Legislator Case Law & Legislation
b2e6fe4b-8fc0-4d4f-b8c8-7e6a14a83f9e AI generated

b2e6fe4b-8fc0-4d4f-b8c8-7e6a14a83f9e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b2e6fe4b-8fc0-4d4f-b8c8-7e6a14a83f9e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. N1-2800-1035/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00918-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, kaltinamajam E. L., jo gynėjui advokatui Pavelui RavluÅ¡evičiui, nukentėjusiajai E. L., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), besimokantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (keturios veikos).

Legislator headnote

AI generated

b2e6fe4b-8fc0-4d4f-b8c8-7e6a14a83f9e · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Ji buvo pusiau sėdimoje pozoje. Jam nebuvo sunku jÄ sugriebti, jis daug stipresnis už jÄ . Lygtais jau buvo vakaras. Pajuto skausmÄ deÅ¡inėje rankoje. Po pastÅ«mimo jie pradėjo bartis, pasakė jam, kad jai skauda, bet jis lyg niekur nieko. Apie tai pranešė policijai. Jai atrodo, kad tai padarė tÄ patį vakarÄ . Paskambino į policijÄ , atvyko policijos pareigÅ«nai. SÅ«nus buvo namuose, nepamena, kas buvo, kai atvyko policijos pareigÅ«nai. Dar buvo įvykis ant fotelio. SÅ«nus iÅ¡ vakaro jos paprašė, kad pakeltų jį į mokyklÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. N1-2800-1035/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00918-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, kaltinamajam E. L., jo gynėjui advokatui Pavelui RavluÅ¡evičiui, nukentėjusiajai E. L., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), besimokantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (keturios veikos).

Teismas n u s t a t ė : E. L. 2017 m. gruodžio 13 d., apie 06.30 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu abiejų rankų kumščiais tyčia sudavė po penkis smÅ«gius per motinos E. L. rankas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Å iais savo veiksmais E. L. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Be to, E. L. 2018 m. sausio 4 d., apie 20.00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia rankomis sugriebė už deÅ¡inės rankos savo motinai E. L. ir laikydamas už jos pradėjo stumdyti bei tampyti motinÄ Ä¯ visas puses, padarydamas jai deÅ¡inio dilbio poodinę kraujosruvÄ , tuo nežymiai sutrikdydamas motinos sveikatÄ .

Å iais savo veiksmais E. L. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Be to, E. L. 2018 m. kovo 20 d., apie 06.30 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia mesdamas mobilaus ryÅ¡io telefonÄ pataikė savo motinai E. L. į galvÄ , tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Å iais savo veiksmais E. L. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Be to, E. L. 2018 m. gegužės 26 d., apie 05.00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu gulėdamas ant čiužinio tyčia spyrė koja savo motinai E. L.

į kairę rankÄ , tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Å iais savo veiksmais E. L. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Kaltinamasis E. L. apklausiamas 2018 m. rugsėjo 25 d. teisiamajame posėdyje kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad tarp jo ir motinos bÅ«na tik žodiniai konfliktai, fizinio smurto nebÅ«na, nebent panaudoja psichologinį smurtÄ . Kiek kartų buvo atvykusi policija, tiek buvo blaivus. Nuo 2017 metų galo iki 2018 metų gegužės mėnesio gyveno kartu su motina Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Neprisimena, ar tarp jo ir motinos konfliktai vyko kaltinime nurodytomis dienomis. Tokių konfliktų buvo keturi, bet susipykdavo dažniau. Tai bÅ«davo tiesiog žodiniai konfliktai. Motina ne visais atvejais kviesdavo policijÄ . Kiek pamena, policija buvo kviesta du kartus. Tokio atvejo, kad motinai kumščiais sudavė per jos rankas, nebuvo. Nebuvo ir tokio atvejo, kad griebtų motinai už rankų, jÄ stumdytų į visas puses. Nebuvo atvejo, kad bÅ«tų metęs telefonÄ motinai į galvÄ ar jÄ spardęs. Nuo to laiko, kai motinos gyvenime atsirado vyras A. iÅ¡ Å akių, jis jo nėra matęs, su motina prasidėjo konfliktai, nes tas vyras pradėjo kiÅ¡tis į jų gyvenimÄ .

Tas vyras norėjo jį (kaltinamÄ jį) eliminuoti. AsmeniÅ¡kai su A. nėra susitikę, pastarasis yra tik jam skambinęs ir grasinęs. Motina su tuo vyru pradėjo bendrauti gal nuo praeitų metų gruodžio mėnesio galo. Iki to laiko santykiai su motina buvo geri. Jo tėvai iÅ¡siskyrę, tėvas gyvena Ignalinoje. A. dėl vieno epizodo jam iÅ¡kvietė policijÄ , nors buvo Å akiuose. Jam motina kiÅ¡davo telefonÄ prie ausies, kad kalbėtų su A., bet jis tai daryti atsisakydavo. A., gavęs iÅ¡ motinos kontaktus, pradėjo skambinti jo tėvui, motinos giminėms.

A. yra viso to kaltininkas. Jis buvo tas, kuris prieÅ¡taravo dėl motinos bendravimo su tuo vyru, nes pastarasis nėra jai tinkamas. Mėgino apie tai kalbėti, bet motina buvo užsispyrusi. Å iuo metu santykiai su motina yra Å¡iltesni, kuo toliau, tuo geriau sutaria, apsiramino, nesipyksta. Motina palaiko ryÅ¡ius su tuo vyru, bet pastarasis tiek nebesikiÅ¡a, neskambinėja Å¡eimos nariams ir kt. Motina apkalbėjo jį (kaltinamÄ jį) dėl visų Å¡ių įvykių. Motinos tikslas jį apkalbėti buvo tas, kad netrukdytų jiems, kad galėtų tÄ vyrÄ pasikviesti pas save.

Motina dirba apsaugos darbuotoja, be to, buityje atsiranda visokių dalykų, gal dėl to ir atsirado kraujosruva. Jis nenaudojo jokio fizinio smurto, tik psichologinį. Motina labai dažnai meluoja, ji net meluodavo, kur eina ar kur yra. O jis kalba tiesÄ . Jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kad gali neduoti parodymų. Neturi tikslo muÅ¡ti motinos. Nukentėjusioji E. L. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad Å¡iuo metu santykiai su sÅ«numi daug Å¡iltesni. Kaltinime nurodytu laikotarpiu santykiai buvo blogi, jie dažnai pykdavosi, o pykdavosi dėl mokyklos nelankymo, bėgimo iÅ¡ pamokų.

BÅ«na, kad vaikas iÅ¡eina į mokyklÄ , pabÅ«na ten kelias pamokas ir pabėga. Pykdavosi ir dėl to, kad neraÅ¡ydavo raÅ¡telių, meluodamas dėl ko jis pabėgo, taip pat dėl rÅ«kymo. Tuo metu sÅ«nus mokėsi 11 klasėje, (duomenys neskelbtini). SÅ«nus buvo iÅ¡laikomas jos ir tėvo, kuris teikė iÅ¡laikymÄ . SÅ«nus girdėdavo, kad ji Å¡neka telefonu su draugu A., sÅ«nus jÄ visaip negražiai iÅ¡vadindavo ir A. sakydavo, kaip sÅ«nus jÄ gali taip vadinti, kodėl ji tai leidžia. Anksčiau neturėjo draugo, todėl suprato, kad sÅ«nus pradėjo pavydėti.

Su sÅ«naus tėvu iÅ¡siskyrė 2012 metais, sÅ«naus reakcijos į tai nematė. Mano, kad sÅ«nus visai į tai nesureagavo, kadangi tėvas su vaiku visai nebendraudavo, jis tiesiog išėjo ir sÅ«nui buvo pasakyta, kad tėvas gyvens kitur. Pažintis su A. yra pirmoji po skyrybų. Su sÅ«numi nekalbėjo apie A., ji jam nieko nepasakojo. Ji nieko neslepia, jos telefonas yra visu garsumu, galima girdėti, kÄ Å¡neka. A. yra karÅ¡to bÅ«do. Kai sÅ«nus pavadino jÄ negražiais žodžiais, A. pasakė, kad duotų pakalbėti su sÅ«numi.

Jie kalbėjosi piktai. Su A. susipažino lapkričio mėnesio pabaigoje. Tas didysis konfliktas tarp jų įvyko gruodžio mėnesį. Visada stengdavosi Å¡nekėti su A., kuomet vaikas bÅ«davo mokykloje. Tų įvykių buvo tiek daug, kad nepamena, kuris įvykis yra pirmas. SÅ«nus prieÅ¡ jÄ kėlė rankÄ bÅ«tent tais keturiais nurodytais atvejais. Pirmas kartas buvo tuomet, kai sÅ«nus sugriebė už rankos ir pradėjo stumdyti. Apie tai pranešė policijai. Jai atrodo, kad pareiÅ¡kimÄ rašė kitÄ rytÄ , o ne iÅ¡ karto.

Ä®vykis įvyko Darželio g. esančiame bute. Visi įvykiai buvo, kai gyveno tuo adresu. Su sÅ«numi sukonfliktavo, pradėjo jam aiÅ¡kinti, kad taip negalima daryti. Tuo momentu buvo ant čiužinio, gulėjo. Su niekuo nebendravo. Grįžo sÅ«nus, paklausė, kur jis buvo, jis pasakė, kad neaiÅ¡kintų, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. SÅ«nus jÄ griebė ir pastÅ«mė. Ji buvo atsirėmusi į fotelį, jis jÄ griebė dviem rankomis jai už deÅ¡inės rankos ir pastÅ«mė į sieninę spintÄ .

Ji buvo pusiau sėdimoje pozoje. Jam nebuvo sunku jÄ sugriebti, jis daug stipresnis už jÄ . Lygtais jau buvo vakaras. Pajuto skausmÄ deÅ¡inėje rankoje. Po pastÅ«mimo jie pradėjo bartis, pasakė jam, kad jai skauda, bet jis lyg niekur nieko. Apie tai pranešė policijai. Jai atrodo, kad tai padarė tÄ patį vakarÄ . Paskambino į policijÄ , atvyko policijos pareigÅ«nai. SÅ«nus buvo namuose, nepamena, kas buvo, kai atvyko policijos pareigÅ«nai. Dar buvo įvykis ant fotelio. SÅ«nus iÅ¡ vakaro jos paprašė, kad pakeltų jį į mokyklÄ .

Ryte kaip tik ruošėsi darban, pasidarė kavos, sÅ«nus negirdėjo žadintuvo, ji jį pakėlė. SÅ«nus staigiai paÅ¡oko iÅ¡ lovos. Ji gėrė kavÄ ant fotelio, kuris buvo Å¡alia lovos, sÅ«nus pradėjo jai boksuoti tai į vienÄ , tai į kitÄ petį. SÅ«nus naudojo dvi rankas. Pradėjo verkti, sakyti, kad skauda, bet jis nereagavo, tik nusijuokė. Neskaičiavo, kiek smÅ«gių jai sudavė, bet nemažai. Pamena, kad pareiÅ¡kimÄ parašė kitÄ dienÄ , kadangi tÄ dienÄ turėjo eiti į darbÄ .

Ä® medikus kreipėsi dėl pečių, praėjus maždaug savaitei. Kai parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, ji jiems viskÄ parodė, jie pasakė, kad jai reikia nueiti į medicinos įstaigÄ ir pasiimti iÅ¡raÅ¡Ä . Ji negalėjo iÅ¡ karto nueiti, nes dirbo, tad nuėjus jau mėlynės buvo dingusios. Gavo iÅ¡vadÄ , kad sumuÅ¡imai lyg ir yra, bet jų nesimato. Ä® medikus kreipėsi tik vienÄ kartÄ . Nepamena, dėl ko sukonfliktavo, bet buvo taip, kad sÅ«nus iÅ¡ pykčio metė telefonÄ Ä¯ galvÄ , kuomet sėdėjo fotelyje.

Pasakė, kad taip negalima elgtis, kad paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , o sÅ«nus pasakė, kad raÅ¡ytų. Jai tikrai skaudėjo. SÅ«nus galvojo, kad juokauja, bet ji tikrai parašė pareiÅ¡kimÄ . Tyrėja priėmė pareiÅ¡kimÄ ir viskas. Nepamena, ar į policijÄ kreipėsi tÄ pačiÄ dienÄ . Pamena, kad tuo metu buvo rytas. Paskutinis kartas buvo dėl reketo. Vaikas žinojo, kad ji moka draudimo įmokas ir kai jam sueis 18 metų, jis gaus iÅ¡mokÄ . Kažkaip staigiai sÅ«nus paprašė jos pinigų, bÅ«tent tos sumos, kuriÄ ji galvojo, kad draudimas iÅ¡mokės. SÅ«nus priėjo ir pasakė, kad jam reikia 300 Eur, tos sumos, kuriÄ gaus iÅ¡ draudimo, nes kitaip jį ir jÄ nuskriaus berniukai.

Ji nesutiko. SÅ«nus pasakė, kad paraÅ¡ytų skolos raÅ¡telį, kad duos jam pinigus. Ji tokį raÅ¡telį parašė. Pinigų jam nedavė. Išėjo į laukÄ pasivaikščioti, pagalvoti, pradėjo mÄ styti, gal tikrai kažkÄ vaikas prisidirbęs, iÅ¡sigando dėl jų gyvybės. Sėdėdama ant suoliuko pradėjo galvoti, kad gal jis meluoja. Tada iÅ¡kvietė policijÄ , nes vaikas jÄ reketavo, sakė, kad jį ir jÄ nuskriaus kažkokie berniukai. Tuo metu jis nevartojo fizinio smurto. Daugiau atvejų, kada sÅ«nus naudojo smurtÄ , nebuvo, bent nepamena.

Tiesa, buvo dar vienas kartas, kai sÅ«nus koja spyrė jai į kairę kojÄ . Ji stovėjo prie sieninės spintos, jis jai spyrė, ji jam pasakė, kad jai skauda. SÅ«nus stovėjo prieÅ¡ jÄ . Nepamena, ar apie tai pranešė policijai. Å iai dienai visų aplinkybių dėl įvykių nepamena, praėjo nemažai laiko. Jai atrodo, kad įvykio, kuomet sÅ«nus kalbėjo su A., nebuvo. Jie tik pasibarė. Žino, kad A. iÅ¡kvietė policijÄ , kadangi nenorėjo, kad jį vadintų visokiais žodžiais.

Mano, kad parodymai, kuriuos davė anksčiau, yra tikslesni, kadangi praėjo nemažai laiko, gali susipainioti. Patvirtina, kad pusės metų laikotarpiu sūnus jos atžvilgiu smurtavo. Tai galėjo būti nurodytomis dienomis. Kai sūnus atsikraustė į Vilnių, pasikeitė. Gal tai draugų įtaka, gal, kad didelis miestas. Vilniuje pradėjo gyventi 2013 metais, ji buvo viena, sūnus mokėsi Ignalinoje, jį ten prižiūrėjo močiutė. Jis atsikraustė maždaug 2016 metų pabaigoje ar 2017 metų pradžioje.

Tada ir prasidėjo konfliktai. SÅ«nus vartoja alkoholį, dėl to pykstasi, bet jis pažadėjo niekad nevartoti narkotinių medžiagų. Apie sÅ«naus elgesį pasakojo motinai. Niekur dėl Å¡ito nesikreipė, nes bijojo apie tai vieÅ¡inti. Jai buvo gėda apie tai pasakoti. Kreipėsi į policijÄ , kad sÅ«nui parodytų, jog nėra objektas, kurį galima daužyti. Norėjo jį pastatyti į vietÄ . SÅ«nus kiekvienu atveju buvo blaivus. Ä® medikus kreipėsi vienÄ kartÄ â€“ dėl pečių.

Ji turi neįgalumÄ dėl savo ligos – insulto, kuris jÄ iÅ¡tiko 2008 metais. ParaÅ¡yta, kad yra iÅ¡ dalies darbinga, bet jai pavyko susirasti darbÄ . Å iuo metu su sÅ«numi gyvena Ignalinoje. SÅ«nus nenaudoja prieÅ¡ jÄ smurto, jis labai pasikeitė, kai grįžo po suėmimo. Po Å¡ito sÅ«nus jos atsiprašė, kalbėjo, kodėl jis taip elgėsi. BÅ«na, kad jis sako netiesÄ . Pyksta ant jo dėl to, jog sako, kad taip nebuvo. Anksčiau dirbo ir pardavėja, ir buhaltere, yra baigusi ir pasieniečių mokyklÄ .

Atsigavus po ligos ir atėjus norui, nuo 2013 metų pradėjo dirbti. Pastebėjo, kad tokie smurto proveržiai prasidėjo, kai pradėjo bendrauti su A., sÅ«nus tiesiog pašėlo. A. sakydavo duoti telefonÄ sÅ«nui, kad paÅ¡nekėtų, bet nieko teigiamo iÅ¡ to nebuvo. Po įvykio ji pati nusifotografavo, o kai nuėjo paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , visa tai parodė tyrėjai. Gavo siuntimÄ Ä¯ medicinos įstaigÄ . Tokie susižeidimai negalėjo atsirasti dėl kitų veiksnių, ji negalėjo pati susižaloti ir kt.

Ji iki Å¡iol bendrauja su A., bet sÅ«nus pasikeitė, kai grįžo po suėmimo, jis nebesikiÅ¡a. BÅ«na, kad ir Å¡iandien jis negražiai paÅ¡neka, bet tiek nebesikiÅ¡a. SÅ«nus su savo tėvu anksčiau nebendravo, buvo pradėję bendrauti prieÅ¡ suėmimÄ , bet, kiek girdėjo, jie susikivirčijo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji E. L. teisme nurodė neprisimenanti visų aplinkybių, dėl kurių buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nes praėjo nemažai laiko, gali susipainioti, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios protokolas-pareiÅ¡kimas ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

E. L. 2018 m. sausio 5 d. protokole-pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2018-01-04, apie 20.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos sÅ«nus E. L. sukėlė konfliktÄ , kurio metu panaudojo fizinį smurtÄ , pasireiÅ¡kusį sugriebimu už rankų ir pastÅ«mimu, žemino jos orumÄ . Fizinis smurtas sukėlė fizinį skausmÄ . Ä®vykio metu patyrė moralinę žalÄ . Be to, 2017 metų gruodžio mėnesio viduryje sÅ«nus prieÅ¡ jÄ panaudojo fizinį smurtÄ , kuris pasireiÅ¡kė smÅ«gių sudavimu kumščiais į įvairias kÅ«no vietas.

Å ie veiksmai sukėlė fizinį smurtÄ (1 t., b. l. 17). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 5 d. apklausta E. L. paaiÅ¡kino, kad 2018-01-04, apie 20.00 val., bÅ«nant namie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos sÅ«nus E. L. pradėjo jai priekaiÅ¡tauti, kad ji bendrauja su savo draugu. SÅ«nus pradėjo kelti konfliktinę situacijÄ , kurioje sÅ«nus pradėjo vartoti jos žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ Å¾eminančius žodžius. Ä®vykio metu sÅ«nus žodžiu pagrasino, kad bus sumuÅ¡ta jo draugų. Ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Po to, ėjo link virtuvės. Tuo metu sÅ«nus atsistojo, sugriebė jÄ už rankų ir pastÅ«mė. Å is sugriebimas sukėlė fizinį skausmÄ . netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai ir iÅ¡vežė sÅ«nų į policijos įstaigÄ . Nori pažymėti, kad apytikriai prieÅ¡ dvi savaites sÅ«nus prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , kuris pasireiÅ¡kė smÅ«gių sudavimu kumščiais į kÅ«nÄ ir galvos trenkimu. Po suduotų smÅ«gių ant rankų buvo atsiradusios poodinės kraujosruvos, kurias nufotografavo telefonu.

Galės pateikti nuotraukas. PraeitÄ kartÄ buvo sumuÅ¡ta, nes pakėlė sÅ«nų į mokyklÄ (1 t., b. l. 25). kiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 9 d. papildomai apklausta E. L. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sÅ«numi E. L. Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jie gyvena dviese. Ji su E. tėvu yra iÅ¡skyrusi 2012 metais. E. tėvas sÅ«naus auklėjime nedalyvauja, jis tik moka jam iÅ¡laikymÄ ir viskas. Kiek jai yra žinoma, E. su tėvu beveik nebendrauja, jų tarpusavio santykiai yra Å¡alti. Kada E. buvo mažesnis, jos ir jo tarpusavio santykiai buvo pakankamai neblogi, tačiau prasidėjus paauglystei santykiai tarp jų paÅ¡lijo.

Paskutiniu metu E. tapo labai piktas ir viskuo nepatenkintas, jam viskas yra blogai ir jis nustojo jos klausytis, su ja pradėjo elgtis labai nepagarbiai ir Å¡iurkščiai. Tarp jų iÅ¡tisai vyksta žodiniai konfliktai: dėl maisto, namų ruoÅ¡os, drabužių, jo mokslų, mokyklos lankymo. E. mokosi (duomenys neskelbtini) 11 klasėje. Mokslai jam taip pat sekasi sunkiai, nes jis tiesiog nenori mokytis, blogai lanko mokyklÄ , bėga iÅ¡ pamokų. Jis daugiausiai laiko praleidžia prie kompiuterio. Jis turi draugų ir su jais dažnai leidžia laisvalaikį.

PsichiÅ¡kai jis yra sveikas vaikas, nėra gydytas psichiatro. Jo socialinę ir psichologinę brandÄ vertintina gerai. Žodinių konfliktų metu E. tampa labai piktas ir neadekvatus. Jau pasitaikė du atvejai kada tarp jų buvęs žodinis konfliktas peraugo į fizinį smurtÄ jos atžvilgiu. SÅ«nus jos atžvilgiu smurtavo du kartus. Pirmas kartas buvo 2017 metų gruodžio mėnesį, o antras – 2018 metų sausio pradžioje, kada ji kreipėsi į policijÄ . 2017 m. gruodžio 13 d., kažkur apie 06.30 val., kai ji pažadino E. į mokyklÄ .

Jis nenorėjo keltis, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, po ko E. paÅ¡oko iÅ¡ lovos ir priÅ¡oko prie jos ir jÄ tiesiog pradėjo boksuoti. Jis savo abiejų rankų kumščiais sudavė į kairę rankÄ penkis smÅ«gius, po to į deÅ¡inę rankÄ taip pat penkis smÅ«gius. Kiek ir kokia ranka jis sudavė smÅ«gių, ji negali pasakyti. Ji tuo metu sėdėjo ant fotelio. Jis jÄ dar apÅ¡aukė ir pasakė, kad ji daugiau nevaldys kairės rankos. Jis žino, kad po ligos ji nevaldo kairės rankos ir tai dar kartÄ pabrežė.

Ji jam smÅ«gių nesudavė, jo bijo, dėl jo suduotų smÅ«gių patyrė fizinį skausmÄ , o po kelių dienų ant jos abiejų rankų atsirado didžiÅ«nės mėlynes, kurias ji nufotografavo ir nuotraukas galės pateikti vėliau. Ä® policijÄ nesikreipė, nes buvo gaila sÅ«naus ir ji to nenorėjo vieÅ¡inti. Kada E. ant kÅ«no pamatė mėlynes labai iÅ¡sigando, atsiprašė ir paprašė niekam apie tai nesakyti. Ji taip pat nesikreipė į medikus, nors ir skaudėjo rankas ir ant jų buvo didelės mėlynės. Po Å¡io įvykio E. buvo Å¡iek tiek apsiraminęs, tačiau tarp jų vis tiek vykdavo žodiniai konfliktai. 2017 m. sausio 4 d. vakare, kažkur apie 20.00 val., tarp jos ir E. vėl prasidėjo žodinis konfliktas.

Kaip supranta, jis pradėjo pavydėti draugo. Kai E. grįžo namo, ji su draugu kalbėjo telefonu ir jam tai nepatiko, dėl to jis pradėjo su ja konfliktuoti. DraugÄ A. P. ji pažįsta kažkur apie 1-2 savaites, su juo susipažino internete ir nėra gyvai mačiusi. Jie bendrauja tik telefonu. E. yra prieÅ¡ bendravimÄ su A., nes A. palaiko jÄ . TÄ vakarÄ , kažkur apie 20.00 val., žodinio konflikto metu E. abiem savo rankom pastvėrė jÄ už deÅ¡inės rankos ir pradėjo stumdyti ir tampyti į visas puses.

Jis pradėjo ant jos rėkti ir aiÅ¡kinti su kuo ji gali bendrauti, o su kuo ne. Jis vienÄ kartÄ patraukė už rankos ir vienÄ kartÄ stipriai pastÅ«mė. Nuo jo tokių veiksmų patyrė fizinį skausmÄ ir labai jo iÅ¡sigando. Jis smÅ«gių nesudavė, ji jam taip pat smÅ«gių nesudavė. Ji prieÅ¡ jį niekada nėra kėlusi rankos. Ji jam tuo metu pasakė eiti iÅ¡ namų, jei taip elgiasi. Konfliktas tarp jų Å¡iek tiek aprimo. Å io konflikto metu telefonas buvo pokalbio su A. režime ir pastarasis viskÄ girdėjo.

A. pasakė skambinti į policijÄ ir praneÅ¡ti apie tokį sÅ«naus elgesį. Ji tada pasakė, kad neskambins, nes jai gėda. Tada A. pasakė, kad į policijÄ paskambins jis. Savo namų adresÄ A. pasakė ji. E. žinojo apie tai, kad atvažiuos policija. Jis apsiramino ir daugiau konflikto tarp jų nebuvo. Atvykus policijos pareigÅ«nams E. elgėsi labai gražiai. Jis pasakė, kad jos atžvilgiu nesmurtavo. Policijos pareigÅ«nai E. sulaikė. Ant jos deÅ¡inės rankos buvo nedidelė mėlynė. Taip pat tÄ vakarÄ buvo atvykusi ir greitoji pagalba, kuriÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nai.

Ä® medikus ji nesikreipė, tačiau buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. Sakydama, kad sÅ«nus jÄ Å¡antažuoja, ji turėjo omeny tai, kad sÅ«nus norėdamas kÄ nors gauti, pinigų, cigarečių ar jam nepadarys sumuÅ¡tinių kokių nori, jis sako, kad tiesiog neis į mokyklÄ . SÅ«nus E. jos po Å¡io įvykio neatsiprašė. Namo jis grįžo labai patenkintas ir teigdamas, kad jam policijoje labai patiko. Tačiau, kai buvo sulaikytas, jo elgesys pasikeitė ir jis pasidarė ramesnis. Ji nori, kad sÅ«nus E. suvoktų, kad taip negalima elgtis ir kad tai jam bÅ«tų pamoka.

