b2ea6ea2-6601-42d7-aee6-d0ed22ede781 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla NrPirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. 2A-156-280/2014Daina Lisaitė             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04360-2013-2             Procesinio sprendimo kategorija:             25.3; 30.12.2; 121.14; 121.21 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASn U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 27 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitėskolegijos teisėjų:

Margaritos Dzelzienės, Laimanto MisiÅ«novieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų D. B. ir G. B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5508-812/2013 pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovams D. B. ir G. B. dėl žemės sklypo dalies iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo, statybos techninių dokumentų pažeidimo, ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovas V.

R. ieÅ¡kiniu prašė:įpareigoti atsakovus per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grÄ Å¾inti iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį – 12 kv. m. ploto nugriaunant tvorÄ , esančiÄ ieÅ¡kovo sklype; įpareigoti atsakovus per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti gyvatvorę, esančiÄ mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos namų valdos žemės sklypo plane koordinačių sistemos taÅ¡kais 3,4,5;

įpareigoti atsakovus per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti stoginę – pavėsinę, esančiÄ arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos, pažymėtos namų valdos žemės sklypo plane koordinačių sistemos taÅ¡kais 3,4,5; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas V. R. paaiÅ¡kino, kad 2012-03-16 asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,06 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini).

Parengus žemės sklypo topografinę nuotraukÄ paaiÅ¡kėjo, kad kaimyninio sklypo savininkai - atsakovai yra ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo dalyje pastatę tvorÄ , tvora įsiterpusi į žemės sklypÄ nuo 30 cm iki 59 cm, tokiu bÅ«du yra neteisėtai užvaldyta ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo dalis. Atsakovai taip pat pažeisdami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtintÄ Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 p. ir 6 p. pasodino arčiau kaip 1 metro atstumu t. y. už 0,11 metro nuo bendros sklypo ribos aukÅ¡tesnę nei 1,3 metro gyvatvorę, kuri užstoja pietrytinę sklypo pusę.

Atsakovai pastatė statinį stoginę – pavėsinę, pažeisdami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtintÄ Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1. p. reikalavimus - pastatė statinį arčiau nei 3 metrų atstumu nuo bendros sklypo ribos, t.y. 0,5 metro atstumu, kuris užstoja pietrytinę sklypo pusę. Å ie atsakovų veiksmai pažeidžia ieÅ¡kovo teises.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir įpareigojo atsakovus D.

B. ir G. B. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorÄ , esančiÄ ieÅ¡kovo V. R. žemės sklype, (duomenys neskelbtini), prie sklypo ribos, pažymėtos 1994 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane koordinačių taÅ¡kais 4, 5, sumažinti tujų gyvatvorės, pasodintos Å¡alia ieÅ¡kovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos, pažymėtos 1994 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane koordinačių sistemos taÅ¡kais 4, 5, aukÅ¡tį iki 1,30 m.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisė V. R. iÅ¡ G. B. 408 Lt, o iÅ¡ D. B. 492 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ V. R. 17 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, priteisė iÅ¡ D. B. ir G. B. po 8,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ pateiktos ieÅ¡kovo žemės sklypo topografinės nuotraukos nustatė, kad atsakovų tvora stovi ieÅ¡kovo žemės sklype, apie 0,30 – 0,59 m nuo sklypų ribos, atsakovų tujos pasodintos arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, pavėsinė – arčiau kaip 3 m. nuo sklypo ribos, nurodė, kad atsakovai pripažino aplinkybes, jog jų statinys-pavėsinė stovi ir tujos auga atitinkamai arčiau kaip trys metrai ir arčiau kaip vienas metras nuo sklypų ribos.

