t 1, b. l. 135, 137-138), nurodė, jog negali patvirtinti, kad E.siÅ«lė pavogti telefonÄ , teigė, kad pagarsinti parodymai yra ne jo, jis nežino K. telefono numerio, neprisimena, kad bÅ«tų davęs tokius parodymus. IÅ¡ 2015-12-09 ranka raÅ¡yto raÅ¡to, kuris pasiraÅ¡ytas R. R., matyti, jog jis nurodė, kad su E. K. atėjo prie mokyklos pas draugÄ ir R. R. pamatė pas E. liečiamÄ telefonÄ . PasiÅ«lė E. jį pavogti, jis sutiko.

Kai baigėsi pamoka, jis nuėjo prie K. ir pasakė, kad atiduotų gražiuoju. Jis pasakė, kad neduos, tada iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir papurÅ¡kė jam, paėmė telefonÄ ir pabėgo. Po dviejų dienų telefonÄ pardavė lombarde už 20 eurų (t. 1, b. l. 135). Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu R. R. paaiÅ¡kino, kad E. K. pažįsta, pastaruoju metu mažai bendrauja. Å iais metais, jau buvo prasidėję mokslo metai, jis su E. K. nuvyko į Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklÄ pas pažįstamÄ L.

K.. Ten pas vaikÄ , kurį visi vadino K., buvo telefonas liečiamu ekranu juodos spalvos. R. R. pasiÅ«lė E. K. pavogti tÄ telefonÄ ir jis sutiko. Pasibaigus pamokoms visi buvo prie mokyklos, jis su E. priėjo prie K. ir R. R. pasakė jam, kad atiduotų telefonÄ gražiuoju, bet jis pasakė ne. Tada R. R. iÅ¡sitraukė su savimi turėtÄ dujų balionėlį, bei papurÅ¡kė juo K. į akis, bet nepataikė, nes tarp jo su E. ir K.buvo atstumas apie metrÄ . Tada pagriebė K. iÅ¡ rankų telefonÄ ir abu pabėgo.

R. R. nuvažiavo į savo namus, o E. K. į savo. Telefone buvusiÄ kortelę iÅ¡metė, dujų balionėlį taip pat iÅ¡metė. Telefonu tris dienas naudojosi su savo numeriu (duomenys neskelbtini). Taip pat E. buvo į telefonÄ Ä¯dėjęs savo kortelę, kurio numerio nepamena, bet paskutiniai skaičiai 711. Ä®dėjus kortelę paaiÅ¡kėjo, kad ant telefono uždėtas kodas. Jį nunešė į lombardÄ , kur pardavė kažkoks narkomanas. Už telefonÄ gavo 20 eurų, iÅ¡ kurių 5 davė narkomanui.

Kad R. R. turi balionėlį Erikas seniai žinojo, prieÅ¡ pagrobiant telefonÄ nesitarė, kaip jį pagrobs, tačiau vogti susitarė abu. Abu priėjo prie nukentėjusiojo, abu grobė, tačiau vėliau kažkodėl E. K. atsisakė paimti pinigus (t. 1, b. l. 137-139). Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog buvo padaryta kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika. IÅ¡ 2015-09-18 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2015-09-18 E. K. kreipėsi į Vilniaus apskr.

VPK 2 PK praneÅ¡damas, jog 2015-09-17 apie 15:00 val. namo grįžo sÅ«nus Er. ir pasakė, kad jį apiplėšė – atėmė jam priklausantį telefonÄ Nokia 520, kurio vertė 150 eurų. Jis pasakė, kad prie mokyklos du vaikinai jam papurÅ¡kė dujų į veidÄ ir jis iÅ¡sigandęs atidavė jiems telefonÄ . Jis taip pat sakė, kad jį apiplėšė L. K. draugas (t. 1, b. l. 10-12). IÅ¡ nukentėjusiojo E. K. apklausos matyti, kad jo telefono numeri įvykio metu buvo(duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Å¡io telefono numerio priklausomybės nustatymo matyti, kad telefono aparato, kuriame buvo naudojamas Å¡is numeris, IMEI yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39). Atlikus Å¡io IMEI numerio kontrolę nuo 2015-09-17 12:00 val. matyti, kad 2015-09-17 15:00 val. į šį telefono aparatÄ buvo įdėta kortelė, kurios telefono Nr(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41-42). IÅ¡ Å io telefono numerio kontrolės matyti, kad jis naudojamas telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45). IÅ¡ L. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad E. K. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini).

Su telefono apartu IMEI (duomenys neskelbtini) taip pat naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas UAB “K.“ vardu, o šios įmonė darbuotojas yra K. B., kuris yra E. K. motinos sugyventinis ir iš L. K. apklausom matyti, kad telefono numriu (duomenys neskelbtini) naudojasi visi jos šeimos nariai, taip pat ir E. K. (t. 1, b. l. 50, 64, 66, 70-72, 73). Iš R. R. telefono numerio (duomenys neskelbtini)patikrinimo duomenų matyti, kad šis telefono numeris nebuvo naudojamas su telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), t. y. iš E. K. paimtu telefono aparatu (t. 1, b. l. 74-76).

IÅ¡ prekių paslaugų pirkimo – pardavimo kvito matyti, kad 2015-09-22 telefonas (duomenys neskelbtini) kurio IMEI (duomenys neskelbtini), už užstatÄ buvo įkeistas (t. 1, b. l. 87). IÅ¡ 2015-12-11 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad O. R. pateikė ikiteisminiam tyrimui mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88). Å is telefonas buvo apžiÅ«rėtas suraÅ¡ant 2015-12-11 apžiÅ«ros protokolÄ apžiÅ«ros metu nustatyta, kad jo IMEI yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 89-91).

Po apžiÅ«ros telefonas grÄ Å¾intas E. K. (t. 1, b. l. 92). Vaiko teisių atstovė- Gita JonuÅ¡ienė teismo posėdyje paaiÅ¡kino: kaltinamojo Å¡eima yra žinoma tik dėl E. K. nusikalstamos veikos. Å eima nėra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä . Mama tik viena kartÄ bausta administracine tvarka. Dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų nuo 2015 m. sausio 27 d. jam paskirta vidutinės priežiÅ«ros priemonė- apgyvendinimas Biržuose. Buvo mokyklos nelankymo problemos.

Kaltinamojo atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas (15-a ikiteisminių tyrimų). Buvo skirtas suėmimas. Mokosi 9-oje klasėje. IÅ¡ 186 pamokų praleido 40. Mama skundėsi dėl vaiko elgesio. IÅ¡tirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitÄ ir neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis E. K. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , t. y. veikdamas kartu R. R., kuris veikos atlikimo metu nebuvo sulaukęs įstatymo numatyto amžiaus baudžiamajai atsakomybei kilti, pareikalavo iÅ¡ nukentėjusioji E. K. atiduoti telefonÄ , bei pagrasino panaudoti dujas.

Nukentėjusiajam atsisakius atiduoti telefonÄ R. R. papurÅ¡kė E. K. aÅ¡arinių dujų į veidÄ , tokiu bÅ«du atėmė galimybę prieÅ¡intis ir E. K. bujodamas dėl savo sveikatos atidavė savo mobilioji ryÅ¡io telefonÄ Nokia 520 150 eurų vertės. Kaltinamasis teigia, kad jis neketino atimti iÅ¡ nukentėjusiojo telefono, jis nereikalavo iÅ¡ jo telefono ir nežinojo, kad R. R. turi dujas. Tačiau tai paneigia byloje iÅ¡tirti įrodymai. Nukentėjusysis E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtai parodė, kad telefonÄ atiduoti reikalavo abu – tiek E. K., tiek R.

R., abu buvo kartu ir tuo metu, kai R. R. pagrasino papurkÅ¡ti dujomis bei jas papurÅ¡kė, o atidavus telefonÄ abu kartu pasiÅ¡alino. Tai kad E. K. padarė kaltinime nurodytus veiksmus patvirtina ir R. R. paaiÅ¡kinimai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Teisme R. R. teigė, kad jis vienas sumanė atimti ir E. K. telefonÄ , o E. K. tai buvo tas pats ir kad jis vienas jį atėmė, o E. K. tame nedalyvavo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose jis nuosekliai tvirtino, kad su E. K. susitarė atimti ir E. K. telefonÄ , kad abu jį reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo, kad kai R.

R. pagrasino atiduoti telefonÄ arba nukentėjęs gaus dujų, E. K. stovėjo Å¡alia. Taip pat R. R. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad E. K. žinojo, jog R. R. turi dujų balionėlį. IÅ¡ 2015-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad E. K. juo nuteistas kartu su D. L., kuris nuteistas už tai, kad kartu su R. R. grasindami panaudoti aÅ¡arines dujas ir panaudodami fizinį smurtÄ atėmė iÅ¡ nukentėjusiojo telefonÄ . Å ios veikos padarytos 2015-04-21 ir 2015-04-22 dienomis.

Taigi, R. R. jau tada turėjo dujų balionėlį. Be to, teisme nagrinėjama baudžiamoji byla kurioje kaltinimas pareikÅ¡tas E. K. dėl veiksmų padarytų kartu su R. R. (Nr. N1-324-576/2016), taigi E. K. su R. R. bendrauja ilgÄ , todėl galėjo žinoti, kad jis turi dujų balionėlį. Be to, teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais, kad kieme reikalaujant iÅ¡ jo telefono ir grasinant panaudoti dujas, E. K. visada buvo Å¡alia R. R.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bÅ«tent E. K. telefono kortelė buvo įdėta į pagrobtÄ telefonÄ iÅ¡ karto po jo pagrobimo, o tokių duomenų, kad telefonu su savo kortele bÅ«tų naudojęsis R.

