b2e9682b-b58f-4e6a-a4d6-7bcf69346d9e · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1274-1049/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-62888-17-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.2.2; 2.3.6.4.4; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 11 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Skaistei BudinavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Aliui JuodvirÅ¡iui,kaltinamajam V. K., nukentėjusiajai N. J.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta Kauno miesto savivaldybėje, teistas: 1) 2008 m. rugsėjo 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti mokslÄ bei bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; 2) 2011 m. kovo 31 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigoti bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams laisvės apribojimo įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; 3) 2011 m. spalio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, pagal BK 75 straipsnį bausmės vykdymÄ atidedant 1 (vieneriems) metams; 4) 2013 m. balandžio 5 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams; 5) 2013 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams;kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė :I. Nusikalstamos veikos aplinkybės Kaltinamasis V.

K. buvo kaltinamas tuo, kad nukentėjusiosios N. J. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2017 m. gruodžio 1 d., apie 15.00 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, ne mažiau du kartus kojomis spyrė N. J. į įvairias kÅ«no vietas, sugriebė jÄ už rankų pirÅ¡tų ir juos užlaužė, toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , t. y. nukentėjusiajai bandant iÅ¡bėgti pro duris, pastarasis sugriebė jÄ už plaukų ir vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė į veido sritį, o nutempęs į kambarį numetė į fotelį, ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai N. J. fizinį skausmÄ .

II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai              Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, tačiau įvykio metu vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Grįžo namo iÅ¡gėręs, tik keikėsi, parodė N. J. vidurinį pirÅ¡tÄ , jai nesmÅ«giavo, o kažkas vėliau iÅ¡kvietė policijÄ . TÄ dienÄ neblaivus namo grįžo apie 14.00 val. –15.00 val., atsinešė dar alaus, buvo susinervinęs ir pavargęs, N. J. jo prašė įjungti „TV3“, V.

K. to nedarė, nuėjo miegoti, žino, kad įbrolis Vs., jį miegantį mušė. Vs. jį apkalba, o ir kaltinamojo tėvas policijÄ kvietė ne V. K., o Vs, kuris šį mušė. Su N. J. nesusipykęs, gyvena kartu, pripažino, kad blogai, juo tuo metu buvo iÅ¡gėręs, bet jokio fizinio smurto nenaudojo, spėjo, kad dėl to matytųsi žymės. Nurodė, jog paveldėjo alkoholio vartojimÄ , serga alkoholine epilepsija. Nukentėjusioji N. J. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad labai blogai girdi ir mato.

Kaltinamasis yra geras vaikas, bet geria, įvykio dienÄ irgi buvo iÅ¡gėręs ir jÄ pastÅ«mė, daugiau nieko, ant jo nepyksta ir jai dėl to neskaudėjo, jis jai nespyrė, tik sėdėjo prieÅ¡ais, pakėlė kojÄ , kad N. J. niekur neitų, bet tik tiek, nemušė nukentėjusiosios, į veidÄ nesudavė. Nežino, kodėl dėl Å¡io įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kas iÅ¡kvietė policijÄ , kuri atvyko kai V. K. jau miegojo ir jį iÅ¡sivežė. Neatsimena ar buvo apklausta ir kÄ paaiÅ¡kino ikiteisminio tyrimo metu, tačiau patikino, kad V.

K. jos nespardė, nemušė, ir jokių pretenzijų jam neturi. Tuo metu namuose buvo viena, duktė buvo darbe, jo tėvas buvo darbe, vėliau buvo užėjusi kaimynė.             Liudytoja S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad parėjau namo iÅ¡ darbo, o gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, draugauja su kaimynės N. J. dukra. Užėjus pas N. J. pastaroji pasiskundė, kad V. K. jÄ stÅ«mė, buvo labai girtas, tuo metu V. K. jau miegojo, tada grįžo pas save namo, girdėjo, pas kaimynus namuose buvo ramu, ir tik pati N. jai sakė, kad V.

K. jÄ pastÅ«mė, spyrė į kojÄ , daugiau nieko. Liudytoja V. K. apibÅ«dino kaip paslaugų ir gerÄ , jis rÅ«pinasi N. J., tačiau turi bėdų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, pati jokių muÅ¡tinių nematė, jokių sumuÅ¡imų ant N. J. kÅ«no nebuvo, rÅ«bai nesuplėšyti. Negalėjo paaiÅ¡kinti kodėl atsirado toks kaltinimas jam. Nežino kas iÅ¡kvietė policijÄ . Anot liudytojos, policija buvo iÅ¡kviesta po kokių gerų Å¡eÅ¡ių valandų, bet visai ne dėl to. Liudytojas Vi.

K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo sÅ«nus V. yra ligonis, turi psichikos sutrikimų, serga alkoholine epilepsija, kartais bÅ«na piktas, jam bÅ«na blogai, visi gyvena kartu. Žino, kad jo posÅ«nis Vs. bandė auklėti V., kai tas buvo girtas, todėl kad Å¡is galimai patampė N. J., nors pats liudytojas patikino to nematęs, pati N. J. taip pat sakė, kad kažkas tokio gal ir įvyko, bet jokių muÅ¡imo žymių ant jos kÅ«no nebuvo. Dėl to Vs. mušė V. K. su Å¡langa kai Å¡is miegojo, o liudytojas norėjo apginti V. ir iÅ¡kvietė policijÄ .

T. V. ir parašė, kad V. K. mušė močiutę, nors pats nieko nematė, namo sugrįžo daug vėliau. Liudytojas patikino, kad V. K. yra invalidas, ir Vs. jį nuolatos skriaudžia. Å iuo metu visi gyvena kartu ir gerai sutaria, tik Vs. gyvena atskirai. Apie galimÄ konfliktÄ liudytojas sužinojo iÅ¡ R. S.. Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. J. yra jos mama. Ä® darbÄ liudytojai paskambino S. J., pasakė, kad pas juos kažkas vyksta, tada liudytoja grįžo namo. N. J. jai papasakojo, kas nutiko, kad jÄ galimai skriaudė V.

K., liudytoja pažadino V., nes jis miegojo, vakare atvyko ir liudytojos sÅ«nus Vs., kuriam ji viskÄ papasakojo, o Å¡is iÅ¡kvietė policijÄ ir dar trinktelėjo V. dėl to, kÄ Å¡is padarė. Vs. pats to įvykio namuose nematė. Nesimatė jokių sumuÅ¡imų ant N. J. kÅ«no, dažnai ji pamirÅ¡ta kas buvo, Å¡iuo metu jokių pretenzijų V. neturi. Atvykus policijos pareigÅ«nams Å¡ie apklausė N. J. ir V. iÅ¡sivežė. Kai parėjo namo N. J. verkė, daugiau niekas to konflikto nematė. Liudytojas Vs.

S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį jam žinoma iÅ¡ R. J. pasakojimų. Pas N. J. lankydavosi kasdien. Pamena, kad jam bÅ«nant darbe, skambino R. J. ir sakė, kad namuose vyko kažkoks konfliktas, papasakojo, kad pas jį atėjo N. J., kuri sakė, kad bÅ«damas neblaivus V. K. jÄ spardė kojomis, užgriuvo, ant jos, kabinėjosi, ir tai ne pirmas kartas. Liudytojo įsitikinimu V. K. yra nestabilios psichikos ir jį bÅ«tina gydyti. Pats V. S. patikino, kad įvykio nematė, iÅ¡ R. J. skambučio sprendžia, kad viskas įvyko 12.00 val. dienos, o pats namo grįžo apie devintÄ valandÄ , su N. J. kalbėjo, pastaroji pasakojo, kad V.

K. jÄ grabinėjo už kojų, spardė, kažko norėjo kaip vyras. Dėl to kelis kartus sudavė miegančiam V. K., jį stojo ginti tėvas Vi., kuris iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Patikino, kad ant nukentėjusiosios rankos matė mėlynę, tačiau teismo medicinos tyrimui N. J. nenuvežė. Po įvykio teko bendrauti su N. J., ji yra senas žmogus, gal ko nors nesuprato dažnai viskÄ pamirÅ¡ta, o liudytojo nuomone iÅ¡ V. K. pusės tai galėjo bÅ«ti seksualinė prievarta, nes Å¡is jai grabinėjo už kojų.

Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas jį atėjo kaimynė N. J. ir pasakė, kad jÄ muÅ¡a V. K., todėl Å¡is paskambino Vs. ir pasakė apie tai. Buvo dienos metas, patikino, kad panaÅ¡ių įvykių pas kaimynus nutinka dažnai. N. J. liudytojui rodė rankÄ , sakė kad skauda, tačiau jis jokių sužalojimų nematė. V. K. apibÅ«dino kai gerÄ Å¾mogų, tačiau priklausomÄ nuo alkoholio. Liudytojas paties įvykio nematė.IÅ¡ 2017 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta ir apraÅ¡yta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t. b. l. 5–7).2017 m. gruodžio 1 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus bÅ«rio vyriausiojo patrulio Algio VaičiÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad bendraujant su N. J., Å¡i nurodė, kad V. K. kojomis kelis kartus jai spyrė į pilvÄ , rankomis kelis kartus sudavė į galvos sritį. Taip pat nurodyta, kad iÅ¡orinių smurto žymių nesimatė (1 t. b. l. 19).2017 m. gruodžio 1 d. Greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad N. J. iÅ¡orinių sužalojimų nenustatyta (1 t. b. l. 27).2017 m. gruodžio 12 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos VilÅ«nės UrmulevičiÅ«tės tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. nukentėjusiajai N. J. iÅ¡duota užduotis atlikti objektų tyrimÄ , t. y. kÅ«no apžiÅ«rÄ , tačiau telefonu bendraujant su V. S. nustatyta, kad ji pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko (1 t. b. l. 29).IÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2017 m. gruodžio 1 d., 20.51 val., į policijos pareigÅ«nus kreipėsi Vs.

S., praneÅ¡damas apie naudotÄ fizinį smurtÄ prieÅ¡ N. J. (1 t. b. l. 11).IÅ¡ pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 8199, matyti, kad 2017 m. gruodžio 1 d., 21.30 val., V. K. nustatytas 2,73 promilių girtumas (b. l. 85).V. K. 2017m. gruodžio 1 d., 21.00 val., buvo laikinai sulaikytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu, paleistas į laisvę – 2017 m. gruodžio 2 d., 15.15 val., (1 t. b. l. 65, 69).Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo nutarimu V.

K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t. b. l. 88).III. Teismo iÅ¡vados IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, atlikęs jų kompleksinį vertinimÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas V. K. dėl N. J. sukelto fizinio skausmo nepagrįstas, todėl jo atžvilgiu priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė asmeniui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai asmeniui tyčia sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu. Kvalifikuojant veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina įrodyti fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarinių kilimÄ , nustatyti pasekmių sukėlimo bÅ«dÄ . Siekiant inkriminuoti nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti kaltininko veiksmuose visus nusikalstamos veikos sudėties požymius - tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius.

Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių yra kaltė. Valstybinį kaltinimÄ baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras prašė iÅ¡teisinti V. K., nes Å¡is nepadarė nusikaltimo, dėl kurio yra kaltinamas, ir toks prokuroro praÅ¡ymas pagrįstas.Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d., apie 15.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kilo žodinis konfliktas tarp V.

K. ir N. J.. Smurto naudojimo faktas ikiteisminio tyrimo metu buvo grindžiamas nukentėjusiosios ir iÅ¡ dalies įvykio tiesiogiai nemačiusių liudytojų parodymais, tačiau baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji N. J. kategoriÅ¡kai paneigė jos atžvilgiu galimai vartoto fizinio smurto faktÄ , nurodė, kad tik susiginčijo su V. K. ir apsižodžiavo, Å¡is jÄ nestipriai pastÅ«mė, bet dėl to jai neskaudėjo ir jokių pretenzijų jam neturi. Å iuos nukentėjusiosios N. J. parodymus pilnai patvirtino ir pats kaltinamasis V.

