Legislator Case Law & Legislation
b2ee0cd1-b978-4243-ae44-770452d1bb39 AI generated

b2ee0cd1-b978-4243-ae44-770452d1bb39 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b2ee0cd1-b978-4243-ae44-770452d1bb39
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) Autotops, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Stinkoma“, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės 2013 m. gruodžio 20 d. atliktÄ vienaÅ¡alį 321 000 Lt (92 968,03 Eur) sumos mokėjimo pavedimÄ atsakovei M.

Legislator headnote

AI generated

b2ee0cd1-b978-4243-ae44-770452d1bb39 · Lietuvos apeliacinis teismas: Taigi iÅ¡ esmės abu reikalavimai sutampa. Vėlesniame ieÅ¡kinyje bankroto administratorė nurodo tik papildomÄ motyvÄ tam pačiam praÅ¡ymui tenkinti, tačiau motyvų papildymas nepakeičia nurodomo pagrindo. Sutampa ir praÅ¡omos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pinigų sumos. Taigi ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti atsisakyta priimti ir tokio ieÅ¡kinio užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalimas.Teismas nenurodė jokių argumentų patvirtinančių, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1707-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00793-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės M. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4564-803/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Autotops ieÅ¡kinį atsakovei M.

V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) Autotops, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Stinkoma“, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės 2013 m. gruodžio 20 d. atliktÄ vienaÅ¡alį 321 000 Lt (92 968,03 Eur) sumos mokėjimo pavedimÄ atsakovei M.

V.; taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 92 968,03 Eur sumÄ , taip pat 5 proc. metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – 92 968,03 Eur sumos atsakovei priklausančių lėšų, turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas jÄ ir (ar) trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ , o jų nesant pakankamai, areÅ¡tuoti kitÄ atsakovei priklausantį kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ .

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra didelė, ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė, o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas siekiant apginti pažeistus ieÅ¡kovės kreditorių interesus. Atsakovei M. V. buvo nustatytas 3 darbo dienų terminas atsiliepimui pateikti. PraÅ¡ymas buvo siunčiamas du kartus ieÅ¡kinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, tačiau įteiktas nebuvo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino – areÅ¡tavo 92 968,03 Eur sumos atsakovės nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovę ir (arba) trečiuosius asmenis, uždrausdamas jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, nustatė areÅ¡tuoti kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sÄ skaitose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis, leisdamas atsakovei gauti lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio lėšas pragyvenimui, bei atlikti atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieÅ¡kove.

Ta pačia nutartimi teismas taip pat nustatė ieÅ¡kovei 20 dienų terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams, nurodytiems nutartyje, paÅ¡alinti.Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė reikalavimÄ . Teismas taip pat sutiko su ieÅ¡kove, kad 92 968,03 Eur dydžio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, todėl, įvertinęs, jog atsakovės turtas yra nesuvaržytas, neapribotas disponavimas juo, sprendė, kad egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t. y. kyla objektyvi grėsmė galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovė M. V. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir skirti ieÅ¡kovės bankroto administratorei UAB „Stinkoma“ 5 722 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų Å¡ios sumos priteisiant atsakovei. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Priimant skundžiamÄ nutartį, Vilniaus apygardos teismo žinioje jau buvo civilinė byla Nr. B2-574-565/2015, kurioje nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl faktiÅ¡kai to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Minėtoje byloje apeliantė buvo įtraukta trečiuoju asmeniu ir jai buvo praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi, pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ , BUAB Autotops bankrotÄ pripažino tyčiniu, o praÅ¡ymÄ taikyti atsakovei laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas Å¡iÄ nutartį panaikino iÅ¡ dalies ir klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Viename ir kitame administratorės reikalavimuose nurodomi tie patys faktiniai pagrindai ir praÅ¡oma priteisti įmonei padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi iÅ¡ esmės abu reikalavimai sutampa. Vėlesniame ieÅ¡kinyje bankroto administratorė nurodo tik papildomÄ motyvÄ tam pačiam praÅ¡ymui tenkinti, tačiau motyvų papildymas nepakeičia nurodomo pagrindo. Sutampa ir praÅ¡omos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pinigų sumos. Taigi ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti atsisakyta priimti ir tokio ieÅ¡kinio užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalimas.Teismas nenurodė jokių argumentų patvirtinančių, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas.