R., byloje nėra. Be to, nukentėjęs nurodė, kad atiduodamas telefonÄ , jis savo kortelę iÅ¡ jo iÅ¡siėmė, tuo tarpu R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad tai jis išėmė kortelė iÅ¡ iÅ¡mėtė, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tent E. K. nurodė Å¡iÄ detalę, kad pats nukentėjęs kortelę iÅ¡siėmė prieÅ¡ atiduodamas telefonÄ ir telefonas jiems buvo atiduota bÅ«tent be kortelės. Ikiteisminio tyrimo apkalusioje E. K. taip pat nurodė, kad R.

R. panaudojo dujas, t. y. papurÅ¡kė jomis, tačiau nepataikė. Tai rodo, kad E. K. dalyvavo užvaldant telefonÄ , reikalavo jį atiduoti, buvo kartu grasinant panaudoti dujas, bei papurÅ¡kiant jas, taip pat už valdžius telefonÄ pasiÅ¡alino kartu su R. R.. Tokiu bÅ«du teismas konstatuoja, kad E. K. veiksmai įrodyti visiÅ¡kai. E. K. ir R. R. reikalavo atiduoti telefonÄ , pagrasino panaudoti dujas, taip pat jomis papurÅ¡kė, taigi, jis grasino panaudoti fizinį smurtÄ , panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ â€“ aÅ¡arines dujas, jas panaudojęs atėmė galimybę nuketėjusiajam prieÅ¡inti, nes dėl dujų poveikio ir dėl baimės, kad jis gali uždusti, nes serga astma, nukentėjusysis negalėjo prieÅ¡inti ir atidavė telefonÄ , t. y. tokiais veiksmais buvo atimta galimybė nukentėjusiajam pasiprieÅ¡inti ir taip užvaldytas nukentėjusiojo turtas – telefonas.

Å ie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip plėšimas, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ , t. y. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Bausmės skyrimas Kaltinamasis E. K. byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kadangi kaltinamasis yra nepilnametis, todėl skiriant bausmę atsižvelgtina ir į BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

E. K. padarė vienÄ tyčinį sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, tačiau jo atžvilgiu yra paridėta daug ikiteisminių tyrimų, duomenų apie nubaudimÄ administracine tvarka byloje nėra, psichiatrijos ligoninėse negydytas, neįraÅ¡ytas į įskaitas priklausomybės ligų centre. Å iuo metu gyvena Vaikų socializacijos centre „Širvena“ 2015 m. sausio 27 d. jam paskyrus vidutinės priežiÅ«ros priemonę – apgyvendinimÄ socializacijos centre.

VTAS atstovės charakterizuojamas patenkinamais, nurodoma, jog buvo pradėta daug ikiteisminių tyrimų dėl vagysčių, dėl to paskirta ir priežiÅ«ros priemonė, nelankė pamokų. Socializacijos centre atstovo charakterizuojamas patenkinamai. Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, ir BK 91 straipsnyje nurodytais ypatumais, taip pat įvertinus tai, kaltinamasis nusikalto dar bÅ«damas neteistas, tačiau tuo metu jo atžvilgiu jau buvo atlieka daug ikiteisminių tyrimų, taikomos kardomosios priemonės teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali bÅ«ti pasiekti paskiriant kaltinamajam E. K. sankcijoje numatytÄ bausmę.

Kadangi nuskalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis dar buvo neteistas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti apsiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymÄ . E. K. byloje pareiÅ¡kė 150 eurų dydžio ieÅ¡kinį patirtai žalai dėl pagrobto telefono atlyginti. Telefonas civiliniam ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾intas, todėl civilinis ieÅ¡kovas teismo posėdyje atsisakė nuo civilinio ieÅ¡kinio. IeÅ¡kinio atsisakymo teisinės pasekmės jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos, atsisakymas nuo ieÅ¡kinio neprieÅ¡tarauja įstatymo reikalavimams, todėl jis turi bÅ«ti priimtas, o byla Å¡ioje dalyje - nutraukta (CPK 140 str.1 d.).

Nutraukus bylÄ , vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ė : E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje paskirti jam 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus elgesio apribojimus: bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslÄ arba dirbti.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 3 dalimi ir 9 dalimi, BK 65 straipsniu Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2015-12-21 Vilniaus miesto teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti jam galutinę subendrintÄ bausmę 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Galutinės subendrintos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėti 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus elgesio apribojimus: bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslÄ arba dirbti. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmės dalį, atliktÄ pagal 2015-12-21 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį ir laikotarpius, įskaitytus į bausmės laikÄ pagal šį 2015-12-21 nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytini pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Priimti E. K. atsisakymÄ nuo Å¡ioje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutrauktiNuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                     Inga Å tuopienė