2026-01-28 Nr. AB-2240-3-61-3-04742-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-59-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04742-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 24.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio idėjos“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio idėjos“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (Vilniaus teritorinis skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Senamiesčio idėjos“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Departamentas) 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (12.53-V E)2V-853 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą pakartotinai apsvarstyti pareiškėjo prašymą dėl teritorinio planavimo sąlygų išdavimo.

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Bendrovė nuomojasi Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį Nr. A615-238/22, kurios pagrindu susitarė dėl Žemės sklypo teritorijai taikomo detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinių keitimo planavimo proceso iniciavimo, rengimo ir finansavimo. Planavimu yra siekiama nekeičiant komercinės paskirties objektų teritorijos žemės naudojimo būdo pakeisti Žemės sklypo užstatymo reglamentus ir nustatyti galimus pagrindinius ir papildomus sklypų naudojimo reikalavimus nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių.

2.2. Siekiant parengti Detaliojo plano sprendinių keitimą, teritorijų planavimo dokumentų rengėjas vykdė susirašinėjimą su Departamentu (2022 m. gruodžio 28 d., 2023 m. sausio 18 d., 2023 m. vasario 24 d. prašymai), prašydamas išduoti teritorijų planavimo sąlygas. Prašymuose buvo nurodoma, kad Detaliojo plano keitimu yra numatoma keisti užstatymo tankio rodiklį, pagal faktinį registruotą sklypo užstatymą, t. y. Žemės sklype nėra siekiama nustatyti rodiklių, kurie suteiktų teisę į plėtrą, esamas užstatymas atitinka Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes, konkrečiai perimetrinį-posesijinį užstatymo tipą, o reikalavimai, atsiradę po užstatymo susiformavimo 2003 metais, neturėtų būti laikomi priežastimi atsisakyti išduoti teritorijų planavimo sąlygas. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo prašymus, 2023 m. sausio 5 d., 2023 m. sausio 25 d. raštais ir 2023 m. kovo 10 d. Sprendimu, pareiškėjo prašymų netenkino ir atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas. Atsisakymus Departamentas motyvavo tuo, kad Žemės sklypo teritorijai yra taikomos vertingosios savybės nustatytos Vilniaus senamiesčio Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos patikslintu 2022 m. rugsėjo 20 d. aktu Nr. KPD-RM-2014/27 (toliau – ir Vertinimo tarybos aktas) bei Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 (toliau – ir Reglamentas, ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas), reikalavimai.

2.3. Skundžiamame Sprendime įtvirtintas atsisakymas išduoti teritorijų planavimo sąlygas motyvuojamas tuo, kad: 1) Detaliojo plano keitimu, kuriuo būtų didinamas Žemės sklypo užstatymo tankio rodiklis, būtų pažeidžiamos Vertinimo tarybos aktu nustatytos vertingosios savybės. Kvartalui, tame tarpe ir Žemės sklypui, nustatyta vertingoji savybė yra perimetrinis-posesijinis XV-XVIII a. užstatymas su pavienėmis XIX-XX a. I p. užstatymo struktūromis, XX a. II p. intarpais 1–3 aukštų su pastogėmis pastatais kvartaluose: Nr. 22, Nr. 23, Nr. 24, Nr. 32, Nr. 33, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36, Nr. 41, Nr. 42, Nr. 44, Nr. 51, Nr. 52, Nr. 54, Nr. 58, Nr. 59, Nr. 60, Nr. 61, Nr. 62 <...>, o Vertinimo tarybos akto Priedo Nr. 7, 1 lape nurodyta, kad perimetrinis-posesijinis morfotipo sklypo užstatymo procentas – 40–60 procentų. Kadangi, Detaliojo plano keitimu yra numatoma šį rodiklį viršyti, Departamentas tuo pagrindu atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas; 2) Detaliojo plano keitimas, kuriuo būtų didinamas Žemės sklypo užstatymo tankio rodiklis, neatitiktų Reglamento reikalavimų. Anot Departamento, nuostata dėl užstatymo tipo ir tankumo įtvirtinta ir Reglamento detalizuotuose kvartalų tvarkymo ir naudojimo režimų reikalavimuose, kuriuose nustatytas sklypų užstatymo tankumas – 40–60 procentų, dominuojantis užstatymo morfologinis tipas – perimetrinis-posesijinis. Kadangi, Detaliojo plano keitimu yra numatoma šį rodiklį viršyti, Departamentas atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas.

2.4. Nors Departamentas Sprendime nurodė, kad neva esami Detaliojo plano sprendiniai užtikrina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, prašymus vertinant Vertinimo tarybos akto ir Reglamento kontekste, tačiau tokia pozicija yra visiškai nepagrįsta. Sprendime nurodyti Vertinimo tarybos akto ir Reglamento paveldosauginiai reikalavimai buvo nustatyti jau po esamo užstatymo susiformavimo Žemės sklype. Vien faktas, kad planuojamas sklypas yra užstatytas tankiau, nereiškia, kad egzistuoja prieštaravimas Reglamentui. Be to, Žemės sklypo užstatymas susiformavo dar iki Reglamento patvirtinimo dienos, t. y. iki Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. ĮV-490 įsigaliojimo momento.