K.. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai S. J., Vi. K., R. S. bei R. J. taip pat nepatvirtino galimo fizinio smurto naudojimo prieš N. J. fakto, nes paties įvykio nematė, jokių sužalojimų ar fizinio smurto žymių ant N. J. kūno nematė, V. K. charakterizavo iš esmės teigiamai, tačiau nurodė, jog šis priklausomas nuo alkoholio. Liudytojas Vs. S. parodė, kad paties įvykio nematė ir jo aplinkybės jam tapo žinomos tik iš R. J., kuris šio įvykio taip pat nematė ir jame nedalyvavo.

Nurodė, kad ant N. J. rankos matė kraujosruvÄ , tačiau jos niekaip neužfiksavo, N. J. teismo medicininei apžiÅ«rai nebuvo pristatyta. Liudytojo nuomone, prieÅ¡ N. J. V. K. galėjo naudoti seksualinę prievartÄ , graibė jai už kojų, nes yra nestabilios psichikos. Tokie Å¡io liudytojo parodymai taip pat nepatvirtina galimo fizinio smurto naudojimo prieÅ¡ N. J. fakto. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat iÅ¡ esmės nepatvirtina galimo fizinio smurto prieÅ¡ N. J. fakto, kadangi nors 2017 m. gruodžio 1 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. VaičiÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime dėl sulaikyto asmens konstatuota, kad bendraujant su N. J. Å¡i nurodė, kad V. K. kojomis kelis kartus jai spyrė į pilvÄ , rankomis kelis kartus sudavė į galvos sritį, tačiau čia pat Å¡iame dokumente konstatuota, kad iÅ¡orinių smurto žymių nesimatė (1 t. b. l. 19). IÅ¡ 2017 m. gruodžio 1 d. Greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad N. J. iÅ¡orinių sužalojimų taip pat nenustatyta (1 t. b. l. 27).

IÅ¡ pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 8199, objektyviai patvirtintas tik V. K. neblaivumo faktas, kuomet 2017 m. gruodžio 1 d., 21.30 val., jam nustatytas 2,73 promilių girtumas (1 t. b. l. 85). IÅ¡ 2017 m. gruodžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. UrmulevičiÅ«tės tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2017 m. gruodžio 1 d. nukentėjusiajai N. J. iÅ¡duota užduotis atlikti objektų tyrimÄ , t. y. kÅ«no apžiÅ«rÄ , tačiau telefonu bendraujant su Vs.

S. Å¡is nurodė, kad ji pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko (b. l. 29), tokį faktÄ bylos teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir N. J., ir nėra jokių kitų duomenų patvirtinančių galimÄ fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ N. J. faktÄ , o Å¡i tai neigia. Pažymėtina ir tai, kad nuo galimai 15.00 val., o kai kurių liudytojų parodymais ir dar anksčiau – t. y. apie 12.00 val., įvykusio galimo konflikto ir praneÅ¡imo apie įvykį policijai, kuris registruotas 20.51 val. (1 t. b. l. 11), praėjo gana ilgas laiko tarpas, per kurį su nukentėjusiÄ ja bendravo keturi asmenys, kurie nematė jokių iÅ¡orinių sužalojimų, kaip ir poreikio apie galimai įvykusį konfliktÄ praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams.

Taigi, esamomis aplinkybėmis byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad V. K. tyčia smurtavo N. J. atžvilgiu, kad turėjo tikslÄ sukelti jai fizinį skausmÄ taip, kaip tai apraÅ¡yta BK 140 straipsnio 1 dalyje (tyčinis nusikaltimas).BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma ir Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės nepakanka įrodymų kaltinimui visapusiÅ¡kai pagrįsti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad kaltinamasis (įtariamasis) savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis, taigi ir asmens kaltės prezumpcija, negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis - teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Å iuo atveju pagal kaltinimÄ V. K. tokių duomenų nėra, o įvykio situacija pagal surinktus duomenis kelia pagrįstų abejonių, kurios dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, vertintinos kaltinamojo asmens naudai.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis V. K. siekė sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajai N. J. ir tyčia smurtavo jos atžvilgiu, tokio kaltinimo nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, todėl kaltinamasis V. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas.

Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti– kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotas pranešėjo praneÅ¡imas apie įvykį – paliktinas saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 292, 302-307 straipsniais n u s p r e n d ž i a : V. K. kaltintÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ su įraÅ¡u palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                           Audrius Meilutis