Teismas nesutiko su atsakovų argumentu, jog byloje kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo sklypų ribų ir darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų žemės sklypo ribos yra tikslios, taigi, tiksli bei aiÅ¡ki yra ir ieÅ¡kovo bei atsakovų sklypus skirianti riba. Atsakovai kitokių duomenų ir įrodymų nepateikė, prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė. Teismas vadovavosi 2013-03-12 UAB „N.Tauras ir Ko“ parengta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), topografinė nuotrauka, jos pagrindu parengta situacijos schema, matininko paaiÅ¡kinimais ir nustatė, kad atsakovams priklausanti tvora yra pastatyta ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype.

Statinio pastatymas kito savininko žemėje yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad savininko teisės pilna apimtimi naudotis žemės sklypo nuosavybės teisėmis yra ribojamos, todėl jos apgintinos įpareigojant atsakovus paÅ¡alinti iÅ¡ ieÅ¡kovo žemės sklypo tvorÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertino UAB „EURO Gis“ 2013-08-14 paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodyta, kad atsakovų žemės sklypo plane nurodyti sutartiniai ženklai nenaudojami, kadangi plano brėžinyje matyti, kad sutartiniai ženklai yra panaudoti.

Spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl gyvatvorės panaikinimo, teismas pažymėjo, jog tujos pasodintos daugiau nei prieÅ¡ 10 metų, iki ieÅ¡kovo sklypÄ valdę savininkai pretenzijų dėl arčiau nei 1 m pasodintos gyvatvorės nereiÅ¡kė, taigi praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, o jo atnaujinti pagrindo nėra. Tačiau teismas pažymėjo, jog yra pagrindas pripažinti, kad per daugiau kaip deÅ¡imt metų gyvatvorė užaugo ir Å¡iuo metu virÅ¡ija norminių aktų nustatytÄ leistinÄ gyvatvorės aukÅ¡tį, kai ji sodinama Å¡iaurinėje sklypo dalyje, todėl gyvatvorės aukÅ¡tis turi bÅ«ti sumažintas iki 1,3 m.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų pavėsinė – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai buvo pastatyta atsakovų 1998 – 2000 metais. Nors stoginė pastatyta arčiau nei numatyta 3 m riba nuo kaimyninio žemės sklypo, tačiau byloje nėra duomenų, kad ankstesni žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai reiÅ¡kė pretenzijas dėl stoginės, be to, nėra duomenų, jog pavėsinės-stoginės egzistavimas bei naudojimas Å¡iuo metu daro kokį nors neigiamÄ neleistinÄ poveikį ieÅ¡kovo žemės sklypui, todėl teismas taikė ieÅ¡kinio senatį ir reikalavimÄ atmetė.

Atsakovai D. B. ir G. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti arba pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys. Priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo atmesti visÄ ieÅ¡kinį (t. y. atmesti ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo nugriauti tvorÄ ir sumažinti tujų gyvatvorės aukÅ¡tį iki 1.30 m), peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ ir priteisti atsakovams visas jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme ir 800 Lt advokatės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantai nurodė nesutinkantys su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tarp Å¡alių nėra kilęs ginčas dėl sklypų ribos. IeÅ¡kovas nepateikė savo sklypo dabartinių matavimų plano, todėl nėra galimybių palyginti su atsakovo sklypo ribomis. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad nėra aiÅ¡ki sklypų riba ir ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Atsakovai nesutiko su teismo kritiÅ¡ku UAB „Euro Gis“ specialistų paaiÅ¡kinimo vertinimu, kadangi bÅ«tent Å¡ie specialistai geriausiai žino, kaip skaityti ir aiÅ¡kinti jų pačių paruoÅ¡tÄ planÄ .

Apeliantai pabrėžė, kad sklypų ribÄ gali parodyti tik ieÅ¡kovo sklypo kadastrinių matavimų planas, o topografinės nuotraukos nepakanka. IeÅ¡kovas nepateikė objektyvių ir tikslių duomenų, kiek kvadratinių metrų užima jo sklype esanti atsakovų tvora, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl toks netikslus reikalavimas negalėjo bÅ«ti tenkinamas, be to, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ieÅ¡kinio reikalavimo performuluoti. Atsakovai pažymėjo, jog tvorÄ statė ant matininkų nustatytos sklypų ribos, todėl jų kaltės, kad pasikeitus matavimo prietaisams ar iÅ¡matavimų galimybėms, riba buvo pakoreguota, nėra.

Kadangi nuo tvoros pastatymo iki ieÅ¡kinio pateikimo praėjo daugiau nei 10 metų, teismas turėjo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir reikalavimÄ nugriauti tvorÄ atmesti. Tai, kad tvora nepažeidžia ieÅ¡kovo interesų, patvirtina ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovas sutinka, jog tvora toliau stovėtų, jei atsakovai sumokėtų jam 10 000 Lt. V. R. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog jokių teisminių ginčų dėl Å¡io daikto nėra, o tai reiÅ¡kia, kad ginčo nei dėl ribų, nei dėl tvoros, nei dėl kitų dalykų nebuvo.

Teismas, nuspręsdamas sužeminti tujų gyvatvorę iki 1,30 m, virÅ¡ijo ieÅ¡kinio ribas, todėl Å¡i sprendimo dalis yra neteisėta ir naikintina. Be to, Å¡ios tujos gali tarnauti kaip tvora, tuomet atsakovai jas sužemintų iki reikalaujamo tvoros aukščio – 1,80 m ir apkarpytų Å¡onus, kad jos praleistų daugiau Å¡viesos į ieÅ¡kovo sklypÄ . Sužeminus tujas iki reikalaujamo 1,30 m aukščio, tujos gali neatlaikyti tokio drastiÅ¡ko jų žalojimo ir žūti, o naikinti Å¡iuos augalus yra neracionalu.

IeÅ¡kovas V. R. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad ginčas dėl Å¡alių sklypų ribos niekada nebuvo kilęs, tačiau matuojant skirtinga įranga ir skirtingu laiku sklypo ribas, ieÅ¡kovui tik 2013-03-12 paaiÅ¡kėjo jo nuosavybės pažeidimas, todėl nuo Å¡ios datos skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡nagrinėjo sklypo ribas patvirtinančius įrodymus, sprendimo 3 p. pagrįstumui abejonių nekyla.

Ieškovas pažymėjo, kad teismas neišėjo už ieškinio reikalavimų ribų. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl sklypų ribos, kurio neiÅ¡sprendus, negali bÅ«ti nagrinėjamas ieÅ¡kinys, reikalavimui dėl tvoros nugriovimo turėjo bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, teismas nenustatė, kokiÄ Å¾emės sklypo dalį užima atsakovų tvora, ir neatsižvelgė į tai, kad iki 1,30 m sužeminta tujų gyvatvorė sunyks. Teisėjų kolegija pasisako dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitÄ asmenį be teisinio pagrindo atsidÅ«rusį daiktÄ turi teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). IeÅ¡kovas V. R. kreipėsi dėl jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, kadangi atsakovų D. ir G. B. tvora įsiterpia į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ , taip atimdama iÅ¡ jo teisę valdyti ir naudotis sklypo dalimi. Atsakovai teigia, kad tuo metu, kai buvo nustatomos jų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, dar nebuvo naudojami GPS prietaisai, todėl ribas matavęs ir pažymėjęs matininkas tai atliko nivelyru ir liniuote, taigi, dėl skirtingų matavimo priemonių galėjo susidaryti sklypo ribos skirtumas, tačiau netiksli žemės sklypo riba neturi bÅ«ti taisoma vien tik atsakovų sklypo sÄ skaita ir sumažinamas atsakovų sklypo plotas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovai, teigdami, jog pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ topografinę nuotraukÄ atsakovų žemės sklypo plotas mažesnis nei įregistruotas, tokį savo teiginį turi pagrįsti, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nebuvo pateikta jokių tinkamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad sklypų ribos iÅ¡ tiesų yra netikslios.

Atsakovai savo tvirtinimÄ grindžia spėjimu. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančio brėžinio, kuriame pavaizduotos (duomenys neskelbtini) ir kaimyninių sklypų ribos, perkeltos ant toponuotraukos (b. l. 31), matyti, jog atsakovų sklypo Å¡iaurės vakarų riba yra „pastumta“ į ieÅ¡kovo sklypo plotÄ , tačiau pietrytinė riba lieka nepakitusi, t. y. tokia, kokios koordinatės įregistruotos nekilnojamojo turto kadastre. Tuo tarpu, jei riba tarp atsakovų ir ieÅ¡kovų žemės sklypų bÅ«tų netiksli dėl pasikeitusių matavimų prietaisų ar koordinačių sistemos, atsakovų pietrytinė riba taip pat turėtų bÅ«ti pasislinkusi.

Apeliantai taip pat teigia, jog UAB „Euro Gis“ parengtame jų žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plane (b. l. 105) nėra sutartinių ženklų, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, jog sutartiniai ženklai plane naudojami: atsakovų žemės sklypo Å¡iaurės vakarinė riba pažymėta storesne iÅ¡tisine linija, tuo tarpu Å¡alia (ieÅ¡kovo sklypo ribose) eina dar viena linija, iki kurios plane ir traktuojamas atsakovų kiemas (atsižvelgiant į vienodÄ ploto/žolės žymėjimÄ ).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog UAB „Euro Gis“ parengtame plane ranka atlikti atsakovų sklypo Å¡iaurės vakarų ir pietvakarių ribų ilgių taisymai, taip pat taÅ¡ko, kuriose Å¡ios sklypo kraÅ¡tinės susikerta, taisymas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos archyvų departamento Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 64 p. dokumentuose padaręs taisymÄ , darbuotojas turi nurodyti pagrindÄ , savo pareigas, vardÄ , pavardę, datÄ bei pasiraÅ¡yti. Tuo tarpu atsakovų žemės sklypo plano taisymai kelia abejonių, kadangi prie UAB „Euro Gis“ direktoriaus T.

M. žymų „Taisimu tikėti“ nėra datų, todėl nėra aiÅ¡ku, ar Å¡ie kraÅ¡tinių ir koordinačių taisymai atlikti iki planÄ suderinant su atsakingomis valstybės institucijomis, ar po to. Atsakovams neįrodžius, kad ribos tarp Å¡alių sklypų yra netikslios ar kad atsakovų žemės sklypas dėl tvoros perkėlimo sumažės, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, jog ginčo dėl žemės sklypų ribų nėra. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovų tvora pastatyta 1998-2000 m., buvę sklypo savininkai neprieÅ¡taravo, jog tvora stovėtų Å¡ioje vietoje, todėl teismas turėjo reikalavimÄ nugriauti tvorÄ atmesti dėl ieÅ¡kinio senaties.

Atsakovams paaiÅ¡kintina, kad jie neteisėtai valdo jiems nepriklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, taip pažeisdami ieÅ¡kovo teises. Å is pažeidimas, pasireiÅ¡kiantis neteisėtu žemės dalies valdymu, yra ne vienkartinis, tačiau tęstinis, tad ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis dėl jo nuosavybės teisių pažeidimo, egzistuojančio Å¡iuo metu. CK 1.127 str. 1 d. numato, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

V. R. žemės sklypÄ Ä¯sigijo 2012-03-16 Pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 116-119), tad jo nuosavybės teisės buvo pažeidžiamos nuo Å¡ios dienos ir tik nuo Å¡ios datos jis turėjo galimybę apie tai sužinoti. Dėl Å¡ios priežasties pagrindo konstatuoti, jog 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, nėra. Nors apeliantai nurodo, kad prieÅ¡ tai gyvenę savininkai neprieÅ¡taravo tvoros pastatymui jų žemės sklype, tačiau raÅ¡ytinio jų sutikimo nepateikė. Be to, pažymėtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo realiai naudojamas, iki ieÅ¡kovas nusipirko šį sklypÄ nebuvo daromos topografinės nuotraukos ir tikrinama, ar registruotos žemės sklypų ribos sutampa su realiai naudojama žeme, todėl iki tol buvę savininkai galėjo ir nepastebėti, kad atsakovai neteisėtai užvaldę dalį jiems nepriklausančio žemės sklypo.

Apeliantai teigia, kad teismas nenustatė, kokio dydžio plotÄ atsakovai neteisėtai valdo, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nustatinėjo aplinkybę, ar atsakovų tvora stovi atsakovams nepriklausančioje žemėje ir pasitvirtinus Å¡iam teiginiui, įpareigojo atsakovus Å¡iÄ tvorÄ nugriauti, kadangi ji trukdo ieÅ¡kovui naudotis savo nuosavybe. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas. IeÅ¡kovas formulavo savo reikalavimÄ apginti jo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, atsakovus įpareigojant nugriauti tvorÄ , o teismas šį reikalavimÄ tenkino, tik įpareigojimÄ atsakovams sprendimo rezoliucinėje dalyje suformulavo kitais žodžiais.

Pažymėtina, kad teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, neprivalo rezoliucinės dalies pažodžiui nuraÅ¡yti nuo ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovas V. R. prašė panaikinti tujų gyvatvorę, o bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad aukÅ¡tos tujos užstoja saulės Å¡viesÄ . Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, įpareigojo atsakovus gyvatvorę sumažinti iki 1,30 m aukščio. Toks teismo įpareigojimas laikytinas ne ieÅ¡kinio ribų peržengimu, tačiau daliniu ieÅ¡kovo reikalavimo tenkinimu – teismas apgynė ieÅ¡kovo nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).

Apeliantai pažymi, jog nėra draudžiama, kad tvoros funkcijÄ atliktų sodiniai ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iuo argumentu. Kaip tvora tarnaujantys sodiniai yra vadinami gyvatvore, o gyvatvorės aukÅ¡tį reguliuoja statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005, kurio 9 priede numatyta, kad formuojant gyvatvorę, jog aukÅ¡tis sklypo Å¡iaurės, Å¡iaurės rytų ar Å¡iaurės vakarų pusėje turi bÅ«ti ne didesnis kaip 1,3 m. Tokia teisės norma užtikrina, jog itin aukÅ¡ta gyvatvorė neužstos iÅ¡ pietų pusės sklindančios saulės Å¡viesos kaimyniniams sklypams, ir apsaugo kaimyninių žemės sklypų savininkų teises.

Apeliacinio skundo argumentas, kad sužeminus tujas iki 1,30 m aukščio, tujos gali žūti, šiuo atveju nėra reikšmingas, kadangi gyvatvorės aukštis yra reguliuojamas poįstatyminių teisės aktų, privalomų atsakovams. Jei atsakovai, nesilaikydami šių teisės normų, leido augalams užaugti virš numatytos ribos, jie turi atsakyti už pasekmes ir pašalinti pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendimu įpareigoti atsakovus sumažinti tujas iki leidžiamo aukščio, taip apginant ieškovo teises.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus bei aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.Apeliacinio skundo netenkinus ir ieÅ¡kovui praÅ¡ant, priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovas V. R. nurodė patyręs ir prašė priteisti 900 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų (b. l. 178).

Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį apimtis, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, laiko, kad protingos ir pakankamos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ yra 600 Lt, kurios lygiomis dalimis priteisiamos iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai (CPK 98 str. 1-3 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ D.

B. (a. k (duomenys neskelbtini) 300 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iš G. B. (a. k (duomenys neskelbtini) 300 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjų kolegija             Margarita Dzelzienė                          Laimantas Misiūnas              Laimutė Sankauskaitė