2.5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-994-538/2022 dalyje, kuria buvo atsisakyta tenkinti prokurorės ieškinį, t. y. teismo sprendimu buvo atsisakyta keisti Žemės sklype susiklosčiusio užstatymo faktinę padėtį. Civilinėje byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad esamas sklypo užstatymas susiformavo 2003 metais atlikus ir 2007 metais užbaigus (įregistravus baigtumą) statybos darbus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. kovo 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-583 (toliau – ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas) pagrindu. Esant šioms faktinėms aplinkybėms galima daryti išvadą, kad Reglamento nuostatos negali būti taikomos sklype susiklosčiusio užstatymo vertinimui. Šių aplinkybių Departamentas Sprendime nevertino. Sprendimu Departamentas tik nurodė, kad Detaliojo plano keitimui yra taikomi Vertinimo tarybos akto ir Reglamento numatyti reikalavimai. Tokiu būdu yra pažeidžiamas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principas.

2.6. Detaliojo plano keitimo tikslai neprieštarauja Vertinimo tarybos aktui ir pareiškėjui nėra poreikio inicijuoti Reglamento keitimą planuojamam Žemės sklypui. Numatomas Detaliojo plano keitimas atitinka Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes, konkrečiai perimetrinį-posesijinį užstatymo tipą. Vertinimo tarybos aktu kvartalui Nr. (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir Žemės sklypui, nustatyta vertingoji savybė yra perimetrinis-posesijinis užstatymo tipas. Šiam užstatymo tipui, pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. ĮV-446 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) aktualios redakcijos 3 priedą, būdinga istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 40–80 procentų. Taigi, Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė susijusi su užstatymo tankiu yra taikoma istorinės valdos (autentiškam) užstatymui, o ne visam egzistuojančiam užstatymui.

2.7. Sprendime yra nurodoma, kad pagal Vertinimo tarybos aktą perimetrinis-posesijinis morfotipo sklypo užstatymo tankio procentas – 40–60 procentų, o Įsakymo 3 priedo nuostatos, neva, nebuvo patvirtintos. Tokia pozicija yra nepagrįsta, nes Įsakymu patvirtinto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo 2 punkte yra aiškiai numatyta, kad juo yra privaloma vadovautis taryboms tvirtinant vertingųjų savybių aktus. Tai reiškia, kad Vertinimo tarybos akto priėmimo dienai, galiojus Įsakymui bei minėtam aprašui, Vertinimo tarybos akte nurodytas perimetrinis-posesijinis užstatymo tipas (jo reikšmė) privalo būti aiškinamas pagal jo priėmimo metu galiojusius teisinius reikalavimus.

2.8. Reglamente įtvirtintas užstatymo tankio ribojimas yra taikomas tik naujos statybos arba rekonstrukcijos atvejais, ko Detaliojo plano keitimas nenumato. Detaliojo plano keitimo tikslas nustatyti užstatymo tankio rodiklį pagal faktinę situaciją, nesukuria prieštaros ir Reglamentui, kurio bendruosiuose reikalavimuose prie kiekvieno senamiesčio kvartalo nustatytas užstatymo tankis naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, bei nustatytas dominuojantis užstatymo morfotipas.

2.9. Reglamente nėra nustatyta Žemės sklypo konkreti užstatymo tankio vertė. Konkretus leistinas maksimalus užstatymo tankis Reglamente taip pat nebuvo nustatytas. Tai patvirtina faktas, kad Reglamento nuostatos (juose nustatyti užstatymo tankio rodikliai) dažnu atveju neatspindi faktiškai susiklosčiusio užstatymo. Taigi, priimdamas Sprendimą Departamentas nevertino prašymuose ir jų lydimuosiuose dokumentuose pateiktų priedų: valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose fiksuotų sklypo faktinių užstatymo rodiklių, Vilniaus senamiesčio 16073 teritorijos sklypų užstatymo tankio analizės, aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento – Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, o vadovavosi prielaidomis apie galbūt tariamą saugomos vietovės apsaugos reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgus į šią praktiką laikytina, kad prielaidomis pagrįstas Departamento Sprendimas yra laikytinas neteisėtu. Sprendimu ignoruojant užstatymo susiformavimo metu galiojusius teisės aktus bei taikant teisės aktų nuostatas iš įvairių laikotarpių, negali būti laikoma, kad Sprendimas yra priimtas vadovaujantis objektyviais faktais (duomenimis) bei tinkamai taikant teisės aktus. Tai yra pagrindas Sprendimą panaikinti, kaip nepagrįstą ir neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Žemės sklypas yra Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto – Statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 652) teritorija, kuri taip pat patenka į kultūros paveldo vietovių –Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073) bei Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504) teritorijas. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami Kultūros vertybių registro tinklalapyje.

4.2. Pareiškėjo teiginiai dėl užstatymo tankių yra klaidinantys. Vertinimo tarybos akto formoje nėra nustatyti užstatymo tankiai. Vertinimo tarybos aktas yra galiojantis, išviešintas Kultūros vertybių registre, o šio akto priedo Nr. 7 1 lape tebelieka nurodyta, kad perimetrinis-posesijinis morfotipo sklypo užstatymo tankio procentas – 40–60 proc.