Sprendime taip pat nenurodyta teisėtų argumentų, pagrindžiančių, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nuoroda į ieÅ¡kinio dydį visiÅ¡kai nepagrįsta, nes asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turi įrodyti, kad suma gali apsunkinti sprendimo įvykdymÄ , o tokių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė. Bankroto administratorė tikslingai su ieÅ¡kiniu neprideda visų atsakovės dokumentų, kurie pateikti į civilinę bylÄ Nr. B2-574-565/2015.

Ji tyčia iÅ¡kreipia įrodymų turinį, tyčia nutyli bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Bankroto byloje buvo nustatyta, kad A. A. V. 2014 m. vasario 3 d. visas akcijas pardavė V. Z., kuriam tÄ pačiÄ dienÄ perdavė visus įmonės dokumentus ir turtÄ . 2014 m. vasario 14 d. įsakymu A. A. V. buvo atleistas iÅ¡ ieÅ¡kovės direktoriaus pareigų, tačiau nei naujasis akcininkas, nei kitas įgaliotas asmuo Juridinių asmenų registrui apie direktoriaus pasikeitimÄ nepranešė. Tačiau kadangi akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti, o taip pat kadangi VSDFV pažyma patvirtina, kad A.

A. V. iÅ¡ UAB Autotops direktoriaus pareigų buvo atleistas 2014 m. vasario 14 d., laikytina, kad Å¡is asmuo jokios įtakos bendrovės veiklai nuo Å¡ios dienos neturėjo ir negali bÅ«ti atsakingas už bendrovės veiklÄ , o pareiga administratorei perduoti ieÅ¡kovės turtÄ ir dokumentus priskirtina V. Z.. Taigi byloje nėra domenų, kad ieÅ¡kovei esant nemokiai ir apie tai Å¡alims žinant, Å¡alys siekė užtikrinti atsakovės reikalavimų patenkinimÄ apeinant kitų kreditorių interesus. Byloje nėra Å¡alių nesÄ Å¾iningumo įrodymų.

Byloje neįrodyta, kad atsakovei galėjo bÅ«ti žinoma apie įmonės nemokumÄ ar tai, jog po atsiskaitymo įmonė taps nemokia. Teismas neatsitiktinai skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pateiktas ieÅ¡kinys neatitinka įstatymo reikalavimų. IeÅ¡kovės administratorė tikslingai į bylÄ neįtraukė įmonės V. Z., kad nebÅ«tų sudaryta galimybė bylos dalyviams ir teismui užduoti pastarajam klausimus, iÅ¡gauti iÅ¡ jo įmonės dokumentus, nes pastarojo duoti paaiÅ¡kinimai bÅ«tų reikÅ¡mingi nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ .IeÅ¡kovės bankroto administratorė, kaip savo srities profesionalė, turėjo tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas faktines aplinkybes, o ne visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡Ä perkelti atsakovei.

Ji sÄ moningai, nelaukdama kol bus iÅ¡nagrinėtas jos praÅ¡ymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pateikė šį ieÅ¡kinį, o tai sukelia pagrįstų abejonių administratorės kompetencija ir neÅ¡aliÅ¡kumu byloje. Dėl visų nurodytų aplinkybių atsakovė patyrė didelį stresÄ , sutriko atsakovės sveikata, nesaugumo jausmas apėmė ir kitu Å¡eimos narius. Administratorė, teikdama akivaizdžiai nepagrįstÄ , pakartotinį ieÅ¡kinį, tyčia piktnaudžiauja savo profesija.

Administratorė, painiodama teismÄ , nuslėpdama, kad tokį pat reikalavimÄ jau faktiÅ¡kai buvo pateikusi ir jis buvo atmestas, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai skirtina maksimali numatyta bauda.IeÅ¡kovė BUAB Autotops atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Byloje dėl BUAB Autotops bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo pareikÅ¡ti jokie turtinio pobÅ«džio reikalavimai atsakovei ir Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. B2-574-565/2015 nesprendė reikalavimo atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ .

Tokio reikalavimo ieÅ¡kovė niekada nebuvo pareiÅ¡kusi atsakovei. Nesutiktina, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama šį ieÅ¡kinį bei praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, klaidina teismÄ ir piktnaudžiauja.Å ioje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti mokėjimo sandorį, kuriuo lėšos buvo pervestos atsakovei, negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ . Taigi atsakovės skunde nurodyti argumentai dėl ieÅ¡kovės akcijų pardavimo ir vadovų pasikeitimo apskritai neturi jokios teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, tuo labiau, kad ginčo sandoris buvo įvykdytas 2013 m. gruodžio 20 d.Kadangi ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė, byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas.

Pagrindinis bankroto proceso tikslas, kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti keliÄ tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Kadangi vienas iÅ¡ bankroto tikslų kuo operatyviau užbaigti bankroto procedÅ«ras, tikslinga imtis visų protingų ir įmanomų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti. Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į ieÅ¡kinio tikslus ir sumÄ , kÄ pirmosios instancijos teismas ir padarė.Atsakovės praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kovei baudÄ visiÅ¡kai nepagrįstas, nes Å¡iuo atveju piktnaudžiauja ne ieÅ¡kovė, o atsakovė, vengdama tinkamai ir laiku bendradarbiauti su ieÅ¡kove bei teismu.

Teismask o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo takyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Lietuvos apeliacinis teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, jog, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kovės UAB Autotops ieÅ¡kinį atsakovei M.

V.. Pagal nuosekliai formuojamÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankama aplinkybė ieÅ¡kinio tikėtinam pagrįstumui ir (ar) nepagrįstumui (priklausomai nuo sprendimo rezultato) nustatyti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016), todėl Å¡iuo atveju pirmiau nurodytas neįsiteisėjęs 2016 m,. gruodžio 19 d. sprendimas sudaro teisėtÄ pagrindÄ konstatuoti pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo – egzistavimÄ .Atsižvelgiant į tai, apeliantės M.

V. argumentai, kad ieÅ¡kinys apskritai neturėjo bÅ«ti priimtas ir todėl jis nėra prima facie pagrįstas, o taip pat apie tai, jog ieÅ¡kovė tikslingai į bylÄ neįtraukė atsakovės nurodomÄ V. Z. ir ieÅ¡kinyje neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumo, atmestini ir plačiau dėl jų nepasisakoma.Nors atsakovė taip pat ginčija antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės, kad ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas – egzistavimÄ , ir teigia, jog yra visiÅ¡kai nepagrįsta teismo bei ieÅ¡kovės nuoroda į ieÅ¡kinio dydį, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014).

Žinoma, Å¡i prezumpcija nėra absoliuti ir kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013), tačiau jeigu Å¡ia prezumpcija teismo nutartyje yra remiamasi, jos paneigimo naÅ¡ta, atsižvelgiant į ekonomiÅ¡kumÄ Ä¯rodinėjimo procese, perkeliama bÅ«tent atsakovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014), kuriai paprasčiau pateikti duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį.

Savo ruožtu Å¡iuo atveju, atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, jokių įrodymų, paneigiančių antrosios laikinųjų pasaugos priemonių taikymo sÄ lygos buvimÄ , kartu su atskiruoju skundu nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi faktinio ir (ar) teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu bei teisėtumu.Atsižvelgdamas į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį.Kadangi atsakovė praÅ¡ymÄ skirti baudÄ ieÅ¡kovės administratorei grindė tuo, kad ieÅ¡kovės administratorė į teismÄ kreipėsi nepagrįstai, nuslėpdama, jog tokį pat reikalavimÄ jau faktiÅ¡kai buvo pateikusi, o, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, su Å¡iais atsakovės argumentais nesutiko ir ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, nėra jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė netinkamai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybÄ , piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės praÅ¡ymas atmestinas.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė