b2ebbc35-31cc-4d1d-af70-d2f4b7dd0f35 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LPranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Danutė Valošinaitė     Baudž. byla Nr. 1A-597-174/2010     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.4.2.; 1.2.7.1.2.1.; 1.2.7.2.2.1.;       2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.; 2.1.15.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u t a r t i sLietuvos respublikos vardu 2010 m. lapkričio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Stasio Valužio, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistiesiems R.

S., B. R., D. R., D. R., gynėjams advokatams Aivarui Surbliui, Antanui JonuÅ¡ui, Svetlanai Baracevičienei, Jovitai Usonytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. S. (R. S.), B. R. (B. R.), D. R. ir D. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-29 nuosprendžio, kuriuo:D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) ir nuteistas:pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už V.

B. apiplėšimÄ ) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už V. S. seksualinį prievartavimÄ ) – penkerių metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už A. V. seksualinį prievartavimÄ ) – penkerių metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 str. straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nuosprendžiu paskirtos bei Klaipėdos apygardos teismo 2009-10-21 nuosprendžiu pakeistos subendrintos devynerių metų laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėta Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime bÅ«tas laikas nuo 2008-01-09 iki          2008-01-11, nuo 2008-06-12 iki 2008-09-09 bei bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nuosprendį, pakeistÄ Klaipėdos apygardos teismo   2009-10-21 nuosprendžiu. D. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ â€“ nuspręsta panaikinti. D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 2 dalį bei nuteistas:pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už V.

B. apiplėšimÄ ) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už V. S. seksualinį prievartavimÄ ) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už A. V. seksualinį prievartavimÄ ) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme.pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimÄ išžaginti A. V.) – trejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už A.

V. seksualinį prievartavimÄ ir pasikėsinimÄ išžaginti A. V., esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnių bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime bÅ«tas laikas nuo 2008-01-09 iki 2008-01-11 ir nuo 2008-12-19 iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo.D. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuspręsta palikti nepakeistÄ .B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 2 dalį bei nuteistas:pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už V. S. seksualinį prievartavimÄ ) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už A.

V. seksualinį prievartavimÄ ) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme.pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimÄ išžaginti A. V.) – trejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už A. V. seksualinį prievartavimÄ ir pasikėsinimÄ jÄ išžaginti, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su už V.

S. seksualinį prievartavimÄ paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta subendrinta Å¡eÅ¡erių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta Å¡eÅ¡erių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2005-07-07 nuosprendžiu paskirta ketverių metų ir aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta aÅ¡tuonerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo faktinio B.

R. sulaikymo dienos. B. R. paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumentų paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už V. B. apiplėšimÄ ) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už V. S. seksualinį prievartavimÄ ) – trejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už A.

V. seksualinį prievartavimÄ ) – trejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 str. straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo faktinio R. S. sulaikymo dienos. R. S. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.Patenkinti nukentėjusiųjų V.

S. ir A. V. civiliniai ieÅ¡kiniai ir iÅ¡ D. R., D. R., B. R., R. S. solidariai priteista turtinės bei neturtinės žalos atlyginimui: V. S. – 5 270 Lt; A. V. – 5 610 Lt.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kelnaites – nuspręsta grÄ Å¾intini nukentėjusiajai A. V.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:D. R., D. R. ir R. S. nuteisti už tai, kad jie pavartodami fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , tai yra jie 2008 m. sausio 9 d., apie 11.20 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, Klaipėdoje, prie JÅ«rininkų pr. 14 namo, prieÅ¡ V.

B. valiÄ Ä¯sėdo į pastarajam priklausantį automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grasindami smurtu pareikalavo vežti į nurodomÄ vietÄ , o V. B. aktyviai pasiprieÅ¡inus, atsisakius vykdyti reikalavimus, sustojus stotelėje prie Vingio g. 47 namo ir iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, užpuolė V. B., stumdė jį, mušė kumščiais, spardė kojomis, daužė nukentėjusiojo galvÄ Ä¯ automobilio „Renault Megane“ kėbulÄ , iÅ¡ viso bendrai sudavė ne mažiau kaip dvideÅ¡imt smÅ«gių, tuo pat metu D.

R. iÅ¡ nukentėjusiajam priklausančio automobilio pagrobė bendros 3 300 Lt vertės neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „Asus“ su rankine.D. R., D. R., B. R. ir R. S. nuteisti už tai, kad jie, pavartodami fizinį smurtÄ , oraliniu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ , tai yra jie 2008 m. gegužės 4 d., laikotarpiu nuo 2 val. iki 5.06 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, prie naktinio klubo „Kalifornija“, adresu Laukininkų g. 17A, Klaipėda, turėdami tikslÄ seksualiai prievartauti V.

S. ir A. V., pakvietė pastarÄ sias eiti kartu į naktinio klubo pastato vidinį kiemÄ , kur B. R., D. R. stovint Å¡alia ir reikalaujant paklusti, grasindamas fiziniu susidorojimu, pareikalavo A. V. tenkinti jo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, jėga jÄ parklupdęs, vienÄ kartÄ kumščiu sudavęs į galvÄ , spyręs į Å¡onÄ ir kojÄ , tampęs ir laikęs už plaukų, oraliniu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ su A. V.. B. R. patenkinus lytinę aistrÄ , D. R. ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė A.

V. į galvÄ , B. R. stovint Å¡alia ir reikalaujant paklusti, grasindamas fiziniu susidorojimu, oraliniu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ su A. V.. Tuo pačiu metu minėtame kieme D. R., R. S. stovint Å¡alia ir reikalaujant paklusti, grasindamas fiziniu susidorojimu, pareikalavo V. S. paklusti, ne mažiau kaip du kartus plaÅ¡taka sudavęs jai per veidÄ , jėga parklupdęs, tampęs ir laikęs už plaukų, oraliniu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ su V. S.. D. R. patenkinus lytinę aistrÄ , R. S. ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė V.

S. į galvÄ , tampė ir laikė už plaukų, D. R. stovint Å¡alia ir reikalaujant paklusti, oraliniu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ su V. S.. Vėliau B. R., D. R. stovint Å¡alia, grasinant fiziniu susidorojimu ir reikalaujant paklusti, oraliniu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ su V. S., tuo pačiu metu D. R. ir R. S., grasindami fiziniu susidorojimu, paeiliui oraliniu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ su A. V..Be to, B. R. ir D. R., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtÄ , pasikėsino lytiÅ¡kai santykiauti su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ , tai yra jie 2008 m. gegužės 4 d., laikotarpiu nuo 2 val. iki 5.06 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, prie naktinio klubo „Kalifornija“, adresu Laukininkų g. 17A, Klaipėda, po įvykdyto seksualinio prievartavimo B.

R. ir D. R. pargriovė ant žemės A. V., nuvilko džinsus, nuplėšė kelnaites, B. R. jÄ užsigulė ir bandė lytiÅ¡kai santykiauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. V. aktyviai prieÅ¡inosi. Tada B. R. ir D. R. paeiliui oraliniu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ su A. V., o D. R. ir R. S. – su V. S..Be to, R. S., pavartodamas fizinį smurtÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ , tai yra jis 2008 m. gegužės 4 d., apie 5.06 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, prie naktinio klubo „Kalifornija“, adresu Laukininkų g. 17A, Klaipėda, vienÄ kartÄ kumščiu trenkė V.

S. į smilkinį ir pagrobė bendros 1 200 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung 6600“ su „Pildyk“ kortele. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-29 nuosprendį dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir per griežtos bausmės paskyrimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti jį pagal BK 150 straipsnio 2 dalį dėl V. S. seksualinio prievartavimo ir pagal BK 150 straipsnio 2 dalį dėl A.

V. seksualinio prievartavimo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Teigia, jog jis nepadarė nusikalstamų veikų prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias V. S. ir A. V. pagal BK 150 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas dėl to padarė prieÅ¡ingas, prielaidomis ir spėjimais pagrįstas iÅ¡vadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl Å¡i skundžiama nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti ne tik įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, nuosprendyje neturi bÅ«ti nepaÅ¡alintų ir neaptartų prieÅ¡taravimų.

Be to, minėtos nuostatos prasme, vertinant įrodymus, atsižvelgiama į visas aplinkybes ir vadovaujamasi tuo, kad nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis, ir visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, minėta baudžiamojo proceso įstatymo nuostata reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių įstatymo reikalavimų ir pripažindamas jį kaltu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

Be to, nuteistojo R. S. nuomone, skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant ir kitas baudžiamojo proceso įstatymo normas.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad jo (R. S.) kaltė dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo grindžiama nukentėjusiųjų V. S. ir A. V. parodymais, liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, vaizdo įrašu, V. S. abonento išklotine, specialistų išvadomis, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais duomenimis.

Tačiau tai neatitinka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtų ir patikrintų faktinių bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, iÅ¡skyrus subjektyvius nukentėjusiųjų parodymus, patvirtinančius, kad jis nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje seksualiai prievartavo nukentėjusiÄ sias. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuosprendyje, nė vienas liudytojas, taip pat nė vienas teismo nuosprendyje paminėtas įrodymas nepatvirtina fakto, jog jis seksuliai prievartavo nukentėjusiÄ sias.

PrieÅ¡ingai, teisme kaip liudytojas apklaustas taksi vairuotojas V. S. parodė, kad prie parduotuvės „Kruopa“ 2008-05-04 paryčiais prie jo automobilio buvo priėjusios dvi merginos ir paprašė iÅ¡kviesti policijÄ , paaiÅ¡kinusios, kad buvo sumuÅ¡tos ir iÅ¡ jų buvo pavogtas telefonas. Apie seksualinį prievartavimÄ merginos neminėjo. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas V. S., kuris priėmė iÅ¡ nukentėjusiųjų pareiÅ¡kimÄ , taip pat parodė, kad merginos policijos įstaigoje visiÅ¡kai neužsiminė apie seksualinį prievartavimÄ , tik paaiÅ¡kino, kad įvykio vietoje prarado raktus, buvo iÅ¡voliotos purve ir Å¡iukÅ¡lėse.

Joms buvo pasiÅ«lyta medicinos pagalba, bet pagalbos atsisakė. Kaip liudytoja apklausta policijos pareigÅ«nė D. B. taip pat patvirtino faktÄ , kad apklausos metu nukentėjusiosios iÅ¡ pradžių nurodė, kad įvyko tik plėšimas. Minėtų liudytojų parodymų teismas visiÅ¡kai nevertino. Teismas taip pat nevertino fakto, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirti nukentėjusiųjų rÅ«bai, siekiant rasti biologinių žmogaus pėdsakų. Nukentėjusioji A. V. parodė, kad drabužius plovė, nes jie buvo aptaÅ¡kyti sperma, tačiau tai nebuvo nustatyta.

Teismui užteko vien nukentėjusiųjų parodymų, kad drabužius po įvykio išplovė. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas atskirai nevertino kiekvieno kaltinamojo veiksmų ir parodymų, nors tai yra būtina padaryti, remiantis baudžiamojo proceso įstatymu. Teismas kaltinamųjų parodymų atskirai nevertino, tik vadovavosi kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis dėl BK 150 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo.Teismas nurodė, kad kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, tačiau šių parodymų atskirai neanalizavo, tik vertino bendrai.

Apelianto V. S. teigimu, prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neatitinka nukentėjusiųjų parodymų. Be to, atliekant įrodymų tyrimÄ teisme, jis paaiÅ¡kino, dėl kokios priežasties ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, bei pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus – dėl jo darbo Norvegijoje ir iÅ¡ banko paimto kredito bÅ«stui. Tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nuosprendyje neaptarė, tik apsiribojo bendra fraze, kad kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes.Apelianto R.

S. teigimu, reikÅ¡minga yra tai, jog nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas – pažeidė BPK 256 straipsnio nuostatas, kadangi dėl jo priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, tai yra dėl tų nusikalstamų veikų, kurios jam nebuvo inkriminuotos kaltinamajame akte.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 17 punkto 4 dalyje iÅ¡aiÅ¡kino, jog jei asmuo lytiÅ¡kai santykiauja ar tenkina lytinę aistrÄ su keliais nukentėjusiaisiais, padarytos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį, ir kiekvieno nukentėjusiojo išžaginimas ar seksualinis prievartavimas kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas.

Nuteistasis R. S. aiÅ¡kina, jog jam nebuvo pateikti atskiri kaltinimai dėl nukentėjusiųjų V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo, tai yra nebuvo kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai, kaltinime nurodyta, jog jis, veikdamas bendrininkų grupe, padarė nusikalstamÄ veikÄ , bet ne veikas pagal BK 150 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismas jį nuteisė už padarytus atskirus nusikaltimus pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir paskyrė atskiras bausmes, todėl pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas. Apeliantas tvirtina, jog buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, todėl teismas BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindu bylÄ turėjo perduoti prokurorui, tačiau to nepadarė.Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad nuosprendyje neturi bÅ«ti nepaÅ¡alintų ir neaptartų prieÅ¡taravimų, o vertinant įrodymus atsižvelgiama į visas aplinkybes ir vadovaujamasi tuo, kad nuosprendis gali bÅ«ti pagrįstas tik įrodymais, iÅ¡nagrinėtais teisiamajame posėdyje, teismo iÅ¡vados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje, nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis, ir visos abejonės, jeigu jų negalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Apelianto teigimu, apylinkės teismo priimtas nuosprendis dėl jo kaltės pagal BK 150 straipsnio 2 dalį nėra pagrįstas išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, todėl nėra įtikinamas ir kelia abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Remiantis visuotinai pripažintu nekaltumo prezumpcijos principu, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka.Apeliaciniu skundu nuteistasis B. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-29 nuosprendį dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 2, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 2 dalį.

Teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Apeliantas B. R. aiÅ¡kina, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu iÅ¡ esmės rėmėsi tik nukentėjusiųjų parodymais, taip pat jo ir kitų nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Jo ir kitų teisiamųjų parodymai teisme buvo įvertinti kritiÅ¡kai, nors jie paaiÅ¡kino, kodėl teisme pakeitė parodymus.

Tuo tarpu teismas nukentėjusiųjų parodymais neabejojo, nors tam buvo pagrindo.Kaip liudytojai apklausti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigÅ«nai – A. D., V. S., B. B. ir B. – patvirtino, kad nukentėjusiosios kreipėsi ne dėl lytinio nusikaltimo, o dėl plėšimo. Tai patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas taksi vairuotojas V. S.. Apeliantas nurodo, kad jis ir kiti nuteistieji neneigė prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias vartoję smurtÄ , tačiau nepripažino jas seksualiai prievartavę ar kėsinęsi išžaginti.

Å ioms nusikalstamoms veikoms bÅ«dingų požymių – bÅ«dingų kÅ«no sužalojimų, spermos liekanų – byloje nustatyta nebuvo. Nukentėjusiųjų pareiÅ¡kimų pakeitimas dėl prieÅ¡ jas atliktų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio aiÅ¡kintinas tuo, kad jos negavo piniginio atlyginimo, kokio siekė. Be to, tai rodo, jog pastarųjų parodymai nėra nuoseklÅ«s.Teismo medicinos specialistų iÅ¡vados patvirtina, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias buvo padaryti nusikalstami veiksmai, tačiau iÅ¡ padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«džio negalima spręsti, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias buvo padaryti lytiniai nusikaltimai.

Nuteistojo B. R. teigimu, teismas gana formaliai vertino jo ir kitų nuteistųjų parodymus apie smÅ«gių sudavimÄ nukentėjusiosioms. Apeliantas aiÅ¡kina, jog dėl to, kad buvo neblaivus, taip pat dėl to, kad praėjo daug laiko nuo nusikaltimo padarymo, jis negalėjo prisiminti, į kokias vietas sudavė nukentėjusiosioms, tačiau niekada neneigė, jog kÅ«no sužalojimai, kuriuos nustatė specialistai, galėjo bÅ«ti nuo jo smÅ«gių.Apylinkės teismas rėmėsi parodymo atpažinti iÅ¡ asmens nuotraukos protokolais, tačiau liudytojų E. K., A.

K. parodymai verčia abejoti, kad Å¡ie įrodymai buvo gauti teisėtai. Abu liudytojai kalbėjo apie tai, kad prieÅ¡ oficialų atpažinimÄ jiems buvo pateiktos B. R. nuotraukos, ir jiems buvo daromas moralinis spaudimas duoti parodymus prieÅ¡ pastarÄ jį. Å iuo požiÅ«riu minėtų liudytojų parodymų teismas nevertino.Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai jo ir kitų nuteistųjų parodymus pripažino prieÅ¡taringais, nors jų parodymuose buvo neesminiai skirtumai dėl to, kad jie įvykio metu buvo neblaivÅ«s, todėl tiksliai visų aplinkybių neprisiminė, be to, nuo nusikalstamų veiksmų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas.Apeliantas B.

R. tvirtina, jog teismas nesurinko neginčytinų jo kaltės įrodymų, todėl jis turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal pagal BK 150 straipsnio 2, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu B. R. neneigia smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias, ir jo veiksmai, atsižvelgiant į teismo medicinos specialistų iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, jog V. S. ir A. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.Be to, nuteistojo B. R. nuomone, nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas, o byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdė nagrinėti bylÄ .

Kaltinamajame akte jo padarytos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas iÅ¡ esmės skiriasi nuo veikos, už kuriÄ jis pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu. Teismo nuosprendžiu jo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip nusikaltimų sutaptis, ir abiejų nukentėjusiųjų seksualinis prievartavimas kvalifikuotas kaip atskiras nusikaltimas, prieÅ¡ingai nei nurodyta kaltinamajame akte.Be to, teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius priteisdamas žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ jo kartu su kitais nuteistaisiais, nes 2009-10-21 teismo posėdyje nukentėjusiosios nurodė, kad jam civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, nes gavo iÅ¡ jo žalos atlyginimÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis D.

R. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-29 nuosprendį pakeisti dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 22 straipsnį ir 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį ir per griežtos bausmės paskyrimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neteisingai paskyrė bausmę, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.D. V. B. apiplėšimo teismas nuosprendyje nurodė, kad D.

R. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, gailisi, kad negalėjo valdyti situacijos bei dėl įvykio, ir teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis, konstatavo, jog D. R., D. R. ir R. S., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtÄ , iÅ¡ viso bendrai sudavė ne mažiau kaip 20 smÅ«gių ir pagrobė V. B. turtÄ â€“ bendros 3 300 Lt vertės neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „Asus“ su kompiuterio krepÅ¡iu, tokiu bÅ«du padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Nuosprendyje teigiama, kad skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamų veikų tyčinį pobÅ«dį, jų pavojingumo visuomenei laipsnius, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas nurodė, kad kaltinimų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nesutikdamas su tokia teismo pozicija apeliantas D. R. aiÅ¡kina, kad pagal BK 59 straipsnį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, be kitų Å¡iame straipsnyje nurodytų aplinkybių, yra Å¡ios: kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis; kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ .

Epizode dėl V. B. apiplėšimo buvo nustatyta, kad kaltinamieji, iÅ¡ jų ir D. R., susitaikė su nukentėjusiuoju, visiÅ¡kai atlygino nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , todėl sprendžiant klausimÄ pagal šį epizodÄ teismas netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso materialines normas, ir D. R. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskyrė per griežtÄ dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, nes Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos dvi bausmių rÅ«Å¡ys – areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų.

Apeliantas D. R. teigia, jog dėl Å¡io epizodo jam baudžiamoji byla buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju bei visiÅ¡kai atlyginus padarytÄ Å¾alÄ , todėl už šį nusikaltimÄ teismas jam paskyrė bausmę, neatitinkančiÄ teismų praktikos.D. V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo, pasikėsinimo išžaginti A. V., V. S. apiplėšimo skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. R. kaltu dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo bei pasikėsinimo išžaginti A. V. nepripažino ir parodė, kad įvykio nepamena, atsimena, jog buvo kazino, o po to atsibudo namuose.

Negali nei patvirtinti, nei paneigti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nes neatsimena įvykio, tačiau pats neįsivaizduoja, kad galėjo skriausti merginas, visas aplinkybes sužinojo tik sulaikytas. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad 2008-05-04 su savo broliu D. R. ir kitais vaikinais buvo kazino prie naktinio klubo „Kalifornija“. Buvo stipriai neblaivus. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog kaltinamųjų D. R., D. R., R. S. ir B. R. parodymai vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja vieni kitiems bei byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems duomenims, visiškai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamųjų parodymų, prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, be to, kaltinamųjų parodymai nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems bei byloje surinktiems įrodymams.

Apeliantas D. R. tvirtina, jog tokia teismo pozicija dėl jo parodymų vertinimo visiškai neteisinga, ir aiškina, jog iš 2008-05-04 jo apklausos protokolo bei teismo proceso metu duotų nuoseklių parodymų apie tai, jog jis neprisimena šių įvykių, akivaizdu, jog tokie parodymai negali būti vertinami kaip visiškai skirtingi nuo ikiteisminio turimo metu duotų parodymų ir kad jie prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. Nuosprendyje teisėja teigia, kad kaltinamojo parodymus reikia vertinti kritiškai ir kad kaltė dėl V.

S. ir A. V. seksualinio prievartavimo, pasikėsinimo išžaginti A. V., V. S. apiplėšimo grindžiama nukentėjusiųjų V. S. ir A. V. parodymais. Tokia teismo išvada yra neteisinga, nes būtent nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs, palyginant juos akivaizdžiai matyti, kad parodymai yra „surežisuoti“, nes skirtingi asmenys vartoja vienodus sakinius, žodžių junginius, parodymai evoliucionuoja, praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui „apauga smulkmenomis ten, kur nukentėjusioms yra naudinga, bet pamirštama ten, kur nenaudinga“.Nuosprendyje teisėja vadovavosi nukentėjusiosios A.

V. parodymais dėl rÅ«bų, kuriais ji vilkėjo, ir nurodė, kad nukentėjusioji rÅ«bus iÅ¡ karto įdėjo į skalbimo maÅ¡inÄ , nes jie buvo bjaurÅ«s, aptaÅ¡kyti sperma. 2008-05-06, tai yra praėjus trims dienoms nuo įvykio, A. V. apklausiama kaip liudytoja ir įspėta dėl melagingų parodymų davimo parodė: „galiu teigti, kad visi 6 vyriÅ¡kiai mane iÅ¡prievartavo oraliniu bÅ«du, kad kas iÅ¡ jų bÅ«tų pilnai baigę aktÄ negaliu pasakyti, bet nei burnoje, nei ant mano rÅ«bų spermos nebuvo.“ Tuo tarpu 2009-10-21 teismo posėdžio metu A.

V. parodė: „buvo bjaurÅ«s rÅ«bai, todėl nepagalvojusi, įdėjau į maÅ¡inÄ ir iÅ¡skalbiau. RÅ«bus ploviau todėl, nes buvo aptaÅ¡kyti sperma, aÅ¡ buvau ant grindų, rÅ«bai buvo labai purvini. 4 žmonės mane prievartavo. ... D. R. atpažinau iÅ¡ veido bruožų, buvo geras apÅ¡vietimas ir pakankamai laiko, kad įžiÅ«rėčiau kaltinamuosius. Žinau, kad buvo su treningais, mÅ«vėjo kedus. Nepastebėjau, kad turėtų kepuraitę D. R.. Plaukus mačiau, spalvos plaukų neįsidėmėjau.

D. R. išžagino oraliniu bÅ«du gal 2 kartus, ar sperma iÅ¡siliejo nepamenu, jos skonio nežinau, D. R. žagino tik oraliniu bÅ«du ... .“ Tuo tarpu iÅ¡ naktinio klubo pateiktos vaizdo juostoje užfiksuotos medžiagos, kuri buvo peržiÅ«rėta teismo posėdžio metu, akivaizdžiai matyti, kad D. R. buvo plaukus nuskutęs ir jokios kepurės neturėjo.2009-10-22 teismo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad jis surašė įvykio apžiÅ«ros protokolÄ apie tai, jog atvežtos merginos į nuovadÄ pradėjo pasakoti, kad jos buvo apiplėštos, matėsi, kad abi buvo Å¡oko bÅ«senos, iÅ¡voliotos, nuo jų sklido nemalonus kvapas, spermos žymių nepastebėjo.IÅ¡ asmens parodymų atpažinti iÅ¡ jo nuotraukos protokolo matyti, kad A.

V. atpažino D. R. kaip asmenį, stovėjusį prie jos, kai jÄ prievartavo B. R., jÄ muÅ¡usį, reikalavusį paklusti prievartavimui, prievartavusį po B. R. ir padėjusį B. R. numauti jos kelnaitės. Nuosprendyje teisėja teigia, kad D. R. nurodė nepamenantis įvykio aplinkybių, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai, kaip bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar bent iÅ¡ dalies jÄ suÅ¡velninti. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad kaltinamųjų parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir todėl, kad jie prieÅ¡tarauja ne tik nukentėjusiųjų parodymams, bet ir kitoms teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtoms aplinkybėms.Teismas be pagrindo nenustatė kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Apeliantas aiškina, jog pagal BK 59 straipsnį atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be kitų šiame straipsnyje nurodytų, pripažįstama aplinkybė, jei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Liudytojas I. K. parodė, kad merginos buvo neblaivios, ėjo savo noru kartu su vaikinais. Liudytojas A. K. parodė, kad merginos buvo daugiau išgėrusios negu vaikinai. Liudytojas V. S. parodė, nuo merginų alkoholio kvapas nesklido, gal buvo vartojusios narkotinių medžiagų.

Jos priėjo, kai jis stovėjo prie „Kruopos“ parduotuvės. Merginos buvo kaip „apkvaiÅ¡usios“. Nukentėjusiųjų neblaivumo fakto neneigia ir jos pačios. Pačios nukentėjusiosios drÄ siai ėjo su nepažįstamų vyrų grupe apie 3 valandÄ nakties į naktinio klubo kiemÄ , tai rodo, kad jos elgėsi rizikingai. Pagal teismų praktikÄ rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Galima daryti prielaidÄ , kad bÅ«tent nukentėjusiųjų elgesys davė pagrindÄ D.

R. atitinkamai veikti prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias.Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad D. R. pasikėsino išžaginti A. V., tokiu bÅ«du padarė BK 22 straipsnyje ir 149 straipsnyje nurodytÄ nusikaltimÄ . Apeliantų nuomone, toks nusikaltimas apskritai nebuvo įvykdytas, nes dar 2008-05-13 A. V., papildomai apklausiama kaip liudytoja, nurodė: „Paties prievartavimo momentu aÅ¡ tupėjau kieme pagal sienÄ , kažkuris vienas prievartavo, o Å¡alia stovėjęs vaikinas vis trankė į galvÄ , visi grasino, kad bus blogiau jei prieÅ¡insiuos.

AÅ¡ įsitikinusi, kad seksualiai prievartavo oraliniu bÅ«du visi Å¡eÅ¡i vaikinai, nes keitėsi vienas po kito. ... Kiek aÅ¡ atsimenu, kad jau po nusikaltimo, kai pasitenkino, visi iÅ¡ kiemo išėjo. Nieko nesakė mums“ (t. 2, b. l. 30–34). IÅ¡ Å¡io A. V. apklausos protokolo matyti, jog ji neminėjo dėl pasikėsinimo išžaginti, taip pat neminėjo sugadintų rÅ«bų – suplėšytų kelnaičių. Tuo tarpu 2008-05-06 apklausos metu (t. 1, b. l. 133–135) liudytoja V. S. teigė, kad visi Å¡eÅ¡i vyriÅ¡kiai jÄ iÅ¡prievartavo oraliniu bÅ«du, kas iÅ¡ jų ir keli visiÅ¡kai pabaigė aktÄ , nurodyti negalėjo, tačiau teigė, kad spermos burnoje tikrai buvo.

Be to, nurodė, kad pabaigoje vienas iÅ¡ jų, panaÅ¡us į čigonÄ , jėga numovė jai džinsines kelnes ir ketino iÅ¡prievartauti, tačiau dėl jos prieÅ¡inimosi negalėjo to padaryti, ir jis liovėsi. 2009-10-21 teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. V. teigė:„R. buvo numovęs kelnaites ir bandė išžaginti, o D. stovėjo Å¡alia“. Å io posėdžio metu nukentėjusioji V. S. pasakė: „D. mušė, trankė, negaliu pasakyti, kad prievartavo oraliniu bÅ«du. D. mane laikė ir trankė, o D. tuo metu buvo pas A. .

RÅ«bus man suplėšė, o kuris suplėšė, aÅ¡ nežinau.“Teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis, pripažino, jog įrodyta, kad D. R., D. R. ir R. S., veikdami bendrai, pavartodami fizinį smurtÄ , pagrobė V. B. turtÄ ir jų veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies sudėtį; R. S., pavartodamas fizinį smurtÄ , pagrobė V. S. turtÄ ir jo veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies sudėtį; D. R., D. R., B. R. ir R. S., veikdami bendrai, pavartodami fizinį smurtÄ , oraliniu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ su V.

S. ir A. V. prieÅ¡ jų valiÄ ir jų veika atitinka BK 150 straipsnio 2 dalies sudėtį; D. R., B. R., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtÄ , pasikėsino lytiÅ¡kai santykiauti su A. V. prieÅ¡ jos valiÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji intensyviai prieÅ¡inosi ir jų veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalies ir 149 straipsnio 2 dalies sudėtį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. R. teisiamas pirmÄ kartÄ , padarė 4 nusikaltimus – vienÄ apysunkį ir 2 sunkius, bei pasikėsino padaryti vienÄ sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys).

Apeliantų nuomone, Å¡i byla nėra tinkamai iÅ¡tirta, akivaizdžiai buvo matyti teisėjos simpatija nukentėjusiosioms, nebuvo aiÅ¡kintasi dėl jų parodymų prieÅ¡taravimų. Tuo tarpu bet koks kaltinamųjų bei nuteistojo D. R. ir jo gynėjos paaiÅ¡kinimai buvo pertraukiami. Toks proceso vedimas suteikė galimybę nukentėjusiosioms gudrauti ir kaltinti D. R. nebÅ«tais dalykais.Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-29 nuosprendį pakeisti dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir dėl Å¡io nusikaltimo jį iÅ¡teisinti bei suÅ¡velninti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę.Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl V.

B. apiplėšimo nurodė, kad jis (D. R.) kaltu dėl Å¡io nusikaltimo visiÅ¡kai prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau nepagrįstai Å¡ios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas teigia, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, atlygino Å¡iuo nusikaltimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , taigi atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes jam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį turėjo bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė.Dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo apeliantas praÅ¡o atkreipti dėmesį į jo baigiamÄ jÄ kalbÄ ir teismui pateiktÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ .

Papildomai pažymi, jog, pasak liudytojos D. B., pirminius parodymus abi nukentėjusiosios davė kartu, papildomų apklausų metų jos buvo apklausiamos atskirai. Tačiau jų parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi. Apeliantas D. R. neneigia, jog įvykio metu buvo kartu su merginomis, pastarosios matė jo veidÄ , tačiau, kaip nurodyta jo baigiamojoje kalboje bei atsižvelgiant į liudytojos D. B. parodymus, nukentėjusiosios jo bei kitų nuteistųjų neatpažino pagal pateiktas parodymo atpažinti iÅ¡ asmens nuotraukos, nors buvo pateiktos atpažinti nesenos jų nuotraukos.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jų ir kitų nuteistųjų parodymai nevienodi, pasak teismo, jie negalėjo nurodyti aplinkybių dėl nukentėjusiosioms padarytų sužalojimų ir rÅ«bų sugadinimo.

Tačiau nuteistasis D. R. pažymi savo baigiamojoje kalboje nurodęs, kad byloje yra duomenų, jog nukentėjusiosios apsaugos darbuotojų buvo iÅ¡mestos iÅ¡ naktinio klubo „Kalifornija“. Nuteistasis B. R. paaiÅ¡kino, kad pargriovė A. V. ant žemės, trenkė jai, po to jis (D. R.) priėjęs trenkė pastarajai 3–4 kartus. Nuteistasis R. S. parodė, jog iÅ¡siskyrus su merginomis, jis vėl grįžo ir sudavė abiem nukentėjusiosioms per veidus, paimdamas telefonÄ . Todėl negalima teigti, kad jų parodymai Å¡ioje situacijoje nesutampa.

Tuo tarpu teismas nesigilino į jo ir kitų nuteistųjų parodymus, rėmėsi vien nukentėjusiųjų parodymais.Apeliantas aiÅ¡kina, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę nurodė, jog jis nusikalto ne pirmÄ kartÄ , tai rodo jo nenorÄ keisti gyvenimo bÅ«dÄ . Tačiau apeliantas apžymi, jog pradėjus tyrimÄ byloje, kurioje jis nuteistas 2010-07-02 nuosprendžiu, jis nežinojo, kad vyksta tyrimas kitoje byloje, kurioje jis nuteistas 2009-10-27 nuosprendžiu. Todėl, pasak apelianto, negalima teigti, kad jis pakartotinai nusikalto ir nesistengia keisti gyvenimo bÅ«dÄ .

Nuteistasis D. R. praÅ¡o atsižvelgti į tai, jog turi Å¡eimÄ , kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, dirbo, charakterizuojamas gerai.Nuteistieji ir jų gynėjai praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti.Prokurorė praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini. Dėl nuteistųjų R. S., B. R., D. R. ir D. R. kaltės dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo ir B. R. ir D. R. kaltės dėl pasikėsinimo išžaginti A. V.              Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Vien tai, kad nuteistieji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistųjų veikas visiškai dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo bei pasikėsinimo išžaginti A.

V. patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados dėl R. S., B. R., D. R. ir D. R. veiksmų įrodytumo neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantai su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. Apeliantų teiginiai, kad teismo išvados neparemtos įrodymais, nepagrįsti.Teismo nuosprendyje motyvuotai atmesti nuteistųjų teisme duoti parodymai, argumentuotai pasisakyta, kodėl yra patikimi nukentėjusiųjų A.

V. ir V. S., liudytojų V. S., A. D., V. S., D. B. ir A. K. parodymai, patvirtinantys neteisėtus nuteistojo veiksmus.              Nors nuteistųjų R. S., B. R., D. R. ir D. R. apeliaciniuose skunduose, akcentuojant jų ir liudytojų V. S., D. B., A. D. parodymus tvirtinama, jog byloje neįrodyta, kad jie teismo nustatytoje vietoje ir laiku būtų seksualiai prievartavę V. S. ir A. V., o B. R. ir D. R. dar ir pasikėsinę išžaginti A. V., tai paneigia byloje surinktų ir teismo teisingai įvertintų įrodymų visetas.N. R.

S., B. R., D. R. ir D. R. kaltė dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo bei B. R. ir D. R. – ir dėl pasikėsinimo išžaginti A. V., yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nuteistųjų kaltė dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo bei pasikėsinimo išžaginti A. V. įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto konstatuoti sužalojimai, tyrėjai pateikti ir apžiūrėti sugadinti nukentėjusiųjų rūbai bei kiti daiktai, taip pat liudytojų V.

S., A. D., V. S., D. B. ir A. K. bei iÅ¡ dalies pačių nuteistųjų parodymais, asmens parodymo atpažinti iÅ¡ jo nuotraukos protokolais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, daiktų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolais, vaizdo įraÅ¡u, V. S. abonento iÅ¡klotine, specialistų iÅ¡vadomis bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais duomenis. Atlikus iÅ¡samiÄ Ä¯rodymų analizę, pirmosios instancijos teismui, skirtingai negu nurodoma apeliantų skunduose, nebuvo jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų V.

S. ir A. V., minėtų liudytojų parodymais, kurie patvirtina nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo bei pasikėsinimo išžaginti A. V., ir remtis prieštaringais pačių nuteistųjų parodymais. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai, kad teismas be pagrindo nevertino jų teisminio bylos nagrinėjimo duotų parodymų, vertintini kaip siekimas palengvinti savo teisinę padėtį ir išvengti atsakomybės, nes jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Nuteistieji parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nenurodė, jų teisme duoti parodymai visiškai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu jų duotų parodymų, prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, be to, nuteistųjų parodymai nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems, prieštarauja byloje nustatytoms pripažintomis įrodyta aplinkybėms. Teismo nuosprendyje argumentuotai pasisakyta, kodėl teismas atmetė nuteistųjų teisme duotus parodymus. Priešingai nei apklausiami teisme, nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu davė visiškai priešingus teisme duotiems parodymus, kurie prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų parodymams, bet ir kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

Atlikus iÅ¡samiÄ Ä¯rodymų analizę, pirmosios instancijos teismui, skirtingai negu nurodoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, nebuvo jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų A. V. ir V. S., liudytojų V. S., A. D., V. S., D. B. ir A. K. parodymais, kurie patvirtina R. S., B. R., D. R. ir D. R. kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, ir remtis prieÅ¡taringais pačių nuteistųjų prieÅ¡taringais parodymais, kurių nepatvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai.

N. R. S., B. R., D. R. ir D. R. apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai dėl to, kad jie nukentėjusiųjų V. S. ir A. V. seksualiai neprievartavo bei B. R. ir D. R. nesikėsinimo išžaginti A. V., yra niekuo nepagrįsti.Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų V. S. ir A. V. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad įvykio naktį jos išėjo iÅ¡ naktinio klubo „Kalifornija“ ir kalbėjosi su draugu ArtÅ«ru bei nuteistaisiais. Pastarieji pasiÅ«lė nueiti į „Kalifornijos“ vidinį kiemÄ iÅ¡gerti sidro.

Eidamos jos suprato, kad bus negerai, bandė pabėgti. A. V. paaiÅ¡kino, kad B. R. jÄ apsikabino, liepė tylėti, sudavė smÅ«gį, po to pareikalavo patenkinti aistrÄ oraliniu bÅ«du. Jie visi reikalavo patenkinti aistrÄ oraliniu bÅ«du. Nuteistieji keitėsi du ar tris kartus. Visus juos atpažino iÅ¡ nuotraukų ir nurodė, kurie iÅ¡ jų pirmieji tenkino lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, tai yra pirmieji buvo B. R. ir D. R., vėliau – R. S. ir D. R.. Jų veidus įsidėmėjo dar stovint prie „Kalifornijos“ apÅ¡viestoje vietoje.

Parodymo atpažinti iÅ¡ asmens nuotraukos protokole užfiksuota, kad A. V. atpažino B. R. kaip asmenį, kuris pirmasis trenkė jai į galvÄ , spyrė į kojÄ ir į Å¡onÄ , pirmasis prievartavo ir maudamas suplėšė jos kelnaites, D. R. kaip asmenį, stovėjusį prie jos, kai jÄ prievartavo B. R., jÄ muÅ¡usį, reikalavusį paklusti prievartavimui, prievartavusį po B. R. ir padėjusį B. R. numauti jos kelnaites, R. S. kaip asmenį, kuris jÄ mušė, tampė už plaukų ir prievartavo, D.

R. kaip asmenį, kuris jÄ mušė, tampė už plaukų, prievartavo ir reikalavo paklusti prievartavimui (t. 2, b. l. 36–38, 39–43, 44–46, 47–49). Visi vartojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , buvo iÅ¡gėrę ir tuo metu gėrė sidrÄ . D. R. nebuvo nuėjęs į Å¡alį, nevėmė. B. R. bandė numauti kelnes, suplėšė kelnaites, bandė užsigulti, D. R. tuo metu stovėjo Å¡alia. Jos draugė buvo maždaug už 5 metrų nuo jos, ir ji gana aiÅ¡kiai matė, kad ir draugei V. liepė daryti tÄ patį.

Pastaroji bandė kviesti policijÄ , tačiau jai buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ , dėl to jai iÅ¡krito telefonas, kurį atėmė R. S.. Ä®vykis tęsėsi apie dvi valandas. Jos negalėjo Å¡aukti, nes joms buvo grasinama, jog pakvies daugiau vaikinų, kurie darys tÄ patį. D. R. spyrė į Å¡onus, mušė ir sakė tylėti. Kiekvienas sudavė po du smÅ«gius, trenkė, spyrė į galvÄ , tampė už plaukų, liepė tylėti ir tenkinti aistrÄ oraliniu bÅ«du. Apie įvykį dėl patirto streso bijojo pasakoti.

Tėvams pasakė tik po laiko, po įvykio nenuėjo į darbÄ . RÅ«bus, kuriais vilkėjo, iÅ¡ karto įdėjo į skalbimo maÅ¡inÄ , nes jie buvo bjaurÅ«s, aptaÅ¡kyti sperma. Ä®vykio metu buvo suplėšyti rÅ«bai, apibraižytas laikrodis, sulaužyti auskarai. Džinsines kelnes iÅ¡metė. N. V. S. parodė, kad einant į „Kalifornijos“ kiemÄ ji kalbėjosi telefonu, vienas iÅ¡ vaikinų atėmė mobilųjį telefonÄ ir sviedė jį į žemę. Pasakė, kad dabar jos „ims į burnÄ â€œ.

JÄ sugriebė už plaukų ir parklupdė. Prie jos buvo R. ir D. , pastarasis jai trenkė pirmas, po to trenkė ir R. . Ji bandė Å¡aukti, prašė, kad paleistų. Girdėjo, kad draugė taip pat mėgino Å¡aukti, tačiau jai liepė tylėti, grasino, jog „iÅ¡jungs“. Pirmasis tenkinti aistrÄ oraliniu bÅ«du liepė D. , po to R. . Ji visÄ laikÄ klÅ«pėjo ant kelių, nes buvo laikoma už plaukų. Vaikinai keitėsi poromis, jie keitėsi du ar tris kartus. Vaikinų veidus įsidėmėjo dar prie „Kalifornijos“, po to juos atpažino iÅ¡ policijos komisariate parodytų atpažinti asmens nuotraukų.

Tai užfiksuota parodymo atpažinti iÅ¡ asmens nuotraukos protokoluose, tai yra, jog V. S. atpažino D. R. kaip asmenį, kuris pirmasis jÄ mušė ir oraliniu bÅ«du prievartavo, R. S. atpažino kaip asmenį, kuris jÄ mušė ir prievartavo po D. R., B. R. kaip asmenį, kuris jÄ mušė ir prievartavo, D. R. kaip asmenį, kuris jÄ mušė ir reikalavo paklusti prievartavimui (t. I, b. 1. 158–160, 161–163, 164–166, 167–169). Ä®vykio metu jau pradėjo Å¡visti, todėl ji matė, kad ir jos draugei darė tÄ patį – mušė, liepė čiulpti.

Grasino, kad ateis daugiau vaikinų, jeigu jos prieÅ¡insis ir nevykdys nurodymų. Po įvykio vaikinai nuėjo, jos priėjo prie taksi automobilio ir paprašė, kad vairuotojas iÅ¡kviestų policijos pareigÅ«nus. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams jos pasakė, kad buvo apiplėštos, tačiau apie seksualinį prievartavimÄ ir pasikėsinimÄ išžaginti nepasakė, nes buvo daug vyrų. Apie įvykį papasakojo tetai. Ä®vykio metu buvo suplėšytos jos džinsinės kelnės, sulaužytas laikrodis.NuoseklÅ«s nukentėjusiųjų parodymai paneigia nuteistųjų R.

S., B. R., D. R. ir D. R. teisme duotus ir apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus apie tai, jog jie nukentėjusiųjų V. S. ir A. V. seksualiai neprievartavo, bei B. R. ir D. R. teiginius, jog jie nesikėsino išžaginti A. V.. Teismas pagrįstai nesirėmė nuteistųjų parodymais, nes jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas rėmėsi vien tik nukentėjusių parodymais, kurių neva nepatvirtina liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys. Kaip liudytojų apklaustų V.

S., A. D., V. S., D. B. ir A. K. parodymai, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantai, nepaneigia apylinkės teismo iÅ¡vados dėl nuteistųjų kaltės nukentėjusiÄ sias seksualiai prievartauti ir pasikėsinimo išžaginti A. V.. Nors Å¡ie liudytojai tiesiogiai nematė įvykio aplinkybių, tačiau kaip liudytojas apklaustas A. D. parodė, kad patrulių į nuovadÄ atvežtos dvi merginos, tai yra V. S. ir A. V., nurodžiusios, kad buvo apiplėštos „Kalifornijos“ kieme. Merginos buvo labai iÅ¡sigandusios ir sugniuždytos, jų rÅ«bai buvo purvini, skleidė nemalonų kvapÄ , lyg jos bÅ«tų iÅ¡voliotos, vienos iÅ¡ jų rÅ«bai buvo akivaizdžiai suplėšyti.

Po kelių dienų sužinojo, kad merginas buvo bandoma iÅ¡prievartauti. Jo nuomone, normalu, kad merginos iÅ¡ pradžių nenurodė visų aplinkybių, juolab, kad tuo metu nuovadoje dirbo tik pareigÅ«nai vyrai. Liudytojas V. S. (V. S.) parodė, kad 2008 m. gegužės pradžioje budėjo policijos poskyryje, ir iki 7 val. ryto policijos patruliai atvežė į poskyrį merginas, kurios paaiÅ¡kino, kad įvykio vietoje prarado raktus ir piniginę. Policijos pareigÅ«nų nuvežtos į įvykio vietÄ merginos surado raktus, sakė, kad namuose yra paliktas vaikas, todėl iÅ¡vyko į namus, pasakiusios, kad atvyks tÄ pačiÄ dienÄ vėliau ir paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ iki galo.

Vienos iš merginų buvo praskelta lūpa ir suplėšyta palaidinė. Nuo jų sklido nemalonus kvapas. Merginos papasakojo apie įvykį, nurodydamos, kad įvykis vyko kieme, kur jos buvo išvoliotos purve ir šiukšlėse. Jų parodymai nebuvo prieštaringi. Kadangi nukentėjusiosios buvo šoko būsenos, pasiūlė joms kreiptis pagalbos į medikus, tačiau pagalbos atsisakė. Tuo metu policijos poskyryje Budėtojų dalyje buvo vien tik vyrai.Kaip liudytoja apklausta D. B. parodė, kad nukentėjusiosios apklausos metu iš pradžių nurodė, kad įvyko plėšimas, vėliau ėmė verkti ir papasakojo, kad prieš jas buvo vartojama prievarta, tai yra, kad jos buvo išprievartautos.

Merginos atvirai pasakojo apie įvykį, nurodė, kad buvo penki ar Å¡eÅ¡i vaikinai, jas prievartavo oraliniu bÅ«du, lytiÅ¡kai santykiauta nebuvo, buvo tik numautos kelnės. Vienai iÅ¡ merginų ant veido matėsi raudoni sumuÅ¡imai. Mano, kad merginos ne iÅ¡ karto papasakojo apie iÅ¡prievartavimÄ , nes bijojo, joms buvo gėda.Liudytojas V. S. (V. S.) parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju. Prie parduotuvės „Kruopa“ 2008-05-04, apie 5.34 val., prie jo automobilio priėjusios dvi merginos paprašė iÅ¡kviesti policijÄ , nurodydamos, jog buvo sumuÅ¡tos ir iÅ¡ jų buvo pavogtas telefonas.

Merginos buvo iÅ¡sigandusios, akivaizdžiai susijaudinusios, kaip patyrusios Å¡okÄ . Ant veido matėsi sumuÅ¡imo žymės. IÅ¡kvietęs policijÄ , pasakė laukti pagalbos, pats po 5 minučių iÅ¡važiavo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas argumentuotai pasisakė, kodėl remiasi liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nors kaip liudytojas teisme apklaustas A. K. parodė nematęs, kas vyko naktinio klubo „Kalifornija“ vidiniame kieme, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog matė, kaip D.

R. ant kelių parklupdė V. S., o B. R. apglėbęs už konteinerių nešė A. V.. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad „Baltijos“ laivų statykloje dirbęs R. jam liepė niekam nepasakoti apie tai, kÄ jis įvykio metu spėjo pamatyti „Kalifornijos“ vidiniame kieme, o apklausiamas teisme nurodė, jog kaltinamieji jam darė spaudimÄ , todėl jis bijojo ir teigė teisme nenorintis liudyti prieÅ¡ kaltinamuosius. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs A. K. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, pagrįstai rėmėsi A.

K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jis matė, kaip D. R. ant kelių parklupdė V. S., o B. R. apglėbęs už konteinerių nešė A. V., nes Å¡ie parodymai atitinka nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas pagrįstai pripažino juos teisingais ir jais rėmėsi.Nors apeliantas B. R. apeliaciniame skunde tvirtina, jog prieÅ¡ oficialų atpažinimÄ liudytojui A. K. bei liudytojui E. K. pateikus jo – B. R. – nuotraukas, buvo daromas moralinis spaudimas duoti parodymus prieÅ¡ jį, tačiau pažymėtina, jog ne tik minėti liudytojai, bet ir nukentėjusiosios A.

