2017-04-26 Nr. AB-8933-3-61-3-00166-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-260-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00166-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. L. ir G. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 36V-4540 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo bei pašalinti rangovo padarytą pažeidimą (b. l. 2–4). Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2016 m. birželio 20 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl rangovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lubas“ (toliau – ir rangovas) statybos darbų netinkamos kokybės, kuriame aiškiai nurodė, jog pirties statybos metu rangovas pasirinko netinkamas stogą laikančias konstrukcijas, todėl įlinko stogą laikantys balkiai. Tačiau Tarnyba skundžiamu sprendimu nutraukė ginčo nagrinėjimą, kadangi padarė išvadą, jog dėl objektyvių aplinkybių neįmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi (b. l. 18–19) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 26 straipsnio 6 punktu, nutraukė ginčo nagrinėjimą pagal pareiškėjo prašymą, padariusi išvadą, jog dėl objektyvių aplinkybių neįmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimo. Tarnyba skundžiamame sprendime nurodė, kad įvertinus nustatytas aplinkybes (nepateikus stogo išplanavimo konstrukcijos projekto, sudėtinga nustatyti, ar tinkamai parinkta stogo konstrukciją laikanti sija, sudėtinga nustatyti sijos išlinkimo priežastis, šalys pateikė skirtingus stogo praplatinimo konstrukciją laikančios sijos įlinkio aplinkybių aiškinimus bei vertinimus), negali objektyviai išnagrinėti prašymo ir neturi pakankamo pagrindo įpareigoti rangovą neatlygintinai pakeisti įlinkusią pirties stogo siją bei negali nustatyti sijos įlinkio atsiradimo priežasčių. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato, jog nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju minėtas Tarnybos sprendimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis dėl Tarnybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 36V-4540 panaikinimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, todėl, jo skundą atsisakius priimti, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas A. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 22–25), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo bei pašalinti rangovo padarytą pažeidimą.

Pareiškėjas pažymi, kad dėl Tarnybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 36V-4540 panaikinimo dar 2016 m. spalio 17 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau šio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi jo skundą buvo atsisakyta priimti, kaip neteismingą šiam teismui, ir pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jis turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Tačiau ir pastarasis teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad pareiškėjas turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Šiame kontekste pareiškėjas pabrėžia, kad tokie prieštaringi teismų sprendimai peržengia sveiko proto ribas ir neatitinka teisingumo bei sąžiningumo principų. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas atskirajame skunde pakartotinai akcentuoja esminius savo skundo dėl minėto Tarnybos sprendimo aspektus: nurodo, kad dar iki kreipimosi į Tarnybą bandė tartis su rangovu dėl taikaus ginčo sprendimo, tačiau rangovas kategoriškai vengė ir nesutiko sudaryti geranorišką tarpusavio susitarimą, be to, pareiškėjas Tarnybai ir rangovui atsakė į visus iškilusius klausimus, o rangovas neįvykdė nuo 2009 m. jam nuolat teikiamų prašymų pašalinti statybos darbų defektus, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.664 ir 6.695 straipsnių nuostatas rangovui kyla vienašališka atsakomybė dėl statybos rangos darbų defektų. Taigi, pareiškėjo manymu, šiuo atveju Tarnyba neturėjo teisės nutraukti ginčo nagrinėjimą skundžiamame sprendime nurodytais pagrindais, todėl šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, grindžiamas biurokratiniais, abstrakčiais ir tikrovės neatitinkančiais argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties, kuria teismas, konstatavęs, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 36V-4540 panaikinimo ir Tarnybos įpareigojimo pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo bei pašalinti rangovo padarytą pažeidimą nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje, o pagal CPK 1 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus. ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Taigi, vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (ABTĮ 22 str. 3 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti Tarnybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 36V-4540 ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo bei pašalinti rangovo padarytą pažeidimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog su analogiškais reikalavimais pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-44780-967/2016 (proceso Nr. 2-68-3-37873-2016-6), pareiškėjo skundą (ieškinį) atsisakė priimti kaip neteismingą tam teismui, kartu išaiškindamas pareiškėjui, jog jis turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 10–11). Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, ir išaiškino pareiškėjui, kad jis dėl Tarnybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 36V-4540 panaikinimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka (b. l. 18–19). Taigi, šiuo atveju bendrosios kompetencijos ir administracinis teismai skirtingai vertino kilusio ginčo pobūdį.

Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 36V-4540 Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 6 punkto pagrindu nutraukti ginčo pagal pareiškėjo prašymą dėl UAB „Lubas“ atliktų statybos darbų kokybės neteisminio sprendimo procedūrą. Tarnyba skundžiamame sprendime nurodė, kad įvertinus nustatytas aplinkybes (nepateikus stogo išplatinimo konstrukcijos projekto, sudėtinga nustatyti, ar tinkamai parinkta stogo konstrukciją laikanti sija, taip pat sudėtinga nustatyti sijos išlinkimo priežastis;

šalys pateikė stogo praplatinimo konstrukciją laikančios sijos įlinkio aplinkybių aiškinimus bei vertinimus), negali objektyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir neturi pakankamo pagrindo įpareigoti rangovą neatlygintinai pakeisti įlinkusią pirties stogo praplatinimą laikančią siją bei negali nustatyti sijos įlinkimo atsiradimo priežasčių. Taigi, iš skundžiamo Tarnybos sprendimo matyti, jog šiuo atveju Tarnyba iš esmės išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka nagrinėjo pareiškėjo (vartotojo) prašymą, tačiau priėmė ne vieną iš Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų dėl ginčo esmės, o padariusi išvadą, jog negali objektyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir neturi pakankamo pagrindo įpareigoti rangovą neatlygintinai pakeisti įlinkusią pirties stogo praplatinimą laikančią siją bei negali nustatyti sijos įlinkimo atsiradimo priežasčių, nusprendė nutraukti ginčo nagrinėjimą Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 6 punkto pagrindu.

Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal vartotojų teisų gynimą ne teisme reglamentuojančio Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 6 skirsnio 29 straipsnio 3 dalį, nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.

Taigi, minėta nuostata expresis verbis nustato skundų dėl nagrinėjant vartojimo ginčą priimto vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą apskundimo tvarkos. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo turinio, pareiškėjas nesutikimą su Tarnybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 36V-4540 iš esmės grindžia tuo, jog Tarnyba, neteismine tvarka nagrinėdama ginčą tarp pareiškėjo ir rangovo, netinkamai įvertino surinktus duomenis dėl atsiradusių statybos darbų defektų priežasčių bei kitų tarp pareiškėjo ir rangovo iš statybos rangos teisinių santykių kilusio ginčo dėl statybos darbų kokybės aplinkybių.

Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, jog nors skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas, be kita ko, abstrakčiai nurodė, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas grindžiamas biurokratiniais ir tikrovės neatitinkančiais argumentais, įvertinus pareiškėjo skundo reikalavimą (inter alia pašalinti rangovo padarytą pažeidimą) ir jo pagrindimą, negalima vienareikšmiškai spręsti, jog pareiškėjas kelia viešojo administravimo srities ginčą. Juolab kad pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Tarnybos sprendimu, aiškina tarp jo ir rangovo sudarytos statybų sutarties nuostatas, teikia argumentus dėl rangovo atliktų statybos darbų kokybės ir atsiradusių defektų priežasčių, nurodo rangovui pagal CK kylančią atsakomybę dėl statybos rangos darbų defektų.

Taip pat manytina, kad vien tai, jog šiuo atveju skundžiamą sprendimą priėmė viešojo administravimo subjektas (Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyrius), negali nulemti nagrinėjamo ginčo pobūdžio.

Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi (b. l. 33–36) kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos pagal pareiškėjo skundą rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. kovo 23 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-41/2017 (b. l. 38–40) patvirtino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo abejones ir konstatavo, jog byla pagal pareiškėjo skundą teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija pakartotinai išaiškina pareiškėjui, kad jis su skundu dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 36V-4540 panaikinimo ir Tarnybos įpareigojimo jo skundą nagrinėti iš naujo bei pašalinti rangovo padarytą pažeidimą turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius