b2e7fbf9-0680-4193-b2f4-b8b3e2e7bda2 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P. Jaržemskis                                                                     Civilinė byla Nr. 2S-210-56/2010Teisėjas A. Juknevičius                                                                                    Proc. sprendimo kategorijos: 119.12;                                                                                                      121.14; 122.4 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. vasario 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio kolegijos teisėjų Dalios ViÅ¡inskienės Dalios Kačinskienės             teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinys atsakovui Ž. B. dėl teisės paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius laikytas nepaduotu ir gražintas ieÅ¡kovei.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,               n u s t a t ė:             I.Ginčo esmė   IeÅ¡kovė A. B. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė leisti ieÅ¡kovei bei jos atstovui apžiÅ«rėti namÄ , esantį (duomenys nesklebtini), preliminariam projektui sudaryti; pripažinti ieÅ¡kovės teisę be atsakovo Ž.

B. sutikimo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ , Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , VÄ® ,,Registrų centrÄ â€œ ir kitas kompetetingas valstybės ir savivaldybės įstaigas dėl projektavimo salygų, statybos leidimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio registravimo ir kitų dokumentų ar veiksmų reikalingų įteisinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys nesklebtini) miestelyje, Vilniaus rajone, rekonstrukcijÄ pagal pridedamÄ projektÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.    Nurodė, kad 2002 metų lapkričio 25 d. atsakovas nupirko namÄ , su žemės sklypu esantį (duomenys nesklebtini), tuo Å¡alys siekė pagerinti savo gyvenimo salygas.

Ä®sigijant namÄ Å¡alių santykiai buvo geri ir buvo planuojama gyventi kartu, todėl aplinkybė dėl namo įforminimo atsakovo tėvams nuosavybe ginčijama nebuvo. Po dviejų savaičių namas buvo perleistas atsakovo nuosavybėn. Ä®sigytas namas buvo apleistas todėl jame buvo atlikti bÅ«tini ir reikalingi rekonstrukcijos darbai. Visi darbai buvo atliekami kartu su atsakovu ir samdant pagalbinius darbininkus tiek už atsakovo, tiek už ieÅ¡koves bendras ir asmenines lėšas. Pradėjusi santuokos su atsakovu nutraukimo procesÄ ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovas nepripažįsta jos dalies į bendrai sukurtÄ turtÄ , todėl kreipėsi į teismÄ .

IeÅ¡kinys grindžiamas Civilinio kodekso 1.2 str., 1.5 str., 1.7 str. 2 d., 1.138 str. 1 d. 1 p., 3.87 str. 1 d., 3.89 str. 1 d. 7 p. ir 2 d., 4.103 str., 4.253 str. 1 d; 3.90 str. 2 d., Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 20 str. 2 ir 3 d, 24 str. 1 d., 23 str. 1 ir 6 d.     Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.      Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nekvestionuodama statinio nuosavybės teisės, kėlė reikalavimus dėl veiksmų su jai nepriklausančiu turtu, todėl ieÅ¡kovė privalėjo, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso normomis, patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, bei juos patikslinusi, papildomai įtraukti į bylos nagrinėjimÄ atitinkamas Å¡alis, o taip pat pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes.

Nurodytais argumentais teismas nustatė terminÄ iki 2009-07-26 ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, o jų per nustatytÄ terminÄ ir jam praėjus nepaÅ¡alinus 2009-09-09 nutartimi gražino ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei.     III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai     IeÅ¡kovė atskiruoju skundu praÅ¡o teismo nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinį priimti. Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas iÅ¡ esmės pažeidė procesinės teisės normas reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ ,todėl skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta.

Vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu teismas privalėjo įpareigojimus suformuluoti taip, kad ieÅ¡kovas galėtų juos įvykdyti (CPK 3 str. 1 d.), tačiau teismo nutartis nenurodant konkrečių Å¡alintinų trÅ«kumų, negali bÅ«ti įvykdyta, todėl jos neįvykdymas nesudaro pagrindo grÄ Å¾inti ieÅ¡kinio (CPK 115 str. 3 d.). IeÅ¡kovės reikalavimas pripažinti jai bendrosos dalinės nuosavybės teisę į namų valdÄ pareikÅ¡tas ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo su atsakovu Å¡ioje byloje.

Kadangi tapataus reikalavimo pareiÅ¡kimas yra draudžiamas, tai sudaro pagrindÄ atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 str. 2 d. 5 p.), tačiau reikalavimų formulavimas ir asmenų įtraukimas atsakovais yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva, todėl vieno ar kito reikalavimo nepareiÅ¡kimas nėra kliÅ«tis priimti ieÅ¡kinį (CPK 42 str. 1 d.). Be to, ieÅ¡kinys gali bÅ«ti gražinamas jį padavusiam asmeniui, jei ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra esminiai ir kliudo bylÄ nagrinėti teisme, tačiau nagrinėjamu atveju tokie trÅ«kumai nustatyti nebuvo.     Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.

     Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).     Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ bai atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį pažeidė procesinės teisės normas reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ , todėl nutartis negali bÅ«ti pripažįstama teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str.).      Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du.

Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės realizavimo tvarkÄ numato Civilinio proceso kodeksas, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo ieÅ¡kinio formai ir turiniui. Kiekvienam į teismÄ besikreipiančiam asmeniui Å¡i tvarka yra privaloma. Asmuo, pareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį, privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Nesant ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko.

     IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama leisti jai bei jos atstovui apžiÅ«rėti namÄ esantį adresu (duomenys nesklebtini), preliminariam projektui sudaryti, pripažinti jos teisę, be atsakovo sutikimo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ , Vilniaus apskrities administracija, VÄ® ,,Registrų centrÄ â€œ ir kitas kompetetingas valstybės ir savivaldybės institucijas dėl projektavimo sÄ lygų, statybos leidimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio registravimo ir kitų dokumentų ar veiksmų reikalingų įteisinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys nesklebtini) miestelyje, Vilniaus rajone, rekonstrukcijÄ pagal pridedamÄ projektÄ , t.y. dėl nuosavybės ieÅ¡kovės vardu įforminimo, todėl į bylos nagrinėjimÄ Ä¯trauktini Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija bei kiti suinteresuoti vieÅ¡o administravimo subjektai.    Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismÄ teisinę prigimtį, formalÅ«s reikalavimai, keliami ieÅ¡kinio turiniui, yra ne daugiau nei bÅ«tina teismo proceso prielaida.

Tinkamas teisės kreiptis į teismÄ realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieÅ¡kovui aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , nes ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Tačiau toks įstatymo nustatytas reikalavimas nereiÅ¡kia, kad konkrečiai suformuluoto reikalavimo galimas neatitikimas faktinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis jis yra grindžiamas (neatitikimas ieÅ¡kinio pagrindui), gali bÅ«ti pripažįstamas ieÅ¡kinio, kaip procesinio dokumento,  trÅ«kumu.  IeÅ¡kinio  faktinių aplinkybių neatitikimas  ieÅ¡kinio  dalykui  gali bÅ«ti konstatuojamas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir jis gali bÅ«ti pagrindas teismo iÅ¡vadoms sprendžiant, ar ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkinamas, ar atmestinas.   Nustatydamas terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti pirmos instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, jog ieÅ¡kinyje neginčijama pastato nuosavybės teisė ir keliami reikalavimai su ieÅ¡kovei nepriklausančiu turtu.   Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių ieÅ¡kovė yra pradėjusi skyrybų procesÄ su atsakovu ir byloje dėl santuokos nutraukimo yra keliamas klausimas dėl namo pripažinimo bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybe ir ginčijamas klausimas bus iÅ¡spręstas skyrybų byloje. Taigi, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ bei ieÅ¡kinyje kėlė klausimÄ iÅ¡ esmės dėl teisės apžiÅ«rėti patalpas be atsakovo leidimo, į jas patekti bei konstatuoti atliktos rekonstrukcijos faktÄ ir kreiptis į kompetetingas institucijas dėl reikiamų dokumentų gavimo.   Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas privalėjo įpareigojimus suformuluoti taip, kad ieÅ¡kovas galėtų juos įvykdyti (CPK 3 str. 1 d.), tačiau teismo nutartis nenurodant konkrečių Å¡alintinų trÅ«kumų, negali bÅ«ti įvykdyta, todėl jos neįvykdymas nesudaro pagrindo grÄ Å¾inti ieÅ¡kinio (CPK 115 str. 3 d.).   Asmenys, paduodantys ieÅ¡kinį teismui, dėl įvairiausių aplinkybių gali skirtingai suprasti ieÅ¡kinyje nurodomų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes, ir su ieÅ¡kiniu pateikiamų įrodymų reikÅ¡mę bei įrodymų apimties pakankamumÄ .

Jeigu paduodantis ieÅ¡kinį asmuo nesuprato ar netinkamai suprato teismo nutartyje iÅ¡dėstytus nurodymus dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti ir nutartyje nurodyti kokie konkretÅ«s ieÅ¡kinio trÅ«kumai turi bÅ«ti paÅ¡alinti. IeÅ¡kinys laikomas nepaduotu ir nutartimi grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniu, jeigu ieÅ¡kinį paduodantis asmuo supranta teismo nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus bei iÅ¡dėstytus nurodymus dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo, tačiau teismo nustatytu terminu nepaÅ¡alina ieÅ¡kinio trÅ«kumų ( Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-681/2008).    Teisėjų kolegija sprendžia, kad negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kinio trÅ«kumu tai, kad ieÅ¡kovė kelia reikalavimus dėl jai nuosavybės teise nepriklausančio turto, nes iÅ¡ faktinio ieÅ¡kinio pagrindo akivaizdu, jog ginčo Å¡alys name adresu (duomenys nesklebtini) gyveno kartu bei įrodinėjama, kad turtas buvo gerinamas gyvenant kartu su atsakovu ir ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės teismo praÅ¡o leisti atlikti tam tikrus veiksmus nesusijusius nuo nuosavybės teisių pripažinimu.

Aplinkybė, kad kompetetingos valstybės institucijos ieÅ¡kinyje nebuvo įtrauktos byloje dalyvaujančiais asmenimis, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti esant ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ , dėl kurio teismo proceso pradėti negalima, nes nurodytas klausimas galėjo bÅ«ti sprendžiamas pasiruoÅ¡iant bylos nagrinėjimui ir neužkerta kelio spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimo. Be to, kaip minėta anksčiau ieÅ¡kinio faktinių aplinkybių neatitikimas ieÅ¡kinio dalykui gali bÅ«ti konstatuojamas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir jis gali bÅ«ti pagrindas teismo iÅ¡vadoms sprendžiant, ar ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkinamas, ar atmestinas.   Nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija     n u t a r ė:    IeÅ¡kovės A. B. atskirÄ jį skundÄ patenkinti.    Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2535-647/2009 ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.           Kolegijos pirmininkas                                                                                           Petras Jaržemskis Teisėjos                                                                                              Dalia ViÅ¡inskienė                                                                                                             Dalia Kačinskienė