V. ir V. S., prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliantų skunduose, atpažino kaltinamuosius iÅ¡ parodymo atpažinti iÅ¡ asmens nuotraukų. A. V. iÅ¡ nuotraukų nustatė, kurie iÅ¡ jų pirmieji tenkino lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du. Be to, nukentėjusiosios nurodė vaikinų veidus įsidėmėjusios dar stovint prie „Kalifornijos“ apÅ¡viestoje vietoje.Apeliantų skunduose nurodyta aplinkybė, jog apklausti liudytojai nepatvirtino fakto, jog prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias buvo įvykdyti nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, tai yra, kad jos buvo seksualiai prievartaujamos bei kėsinamasi išžaginti A.

V., tačiau pažymėtina, jog tokio pobūdžio nusikaltimai yra specifiniai, nukentėjusiosios nurodė, tai patvirtino ir apklausti policijos pareigūnai, jog įvykio naktį policijos nuovadoje dirbo tik pareigūnai vyrai, dėl patirto streso jos nepapasakojo, kad buvo seksualiai prievartaujamos bei kėsinamasi išžaginti, tačiau nurodė, kad jeigu ir nebūtų buvę plėšimo, į policijai dėl minėtų nusikaltimų būtų pranešusios vėliau. Be to, kaip minėta, kaip liudytoja apklausta D.

B. parodė, kad jau kitos dienos ryte apklausiamos nukentėjusiosios nurodė, jog buvo seksualiai prievartaujamos.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų teisme duotus parodymus vertino kritiškai, nes jie prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų parodymams, bet ir pačių nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Nors nuteistieji D. R., B. R. bei R. S. apklausiami teisme teigė, tai nurodyta ir jų apeliaciniuose skunduose, jog ikiteisminio tyrimo metu jie davė neteisingus parodymus verčiami ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nenorėdami būti suimti, tačiau, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė Klaipėdos miesto apylinkės teismas, ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai atitinka nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas pagrįstai rėmėsi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nuteistieji nenurodė. Be to, nuteistųjų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra prieÅ¡taringi, tai yra B. R. ir R. S. nurodė, kad „Kalifornijos“ vidiniame kieme visi kaltinamieji stovėjo kartu, niekam nebuvo bloga, nė vienas iÅ¡ jų nebuvo nuėjęs į Å¡onÄ . A. V. pavadinus B. R. čigonu, pastarasis nesusivaldė ir trenkė pastarajai, po to pargriovė jÄ ant žemės, kiti prieÅ¡ merginas smurto nevartojo. B. R. parodė, kad po Å¡ių savo veiksmų jis išėjo iÅ¡ kiemo.

R. S. parodė, kad kaltinamieji visi kartu išėjo iÅ¡ kiemo. Tuo tarpu D. R. parodė, kad bÅ«nant „Kalifornijos“ vidiniame kieme jo broliui D. R. pasidarė bloga, ir jis nuėjo į Å¡alį, prižiÅ«rėdamas D. , į Å¡alį kartu su juo nuėjo ir jis, todėl nematė konflikto pradžios, tačiau matė, kaip tarp B. R., R. S. ir merginų kilo susistumdymas, todėl jis „pamokė“ merginas, abiem trenkdamas delnu per veidus. R. S. taip pat nurodė, kad visiems išėjus iÅ¡ „Kalifornijos“ kiemo, jis sugrįžo savo rankinės, o pamatęs, jog viena iÅ¡ merginų skambina telefonu, trenkė abiem merginoms per veidus, paėmė telefonÄ ir išėjo, tačiau Å¡ių parodymų kiti nuteistieji nepatvirtino.Nors nuteistieji nurodė nukentėjusiÄ sias mušę tik per veidÄ , tačiau specialisto iÅ¡vadose konstatuoti sužalojimai ne tik nukentėjusiųjų veiduose, bet ir kitose kÅ«no vietose:

V. S. – žaste ir blauzdose, A. V. – Å¡launyse, klubuose, blauzdose. Å ie nustatyti sužalojimai kartu patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, jog buvo kėsinamasi išžaginti A. V.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios pateikė sugadintus rÅ«bus ir kitus daiktus, kurių sugadinimai negalėjo atsirasti nuo smÅ«gių į veidÄ sudavimo. Pažymėtina, kad kaltinamieji negalėjo nurodyti, kaip galėjo atsirasti minėti sužalojimai ir kaip galėjo bÅ«ti sugadinti merginų rÅ«bai ir kiti daiktai.Nuteistasis R.

S. apeliaciniame skunde mini A. V. parodymus apie tai, kad ji rūbus plovė, nes jie buvo aptaškyti sperma. Nuteistojo D. R. apeliaciniame skunde teigiama, kad A. V. ikiteisminio tyrimo 2008-05-06 apklausos metu, priešingai nei apklausiama teisme, parodė, kad nei burnoje, nei ant rūbų spermos nebuvo, tuo tarpu apklausiama teisme pastaroji nurodė, kad rūbus išplovė, nes jie buvo labai nešvarūs, aptaškyti sperma. Tačiau pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirti nukentėjusiųjų rūbai, siekiant rasti biologinių žmogaus pėdsakų, nepaneigia seksualinio prievartavimo ir pasikėsinimo išžaginti fakto, esant anksčiau aptartiems įrodymams.Nors nuteistasis D.

R. apeliaciniame skunde neigia kėsinęsis išžaginti A. V. tvirtindamas, jog toks nusikaltimas apskritai nebuvo įvykdytas, bei nurodo, kad A. V. ikiteisminio tyrimo 2008-05-13 apklausos kaip liudytoja metu nenurodė apie pasikėsinimÄ jÄ išžaginti, tačiau pažymėtina, jog tai buvo papildoma A. V. apklausa, tuo tarpu ankstesnės – 2008-05-06 – apklausos metu ji nurodė aplinkybes dėl Å¡io nusikaltimo (t. t. 2, b. l. 1–3). Be to, D. R. apeliaciniame skunde neigiant kaltę dėl pasikėsinimo išžaginti A.

V. nurodoma, kad V. S. 20008-05-06 ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė: „ ...pabaigoje vienas iÅ¡ jų, kuris buvo panaÅ¡us į čigonÄ jėga numovė man džinsus ir ketino iÅ¡prievartauti, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes aÅ¡ kiek galėjau prieÅ¡inausi ir jis liovėsi tai bandęs“ (t. 1, b. l. 134). Tačiau kolegija pažymi, kad kaltinimai dėl pasikėsinimo išžaginti V. S. nuteistiesiems nebuvo pareikÅ¡ti, o pacituoti nukentėjusiosios V. S. parodymai nepaneigia pasikėsinimo išžaginti A.

V. fakto, kurį įrodo ne tik A. V. 2008-05-06 apklausos protokole užfiksuoti duomenys, bet ir nuteistojo B. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog po to, kai jis Å¡viesiaplaukę merginÄ iÅ¡prievartavo oraliniu bÅ«du, vėliau tai pačiai merginai jis numovė džinsus, nors mergina ir prieÅ¡inosi, buvo ant jos atsigulęs (t. 2, b. 1. 83–88, t. 4, b. l. 51–53), taip pat nuteistojo metu R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog po to, kai jis patenkino savo lytinę aistrÄ su Å¡viesiaplauke mergina, matė tÄ pačiÄ merginÄ numautomis kelnėmis pargriautÄ ant žemės, o B.

R. buvo ant jos užsigulęs (t. 3, b. l. 63–67, 174–176), taip pat Å¡ie įrodymai: minėta specialisto iÅ¡vada, kurioje nustatyti A. V. padaryti sužalojimai ne tik veide, nors nuteistieji tvirtino, jog mušė tik į veidÄ , bet ir Å¡launyse, klubuose bei blauzdose, taip pat 2008-05-14 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, jog apžiÅ«rėjus A. V. pateiktus daiktus aptikta, kad viename Å¡one kelnaitės yra visiÅ¡kai perplėštos, džinsinės kelnės yra ties keliais suplėšytos, jų kilpa iÅ¡ nugaros pusės iÅ¡plėšta su džinsų medžiaga (t. 2, b. l. 10-27).

Taigi jeigu bÅ«tų tikima D. R. versija, kad jis nesikėsino išžaginti A. V., lieka neaiÅ¡ku, kas perplėšė pastarosios kelnaites. Tuo tarpu nuteistasis B. R. apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno argumento, neigdamas savo kaltę dėl pasikėsinimo išžaginti A. V., tai paneigta anksčiau aptartų įrodymu visuma. Dėl kitų apeliantų skundų argumentų Nuteistieji R. S., B. R. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas, o byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 2 dalyje.

Tuo tarpu teismas skundžiamame nuosprendyje jų veiksmus kvalifikavo kaip BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį ir nuteisė už du atskirus nusikaltimus pagal šį straipsnį. Tačiau, prieÅ¡ingai nei tvirtinama nuteistųjų R. S. ir B. R. apeliaciniuose skunduose, kaltinamajame akte nekonstatuota, jog kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, padarė vienÄ BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tik apraÅ¡ius kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų požymius, buvo nurodyta, kad kaltinamųjų veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 2 dalyje, požymių.Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo D.

R. apeliacinio skundo argumentas, neva pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tai yra, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiųjų A. V. ir V. S. elgesys, nes jos buvo neblaivios, tai patvirtina liudytojų I. K., A. K., V. S. parodymai, to neneigia ir pačios nukentėjusiosios. Apeliantas nurodo, jog pagal teismų praktikÄ rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Nuteistojo D. R. teigimu, galima daryti prielaidÄ , kad bÅ«tent nukentėjusiųjų elgesys davė pagrindÄ jam atitinkamai veikti prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias. Nesutikdama su Å¡iuo apelianto D. R. skundo argumentu, teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad įvykio metu nukentėjusiosios buvo neblaivios, pati savaime neduoda pagrindo pripažinti jų elgesį buvus rizikingu. Kaip anksčiau minėta, nukentėjusiosios parodė, jog išėjusios iÅ¡ naktinio klubo „Kalifornija“ susitiko pažįstamÄ , vardu ArtÅ«ras, kuris buvo su Å¡eÅ¡iais ar septyniais vaikinais, jie pasiÅ«lė eiti atsigerti sidro į „Kalifornijos“ kiemÄ , jos sutiko, nieko blogo nepagalvojo, tik vėliau beeidamos suprato, kad bus negerai, bandė pabėgti, tačiau nepavyko.Nuteistasis B.

R. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios   2009-10-21 teismo posėdyje nurodė, kad jam civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, nes gavo iÅ¡ jo žalos atlyginimÄ , todėl, jo teigimu, teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius priteisdamas žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ jo kartu su kitais nuteistaisiais. Tačiau kolegija pažymi, kad visi nukentėjusieji, veikdami bendrininkų grupe, padarė žalÄ nukentėjusiosioms, todėl teismas pagrįstai iÅ¡ visų nuteistųjų solidariai priteisė nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius.Kolegija atmeta apelianto R.

S. praÅ¡ymÄ skirti jam už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Nors R. S. V. S. apiplėšė bÅ«damas neteistu, tačiau pažymėtina, jog šį nusikaltimÄ padarė netrukus po to, kai prieÅ¡ jÄ pavartojo seksualinę prievartÄ . IÅ¡ karto po Å¡io sunkaus, ciniÅ¡ko nusikaltimo (2 epizodai) padarymo jis grįžo į „Kalifornijos“ vidinį kiemÄ , kur prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias buvo pavartota seksualinė prievarta, ir pavartodamas fizinį smurtÄ pagrobė iÅ¡ V.

S. mobilųjį telefonÄ , tokiu bÅ«du padarė BK 180 straipsnio 1dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Å iÄ veikÄ R. S. padarė sunkiausia kaltės forma – veikdamas tiesiogine tyčia. Esant tokioms aplinkybėms teismas pagrįstai R. S. už V. S. apiplėšimÄ paskyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę.Kolegija taip pat atmeta apeliantų R. S., D. R. ir D. R. apeliacinių skundų argumentus, jog teismas jiems už V. B. apiplėšimÄ paskyrė per griežtas bausmes – dvejus metus laisvės atėmimo.

Nors šį nusikaltimÄ R. S., D. R. ir D. R. padarė neturėdami teistumo, tačiau R. B. apiplėšė pavartodami fizinį smurtÄ , dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir pagrobtas bendros 3 300 Lt vertės turtas. Šį nusikaltimÄ jie padarė veikdami bendrininkų grupe, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai nustatyta jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies1, 9 punktai).

Lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Šį tyčinį apysunkį nusikaltimÄ R. S., D. R. ir D. R. padarė sunkiausia kaltės forma – veikdami tiesiogine tyčia, tai yra suvokdami pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatydami pasekmes ir jų siekdami. Pažymėtina, kad Å¡i veika nukreipta prieÅ¡ vienÄ esminių asmens vertybių, teisių ir laisvių – asmens sveikatÄ , asmens teisę į nuosavybę. Ja padaryta    3 300 Lt turtinė žala V. B.. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes R.

S., D. R. ir D. R. paskirta mažesnė nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis bausmė, kurios Å¡velninti apeliantų skunduose nurodytais motyvais kolegija neturi pagrindo.Nors apeliantai D. R. ir D. R. teigia, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę už V. B. apiplėšimÄ pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, be pagrindo nenustatė jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jie prisipažino ir gailisi padarę šį nusikaltimÄ , tačiau kolegija atmeta šį nuteistųjų D.

R. ir D. R. apeliacinių skundų argumentÄ kaip nepagrįstÄ .Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bÅ«tina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir, antra, jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytÄ Å¾alÄ ir pan.).Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. R., D. R. ir R. S. dėl V. B. apiplėšimo visiÅ¡kai prisipažino, tačiau pagrįstai nepripažino jiems atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad D. R., D. R. ir R. S. netrukus po V. B. apiplėšimo buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų, taigi jų prisipažinimÄ lėmė objektyvios aplinkybės. Esant tokioms aplinkybėms, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliantų D. R. ir D. R. apeliaciniuose skunduose, teismas neturėjo pagrindo pripažinti jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi – ir baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai.Be to, apeliantai D.

R. ir D. R. teigia, jog jie atlygino V. B. plėšimo metu padarytÄ Å¾alÄ , tačiau apylinkės teismas skirdamas bausmę į Å¡iÄ aplinkybę taip pat neatsižvelgė kaip į jų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Tačiau pažymėtina, kad žalos atlyginimo nukentėjusiajam faktas nebuvo jų nuopelnas, nes, kaip minėta, netrukus po V. B. apiplėšimo jie buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų, sulaikymo metu pas nuteistuosius buvo rastas ir paimtas plėšimo metu iÅ¡Â V. B. pagrobtas neÅ¡iojamasis kompiuteris „Asus“ su kompiuterio krepÅ¡iu, kurie vėliau buvo grÄ Å¾inti nukentėjusiajam.

Todėl teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės nepripažino D. R. ir D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.VisiÅ¡kai nesuprantamas nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentas, neva apylinkės teismas epizode dėl V. B. apiplėšimo jam paskyrė teismų praktikos neatitinkančiÄ bausmę, nes, D. R. teigimu, dėl Å¡io nusikaltimo jam baudžiamoji byla buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju bei visiÅ¡kai atlyginus padarytÄ Å¾alÄ . PrieÅ¡ingai nei tvirtinama nuteistojo D.

R. apeliaciniame skunde, baudžiamoji byla dėl V. B. apiplėšimo jam nebuvo nutraukta. Tai yra skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad D. R., D. R. ir R. S., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtÄ â€“ iÅ¡ viso bendrai sudavė ne mažiau kaip dvideÅ¡imt smÅ«gių, pagrobė bendros 3 300 Lt vertės V. B. turtÄ â€“ neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „Asus“ su kompiuterio krepÅ¡iu, tokiu bÅ«du padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Kaip minėta, teismas už V.

B. apiplėšimÄ D. R. paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, o ne netraukė bylÄ .BylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a : nuteistųjų R. S., B. R., D. R. ir D. R. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Violeta Miliuvienė Kolegijos teisėjai                                                                                                        Stasys Valužis Zigmas Pocius