Å iai dienai ji E. tikrai neatleidžia ir tuo labiau jis net neatsiprašė. Jei jis prisipažintų ir atsipraÅ¡ytų, ji gal ir atleistų jam (1 t., b. l. 29–30). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 29 d. apklausta E. L. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. kovo 19 d. vakare sÅ«nus E. L. paprašė jį pažadinti ryte apie 06.30 val. 2018 m. kovo 20 d. ryte jį pažadino, keltis jis nenorėjo, nes kiekvienÄ dienÄ ryte jis negali atsikelti, labai dažnai vėluoja į mokyklÄ ir dažnai nelanko mokyklos. Kai jis nesikėlė, ji atsisėdo į fotelį, paėmė savo telefonÄ ir paskambino sÅ«naus klasės vadovei, paklausti kada sÅ«nui prasideda pamokos.

Tai iÅ¡girdęs sÅ«nus paėmė savo telefonÄ nuo stalo ar nuo lovos, dabar nepamena, riktelėjo „mesiu” ir metė savo telefonÄ Ä¯ jÄ , pataikė į galvÄ , į pakaušį. Nesitikėjo iÅ¡ sÅ«naus tokio jo poelgio, kai telefonas atsitrenkė į galvÄ pajuto fizinį skausmÄ , pradėjo suktis galva. Jo telefonas atsitrenkęs į galvÄ iÅ¡byrėjo, tai yra atÅ¡oko dangtelis, iÅ¡krito net akumuliatorius. SÅ«nus paÅ¡oko iÅ¡ lovos ir labai greitai nubėgo į voniÄ ir pradėjo praustis.

Po kurio laiko E. išėjo iÅ¡ vonios, pasiėmė savo telefono dalis, sudėjo telefonÄ . SÅ«nus net neatsiprašė. Ji jam pasakė, kad eis į policijÄ ir raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , į tai sÅ«nus atsakė, kad daryk kÄ nori, jam tas pats. Tokie smurto iÅ¡puoliai ir pykčio priepuoliai kartojasi dažnai. 2017 metų gruodžio mėnesį sÅ«nus buvo net sumušęs jÄ , irgi parašė pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijÄ . Tada sÅ«nus po kokių 2 ar 3 savaičių atsiprašė, bet dar vyksta tyrimas.

Pastovai įžeidinėja, kažkur nuo 2014 metų, kai jam prasidėjo paauglystė vadina jÄ â€žDaune“, „Invalide“, „Atsilikusi karta“ ir panaÅ¡iai. Žadėjo jÄ uždaryti į psichiatrinę ligoninę. SÅ«nus rÅ«ko, pastoviai reikalauja, kad pirktų jam cigaretes, kai negauna rÅ«kyti ir kai neleidžia jam gerti prasideda konfliktai ir barniai. Su E. tėvu iÅ¡siskyrė oficialiai 2012 metais, nuo tada su vyru ir negyvena. Tėvas sÅ«naus auklėjime visai nedalyvauja, moka tik alimentus.

PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl smurto, pripažinti jÄ nukentėjusiÄ ja. Dėl sumuÅ¡imo į medikus nesikreipė, kadangi tÄ dienÄ reikėjo į darbÄ . Ä® teismo medicinos institutÄ dėl sveikatos sutrikdym nesikreips, kadangi jokios žaizdos nėra (1 t., b. l. 122). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 8 d. apklausta E. L. paaiÅ¡kino, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo sÅ«numi E. L.. Jos ir E. tarpusavio santykiai yra labai blogi ir įtempti. Ji jau ne kartÄ kreipėsi į policijÄ ir dėl to yra atliekami ikiteisminiai tyrimai.

E. jos atžvilgiu elgiasi labai negražiai, jÄ vadina įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, yra labai agresyvus ir smurtaujantis jos atžvilgiu. Å iuo metu E. jau yra pilnametis ir ji nori, kad paliktų jÄ ramybėje ir gyventų vienas taip kaip jis nori. 2018 m. birželio 4 d., po pietų, kažkur apie 16.00–17.00 val., ji kartu su E. buvo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jie namuose buvo dviese. Tarp jos ir E. tuo metu prasidėjo pokalbis. Å io pokalbio metu E. paprašė pinigų. Jis pasakė paskolinti jam 300 Eur.

Jis žinojo apie tai, kad ji iÅ¡ draudimo turi gauti pinigus ir jam pati buvo sakiusi apie tai, kad gaus kažkur apie 300 Eur. Ji jam tada pasakė, kad pinigų neturi, kad dar negavo ir tikrai neskolins. Dėl ko jis pradėjo pykti ir elgtis agresyviai ir neadekvačiai. Jis pradėjo sakyti, rėkti ir verkti apie tai, kad yra skolingas 300 Eur ir jam Å¡iuos pinigus reikia bÅ«tinai atiduoti. Ji jam dar kartÄ pasakė, kad pinigų neturi ir neduos. Po to, jis grasindamas, pakeltu tonu pradėjo sakyti, kad jei ji jam neduos pinigų atvažiuos kažkokie berniukai ir jÄ užmuÅ¡ bei iÅ¡neÅ¡ visÄ turtÄ .

Taip pat pasakė, kad tie berniukai suras jÄ ir Ignalinoje ar kokioje kitoje vietoje ir užmuÅ¡. Taip pat jis pasakė, kad jei ji jam neduos pinigų, tie patys berniukai užmuÅ¡ ir jį. Ji dėl to labai iÅ¡sigando ir nežinojo kÄ daryti. Tada E. pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti paskolos raÅ¡telį, neva jis neapgaus ir skolÄ 300 Eur grÄ Å¾ins iki vasaros pabaigos. Jis pirmas pradėjo raÅ¡yti ant balto popierius lapo, tai kad iÅ¡ jos skolinasi pinigus 300 Eur. Ji tuo metu buvo labai iÅ¡sigandusi ir susijaudinusi dėl savo ir dėl E. gyvybės. Jis tada ant to paties lapo taip pat parašė tai, kad ji jam skolina pinigus.

Jokių pinigų E. ji nedavė, nes tuo metu jų tiesiog neturėjo, o ir jei bÅ«tų turėjusi tikrai nebÅ«tų davusi. Skolos raÅ¡telį parašė, nes E. labai psichologiÅ¡kai paveikė ir ji dėl to labai iÅ¡sigando. Po to, ji pasakė E., kad reikia iÅ¡eiti į laukÄ ir pasivaikščioti. Ji nuėjo į parkelį, ten pasėdėjo ir pagalvojo, kas čia vyksta ir kÄ jai daryti. Ji suprato, kad E. tokiu bÅ«du ja manipuliuoja ir Å¡antažuoja. Kažkur apie 18.00 val. grįžo atgal į butÄ ir pasakė E., kad apsisprendė ir jam pinigų tikrai neduos ir kad jis šį pasiraÅ¡ytÄ paskolos raÅ¡telį gali iÅ¡mesti.

Po ko jis pradėjo isterikuoti ir verkti (žliumbt ir cypauti), apsikabino skolos lapelį ir susigniaužęs vis kartojo, kad dabar užmuÅ¡ jÄ ir jį kažkokie berniukai. Kas tai per berniukai, jis nesakė. Jis buvo labai neadekvačiai nusiteikęs ir jÄ toks jo elgesys labai gÄ sdino. Ji iÅ¡sigando E. ir pagalvojo, kad tikrai gali kas nors atvažiuoti ir juos užmuÅ¡ti. Ji tada išėjo į laukÄ ir paskambino į policijÄ , pranešė apie tai, kad jai grasina ir jÄ Å¡antažuoja sÅ«nus E. Ä® namus ji atėjo su policijos pareigÅ«nais.

Kada užėjo į namus, E. gulėjo lovoje ir žaidė kompiuteriu. Policijos pareigÅ«nams E. pasakė, kad pinigai jam yra reikalingi nusipirkti naujÄ telefonÄ . Jai prieÅ¡ tai, kad jam yra reikalingas naujas telefonas, E. nesakė. Jis policijos pareigÅ«nams sakė, kad negrasino ir jie gražiai susitarė, pasirašė skolos raÅ¡telį. Tada policijos pareigÅ«nai pasakė E., kad jis yra sulaikomas ir kad jam reikia važiuoti su policijos pareigÅ«nais. Kol E. stovėjo Å¡alia jos, vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų pamatė ant jos kairės rankos mėlynę ir paklausė, o kas čia.

Ji tada pasakė, kad tai taip pat padarė E. spirdamas su koja ir kad į policijÄ nesikreipė, nes nenorėjo vieÅ¡inti Å¡io įvykio. 2018 m. gegužės 26 d., apie 05.00 val., su E. buvo savo bute. Jie buvo dviese. Jis žinojo apie tai, kad E. yra susitaręs su jos motina važiuoti ir padėti jai paÅ¡ienauti ir kad jam reikia anksti keltis. Tačiau kelti E. ji nėjo, nes bijojo jo. Ji gulėjo ant čiužinio, kuris paklotas ant žemės, o E. – ant lovos. Jie miega tame pačiame kambaryje ir girdėjo, kad jam kelis kartus suskambo telefonas.

Ji tada suprato, kad jam skambina jos motina, tačiau jis nesikelia. Tada ji paskambino savo motinai ir pasakė, kad E. yra namuose, tačiau nesikelia. Kada jos baigė kalbėti, atsikėlė E. ir labai piktas bei agresyvus priėjo prie jos ir sakydamas – ko tu čia vėl skundiesi, spyrė su koja (su kuria koja tiksliai nežino) į kairę rankÄ . Jai labai stipriai suskaudo rankÄ , ji susirietė ir nuo skausmo pradėjo verkti. Ji pasakė E.: kÄ tu čia dabar darai, į kÄ E. atsakė: mažiau skųskis.

