b2e91b32-4f79-4df5-8d3b-8b32affdaea6 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1077-951/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62354-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2.; (S) 1.2.25.4.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 21 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai LukoÅ¡iÅ«nienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, kaltinamajam D. M., jo gynėjai advokatei R. R.,nukentėjusiajam S. K., jo atstovei advokatei N. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, turintis 30 procentų darbingumÄ , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:             D. M., 2017 metų lapkričio 28 dienÄ apie 17.00 valandÄ Å iauliuose, ties Birutės g. 40 namu, vairuodamas lengvÄ jį automobilį „H.

C.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus – tai yra, važiuodamas Birutės gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų, – ir dėl to kliudė iÅ¡ deÅ¡inės pusės per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį pėsčiÄ jį S. K., tokiu bÅ«du įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. K. dėl kairio Å¡eivikaulio galvos ir kaklelio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Kaltinamasis D.

M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad važiavo Birutės gatve, lijo, snigo, oras buvo prastas, buvo apie 17 val., greičio didelio nebuvo, nes prieÅ¡ tai buvo pervaža. Žmogaus nepastebėjo. Privažiavęs prie perėjos, pastebėjo, kad eina žmogus, bandė nusukti, bet kliudė. Žmogus nukrito, jis nukentėjusįjį pakėlė, pasakė, kad įvyko avarija, Å¡is pasakė, kad jam nieko neskauda, eina namo. Jis neleido eiti namo, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , policijÄ .

Greitoji pasiėmė nukentėjusįjį, pasakė, kad nieko rimto, kojos sumuÅ¡imas. Jis nuvyko į policijÄ . Gailisi, kad taip nutiko, kad nesustojo. Po avarijos nukentėjusiojo atsiprašė. Ä®vykis buvo 2017 metais lapkričio 28 d. Automobilis priklauso jam. Nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padarytas sveikatos sutrikdymas, sutinka su specialisto iÅ¡vada. Po įvykio padarė iÅ¡vadas, važiuotų atsargiau, sustotų prie perėjos, kad įsitikinti. Važiuotų dar mažesniu greičiu. Å iandien atsargiau važiuoja.

Matė civilinį ieÅ¡kinį. Nelabai sutinka su tokio dydžio civiliniu ieÅ¡kiniu. Sutinka, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala. Mano, kad civilinis ieÅ¡kinys per didelis. Gal 1000 Eur bÅ«tų tinkama suma. Po avarijos nukentėjusiajam pagalbos nesiÅ«lė, tik iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Praeityje nėra baustas administracine tvarka, gal už neprisegtÄ saugos dirÅ¾Ä , neprisimena. Tikisi, kad teisių neatims. Teisės jam nėra reikalingos kiekvienÄ dienÄ , gali gyventi be jų. Palaiko žmonos praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Kartu gyvena, santykiai normalÅ«s. Žmona turi vairuotojo pažymėjimÄ . Jie nuolat tariasi, jis įsiklauso į žmonos nuomonę. Gailisi padaręs šį įvykį, jau nieko nebepakeis, galima tik sveikatos žmogui palinkėti. AtsipraÅ¡o dar kartÄ nukentėjusiojo. PraÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir neatimti teisių.Laiduotoja L. M. teisme parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, sutinka duoti parodymus Å¡ioje byloje. Palaiko praÅ¡ymÄ perduoti vyrÄ jos atsakomybėn pagal laidavimÄ .

BÅ«tų tinkama laiduotoja, gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Jų santykiai yra geri, visuomet tariasi. Sutuoktinis jos klauso, jam svarbi jos nuomonė. Blogai pasielgė. Visada sakė, kad atsargiai vairuotų, nes jis yra su negalia, kasdien pergyvena dėl jo. D. M. labai pergyveno po įvykio. Po kelių mėnesių buvo paguldytas į ligoninę. Ir jai pačiai buvo blogai. Ji vairuoja. Dabar vyras vairuoja atsargiau, pasako, kad pamažintų greitį. PraÅ¡o taikyti laidavimÄ be užstato, nes jų pajamos yra mažos.

Santuokoje bus 26 metai. Tai pirmas toks įvykis. Gal oro sÄ lygos buvo blogos, nukentėjusysis buvo tamsiai apsirengęs, tai lėmė įvykį. Dėl pergyvenimo vyrui kojoje atsirado trombai, dėl to buvo paguldytas į ligoninę.Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių.

Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.Nukentėjusysis S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-11-28 pavakary, kiek tiksliai buvo valandų, nepamena, jau buvo tamsu, iÅ¡ namų ėjo į parduotuvę, esančiÄ Birutės g. Å¡alia mokyklos. Jis visada eina į tÄ pačiÄ parduotuvę. Jis ėjo per pėsčiųjų perėjÄ , esančia ties mokykla. PrieÅ¡ eidamas per gatvę jis visada pažiÅ«ri, ar nėra atvažiuojančių automobilių.

Kaip įvyko eismo įvykis, jis neprisimena, nes po smÅ«gio buvo praradęs sÄ monę, atsigavo tik ligoninėje. Eismo įvykio metu jam lūžo kairė koja, tačiau jokie asmeniniai daiktai sugadinti nebuvo. Su automobilio vairuotoju jis nebendravo. Kai gydėsi po eismo įvykio, draudimo bendrovė jam paskaičiavo 1250 €, visos sumos dar negavo (b. l. 31-33, 62-65).2017-11-28 tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodyta, kad po eismo įvykio D. M. buvo blaivus (b. l. 17).Eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukomis, kuriose nurodyti įvykio vietos, esančios Å iauliuose, prie Birutė g. 40 pastato, požymiai, užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio už pėsčiųjų perėjos (b. l. 20-26).Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu, iÅ¡ kurio matyti automobilio „H.

C.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai (priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas) ir kiti jo požymiai (b. l. 27).Specialisto išvadoje Nr. pG 372/2018(04) nurodyta, kad S. K. 2017-11-28 eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: kairio šeivikaulio galvos ir kaklelio lūžis, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairio kelio srityse. S. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šeivikaulio galvos ir kaklelio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 76-77).Vairuotojo pažymėjimo kopijoje nurodyta, kad D.

M. teisė vairuoti kelių transporto priemones suteikta 1994-10-11 (b. l. 125).Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis, taip pat tai patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog D. M., vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvÄ jį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, ir dėl to, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų, – ir dėl to kliudė iÅ¡ deÅ¡inės pusės per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį pėsčiÄ jį S. K., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.D. M. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas neteistas (b. l. 146), administracine tvarka nebaustas (b. l. 144, 151-152), nedirbantis (b. l. 148-149), Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Byloje yra gautas kaltinamojo sutuoktinės praÅ¡ymas perduoti jai D. M. pagal laidavimÄ . Ji yra verta teismo pasitikėjimo – neteista, administracinėn atsakomybėn patraukta nebuvo, dirbanti, teigiamai charakterizuojama darbovietės, todėl gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. LR BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant Å¡iems pagrindams:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju D. M. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra neteistas, kaip jau buvo konstatuota, jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taikytinas LR BK 40 straipsnis ir D.

M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymÄ , jį perduodant L. M. atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato.Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, vienintelė bÅ«tina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lyga yra tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų bÅ«tinųjų Å¡ios priemonės taikymo sÄ lygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiÅ¡kia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ ir motyvuotai nuspręsti taikyti jÄ ar ne.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.Å iuo atveju byloje nustatyta, kad D.

M. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė pasekmes nukentėjusiajam. Tačiau eismo įvykį kaltinamasis sukėlė bÅ«damas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo bei pastabumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo D. M. prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal lengviausiÄ straipsnio dalį už tokios rÅ«Å¡ies nusikaltimo padarymÄ , praeityje nėra baustas nei už Kelių eismo taisyklių nusižengimus, nei už kitos rÅ«Å¡ies administracinių nusižengimų įvykdymÄ , nors teisę vairuoti turi net 23 metus, kaip teigė pats kaltinamasis, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, nes praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis prarastų galimybę savimi pasirÅ«pinti, jis turi tik 30 procentų darbingumÄ , dažnai lankosi pas gydytojus, jo sutuoktinė yra dirbanti, todėl ne visada galėtų jį nuvežti.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, formuojamÄ teismų praktikÄ , t. y. tai, kad Å¡iuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti taikomas specialiosios teisės atėmimas, konstatuotina, jog uždraudimas naudotis specialia teise bÅ«tų neproporcingas, todėl jis netaikytinas.Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, netikslinga taikyti ir kitas baudžiamojo poveikio priemones, tame tarpe ir įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė asmuo niekur nedirbantis, gaunantis tik nedidelę netekto darbingumo pensijÄ . Todėl įmokos skyrimas D. M. akivaizdžiai bÅ«tų per didelė finansinė naÅ¡ta ir neproporcinga priemonė siekiant teisingumo principo įgyvendinimo.Nukentėjusysis S. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 83-84). Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikaltimo jis patyrė sužalojimus, po patirtų sužalojimų buvo gydomas.

Iki Å¡iol jam skauda, maudžia kairės blauzdos iÅ¡orinę dalį, sunkiai ir skausmingai juda kairys kelias. Dėl tokių sveikatos problemų eilę kartų lankėsi pas gydytojus, ėjo į paskirtas reabilitacijos procedÅ«ras. Dėl patirto sužalojimo žiemÄ su uždėta ant kojos gipso langete jam buvo labai sunku vaikščioti. Ä®vykio metu jam ne tik buvo padarytas kairio Å¡eivikaulio galvos ir kaklelio lūžis, bet ir sutrenkta kairės rankos alkÅ«nė, kuriÄ taip pat skaudėjo. Po eismo įvykio sutriko miegas, atsirado baimė eiti per gatvę ir per pėsčiųjų perėjÄ .

Jis patytė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nes dėl sužalotos kojos tiek Å¡iuo metu, tiek ateityje yra sumažėjusios galimybės judėti. Todėl tokiÄ jam padarytÄ neturtinę žalÄ nukentėjusysis S. K. įvertino 6 000 eurų. Atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė jam atlygino 1250 eurų neturtinę žalÄ , praÅ¡o priteisti likusius 4 750 eurų iÅ¡ jų, 3750 priteisiant iÅ¡ draudimo kompanijos, likusiÄ sumÄ iÅ¡ kaltinamojo.LR BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

LR BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastÄ .

Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus:

1) įvykio pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiamas nuo 580 Eur iki 2 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas.

Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ .IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam draudikas ir civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti – 1250 Eur. Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, eismo įvykio metu nukentėjusiajam S. K. padaryti Å¡ie sužalojimai: kairio Å¡eivikaulio galvos ir kaklelio lūžis. S. K. nustatyti kÅ«no sužalojimai visumoje kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai.

Šiuo atveju teismas įvertina nukentėjusiojo S. K. patirtų sužalojimų pobūdį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytus nepatogumus (gydymasis gydymo įstaigoje, skausmas, judėjimo galimybių sumažėjimas ir kt.), galimus liekamuosius padarinius, tai, jog dėl traumos sunkiai ir skausmingai juda kairės pusės kelias, yra suprastėjusi jo gyvenimo kokybė, sutrikęs miegas, atsiradusi baimė eiti per gatvę, nukentėjusiojo amžių (1961 m. gimimo), bei tai, kad nukentėjęs asmuo įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas 0,74 promilės girtumas.

Todėl neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis S. K. patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, tam tikrÄ laiko tarpÄ negalėjo normaliai vaikščioti, t. y. akivaizdu, jog dėl patirtų kÅ«no sužalojimų nukentėjusiojo S. K. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų, apribotų judėjimo galimybių, gydymo Å¡alinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Tuo pačiu teismas įvertina padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, kaltinamojo kaltės rūšį (dėl neatsargumo), kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo (prisipažino, gailėjosi dėl nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo), atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad D.

M. yra asmuo, turintis 30 procentų darbingumÄ , žala padaryta neatsargiais D. M. veiksmais, sÄ moningai nesiekiant sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų ar fizinių kančių nukentėjusiajam, į tai, kad D. M. padarytas KET pažeidimas nebuvo ypatingai Å¡iurkÅ¡tus, į kitas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima bÅ«tų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iÅ¡ esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, priteisiamų analogiÅ¡kose situacijose.

Todėl, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, teismas S. K. padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 3800 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad 1250 Eur neturtinės žalos draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau atlygino, likusi priteistinos neturtinės žalos dydžio suma – 2550 eurų priteistina iÅ¡ draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Teismas mano, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka bylos aplinkybes, formuojamÄ teismų praktikÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius pateikė 2018-08-08 pažymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (2.19) NTP-7-4670, iÅ¡ kurios matyti, kad už nukentėjusiajam S. K. suteiktas advokato paslaugas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 211,25 Eur.

Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, nukentėjusįjį atstovavo advokatė N. L.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė, teikdama valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam S. K., patyrė iÅ¡laidų, pripažįsta Å¡ias iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir priteisia iÅ¡ kaltinamojo (BPK 103 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a: D. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.D.

M. perduoti L. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato 1 (vieneriems) metams.Nukentėjusiojo S. K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajam S. K. 2550 eurų neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Priteisti iÅ¡ D. M. 211,25 Eur valstybei už nukentėjusiajam S. K. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti D.

M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti D. M., kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas:

„Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ - 188659752, įmokos kodÄ - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                      Ilona Jakubėnienė