4.3. Pareiškėjo argumentai, kad dabartinis Žemės sklypo užstatymo tankis susiformavo dar iki Reglamento patvirtinimo (2003 m. gruodžio 23 d.), yra nepagrįsti. Tvirtinant minėtą Reglamentą Žemės sklypo užstatymo tankis neviršijo nurodyto nei 1999 m. detaliajame plane, nei šiame Reglamente nustatyto 60 proc. tankio. Tačiau 2007 m. kovo 15 d. buvo pasirašytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-583, kurio sudarytojas buvo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas. Šio akto pagrindu buvo pakeisti sklypo užstatymo tankio duomenys. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūra nustatė, jog šiame akte nėra Departamento atstovo ir jo parašo, kaip tai numatė tuo metu galiojantys teisės aktai. Departamentas nedalyvavo nei komisijos sudėtyje, nei pasirašant komisijos aktą. Taip pat Vilniaus apygardos prokuratūroje išsiaiškinta, kad 2007 m. kovo 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažinti tinkamais naudoti statiniai buvo pastatyti savavališkai, neturint nei projektų, nei leidimų. Todėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2007 m. kovo 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo priemones, byla nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme (toliau – ir LAT) (bylos Nr. e3K-3-183-1120/2023, teisminio proceso Nr. 2-68-3-05979-2021-4). Užstatymo teisėtumas buvo ginčijamas civilinėje byloje Nr. e2A-994-538/2023 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atsisakyta tenkinti prokurorės ieškinį, t. y. teismo sprendimu buvo atsisakyta keisti žemės sklypo susiklosčiusio užstatymo faktinę padėtį. Tačiau tiek Departamento Vilniaus teritoriniam skyriui, tiek pareiškėjui yra žinoma, kad LAT priėmė ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo, todėl galutinis sprendimas dėl susiklosčiusio užstatymo nėra priimtas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu UAB „Senamiesčio idėjos“ skundą atmetė.

6. Teismas byloje nustatė, kad:

6.1. Žemės sklypą 2020 m. birželio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-149-(14.49.57.), pakeistos 2020 m. liepos 15 d. susitarimu Nr. 49SŽN- 191-(14.49.57.), pagrindu valdo ir naudoja UAB „Senamiesčio idėjos“. Pagal valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 30 d. Nekilnojamojo turo registro duomenų bazės išrašą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 0,1034 ha. Žemės sklypas nuo 2010 m. gruodžio 28 d. yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zonoje). Pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išrašą Žemės sklype yra: pastatas – viešbutis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių (bendras plotas 1 372,90 kv. m; užstatymo plotas 450,00 kv. m); pastatas – kavinė-baras (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – maitinimo (bendras plotas 611,12 kv. m; užstatymo plotas 491,00 kv. m), kurio plotą be pagrindinio pastato dalies, statinių išdėstymo žemės sklypo plane pažymėto (duomenys neskelbtini) sudaro ir priestatai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

6.2. Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas 1607) regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plane, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V (registre – specialusis planas, Nr. T00054564), žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nustatytas saugomas užstatymas. Bendrieji reikalavimai rekonstruojamiems ir naujai statomiems pastatams (duomenys neskelbtini), į kurį patenka žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyti tokie: sklypo užstatymas esamas (45 proc.) (nedidinamas); iki 60 proc., aukštingumas esamas (nedidinamas) – 2–3 aukštai (iki pagrindinio karnizo); dominuojantis užstatymo morfologinis tipas – perimetrinis-posesijinis.

6.3. Vilniaus miesto valdybos 1998 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1692V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, nustatytas valstybei priklausančio 0,1034 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, plotas ir kiti duomenys. Teritorijų planavimo dokumentų registre 2020 m. balandžio 20 d. įregistruotas žemės sklypo nedidelių veiklos mastų detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 765V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“. Iš 1999 m. detaliojo plano aiškinamojo rašto nustatyta, kad leidžiamas užstatymo tankis iki 60 proc.

6.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Senamiesčio idėjos“ 2022 m. lapkričio 22 d. pasirašė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. A615-238/22, pagal kurią šalys susitarė dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijų planavimo proceso inicijavimo, tai yra dėl (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano (registro Nr. T00057615), patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 765V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, keitimo planavimo proceso inicijavimo, rengimo ir finansavimo. Pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojos 2022 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. A676-152/22(2.15.1.21E-TPP) (Sutarties 1.1 p.). Planavimo tikslai pagal Sutarties 2.1 papunktį – nekeičiant komercinės paskirties objektų teritorijos žemės naudojimo būdo sklype (duomenys neskelbtini) pakeisti užstatymo reglamentus ir nustatyti galimus pagrindinius ir papildomus sklypų naudojimo reikalavimus, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių.

6.5. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti teritorijų planavimo sąlygas Žemės sklypo nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui inicijavimo sutarties pagrindu. Teritorijų planavimo dokumento rūšis – kompleksinis. Planuojama teritorija: 0,1034 ha. Teritorijų planavimo organizavimo pagrindas – 2022 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. REG 251494 dėl teritorijų planavimo dokumentų koregavimo. Teritorijų planavimo dokumento uždaviniai: 1) nekeičiant komercinės paskirties objektų teritorijos žemės naudojimo būdo, pakeisti užstatymo reglamentus ir nustatyti galimus pagrindinius ir papildomus sklypų naudojimo reikalavimus nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių (pagal pridedamą miesto plano ištrauką); 2) keičiamas užstatymo tankio rodiklis pagal faktinį registruotą sklypo užstatymą; 3) papildomi planavimo uždaviniai: numatyti funkcinius bei kompozicinius ryšius su gretimomis teritorijomis, susisiekimo komunikacijas ir joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį.

6.6. Departamentas 2023 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (12.12-V E)2V-54 atsisakė išduoti pareiškėjui teritorijų planavimo dokumentą. Sprendime nurodė, kad Žemės sklypas sutampa su Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre registruoto nekilnojamojo kultūros paveldo komplekso – Statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 652, statusas – registrinis), nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 16073, statusas – paminklas) ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 25504, statusas – valstybės saugomas), teritorijose, todėl jam taikomi paveldosaugos reikalavimai, t. y., kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, nustatytos NKPAĮ, jame nurodytuose dokumentuose ir kituose teisės aktuose kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų vertingosioms savybėms apsaugoti.

Vilniaus senamiesčio Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos patikslintame 2022 m. rugsėjo 20 d. akte Nr. KPD-RM- 2014/27 (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir Žemės sklypui, nustatyta vertingoji savybė yra perimetrinis–posesijinis XV-XVIII a. užstatymas su pavienėmis XIX–XX a. I p. užstatymo struktūromis, XX a. II p. intarpais 1–3 aukštų su pastogėmis pastatais kvartaluose: Nr. 22, Nr. 23, Nr. 24, Nr. 32, Nr. 33, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36, Nr. 41, Nr. 42, Nr. 44, Nr. 51, Nr. 52, Nr. 54, Nr. 58, Nr. 59, Nr. 60, Nr. 61, Nr. 62 <...>.

Reglamento detalizuotuose kvartalų tvarkymo ir naudojimo režimų reikalavimuose nustatytas sklypų užstatymo tankumas 40–60 procentų, dominuojantis užstatymo morfologinis tipas – perimetrinis-posesijinis, t. y., Vilniaus senamiesčiui būdinga savo išorės perimetru uždara, dažniausia stichiško plano užstatymo struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę ir kvartalo vidinėje dalyje, palei posesijų ribas, sklypo užstatymo procentas 40–60 procentų. Galiojančio detaliojo plano (reg. Nr. T00057615 (000132000376)) užstatymo reglamentai užtikrina paveldosaugos reikalavimų įgyvendinimą, todėl vadovaujantis galiojančiais paveldosaugos reikalavimus reglamentuojančiais teisės aktais, pagrindo keisti detaliuoju planu nustatytą užstatymo tankį nėra.

6.7. Pareiškėjas 2023 m. sausio 17 d. Departamentui pateikė pakartotinį prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Žemės sklypo nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui inicijavimo sutarties pagrindu kartu su paaiškinimu dėl proceso Nr. K-VT-13-22-1021.

6.8. Departamentas 2023 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 12.12-V E 2V-347 pateikė teritorijų planavimo sąlygų neišdavimo priežastis. Departamentas, siekdamas užtikrinti, kad teritorijų planavimo procesas būtų atliekamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tame tarpe ir paveldosaugos reikalavimais, informavo, kad galiojančio detaliojo plano (dokumento reg. Nr. T00057615 (000132000376) Teritorijų planavimo dokumentų registre) užstatymo reglamentai užtikrina paveldosaugos reikalavimų įgyvendinimą, todėl teritorijų planavimo sąlygų Žemės sklypo nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui inicijavimo sutarties pagrindu neišduos. Departamentas pažymėjo, kad Vilniaus senamiesčio Vertinimo tarybos aktas gali būti tikslinamas atsiradus ar išaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-994-538/2022. Vadovaujantis Reglamento bendrosios dalies VII skyriaus „Senamiesčio apsaugos reglamento ir juo nustatytų reikalavimų patikslinimas, papildymas arba kitoks keitimas“ nuostatomis, gali būti tikslinami Reglamento reikalavimai.

6.9. Pareiškėjas 2023 m. vasario 24 d. dar kartą Departamentui pateikė prašymą išduoti planavimo sąlygas detaliojo plano sprendinių keitimui. Prašyme nurodė, kad nėra būtinybės koreguoti saugomos vietovės Vilniaus senamiesčio, unikalus kodas 16073, vertingąsias savybes ir (ar) Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą, kadangi aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane (T00086338) – nustatytas leistinas užstatymo tipas, kuriam neprieštarauja esamas Žemės sklypo užstatymo tankis.

6.10. Departamentas skundžiamu Sprendimu pateikė teritorijų planavimo sąlygų neišdavimo priežastis. Departamentas pakartotinai išaiškino, kad vadovaujantis NKPAĮ 22 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.

Vilniaus senamiestis tvarkomas vadovaujantis Reglamentu, Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planu (patvirtinta Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V; dokumento reg. Nr. T00054564 Teritorijų planavimo dokumentų registre). Vilniaus senamiesčio vertingosios savybės nustatytos Vertinimo tarybos akte, kuriame (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir Žemės sklypui, nustatyta vertingoji savybė yra perimetrinis-posesijinis XV-XVIII a. užstatymas su pavienėmis XIX-XX a. I p. užstatymo struktūromis, XX a.

II p. intarpais 1–3 aukštų su pastogėmis pastatais kvartaluose: Nr. 22, Nr. 23, Nr. 24, Nr. 32, Nr. 33, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36, Nr. 41, Nr. 42, Nr. 44, Nr. 51, Nr. 52, Nr. 54, Nr. 58, Nr. 59, Nr. 60, Nr. 61, Nr. 62 <...>, o Vertinimo tarybos akto Priedo Nr. 7 1 lape nurodyta, kad perimetrinis-posesijinis morfotipo sklypo užstatymo procentas – 40–60 procentų. Departamentas atkreipė dėmesį, kad vertinimo taryba nepriėmė sprendimo patikslinti 7 priedą bei taikyti naujos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d.

įsakymo Nr. ĮV-446 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos patvirtinimo“ 3 priedą, būdinga: „<Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 40–80 proc.>, todėl jis nėra taikytinas. Departamentas taip pat pažymėjo, kad nuostata dėl užstatymo tipo ir tankumo įtvirtinta ir Reglamento detalizuotuose kvartalų tvarkymo ir naudojimo režimų reikalavimuose, kuriuose nustatytas sklypų užstatymo tankumas – 40–60 procentų, dominuojantis užstatymo morfologinis tipas – perimetrinis-posesijinis, kuris atitinka Vertinimo tarybos akte nustatytą vertingąją savybę, t. y., Vilniaus senamiesčiui būdingą, savo išorės perimetru uždarą, dažniausia stichiško plano užstatymo struktūrą, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę ir kvartalo vidinėje dalyje palei posesijų ribas.

6.11. Pareiškėjas nesutiko su minėtu Sprendimu, todėl kreipėsi į teismą.

7. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad nėra būtinybės koreguoti saugomos vietovės Vilniaus senamiesčio, unikalus kodas 16073, vertingąsias savybes ir (ar) Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą, kadangi aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane (T00086338) – nustatytas leistinas užstatymo tipas, kuriam neprieštarauja esamas Žemės sklypo užstatymo tankis.

8. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsniu bei įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus senamiestis turi būti tvarkomas ir veikla jame plėtojama pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą. Reglamente nustatyti reikalavimai yra privalomi rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Be to, Reglamentas taip pat turi būti nurodomas sąlygose teritorijų planavimo dokumentams rengti.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog Vilniaus senamiestis įrašytas į Kultūros vertybių registrą bei paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir kultūros paminklu. Žemės sklypas yra Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto – Statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 652) teritorija, kuri taip pat patenka į kultūros paveldo vietovių – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073) bei Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504) teritorijas.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymus išduoti teritorijų planavimo sąlygas Žemės sklypo nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui inicijavimo sutarties pagrindu kartu su paaiškinimu dėl proceso Nr. K-VT-13-22-1021 pateikė jau galiojant Vertinimo tarybos aktui, kuriame (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir Žemės sklypui, nustatyta vertingoji savybė yra perimetrinis-posesijinis XV-XVIII a. užstatymas su pavienėmis XIX-XX a. I p. užstatymo struktūromis, XX a. II p. intarpais 1–3 aukštų su pastogėmis pastatais kvartaluose: Nr. 22, Nr. 23, Nr. 24, Nr. 32, Nr. 33, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36, Nr. 41, Nr. 42, Nr. 44, Nr. 51, Nr. 52, Nr. 54, Nr. 58, Nr. 59, Nr. 60, Nr. 61, Nr. 62 <...>, o Vertinimo tarybos akto Priedo Nr. 7 1 lape nurodyta, kad perimetrinis-posesijinis morfotipo sklypo užstatymo procentas – 40–60 procentų.

11. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos turi teisę tikslinti nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ribas, galiojant teritorijų planavimo dokumentui, tačiau nekilnojamųjų kultūros paveldo vertinimo tarybų aktai savaime nekeičia galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kurie gali būti keičiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1004-492/2017), nustatęs, kad Vertinimo tarybos aktas nėra teritorijų planavimo dokumentas, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertino tarybų aktai pagal įstatymus sukuria tam tikras teises bei pareigas ir yra vienkartiniai teisės taikymo aktai, teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog Departamentas pažeidė lex retro non agit principą, nes ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis Vertinimo tarybos akto ir Reglamento nuostatomis, kurios Žemės sklype užstatymo susiformavimo metu negaliojo.

12. Įvertinęs Reglamento nuostatas (Bendrosios dalies 4 p., 11, 29 ir 30 p.), teismas konstatavo, kad Žemės sklypas patenka į II Senamiesčio zonos – „Miestas“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nustatyti bendrieji reikalavimai: sklypų užstatymo tankis 40–60 proc., dominuojantis užstatymo morfotipas – perimetrinis-posesinis ir t. t.

13. Teismas pažymėjo, kad išduodant pareiškėjo prašomas Žemės sklypo planavimo sąlygas, Detaliajam planui keisti, turi būti atsižvelgta į Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą. Iš pareiškėjo siekio pakeisti Žemės sklypo Detalųjį planą matyti, kad norima, jog Žemės sklype būtų nustatytas didesnis nei 60 proc. užstatymo tankis, o toks prašymas neatitinka galiojančių Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento ir Vertinimo tarybos akto nuostatų.

14. Įvertinęs Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų veiklos organizavimo, koordinavimo ir sprendimų kontrolės metodikos aprašą, patvirtintą Departamento direktoriaus 2021 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. Į-82 (toliau – ir Aprašas), teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turėjo inicijuoti Vertinimo tarybos akto pakeitimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.

15. Nustatęs, kad kadangi pareiškėjo prašymas išduoti teritorijų planavimo sąlygas Žemės sklypo nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui inicijavimo sutarties pagrindu neatitiko prašymo pateikimo metu galiojusių Reglamento ir Vertinimo tarybos akto, teismas sprendė, jog Departamentas skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjui išduoti Žemės sklypo teritorijos planavimo sąlygas.

16. Teismas taip pat pažymėjo, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijos ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo (NKPAĮ 8 str. 5 d.). Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga (NKPAĮ 8 str. 8 d.). Pareiškėjas Vertinimo tarybos akto neprašė pakeisti, o Departamentas savo iniciatyva nenustatė pagrindo keisti Detaliuoju planu nustatytą Žemės sklypo užstatymo tankį.