Tada E. susiruošė ir iÅ¡važiavo. Nuo jo spyrio ant rankos atsirado mėlynė, tačiau į policijÄ ir medikus nesikreipė, nes turėjo važiuoti į darbÄ , bei nenorėjo sau dar labiau gadinti nervų. Pas teismo medicinos ekspertus taip pat nevyko ir nevyks, Å¡iuo metu mėlynės ant jos rankos jau nėra. Nuvykti pas ekspertus negalėjo, nes visas Å¡ias dienas dirbo. Po to, kada 2018 m. birželio 4 d. E. sulaikė policijos pareigÅ«nai jo daugiau nematė. Kur jis nakvoja ir gyvena nežino. Jai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį.

Civilinio ieÅ¡kinio tikrai nereikÅ¡, ji nieko iÅ¡ jo nenori. Ji tik nori, kad jis paliktų jÄ ramybėje ir su ja daugiau negyventų, nemuÅ¡tų ir negrasintų. Taip pat nori, kad už tokį savo elgesį jos atžvilgiu jis bÅ«tų nubaustas taip kaip tai numato įstatymas ir tegul jam tai bus pamoka, kad taip elgtis su motina negalima (1 t., b. l. 153–155). Perskaičius nukentėjusiosios E. L. protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nuketėjusioji juos patvirtino, nurodė, kad tuo metu viskÄ nurodė teisingai, ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje parodė kaip viskas įvyko, duotais parodymais galima tikėti, Å¡iandien ne viskÄ pamena.

Kaltinamasis E. L. apklausiamas 2018 m. spalio 17 d. teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad gailisi dėl padaryto ir nori atsiprašyti. Motinos atsiprašė jau anksčiau, bet žada atsiprašyti ir dabar. Tikrai visko nepamena, tikriausiai viskas buvo taip, kaip sakė motina. Tikrai tuo metu pykosi su motina, negalėdavo sutvardyti savo emocijų, pykčių, todėl kiekviena veika buvo padaryta konfliktų metu. Kiek pamena, visi konfliktai įvyko namuose po žodinių konfliktų, tuomet nesusitvardydavo ir imdavosi veiksmų.

Pamena, kad vienÄ kartÄ yra metęs telefonÄ . Taikė į sienÄ , bet pataikė motinai į galvos sritį. Padarė taip, nes susinervavo, nesusitvardė. Nepamena, dėl ko įvyko žodinis konfliktas. Pamena, kad tame pačiame bute yra stumtelėjęs motinÄ Å¾odinio konflikto metu. Rankomis sugriebė už rankos ir stumtelėjo. Buvo taip, kad sugriebęs pradėjo motinÄ tampyti. Pamena, kad yra motinai spyręs koja. Jis tuo metu stovėjo, o motina lygtais gulėjo ar buvo prisėdusi. Pataikė motinai į kojÄ .

Gal taikė motinai į rankÄ . Pamena, kad sudavė motinai per rankas. Mano, kad motinai sukėlė fizinį skausmÄ . Apie susitaikymÄ su motina kalbėjo vakar. Pakeitė savo pozicijÄ , nes pripažįsta savo veiksmus ir nenori skaudinti jam svarbiausio žmogaus – motinos, nori pastarosios vieÅ¡ai atsipraÅ¡yti. Su motina nebegyvena nuo vakar. Nusprendė, kad gyvens kurį laikÄ pas močiutę, kol užgis visos žaizdos, viskas aprims. Greitu metu žada persikelti į Vilnių, pabaigti mokslus, susirasti darbÄ , studijuoti ir kt.

Močiutė padėjo jiems su motina susitaikyti, tarpininkavo. Su močiute santykiai geri. Pripažįsta kaltę dėl visų veiksmų. Mano, kad jam nereikia psichologo pagalbos. Jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nesantaikos kurstymo ar panaÅ¡iai. Å iuo metu lanko mokyklÄ , mokytis sekasi gerai. Su motina santykiai yra geri, nebe tokie, kokie buvo anksčiau. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl jo padarytų veiksmų po Å¡ių įvykių. Baudžiamoji byla jau perduota teismui, pirmasis teismo posėdis neįvyko, nes negalėjo atvykti nukentėjusysis.

Nukentėjusioji E. L. parodė, kad norėtų, jog visa tai bÅ«tų nuoÅ¡irdu, tikra, kad daugiau niekada gyvenime taip nepasikartotų. Norėtų tuo tikėti. Kad ir kokie bÅ«tų jų konfliktai, sÅ«nus nekeltų rankos. Negali pasakyti, ar tiki, kad sÅ«nus daugiau nekels rankos. Dabar taip pat susibara, yra konfliktų, bet rankos sÅ«nus nekelia. Jos sÄ lyga dėl susitaikymo – kad sÅ«nus su ja negyventų. Pakalbėjo su savo motina, pastaroji sutiko, kad sÅ«nus persikels pas jÄ . Å iai dienai nemato sÅ«naus agresijos.

Kiek žino, su sÅ«numi bendravo ne tik jos motina, bet ir buvusi anyta. SÅ«nus jos atsiprašė rudens pradžioje, netgi prieÅ¡ pirmÄ posėdį, todėl nustebo, kad jis neprisipažino kaltu. Jo atsipraÅ¡ymÄ ji priėmė su ta sÄ lyga, kad jis daugiau niekada nekels rankos. Su sÅ«numi sutinka bendrauti, jie ir taip bendrauja, svarbu, kad jis negyventų su ja. Priėmė sÅ«naus atsipraÅ¡ymÄ , tik pareikalavo, kad jis prisipažintų vieÅ¡ai. Sutinka, kad baudžiamoji byla bÅ«tų nutraukta jiems susitaikius, supranta to pasekmes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 2 d. liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad nuo 2011 metų jis su buvusia žmona E. L. yra iÅ¡situokęs. Å iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o sÅ«nus E. L. gyvena su motina E. L. Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini). Kadangi sÅ«nus E. L. po skyrybų nuolat gyvena su motina, o pas jį atvyksta labai retai, apie jo gyvenimÄ , auklėjimÄ , mokslus užsiėmimus detaliai nežino.

Kada E. atvykdavo pas jį, mėgdavo pažvejoti, domėjosi krepšiniu bei futbolu. Jų santykiai yra geri, konfliktų tarp jų nebūdavo, nors sūnus yra impulsyvaus charakterio. Sūnaus socialinės ir psichologinės brandos įvertinti negali, kadangi kaip ir minėjo, kartu negyvena jau 8 metus. Apie E. santykius su motina nieko nežino, nes E. apie jų santykius nieko nepasakodavo (1 t., b. l. 78). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 3 d. liudytoja apklausta R. M. parodė, kad ji pažįsta E. L..

Jos yra pusseserės. Jos kartais susiskambina ir susitinka. Ji žino, kad E. yra išsituokusi ir gyvena kartu su savo nepilnamečiu sūnumi E. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsimena. Iš pokalbių su E. žino, kad pastarosios ir sūnaus E. tarpusavio santykiai yra blogi ir labai įtempti. Ji pasakojo, kad visiškai negali susikalbėti su E., tarp jų pastoviai kyla žodiniai konfliktai, kurie kartais perauga ir į muštynes. Konfliktai kyla dėl įvairių buitinių priežasčių, bei dėl to, kad E. nenori eiti į mokykla bei keltis ryte.

Tiksliai Å¡iuo metu neatsimena kada, tačiau atrodo, kad prieÅ¡ 4–5 mėnesius pas jÄ Ä¯ svečius buvo atvykusi E. Tada ji ant E. kÅ«no, o tiksliau ant vienos iÅ¡ rankų, prie peties, ant kurios rankos neatsimena, pamatė didelę mėlynę. Tada E. papasakojo, kad jÄ sumušė sÅ«nus E., dėl to, kad ji jį ryte žadino į mokyklÄ , o jis nenorėjo keltis. Kokiu bÅ«du E. sumušė E., pastaroji nepasakojo. Taip pat iÅ¡ E. yra girdėjusi, kad dėl tos pačios priežasties sÅ«nus E. į jÄ metė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ .

Kur E. juo pataikė, nepamena, o gal E. net nepasakojo. Daugiau sužalojimų ant E. kÅ«no nematė. E. tikrai neiÅ¡sigalvoja to, kad sÅ«nus E. prieÅ¡ jÄ smurtauja. Jai nėra tikslo meluoti ir taip Å¡meižti savo sÅ«nų. E. svetimų žmonių akivaizdoje elgiasi labai mandagiai ir gražiai, tačiau kiek jai yra žinoma jis su savo motina E. bendrauja labai grubiai ir nemandagiai. Ji nėra mačiusi kaip E. smurtauja ir muÅ¡Ä savo motinÄ E. (1 t., b. l. 54–55). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 6 d. liudytoju apklaustas A.

P. parodė, kad nuo 2017 metų gruodžio mėnesio, dienos neprisimena, viename pažinčių portale susipažino su E. L., su kuria Å¡iuo metu yra pora ir kuri gyvena Ignalinoje ir nuomojasi jo žiniomis butÄ Naujojoje Vilnioje. Ji gyvena su savo nepilnamečiu sÅ«numi E. L., tačiau jis jį matė tik per telefonÄ bendraudamas su E., nes Naujojoje Vilnioje pas E. nėra niekada lankęsis. Jie su E. kiekvienÄ dienÄ bendrauja ir 2018 m. sausio 4 d. vakare, apie 20-21 val., kaip įprastai bendravo telefonu su E. Bendravo vaizdo skambučio pagalba per „Messerger“ ir tuo metu iÅ¡girdo, kaip jos sÅ«nus E. grįžo į namus.

Tai, jog jis tikrai E., jis suprato iÅ¡ balso ir E. jį pavadino vardu. Jam grįžus jie toliau tęsė pokalbį su E. ir girdėjo, kaip E. jos paprašė pinigų, nes norėjo nusikirpti plaukus. Kiek suprato E. jam davė 5 Eur, tačiau E. pradėjo priekaiÅ¡tauti, jog jam 5 Eur per mažai, sakė, jog jam priklauso alimentų pinigai ir tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas, kurio metu girdėjo kaip E. vadino E. (nevartotini žodžiai, nurodyti apklausos protokole). Po to, jie abu kiek suprato iÅ¡ kambario nuėjo į virtuvę ir jis jau negirdėjo konflikto, tik netrukus E. atėjusi į kambarį paprašė kviesti policijÄ ir pasakė kokiu adresu, tačiau Å¡iuo metu adreso neprisimena.

E. nesakė, ar jÄ sÅ«nus sumušė ar tik konfliktavo, tačiau ji kaip minėjo paprašė iÅ¡kviesti policijÄ ir jis iÅ¡ jam priklausančio mobilaus ryÅ¡io telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie konfliktÄ . TÄ dienÄ daugiau E. jis kiek pamena neskambino ir su ja nekalbėjo, tik kitÄ dienÄ ryte rado praleistÄ jos skambutį, kuris buvo apie 01.00 val. Jis nepamena, jog bÅ«tų pranešęs, jog pagalba reikalinga tetai, galbÅ«t suklydo per skubėjimÄ ir stresÄ . KitÄ dienÄ taip pat kaip įprastai susiskambino su E., tačiau jis jau neprisimena, kÄ jie kalbėjo ir kÄ ji pasakojo apie minėtÄ vakarÄ tarp jos ir sÅ«naus įvykusį konfliktÄ .

Bendraujant su E., ne kartÄ yra girdėjęs kaip jos sÅ«nus vartoja necenzÅ«rinius žodžius. E. pasakojo, jog konfliktai tarp jos ir sÅ«naus kyla labai dažnai, o pagrindinė konflikto priežastis yra ta, jog E. reikalauja, kad E. jam nupirktų cigarečių ir alkoholio, o jai nesutikus, jis smurtauja. Kiek pasakojo E., tai 2017 metų gruodžio mėnesį, kuomet dar buvo nepažįstami, jos sÅ«nus E. jÄ buvo sumušęs. Praėjus maždaug savaitei po 2018 m. sausio 4 d. konflikto, E. guodėsi, jog E. jÄ vėl sumušė, telefono vaizdo kamera pats matė kraujosruvas ant jos rankų ir kiek žino ji dėl Å¡io sužalojimo kreipėsi į policijÄ .

Jie su E. susitinka tik Ignalinoje, todėl jos sÅ«naus tuo metu nebÅ«na ir jo realiai nėra matęs ir su juo nėra bendravęs, tik kaip minėjo yra jį matęs pokalbio su E. metu, naudojantis vaizdo skambučiu (1 t., b. l. 68–69). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 26 d. liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK PR 3 kuopos 1 bÅ«rio vyr. patrulis. 2018 m. sausio 4 d. vykdė tarnybÄ . Tarnybos metu iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas.

Nuvykus į nurodytÄ vietÄ , buto duris atidarė E. L., kuri paaiÅ¡kino, kad jos nepilnametis sÅ«nus E. L. priÅ¡ jÄ smurtauja ir, kiek pamena, atrodo, ji sakė, kad sÅ«nus jÄ stumdė. Smurto žymių ant jos kÅ«no nebuvo matyti. E. L. teigė, kad dėl sÅ«naus elgesio patyrė fizinį skausmÄ . Nepilnametis sÅ«nus, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo E. L., taip pat buvo namuose. Jis elgėsi ramiai, sėdėjo ant lovos. E. sakė, kad fizinio smurto motinos atžvilgiu nenaudojo ir kad tarp jų kyla žodiniai konfliktai dėl motinos naujo draugo.

Buvo nuspręsta kviesti greitÄ jÄ dėl to, kad ji apžiÅ«rėtų nukentėjusiÄ jÄ . Atvykę medikai sužalojimų ant E. L. kÅ«no nenustatė. E. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatÄ (1 t., b. l. 89–90). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 11 d. liudytoja apklausta G. B. parodė, kad 2018 m. gegužės 26 d., apie 05.00 val., ji paskambino anÅ«kui E. L. su tikslu jį pažadinti, nes prieÅ¡ tai buvo sutarę, kad jis atvažiuos padėti Å«kio darbuose.

Jį žadino taip anksti, nes jis gyvena Naujojoje Vilnioje. Kai su juo kalbėjo, jis pasakė, kad atvažiuos. Jie pakalbėjo trumpai. Jokio konflikto kalbėdama telefonu negirdėjo. E. L. tÄ dienÄ atvažiavo traukiniu apie 07.30 val. Kas įvyko namuose tarp jo ir dukros E. L., jis nepasakojo. Jis aplamai nėra linkęs pasakoti apie santykius su motina. Kiek jai žinoma, anÅ«kas su dukra nesutaria. Nesutarimai yra asmeninio pobÅ«džio. Kai dukra iÅ¡siskyrė su vyru, E. dar buvo mažas, todėl jis visada buvo lepinamas.

Kai dukra bÅ«davo atvažiavusi į savo butÄ , esantį Ignalinoje, ji kartais girdėdavo jų barnius. Jos (G. B.) butas yra Å¡alia jų buto, už sienos, todėl viskas girdisi. Dukra buvo susiradusi draugÄ , todėl anÅ«kui tas labai nepatiko ir jis dėl to pyko ant motinos. Å iuo metu dukra grįžo gyventi į IgnalinÄ , nes išėjo iÅ¡ savo darbo ir planuoja čia gyventi, savo bute. AnÅ«kas yra karÅ¡to bÅ«do ir todėl dažnai bÅ«na barniai. Seniau (tiksliai kada negali pasakyti) dukra yra rodžiusi ant rankos mėlynę ir sakė, kad jÄ sužalojo anÅ«kas E. PrieÅ¡ jÄ (G.

B.) anÅ«kas niekada nėra pakėlęs rankos, ji su juo sutaria ir pasikalba (1 t., b. l. 185–186). IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje 2018 m. balandžio 16 d. protokolo matyti, kad patikrinti nukentėjusiosios E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 38–50). IÅ¡ 2018 m. balandžio 16 d. akistatos protokolo matyti, kad tiek E. L., tiek E. L. pasiliko prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 138–140). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo 2018 m. sausio 9 d. protokolo matyti, kad E. L. savanoriÅ¡kai pateikė dvi nuotraukas su sumuÅ¡imo žyme ant kairės rankos, atspausdintas ant popieriaus lapo, kurias padarė 2017 m. gruodžio 15 d., po to kada jÄ 2017 m. gruodžio 13 d. sumušė sÅ«nus E. (1 t., b. l.

31) IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros 2018 m. gegužės 18 d. protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtos dvi nuotraukos, kurias pateikė E. L.. Nuoraukoje Nr. 1 užfiksuotas E. L. veidas ir dalis kairės rankos. Nuotraukoje matyti, kad ant E. L. kairės rankos, Å¡iek tiek žemiau peties yra dėmė panaÅ¡i į hematomÄ . Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuota E. L. veido ir dalis kairės rankos. Nuotraukoje matyti, kad ant E. L. kairės rankos, Å¡iek tiek žemiau peties yra dėmė panaÅ¡i į hematomÄ (1 t., b. l. 32–35).

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 4 d. 21.10 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėjui paskambino teta ir pasakė, jog jÄ muÅ¡a vyras. Dėl GMP ir vaikų nežino (1 t., b. l. 13). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros 2018 m. sausio 5 d. protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18–22). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 107/2018(01) matyti, kad E. L. nustatyta deÅ¡inio dilbio poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. sausio 4 d.).

Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas padarytas vienmomentiÅ¡kai. Nustatytas vienas sužalojimas kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad E. L. galėjo jausti fizinį skausmÄ , sužalojimo jai padarymo metu (1 t., b. l. 52). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros 2018 m. sausio 30 d. protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtos dvi garso įraÅ¡o kopijos, kuriuose užfiksuoti 2018 m. sausio 4 d. telefoninai pokalbiai tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojų ir vyriÅ¡kio, kuris pokalbio metu prisistatė kaip A.

P. (1 t., b. l. 59–61). IÅ¡ 2018 m. sausio 4 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. sausio 4 d., apie 21.10 val., gautas praneÅ¡imas apie smurtÄ artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietÄ , nustatyta, kad policijÄ kvietė E. L., kuri paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus E. L. jÄ stumdė, grasino jai susidorojimu, Å¡antažuoja duoti pinigų, ji patyrė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 86–87). IÅ¡ E. L. 2018 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2018 m. kovo 20 d., ryte, kėlė į mokyklÄ savo sÅ«nų E. L..

E. L. Å¡oko iÅ¡ lovos ir metė savo telefonÄ jai į galvÄ (1 t., b. l. 113). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 20 d. 09.28 val. užregistruotas įvykis, kad sÅ«nus smurtauja prieÅ¡ motinÄ , praÅ¡o pagalbos (1 t., b. l. 115). IÅ¡ įvykio ir patalpų apžiÅ«ros 2018 m. kovo 29 d. protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116–119). IÅ¡ 2018 m. kovo 29 d. praneÅ¡imo apie smurtÄ artimoje aplinkoje matyti, kad 2018-03-20, apie 06.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nepilnametis sÅ«nus E. L. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo motinÄ E. L. (1 t., b. l. 125).

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2018 m. birželio 4 d. 19.08 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėjos sÅ«nus naudoja psichologinį smurtÄ . Mažamečių nėra. GMP nereikia (1 t., b. l. 149). IÅ¡ E. L. 2018 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 18.00 val., nuomojame bute vaikas E. L. pareiÅ¡kė, kad jam reikia 300 Eur, kuriuos ji duotų gavusi iÅ¡ draudimo. Pagalvojusi, kad sÅ«nus prieÅ¡ jÄ kelia rankas, pastoviai meluoja, pasakė, kad neduos, tada sÅ«nus pradėjo grasinti, kad atvažiuos du berniukai, kurie jÄ ir jį užmuÅ¡.

Neapsikentusi Å¡antažo išėjo iÅ¡ namų, nes bijojo, kad gali pradėti smurtauti. Be to, 2018 m. gegužės 26 d., apie 05.00 val., keliant vaikÄ , jai gulint ant čiužinio, vaikas jai spyrė iÅ¡ kojos į kairę rankÄ virÅ¡ alkÅ«nės ir sukėlė fizinį skausmÄ , net suriko iÅ¡ skausmo, kadangi jai po insulto kairė ranka suparalyžiuota, po spyrio atsirado mėlynė, kuri Å¡iuo metu jau pažaliavusi. IÅ¡kart pareiÅ¡kimo nerašė, nes 09.00 val. turėjo bÅ«ti darbe, o vaikas susiruošęs iÅ¡vyko pas močiutę Å¡ienauti (1 t., b. l. 151).

IÅ¡ 2018 m. birželio 4 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 19.10 val., gautas praneÅ¡imas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjos sÅ«nus naudoja psichologinį smurtÄ , reikalauja pinigų. Atvykus į įvykio vietÄ , nustatyta, kad policijÄ kvietė E. L., kuri paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus E. L. jÄ terorizuoja reikalaudamas pinigų. Ä®vykio vietoje nustatyta, kad E. L. buvo įsitempusi, matėsi ant kairės rankos virÅ¡ alkÅ«nės kraujosruvos.

Nustatyta, kad E. L. spyrė gulinčiai E. L. koja (1 t., b. l. 158–159). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtos dvi fotonuotraukos, kuriose ant kairės E. L. rankos matosi dėmė panaÅ¡i į hematomÄ , ir 16 vaizdo įrašų (1 t., b. l. 161–168). IÅ¡ 2018 m. birželio 4 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 19.10 val., gautas praneÅ¡imas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjos sÅ«nus naudoja psichologinį smurtÄ , reikalauja pinigų.

Atvykus į vietÄ , pasitiko E. L., kuri parodė kraujosruvas ant kairės rankos ir paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ savaitę, t. y. 2018 m. gegužės 26 d. ji gulėjo ant čiužinio, kuris paklotas ant grindų, jos sÅ«nus spyrė iÅ¡ kojos, sukeldamas jai fizinį skausmÄ , verkė (1 t., b. l. 172). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros 2018 m. birželio 11 d. protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas 2018 m. birželio 4 d. telefoninis pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir moters, kuri pokalbio metu prisistatė kaip E. L. (1 t., b. l. 177–178).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Å ios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Teismas, įvertinęs kaltinamojo duotus paaiÅ¡kinimus, nukentėjusiosios teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje (keturios veikos) numatytas nusikalstamas veikas visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iÅ¡ pradžių savo kaltės nepripažino, tačiau po padarytos pertraukos kaltinamasis pripažino kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nurodė, kad visko nepamena, tikriausiai viskas buvo taip, kaip sakė motina. Tikrai tuo metu pykosi su motina, negalėdavo sutvardyti savo emocijų, pykčių, todėl kiekviena veika buvo padaryta konfliktų metu.

Pamena, kad sudavė motinai per rankas, rankomis sugriebė už rankos, sugriebęs už rankos pradėjo motinÄ tampyti, metė telefonÄ Ä¯ sienÄ , bet pataikė motinai į galvos sritį, spyrė su koja savo motinai ir pataikė motinai į kojÄ , gal taikė motinai į rankÄ . Mano, kad motinai sukėlė fizinį skausmÄ . Pakeitė savo pozicijÄ , nes pripažįsta savo veiksmus ir nenori skaudinti jam svarbiausio žmogaus – motinos. Taigi kaltinamasis pripažino visas jam inkriminuotų veikų faktines aplinkybes.

Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustos nukentėjusiosios E. L. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2017 m. gruodžio 13 d. žodinio konflikto metu sÅ«nus E. L. abiejų rankų kumščiais sudavė į kairę rankÄ penkis smÅ«gius, o po to į deÅ¡inę rankÄ taip pat penkis smÅ«gius, po suduotų smÅ«gių pajuto fizinį skausmÄ , o po kelių dienų ant jos abiejų rankų atsirado didžiulės mėlynės; 2018 m. sausio 4 d. sÅ«nus abiem savo rankom pastvėrė jÄ už deÅ¡inės rankos ir pradėjo stumdyti bei tampyti į visas puses, nuo tokių sÅ«naus veiksmų patyrė fizinį skausmÄ ; 2018 m. kovo 20 d. sÅ«nus iÅ¡ pykčio metė telefonÄ Ä¯ galvÄ , kuomet sėdėjo fotelyje, pajuto fizinį skausmÄ , pradėjo suktis galva; 2018 m. gegužės 26 d. sÅ«nus spyrė koja į kairę rankÄ , jai labai stipriai skaudėjo rankÄ , ji susirietė ir nuo skausmo pradėjo verkti.

Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais kiek nenuosekliais (nes įvykių buvo daug ir ne dėl visų ji iÅ¡ karto kreipdavosi į policijÄ , o kai kreipdavosi, tai pasakojo iÅ¡ karto apie kelis įvykis), tačiau iÅ¡samiais nukentėjusiosios E. L. parodymais, kuriuos, be kita ko, papildo ir patvirtina liudytojų R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad E. L. jai pasakojo, jog tarp E. L. ir E. L. pastoviai kyla konfliktai, kurie kartais perauga į muÅ¡tynes, ant E. L. kÅ«no, tiksliau ant vienos iÅ¡ rankų, prie peties pamatė didelę mėlynę, tuomet E. L. papasakojo, kad pastarÄ jÄ sumušė sÅ«nus, taip pat iÅ¡ E. L. yra girdėjusi, kad sÅ«nus į jÄ metė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kur juo pataikė nepamena, o gal net nepasakojo, E. L. tikrai neiÅ¡sigalvoja, kad sÅ«nus prieÅ¡ jÄ smurtauja;

A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad E. L. pasakojo, kad 2017 m. gruodžio mėnesį pastarosios sÅ«nus jÄ buvo sumušęs, praėjus maždaug savaitei po 2018 m. sausio 4 d. konflikto, E. L. guodėsi, jog jÄ sÅ«nus vėl sumušė, telefono vaizdo kamera pagalba pats matė kraujosruvas ant jos rankų; A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad atvykus 2018 m. sausio 4 d. pagal iÅ¡kvietimÄ E. L. paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus prieÅ¡ jÄ smurtauja ir kiek pamena sakė, kad sÅ«nus jÄ stumdė, E. L. teigė, kad dėl sÅ«naus elgesio patyrė fizinį skausmÄ ;

G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad seniau E. L. yra rodžiusi ant rankos mėlynę ir sakiusi, kad jÄ sužalojo E. L.. Nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytos aplinkybės apie prieÅ¡ E. L. vartotÄ fizinį smurtÄ neprieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadoje konstatuotam nukentėjusiosios sužalojimui, kartu nenustatyta, kad sužalojimas galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis ar kitu laiku. Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai:

BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, akistatos protokolas, savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, daiktų apžiÅ«ros protokolas, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kitų objektų apžiÅ«ros protokolai, tarnybiniai praneÅ¡imai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, E. L. pareiÅ¡kimai, įvykio ir patalpų apžiÅ«ros protokolas, praneÅ¡imas apie smurtÄ artimoje aplinkoje, tarnybinis praneÅ¡imas. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad E. L. kaltinime nurodytais keturiais atvejais panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo motinÄ , tokiais savo veiksmais vienÄ kartÄ nežymiai sutrikdė motinai sveikatÄ ir tris kartus sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ sÄ vokÄ , laikytina kaltinamojo Å¡eimos nariu, todėl kaltinamojo veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl atleitimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį Å iame straipsnyje įtvirtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. BÅ«tinos tokio atleidimo sÄ lygos numatytos BK 93 straipsnio 1 dalyje, t. y. nepilnametis, pirmÄ kartÄ padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis paskutinę (ketvirtÄ ) nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas jau pilnamečiu, be to, padarė net keturias veikas, todėl negali bÅ«ti laikomas padaręs nusikalstamÄ veikÄ pirmÄ kartÄ .

Esant Å¡ioms aplikybėms, nėra pagrindo taikyti kaltinamajam Å¡io atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygomis:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savo noriu atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko sÄ lygų, susijusių su E. L., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad Å¡ioje byloje yra BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytos sÄ lygos, t. y. kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė, E. L. susitaikė su nukentėjusiÄ ja ir jos atsiprašė.

Teismas sutinka su prokurorės baigiamojoje kalboje iÅ¡sakytomis abejonėmis, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja 1 punkte nurodyta sÄ lyga, t. y. ar E. L. visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę, kadangi ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, jos nepripažino ir pradedant nagrinėti bylÄ teisme. Teismų praktikoje akcentuojama, kad prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ reiÅ¡kia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriÅ¡kai prisipažįsta, kad yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , t. y. pats savanoriÅ¡kai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę.

SavanoriÅ¡kumÄ paneigia parodymų keitimas, prisipažinimas tik dėl byloje surinktų įrodymų ir panaÅ¡ios aplinkybės (Žr. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-784-209/2015). Kaltinamasis E. L. nuo pat tyrimo pradžios neigė padaręs nusikalstamas veikas, nurodydamas, kad jokio fizinio smurto prieÅ¡ motinÄ nenaudojo, nebent psichologinį smurtÄ , nebuvo tokių atvejų, kad motinai kumščiais suduotų per jos rankas, griebtų motinai už rankų, jÄ stumdytų į visas puses, mestų telefonÄ motinai į galvÄ ar bÅ«tų spardęs motinÄ .

Tokios pat pozicijos kaltinamasis laikėsi ir teisme. Po nukentėjusiosios apklausos bylos nagrinėjime buvo padaryta pertrauka, siekiant į kitÄ teismo posėdį iÅ¡kviesti apklausai liudytojus. Po pertraukos kaltinamasis pakeitė savo pozicijÄ , teigdamas, kad pripažįsta savo veiksmus ir nenori skaudinti jam svarbiausio žmogaus – motinos, nori pastarosios vieÅ¡ai atsipraÅ¡yti. Teismo vertinimu, kaltinamasis E. L. pripažino padaręs nusikalstamas veikas ne tik baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas (t. y. po jo motinos teisiamajame posėdyje apklausos, kurios metu ji papasakojo visas esmines įvykių aplinkybes ir patvirtino teismo pagarsintus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), bet ir siekiant, kad bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Pažymėtina, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu, prokurorei paskelbus kaltinimÄ ir teismui paklausus kaltinamojo, ar Å¡is pripažįsta kaltę, pastarasis atsakė, kad pripažįsta, jeigu bus susitaikymas, o teismui atkreipus kaltinamojo dėmesį, kad susitaikymo klausimas Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje (įrodymų tyrimo pradžioje) nesprendžiamas, kaltinamasis nurodė, kad tokiu atveju kaltės nepripažįsta. Minėtas E. L. elgesys ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu sudaro pagrindÄ teismui jo prisipažinimÄ laikyti deklaratyviu (nenuoÅ¡irdžiu).

Tokie E. L. parodymai negali bÅ«ti pripažinti prisipažinimu BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo prasme, todėl nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų. BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltinininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sÄ lyga, susijusi su kaltinamuoju, t. y. ar yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokį manymÄ gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes, liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, atsižvelgiama į jo asmenybę.

Nors kaltinamasis anksčiau neteistas ir trys iÅ¡ keturių veikų padarytos jam bÅ«nant nepilnamečiu, pažymėtina, kad E. L. per gana neilgÄ laikotarpį (nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gegužės 26 d.) padarė net keturias analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, nusikaltimai smurtiniai, padaryti prieÅ¡ Å¡eimos narį – motinÄ , baustas administracine tvarka, turi vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , mokymosi įstaigos charakterizuojamas ne itin teigiamai (nesistengia mokytis, trÅ«ksta motyvacijos, praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties, neigiamos charakterio savybės iÅ¡ryÅ¡kėja kasdieniniame darbe, neatsakingas, nesilaiko duoto žodžio, vėluoja į pamokas, impulsyviai reaguoja į nepalankiai jam susiklosčiusias situacijas, dalyvavimas klasės ir mokyklos gyvenime pasyvus, sÄ moningai vengia klasės valandėlių, mokyklų renginių, juose beveik nedalyvauja, stengiasi nurodyti įvairias priežastis, mokyklos neformalioje veikloje nedalyvauja, teigia, kad nėra motyvacijos, laiko, turi žalingų įpročių – rÅ«ko, retkarčiais vartoja alkoholį (klubuose), sprendžiant pamokų nelankymo, mokymosi ir elgesio rezultatų problemas, buvo kalbėta su pačiu E. L., daug kartų žadėjo, kad pasikeis, tačiau iÅ¡vadų nepadarė, tris kartus svarstytas gimnazijos Vaiko gerovės komisijose, nuolat stebimas socialinio pedagogo).

Be to, paskesnės veikos padarytos nepaisant to, kad motina jau kreipėsi su pareiÅ¡kimais į policijÄ dėl kaltinamojo naudojamo smurto prieÅ¡ jÄ , t. y. kaltinamasis puikiai žinojo, kad jo netinkamas ir nepriimtinas elgesys jau yra sulaukęs teisėsaugos dėmesio, tačiau vistiek nekeitė tokio savo elgesio ir toliau darė nusikalstamas veikas prieÅ¡ tÄ patį žmogų – savo motinÄ . Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis E. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas pagal BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ laikytina bÅ«tinu pagrindu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius instituto taikymui.

Net ir esant visoms BK 38 staripsnio 1 dalyje nurodytoms sÄ lygoms teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, kadangi tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas bausmę E. L., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padaryti keturi tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkÅ«s nusikaltimai, iÅ¡ kurių trys nusikalstamos veikos padarytos bÅ«nant nepilnamečiu, veikos baigtos), kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (iÅ¡ esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis (2 t., b. l. 36), besimokantis, mokymosi įstaigos charakterizuojamas tiek teigiamai (pamokų metu lengvai bendrauja, geba greitai įsiminti mokomÄ jÄ medžiagÄ , pasitiki savimi, pamokose ramus, neiÅ¡siÅ¡okantis, pagarbiai bendrauja su mokytojais, drausmės atžvilgiu nėra konflikÅ¡iÅ¡ka asmenybė, elgesys su mokytojais nekelia problemų, santykiai su mokytojais geri, noriai bendrauja su klasės draugais, ieÅ¡ko bendraminčių, lengvai užmezga tarpusavio santykius), tiek neigiamai (2 t., b. l. 42–43), neteistas (2 t., b. l. 33–35), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, turi vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (2 t., b. l. 37–40).

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. L. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , kurio dydis nustatytinas mažesnis nei numatytas Å¡ios bausmės rūšies vidurkis, skiriamas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo bÅ«du (BK 63 str. 1, 4 d.), skiriant jam BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytÄ draudimÄ ir 6 dalies 3 punkte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ bei BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. sausio 4 d. 22.30 val. (1 t., b. l.

94) iki 2018 m. sausio 5 d. 14.35 val. (1 t., b. l. 95), nuo 2018 m. birželio 4 d. 19.17 val. (2 t., b. l.

5) iki 2018 m. birželio 6 d. 15.00 val. (2 t., b. l. 6), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmę. Ikiteisminio tyrimo metu E. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 105–106; 2 t., b. l. 29–30), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su garso įrašais (1 t., b. l. 179), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsnio, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a : E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 13 d. veika), ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. sausio 4 d. veika), ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. kovo 20 d. veika), ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gegužės 26 d. veika), ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iÅ¡ dalies sudėti ir E. L. skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti E. L. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. sausio 4 d. 22.30 val. iki 2018 m. sausio 5 d. 14.35 val., nuo 2018 m. birželio 4 d. 19.17 val. iki 2018 m. birželio 6 d. 15.00 val. (4 dienas), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, visÄ bausmės laikÄ uždrausti E. L. be nukentėjusiosios E. L. sutikimo lankytis jos gyvenamojoje vietoje, įpareigoti tęsti mokslÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. E. L. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokÄ , kuriame yra kompaktinis diskas su garso įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

IÅ¡aiÅ¡kinti E. L., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Valerij LauÅ¡