17. Teismas akcentavo, kad Žemės sklypas, esantis Vilniaus senamiestyje, yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Remiantis NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalimi, Vertinimo tarybos nustato nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes, apibrėžia jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas. Šio straipsnio 9 dalis nustato, kad į Kultūros vertybių registrą ir pagal jo duomenis sudarytą nekilnojamosios kultūros vertybės pasą (registro duomenų išraše) įrašomi kiekvienos registruojamos nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimas, jos unikalus kodas, adresas bei vertinimo tarybos aktu (aktais) nustatytos vertingosios savybės ir kartu su vertybe saugotinos teritorijos ribos.

18. Teismas pažymėjo, kad Kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planus, kurie yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, taigi nekilnojamosios kultūros vertybės ir kartu su vertybe saugotinų teritorijos ribų įrašymas į Kultūros vertybių registrą yra teisinis pagrindas parengti naujus ar pakeisti galiojančius specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, tačiau savaime nekeičia galiojančių teritorijų planavimo sprendinių.

19. Teismas vertino, kad iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas Sprendime nurodė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, aptarė faktines aplinkybes, taip pat paaiškino pareiškėjui, kodėl atsisakoma tenkinti jo prašymą, nurodė, kad pareiškėjas turi inicijuoti Vertinimo tarybos akto pakeitimo procedūrą ir pan. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka šiame teismo sprendime nurodytų Viešojo administravimo įstatymo normų ir teismų praktikos. Teismas sprendė, kad atsakovo Sprendimas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, Sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, taip pat nurodytas aiškus Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, galima suprasti jo motyvus.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Senamiesčio idėjos“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

21.1. Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė sprendime. Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė, susijusi su užstatymo tankiu, yra taikoma istorinės valdos (autentiškam) užstatymui, o ne visam egzistuojančiam užstatymui. Įsakymu patvirtinto Aprašo 2 punkte yra aiškiai numatyta, kad juo yra privaloma vadovautis taryboms tvirtinant vertingųjų savybių aktus. Tai reiškia, kad Vertinimo tarybos akto priėmimo dienai, galiojus Įsakymui bei Aprašui, Vertinimo tarybos akte nurodytas perimetrinis-posesijinis užstatymo tipas (jo reikšmė) privalo būti aiškinama pagal jo priėmimo metu galiojusius teisinius reikalavimus. Šią pareiškėjo poziciją patvirtino ir Departamento Vertinimo taryba. Pareiškėjas gavo 2023 m. liepos 18 d. Departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos protokolinį išaiškinimą Nr. VT-13, kuriuo buvo nurodyta, kad Vertinimo tarybos akte skaičiuojamas istorinis (autentiškas) tankis ir į istorinio (autentiško) užstatymo tankio rodiklį neįskaičiuojamas nevertingas užstatymas (teritorijoje esantys kiti objektai). Tą patvirtino ir atsakovo atstovai 2024 m. kovo 18 d. vykusio posėdžio metu. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nei vienos iš šių dviejų esminių faktinių aplinkybių nevertino. Skundžiamame sprendime šios aplinkybės net nėra paminėtos, nors 2024 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu teisėjų kolegijos pirmininkas priėmė į bylą pareiškėjo teikiamus įrodymus. Todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas, nes buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalies ir 81 straipsnio nuostatas.

21.2. Detaliojo plano keitimo tikslas – ne plėtra, o faktinės padėties fiksavimas. Pareiškėjas siekia Detaliuoju planu atspindėti faktiškai susiklosčiusį užstatymą, nenumatant jokios naujos statybos ar rekonstrukcijos. Užstatymo tankio rodiklis būtų nustatomas pagal registruotą, realiai egzistuojantį užstatymą, o ne siekiant sukurti papildomas vystymo galimybes. Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė susijusi su užstatymo tankiu yra taikoma istorinės valdos (autentiškam) užstatymui, o ne visam egzistuojančiam užstatymui. Esamas Žemės sklypo užstatymas susiformavo iki Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento patvirtinimo. Tai patvirtinta 2007 m. kovo 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei Nekilnojamojo turto registro duomenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023 konstatavo, kad administracinių aktų, sudariusių prielaidas šiam užstatymui, ginčijimo terminai yra praleisti ir neatnaujintini. Tai galutinai patvirtino, kad užstatymas negali būti pašalintas, o pareiškėjas turi teisėtus lūkesčius jį atspindėti teritorijų planavimo dokumentuose. Šios aplinkybės skundžiamu sprendimu nebuvo nei vertintos nei atlieptos. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta kaip Sprendimas yra vertintas šios faktinės aplinkybės kontekste, nors ji buvo ne kartą minėta tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu.

21.3. Pareiškėjo įsitikinimu tokiu būdų yra pažeidžiamas lex retro non agit principas. Departamentas šiuos reikalavimus Sprendimu pažeidė, nes jį grindė Reglamento nuostatomis, kurios negaliojo Žemės sklype esančio užstatymo susiformavimo metu. Tai yra pakankamas pagrindas Sprendimą pripažinti negaliojančiu. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šio prieštaravimo nenustatė ir tiesiog nurodė, kad pareiškėjas turėjo kreiptis dėl Reglamento pakeitimo nors tokio poreikio, įvertinus Sprendimą, nebuvo. Skundžiamu Sprendimu yra paneigiamas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, nes prioritetas yra suteikiamas Sprendime nurodytiems pasvarstymams apie tariamus kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimus, o nėra vadovaujamasi konkrečiomis Reglamento nuostatomis.

22. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

23.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

23.2. Žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto – Statinių komplekso teritoriją, kuri taip pat patenka į kultūros paveldo vietovę – Vilniaus senamiesčio bei Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės teritorijas. Bet koks teritorijų planavimas privalo būti vykdomas laikantis paveldosaugos reglamentavimo, nepriklausomai nuo pareiškėjo siekių.

23.3. Detaliojo plano keitimo tikslai nėra tik faktinės padėties fiksavimas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad siekiama tik atspindėti faktinį užstatymą. Pareiškėjo prašymuose aiškiai numatyta keisti užstatymo reglamentus, nustatyti pagrindinius ir papildomus sklypo naudojimo reikalavimus, užstatymo tankio keitimas yra tik vienas iš kelių tikslų, o ne vienintelis.

23.4. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis galiojančiu Vertinimo tarybos 2022 m. rugsėjo 20 d. aktu, kuriame nustatytas 40–60 procentų užstatymo tankis perimetriniam-posesijiniam morfotipui. Vėliau pateiktas 2023 m. liepos 18 d. Vertinimo tarybos protokolinis išaiškinimas neegzistavo sprendimo priėmimo metu, todėl negali būti vertinamas sprendimo teisėtumo požiūriu.

23.5. Iki 2007 m. sklypo tankis neviršijo 60 procentų, didesnis tankis atsirado tik po 2007 m. kovo 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, šis aktas priimtas be Departamento dalyvavimo ir vėliau ginčytas kaip galbūt neteisėtas. Byla nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme, bylos Nr. e3K-3-183-1120/2023, teisminio proceso Nr. 2-68-3-05979-2021-4.

23.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju teikiamas prioritetas paveldosaugai. Detalusis planas negali paneigti Vertinimo tarybos akto ar Reglamento reikalavimų. Tai patvirtina ir teisinis reguliavimas ir teismų praktika.

23.7. Nagrinėjamu atveju Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, vertino ginčui aktualias faktines aplinkybės, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Departamento Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (nustatytos esminės faktinės aplinkybės, kurios pagrįstos aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamą Departamento Sprendimą naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. (12.53-V E)2V-853 „Dėl pateikto prašymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendime nurodė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, aptarė faktines aplinkybes, taip pat paaiškino pareiškėjui, kodėl atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą bei pritarė atsakovo pozicijai, jog pareiškėjas turi inicijuoti Vertinimo tarybos akto pakeitimo procedūrą ir pan., todėl nesutiko su pareiškėju, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ normų reikalavimų ir teismų praktikos.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Sprendimą. UAB „Senamiesčio idėjos“ nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų bei 2024 m. kovo 18 d. teismo posėdyje pateiktų abiejų šalių paaiškinimų, taip pat sprendimas nesuderinamas su VAĮ nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas.

27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto – Statinių komplekso teritoriją, kuri taip pat patenka į kultūros paveldo vietovę – Vilniaus senamiesčio bei Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės teritorijas.

28. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio, jis iš esmės grindžiamas dviem pagrindiniais argumentais: 1) nagrinėjamu atveju Žemės sklypo detalusis planas turi būti keičiamas privalomai atsižvelgiant į Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nuostatas. Todėl išduodant pareiškėjo prašomas Žemės sklypo planavimo sąlygas, detaliajam planui keisti turi būti atsižvelgta į Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą. Iš pareiškėjo siekio pakeisti Žemės sklypo detalųjį planą matyti, kad norima, jog Žemės sklype būtų nustatytas didesnis nei 60 proc. užstatymo tankis, o toks prašymas neatitinka galiojančių Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento ir Vertinimo tarybos akto nuostatų; 2) Departamento pozicija, kad pareiškėjas prašydamas išduoti jam Žemės sklypo teritorijos planavimo sąlygas (tikslas detaliojo plano pakeitimas), turėjo pateikti inicijuoti Vilniaus senamiesčio vertinimo tarybos akto pakeitimą, tiek kiek tai susiję su Žemės sklype nustatytu žemės sklypo užstatymo tankiu yra teisiškai pagrįsta, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjas šia teise pasinaudojo. Teismas darė išvadą, jog kadangi pareiškėjo prašymas išduoti teritorijų planavimo sąlygas sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui inicijavimo sutarties pagrindu neatitiko prašymo pateikimo metu galiojusių Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento ir Vertinimo tarybos akto Departamentas skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjui išduoti Žemės sklypo teritorijos planavimo sąlygas.

29. Be kita ko, vertinant minėto teismo sprendimo turinį, pastebėtina, kad jis iš esmės yra grindžiamas atsakovo sprendime ir atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

30. UAB „Senamiesčio idėjos“ skunde pirmosios instancijos teismui išdėstė šiuos pagrindinius motyvus: 1) nurodo (beje ir apeliaciniame skunde), kad Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė, susijusi su užstatymo tankiu yra taikoma tik istorinės valdos (autentiškam) užstatymui, o ne visam egzistuojančiam (faktiniam) užstatymui. Pagrįsdamas šį teiginį pareiškėjas vadovaujasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2023 m. liepos 18 d. posėdžio protokolo Nr. VT-13 išrašu, kuriame užfiksuota, jog Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas 16073) Akte skaičiuojamas istorinis (autentiškas) tankis ir į istorinio (autentiško) užstatymo tankio rodiklį neįskaičiuojamas nevertingas užstatymas (teritorijoje esantys kiti objektai). Be kita ko, UAB „Senamiesčio idėjos“ bandė inicijuoti atsakovo sprendime minimo Vertinimo tarybos akto pakeitimą, tačiau anksčiau minėtu protokoliniu sprendimu buvo nuspręsta, atsižvelgiant į Kultūros paveldo tyrimų valdybos 2023 m. liepos 5 d. išvadą dėl tikslingumo patikslinti užstatymo tipą (morfotipą) ir tankio rodiklį Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas 16073) (duomenys neskelbtini) (pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini), faktinius užstatymo duomenis), nekeisti Akto projekte nustatyto valdos (duomenys neskelbtini) tankio ir užstatymo tipo (morfotipo). Be to, šias aplinkybes teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovas, tačiau teismas šio ginčui reikšmingo aspekto visiškai nevertino. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino visų abejonių ir prieštaravimų, susijusių su inicijuojamo detaliojo plano keitimu ir jo neatitikimu Vertinimo tarybos aktui.

31. Kitas reikšmingas ir papildomo tyrimo reikalaujantis pareiškėjo skundo argumentas, kad Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente įtvirtintas užstatymo tankio ribojimas yra taikomas tik naujos statybos arba rekonstrukcijos atvejais, ko detaliojo plano keitimas nenumato. Būtent Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento bendruosiuose reikalavimuose prie kiekvieno senamiesčio kvartalo nustatyti bendrieji reikalavimai, apimantys ir užstatymo tankio ribojimą bei dominuojantį užstatymo morfologinį tipą (Bendrieji reikalavimai rekonstruojamiems ir naujai statomiems pastatams (duomenys neskelbtini): sklypų užstatymo tankumas 40–60 procentų (1); dominuojantis užstatymo morfologinis tipas – perimetrinis-posesijinis (tipas PP – žr.

VSAR priedą „Vilniaus senamiesčio užstatymo urbanistinių struktūrų tipologija“) (2); statinių saugomos vertingos dalys tikslinamos tyrimų medžiagoje (3); pastatų aukštingumas – iki 2 a. atkuriamo sunaikinto užstatymo aukštingumas – pagal tyrimų duomenis (4); pastatai dengiami šlaitiniais stogais (5); rekonstruojamų ir naujai statomų pastatų architektūrinės išraiškos priemonės, apdailos medžiagos derinamos prie aplinkinio užstatymo (6); prieš pradedant saugomų pastatų remonto ir rekonstrukcijos darbus būtina atlikti esamos būklės fiksavimo ir natūros tyrimo darbus.

Jei numatomi griovimo darbai, būtinos ekspertų išvados dėl statinio kultūrinės vertės (7); prieš pradedant žemės judinimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus (8); tyrimų metu aptiktos vertingų istorinių statinių dalys ir elementai tvarkomi pagal restauravimo technologijas (9); statiniai, numatomi registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės LR NKV registre, jų neįrašius į šį registrą turi būti saugomi kaip Vilniaus nekilnojamosios kultūros vertybės (10). Kaip jau buvo minėta pareiškėjo, iš išdėstyto seka, kad Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente (duomenys neskelbtini) nustatyti reikalavimai galimai yra taikomi tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams.

Tuo tarpu detaliojo plano keitimu siekiama nustatyti dar prieš Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento priėmimą susiformavusį faktinį sklypo užstatymą atitinkantį užstatymo tankį bei detaliojo plano koregavimu nesiekiama sudaryti prielaidų statinio rekonstravimui ar naujai statybai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar aukščiau nurodyti Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimai, skirti rekonstruojamiems ir naujai statomiems pastatams, yra taikomi detaliojo plano keitimui, nors ne kartą ši aplinkybė buvo minėta tiek pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, tiek 2024 m. kovo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu.

Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime tik apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais, visiškai nevertinant anksčiau aptarto skundo argumento.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

33. Iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendime neatsakyta į svarbiausius pareiškėjo skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovo pozicijai, savo sprendime visiškai nemotyvuoja, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovo dokumentuose pateiktą poziciją bei ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taigi pirmosios instancijos teismas netyrė skunde nurodytų argumentų, taip išvengdamas pateikti atsakymus į pareiškėjo skundo pagrindinius motyvus.

34. Siekiant išsiaiškinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2023 m. liepos 18 d. posėdžio protokolo Nr. VT-13 išraše anksčiau minėto teiginio esmę ir reikšmę nagrinėjamam ginčui, spręstina, ar netikslinga nagrinėjant bylą iš naujo į teismo posėdį kviesti ir išklausyti pranešėją, kuri Vertinimo tarybai pristatė Kultūros paveldo tyrimų valdybos 2023 m. liepos 5 d. išvadą dėl tikslingumo patikslinti užstatymo tipą (morfotipą) ir tankio rodiklį Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas 16073) (duomenys neskelbtini) (pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini), faktinius užstatymo duomenis), taip pat Kultūros paveldo tyrimų valdybos, rengusios anksčiau minėtą 2023 m. liepos 5 d. išvadą, atstovą. Svarstytina, ar trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą neįtrauktina Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

35. Taigi pirmosios instancijos teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, kilusio ginčo objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas turi esminių trūkumų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo santykių teisinio reguliavimo, pareiškėjo skundo argumentų ir pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

38. UAB „Senamiesčio idėjos“ apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio idėjos“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius