b2e6cb8b-5cc3-467c-9bae-b91eb6f97669 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1903-414/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02049-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 1 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. P., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. P. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 5-6) ir atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 59-60) nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose nuo 2011 m. gruodžio 23 d. iki 2013 m. birželio 23 d. jis buvo paskirtas į 3 lokalinio sektoriaus 8 bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 5, kurios plotas apytiksliai 50 kv. m., joje gyvena apie 20 nuteistųjų asmenų yra įrengta 20 dviaukščių lovų - gultų.

Atsikirtime į atsiliepimÄ nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 buvo 20 miegamųjų vietų. Gyvenamojoje patalpoje nėra ventiliacijos, sunkiai valomi sienų, grindų pavirÅ¡iai, ant elektrinės plytelės nuteistieji gaminasi valgyti, todėl nuolat jaučiamas blogas kvapas. Lokalinio sektoriaus Nr. 3 pasivaikščiojimo kiemelio teritorija apytiksliai 80 kv. m. ir juo gali naudotis vienu metu 90 nuteistųjų. Gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose beveik visi asmenys rÅ«ko. Vienas asmuo galimai per dienÄ surÅ«ko apie 10-15 cigarečių, kai kurie nuteistieji rÅ«kyti keliasi naktį.

Atskirai nuo gyvenamųjų patalpų įrengtas tualetas yra apytiksliai 15 kv. m., jame įrengti 3 tupimi tualetai, 5 prausimosi kranai, juo gali naudotis 90 nuteistųjų. Tualetuose nėra ventiliacijos, jie nėra atitverti sienelėmis, nėra durų, todėl negali užsirakinti ir nėra jokio privatumo. Dušų patalpa yra apytiksliai 60 kv. m., galimybė pasinaudoti Å¡iltu vandeniu suteikiama vienÄ kartÄ per savaitę, vienu metu naudotis duÅ¡u ir atlikinėti higieninius reiklaus gali 90 nuteistųjų.

Vienam mėnesiui suteikiamas vienas tualetinio popieriaus ruloniukas, kuriame 15 m. popieriaus, todėl užtenka vos keturioms dienoms. Gyvenamosiose patalpose būna drėgna (apie 80 proc. drėgmės), todėl pelija rūbai. 8-ame būryje niekada nebuvo skalbimo mašinos, virtuvės, patalpų džiovinti rūbams, tačiau yra tarakonų, graužikų, todėl neįmanoma naktimis miegoti. Čiužinių pasikeisti nėra galimybės, todėl atsiranda nemalonus kvapas, neleidžiama turėti nuosavų pledų.

Maisto energetinė vertė yra tik nuo 1 300 iki 1 500 kcal, maistas nekokybiÅ¡kas ir neÅ¡varus, kruopos ir vanduo, jo pateikimas baisus. Jis nuolatos jaučia alkį, o draugai ar artimieji maisto negali perduoti. Nėra suteikiamas joks užimtumas, jokių socialinių programų, jokių papildomų užsiėmimų, iÅ¡skyrus du kartus per savaitę iÅ¡leidžiama sportuoti ir vienÄ kartÄ Ä¯ bibliotekÄ . Ä® socialines programas gali eiti tik tuo atveju, jei esi ruoÅ¡iamas paleisti lygtinai. PareigÅ«nai praktiÅ¡kai visi turi sadistinį polinkį, nėra reguliariai tikrinami dėl jų sadistinio asmenybės sutrikimo.

Pateikus skundÄ jis nėra registruojamas, dingsta netgi nesvarstomas. Medicininės pagalbos kaip ir nėra, nes viskas gydoma aspirinu, analginu ir tepalu. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatijÄ . Dėl nurodytų aplinkybių prašė pripažinti jo gyvenimÄ praleistÄ Marijampolės pataisos namuose nežmogiÅ¡ku, kankinimo laikotarpiu, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriuo jis grindžia teikiamÄ skundÄ , nenumato senaties taikymo, todėl jokie senaties terminai negali bÅ«ti taikomi. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo atstovas - Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-14) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas A. P. nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2013 m. birželio 3 d. bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose nuteistųjų bÅ«ryje Nr. 8, gyvenamojoje patalpoje Nr.

5. Patalpos plotas 53,04 kv. m., joje įrengta 17 gyvenamųjų vietų. 8-o bÅ«rio sanitariniame mazge įrengta 3 klozetai ir 3 pisuarai, tarp klozetų įrengtos pertvaros, prausykloje įrengtas duÅ¡as, įrengti 5 Å¡alto vandens čiaupai. Pastatas statytas 1964 metais, kapitaliai rekonstruotas nebuvo. Sanitariniai mazgai turi atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ , todėl užtikrinama tinkama ventiliacija, nesikaupia drėgmė. 8-o bÅ«rio nuteistieji dėl problemų naudojantis tualetu ar prausykla, skundęsi nebuvo.

Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais nuteistieji kartÄ per savaitę naudojasi karÅ¡tu duÅ¡u. Marijampolės pataisos namai nėra gavę nuteistųjų skundų dėl negalėjimo pasinaudoti duÅ¡u, gedimų apskaitos žurnale nėra įrašų apie neveikiančias duÅ¡ines. Nuteistieji turi galimybę visÄ dienÄ vaikščioti gryname ore (lauko kiemas apie 200 kv. m. ploto), sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį, pataisos įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka lankyti vidurinę ar profesinę mokyklas, bibliotekÄ , koplyčiÄ , futbolo stadionÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę, treniruoklių salę, gali dirbti VÄ® „MÅ«sų amatai“, gali lankyti vienÄ iÅ¡ daugiau kaip deÅ¡imt socialinės reabilitacijos programų.

Teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius, tačiau visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Marijampolės pataisos namų administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. Teisės aktai numato, kad vienam nuteistajam vienam mėnesiui išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus ir šis reikalavimas yra vykdomas.

Dėl papildomo rulonėlio tualetinio popieriaus iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjas į pataisos namų administracijÄ nesikreipė. Maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius. Marijampolės pataisos namų administracija nėra užfiksavusi sadistinių pareigÅ«nų veiksmų, visi neÅ¡ioja identifikacines korteles, todėl pareiÅ¡kėjo prieÅ¡ingi teiginiai neturi jokio pagrindo. 8 bÅ«ryje A. P. buvo skirta gyvenamoji vieta 5-oje gyvenamojoje patalpoje (schemoje pažymėta 1-26), kurios plotas 53,04 kv. m.

Patalpoje įrengta 17 gyvenamųjų vietų, nors galėtų gyventi 17,11 nuteistųjų (53,04/3,1), todėl minimalus ploto reikalavimas vienam nuteistajam buvo užtikrinamas. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ , kurioje, labai aiÅ¡kiai atskiriamas kalinimo režimas kamerų tipo patalpose ir pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose ir nustačius, kad miego patalpoje nuteistasis privalo bÅ«ti tik miego metu, nors ji ir perpildyta, tai nepripažintina kankinančiomis, žeminančiomis ar kitokiomis žmogaus teises pažeidžiančiomis sÄ lygomis.

Todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto, nepagrįsti. Gyvenamųjų patalpų vėdinimas vykdomas per langus ir tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, todėl vabzdžių ir graužikų kontrolė ir naikinimas yra vykdomas. Susidėvėję, sugadinti, suplyšę, netinkami naudojimui čiužiniai yra nurašomi ir keičiami į tvarkingus, švarius čiužinius.

MinkÅ¡to inventoriaus naudojimo terminai yra ilgi, todėl jų stovis priklauso nuo visų nuteistųjų geranoriÅ¡kumo ir saugojimo. Ä® Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2 kartus, dėl perÅ¡alimo ligų. Dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo sÄ lygos, atsakovas duomenų neturi. Kadangi Marijampolės pataisos namai jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė ir prievolė atlyginti neturtinę žalÄ .

Prašė taikyti trejų metų senaties terminÄ , nurodė, kad dauguma įstaigos dokumentų, pasibaigus saugojimo terminui sunaikinti ir atsakovas objektyvių duomenų pateikti negali, todėl pateikė informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygas tik už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 27 d. iki 2013 m. birželio 23 d. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 63; ABTÄ® 75 str. 7 d.), Å¡alys prašė byla nagrinėtina joms nedalyvaujant, byla nagrinėtina Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.).

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 m. gruodžio 23 d. iki 2013 m. birželio 23 d. jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad trečio lokalinio sektoriaus gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 ir lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kiemelyje trÅ«ko ploto, tualetuose nebuvo ventiliacijos ir privatumo, buvo per mažas klozetų, prausimosi kranų, mėnesiui skiriamo tualetinio popieriaus kiekis, per retai suteikiama galimybė praustis Å¡iltu duÅ¡u, 8-ame bÅ«ryje nebuvo skalbimo maÅ¡inos, virtuvės, patalpų rÅ«bams džiovinti, gyvenamosiose patalpose buvo didelė drėgmė, veisėsi tarakonai ir graužikai, čiužiniai buvo nemalonaus kvapo, buvo netinkama maisto kokybė bei jo pateikimas, buvo draudžiama priimti maistÄ iÅ¡ draugų ar artimųjų, nebuvo užimtumo, pareigÅ«nai turėjo sadistinį polinkį, buvo teikiamos netinkamos gydymo paslaugos.

Atsakovas praÅ¡o teismÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 5 d.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio ir atsakovo į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad A. P. praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 23 d. iki 2013 m. birželio 23 d.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat atvykimo į Marijampolės pataisos namus pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų į atsakovÄ arba teismÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ar gauti reikiamÄ informacijÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ nuo 2011 m. gruodžio 23 d., į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. spalio 27 d. skundu, t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo sužinojimo apie galimai pažeidžiamas jo teises dienos. PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ nurodo, kad savo skundÄ grindžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) vertybėmis, Konvencijos 3-čias straipsnis nenumato jokio senaties termino, visi pažeidimai vyksta lig Å¡ios dienos, todėl negali bÅ«ti taikomi jokie senaties terminai.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog LR Konstitucijai neturi prieÅ¡tarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vadoje yra pasisakęs, kad Konvencija tiesiogiai neformuluoja reikalavimo, kad valstybės vidaus teisės normos paraidžiui atitiktų Konvencijos normų turinį, nes to ir negalima bÅ«tų įgyvendinti. Joje taip pat nėra griežtai nurodoma, kokiais bÅ«dais turi bÅ«ti įgyvendinamos Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės. Pati valstybė nustato, kokiais bÅ«dais ji užtikrins Konvencijos nuostatų taikymÄ .

Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali bÅ«ti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieÅ¡tarauja. Taigi, nagrinėjamam ginčui taikytini nacionaliniai teisės aktai, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nagrinėjamu atveju žalos atlyginimui netaikytino ieÅ¡kinio senaties termino, nes Konvencijoje jis nenumatytas, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos ir teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, atsakovo praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo tenkintinas ir skundo reikalavimo daliai taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 23 d. iki 2012 m. spalio 26 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 27 d. iki 2013 m. birželio 23 d. IÅ¡ į bylÄ pateiktos nuteistojo anketos (b. l.

16) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atskirais laikotarpiais buvo iÅ¡vykęs į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ , todėl Marijampolės pataisos namuose ginčui aktualiu laikotarpiu jis buvo kalinamas nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2013 m. kovo 7 d., nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. balandžio 18 d., nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. birželio 23 d., t. y. 5 mėnesius ir 28 dienas. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punkte nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto, kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), pažeidimo.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2012 m. kovo 7 d. laisvės atėmimo bausmės atlikimui Marijampolės pataisos namuose buvo paskirtas į 81 brigadÄ (b. l. 17-19), trečiÄ lokalinį sektorių, 8 nuteistųjų bÅ«rį, gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 5, kurios plotas 53,04 kv. m. (b. l. 19, schemoje pažymėta I-26).

Ginčo dėl gyvenamosios patalpos ploto byloje nėra, tačiau ginčas kyla dėl kartu su pareiÅ¡kėju minėtoje patalpoje gyvenusių nuteistųjų skaičiaus. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog gyvenamojoje patalpoje yra įrengta 20 dviaukščių lovų-gultų ir gyvena apie 20 nuteistųjų, atsikirtime į atsiliepimÄ dar kartÄ akcentuoja, kad patalpoje jo kalinimo laikotarpiu buvo 20 miegamųjų vietų, tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad gyvenamojoje patalpoje buvo 17 gyvenamųjų vietų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTÄ® 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes.

Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. pvz. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Apibendrintai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namams teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl pareiškėjo apgyvendinimo tinkamo ploto patalpose.

Atsakovas savo argumentams pagrįsti į bylÄ pateikė nuteistųjų paaiÅ¡kinimus (b. l. 72, 73). Nuteistieji paaiÅ¡kinimuose konkretaus gyvenamųjų vietų skaičiaus 5-oje gyvenamojoje patalpoje nenurodo, aplinkybę dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus nurodo ne tvirtai, bet vartodami sÄ vokÄ â€žkiek pamenu“ arba „gyveno iki 17 žmonių“, todėl teismas neturi pagrindo nuteistųjų paaiÅ¡kinimus, kuriose konkretus gyvenamųjų vietų skaičius nenurodytas, laikyti pakankamais atsakovo nurodytai aplinkybei, kad gyvenamojoje patalpoje gyveno 17 nuteistųjų, pagrįsti.

Kadangi įrodinėjimo procese yra reikÅ¡mingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas konkrečias aplinkybes, teismas vertina, kad abstrakčias aplinkybes paaiÅ¡kinimuose nurodžiusių nuteistųjų Å¡aukimas į bylÄ liudytojais neužtikrintų racionalaus proceso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012), todėl paaiÅ¡kinimus surašę nuteistieji liudytojais nekviečiami.

Pagal atsakovo pateiktÄ pažymÄ (b. l.

15) teismas taip pat negali daryti vienareikšmės išvados, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kartu su pareiškėju patalpoje gyveno 17 asmenų, todėl atsakovo argumentai, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini pareiškėjo naudai, laikant, kad minėtoje gyvenamojoje patalpoje kartu su pareiškėju buvo apgyvendinta 20 asmenų. Tokiu būdu, pareiškėjo kalinimo Marijampolės pataisos namuose metu, laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2013 m. kovo 7 d., nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. balandžio 18 d., nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. birželio 23 d., t. y. 5 mėnesius ir 28 dienas, gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 vienam asmeniui teko 2,65 kv. m. (53,04/20), todėl vertintina, kad nebuvo užtikrinama Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio 3,1 kv. m. minimalaus gyvenamojo ploto norma (trūko 0,45 kv. m.).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildinÄ iÅ¡ nuteistųjų rÅ«kymo gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose ir nesančių įrengtų rÅ«kymo vietų.Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Draudimas rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru yra įtvirtintas ir Higienos normos 14 punkte.

IÅ¡ į bylÄ pateikto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir kontrolės skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. faktų fiksavimo protokolo Nr. ATK2-205 (b. l. 30-31) ir Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 27 d. patikrinimo akto Nr. PT-120 (b. l. 32-33) matyti, kad patikrinus Marijampolės pataisos namų patalpas nustatyta, jog patalpose nerÅ«koma, rÅ«kalų kvapo nesijaučia, visuose koridoriuose iÅ¡kabinti rÅ«kymÄ draudžiantys ženklai, lauke įrengtos rÅ«kymo vietos (po stogeliu pastatyti stalai, suoliukai) ir iÅ¡kabintos nuorodos „RÅ«kymo vieta“.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad buvo kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl rÅ«kymo bendro naudojimo patalpose ir į kreipimÄ si nebuvo reaguojama, todėl atsakovui pateikus pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes paneigiančius įrodymus (Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktas Nr. PT-120; Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir kontrolės skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-205), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Higienos normos 14 punkto ir Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų nėra pažeidęs.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo per didelė oro drėgmė, todėl pelijo rÅ«bai, čiužiniai buvo nemalonaus kvapo, 8-ame bÅ«ryje nebuvo skalbimo maÅ¡inos, virtuvės, patalpų rÅ«bams džiovinti.            Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. kovo 22 d. patikrinimo akto Nr. Pa-65 (b. l. 20-21), 2013 m. birželio 7 d. patikrinimo akto Nr. Pa-207 (b. l. 49-51) ir 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akto Nr. PT-342 (b. l. 22-24) duomenimis gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai keičiami ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryta galimybė praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, 8 bÅ«rio tikrintose gyvenamosiose sekcijose santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos 26 punkto reikalavimus, skalbyklos patalpų ir technologinių įrenginių neatitikimo Higienos normos reikalavimams nenustatyta.

Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 4/07-56 (b. l.

25) yra patvirtinti skalbyklos ir duÅ¡inės darbo grafikai. Pagal Higienos normos 24 punkto laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius (Higienos normos 64 p.). Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiama atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (Higienos normos 67 p.).

Kadangi kiekviename bÅ«ryje įrengti virtuvės, skalbyklos, džiovyklos patalpas nenumato jokie norminiai aktai (pagal Higienos normos 2 punktÄ Å¡is teisės aktas taikomas projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais), gyvenamųjų patalpų vėdinimas (per langus) atitiko Higienos normos reikalavimus, o esant įrengtam atitinkamam gyvenamosios patalpos vėdinimui, sudarytai galimybei praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, lovos skalbinius ir rankÅ¡luosčius keičiant ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, atsižvelgiant į Higienos normos 58 punkte įtvirtintÄ Ä¯pareigojimÄ patiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, blogo kvapo čiužiniuose, rÅ«bų pelijimo ir per didelės oro drėgmės aplinkybės laikytinos deklaratyviomis, neįrodytomis ir vertintina, kad atsakovas Higienos normos 24, 64 ir 67 punktų reikalavimų nepažeidė.

Byloje nėra duomenų, kad nebÅ«tų atitikę teisės aktais nustatytų reikalavimų: ventiliacija (pagal HN 76:2010 24 p., gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema), sÄ lygos skalbti (pagal HN 76:2010 64 p., laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius), todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl per didelės oro drėgmės, nemalonaus kvapo, skalbimo maÅ¡inos, virtuvės, džiovyklos 8-ame bÅ«ryje nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjo netenkino pataisos namuose tiekiamo maisto kokybė ir patiekimas bei draudimas maistÄ priimti iÅ¡ draugų ir artimųjų.Maitinimo pataisos namuose organizavimÄ , maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir iÅ¡davimo asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose tvarkÄ reglamentuoja Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtinti asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, valgiaraščiai (iki 2014 m. kovo 27 d. galiojo 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. V-138 redakcija). Atsakovo į bylÄ pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2014 m. balandžio 11 d. Tyrimų protokolas (b. l. 34), Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. balandžio 7 d.

Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktai (b. l. 35-37; 38-43; 44-46) paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl maisto kokybės ir jo pateikimo galimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nes minėtų patikrinimų, atliktų ir pagal nuteistųjų skundus, metu nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų valgykla, ir jos vykdymo veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, nuteistųjų skundai nepasiteisino. Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų.

Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sÄ raÅ¡as yra patvirtintas Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas). PareiÅ¡kėjas tik lakoniÅ¡kai nurodė, kad iÅ¡ artimųjų draudžiama priimti maisto produktus, nedetalizavo, kokius konkrečius maisto produktus ir kada jis negalėjo priimti, be to, jis neginčija, kad galėjo leidžiamų maisto produktų įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl teismas, pagal bylos duomenis atsakovo veiksmuose, aprÅ«pinant pareiÅ¡kėjÄ maistu ir organizuojant maitinimÄ , pažeidimų nenustatė.Pagal Higienos normos 18.4. laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.

Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktai. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore (Higienos normos 11 p.). PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam nėra sudaromos sÄ lygos tinkamÄ laikÄ pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimÄ sieja su pasivaikščiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinčių pasivaikščioti asmenų kiekiu.

Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, vertintinas deklaratyviu ir teisiÅ¡kai nepagrįstu. PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ sieja su nenaikinamais tarakonais ir graužikais, esančiais gyvenamosiose patalpose.Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos 60 p.). IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 27/10-157(KN-P-2014/422), sudarytos tarp Marijampolės pataisos namų ir UAB „Dezinfa (b. l. 52-55) matyti, kad paslaugų teikėjas dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas (kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas) įsipareigoja teikti tik Marijampolės pataisos namų maisto paruoÅ¡imo bloke ir nuteistųjų valgykloje.

Todėl teismui kyla abejonių, ar vabzdžių, graužikų naikinimas ir kontrolė yra atliekami Marijampolės pataisos namų gyvenamosiose patalpose. Nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namams teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl graužikų ir buitinių parazitų 8-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 buvimo bei Higienos normos 60 punkto nustatytų reikalavimų pažeidimo, tačiau minėta institucija nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė Higienos normos 60 punkto reikalavimus, t. y. graužikų ir buitinių parazitų naikinimas bei kontrolė tik maisto paruošimo bloke ir valgykloje galimai buvo nepakankama, todėl gyvenamosiose patalpose galėjo būti buitinių parazitų ir pareiškėjas dėl jų buvimo galėjo patirti nepatogumus.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina ir dėl patirtų nepatogumų nesant tualetuose ir duÅ¡uose privatumo, per mažu kiekiu iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus, neleidimu turėti nuosavų pledų. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktÄ ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Dušų, klozetų kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos). Minėtu įsakymu patvirtintose Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, be kita ko, numatyta, jog tualetinio popieriaus 1 rulonas iÅ¡duodamas 1 mėnesiui. Paties pareiÅ¡kėjo teigimu, jam buvo iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui ir suteikiama teisė kartÄ per savaitę pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u, todėl neteisėti atsakovo veiksmai ir pats neturtinės žalos egzistavimo faktas dėl per mažo kiekio tualetinio popieriaus iÅ¡davimo ar per reto leidimo naudotis duÅ¡u, laikytini nepagrįstais (ABTÄ® 57 str.).

LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo buvo priverstas sanitariniu mazgu, duÅ¡u naudotis su daug kitų nuteistųjų, dėl to nebuvo galimybių tinkamai laikytis asmeninės higienos, yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į atsakovÄ dėl leidimo turėti nuosavÄ pledÄ ir buvo atsisakyta jo praÅ¡ymÄ tenkinti, todėl teiginys dėl neleidimo turėti nuosavÄ pledÄ laikytinas nepagrįstu.

Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo tualetinio popieriaus trÅ«kumÄ , privatumo tualetuose ir duÅ¡uose nebuvimÄ , tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo patirtomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (administracinė byla Nr. A444-619/2008). Minėtos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl tualetinio popieriaus per mažo kiekio, neleidimo turėti nuosavÄ pledÄ , privatumo tualetuose ir duÅ¡uose nebuvimo, vertintinos deklaratyviomis, nepagrįstomis ir neindividualizuotomis subjektyviomis neigiamomis pasekmėmis (iÅ¡gyvenimais), todėl neturtinės žalos faktas laikytinas nepagrįstu.

Nepagrįstais laikytini ir pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad nuteistųjų skundai nėra registruojami ir dingsta, nes bylos dokumentai patvirtina, kad pagal nuteistųjų skundus buvo atliekami Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimai (b. l. 32-33; 49-51), Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimai (b. l. 35-37; 38-43; 44-46), aplinkybė, kad jis turėjo galimybę pateikti skundÄ teismui, gauti atsakovo atsiliepimÄ ir pateikti atsikirtimÄ Ä¯ atsiliepimÄ . Duomenų, kurie leistų teismui daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ arba keltų įtarimų, jog pareiÅ¡kėjo teikiami skundai buvo neregistruojami (galėjo dingti), pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė.Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Nors pareiÅ¡kėjas, skunde nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatijÄ , tačiau nepateikė į bylÄ jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylÄ pateikė oficialias Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir Psichologinės tarnybos pažymas (b. l. 58, 57), kuriose nurodoma, kad A.

P. į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojus kreipėsi 2 kartus, dėl perÅ¡alimo ligų, dėl depresijos požymių, psichikos sutrikimų nesikreipė. Dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, kreipęsis nebuvo. PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ nurodė, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugų Marijampolės pataisos namuose kaip ir nėra, nes viskas gydoma aspirinu ir tepalu. Pastebėtina, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo ar nesuteikimo, tinkamo ar netinkamo gydymo vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai.

GinÄÄ dėl žalos, kildinamos iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo, galėtų spręsti pagal kompetencijÄ Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pasinaudojus nustatyta privaloma iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, toks ginčas bÅ«tų teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.).

Dėl nurodytų priežasčių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo kokybė ir iÅ¡ Å¡ios paslaugos kildinama neturtinė žala, nagrinėjamu atveju nevertinama.LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismo vertinimu likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai neturės juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl laikytini pertekliniais ir detaliau neanalizuotini. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 straipsnio 8 punkte taip pat numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (pvz. 2000 m. spalio 10 d. EŽTT sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (ABTĮ 13 str., 20 str.). Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A-1491-575/2015, Nr. A-1275-575/2015 nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad dėl nustatytų pažeidimų, t. y. pareiÅ¡kėjui suteikto galimai per mažo ploto gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 ir su tuo susijusio vienam asmeniui tenkančio sanitarinėse patalpose esančio įrengimų kiekio, galimai nepakankamai vykdomos pareigos kontroliuoti ir naikinti graužikus bei buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose, pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai buvo nežymÅ«s ir iÅ¡ dalies kompensuoti galimybe judėti po visÄ lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, suteikta galimybe sportuoti (b. l. 27, 28), lankyti sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (b. l. 29), užsiimti kita leistina veikla.

Byloje nenustačius, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui kilo sunkesni padariniai, pavyzdžiui, sveikatos sutrikimai, nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas nors ir nežymiai (nepakako 0,45 kv. m. teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui turėjusios tekti ploto normos), tačiau virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, į tai, kad pareiÅ¡kėjo patalpinimÄ Ä¯ Marijampolės pataisos namus sÄ lygojo sÄ moningi paties pareiÅ¡kėjo veiksmai – jis padarė nusikaltimÄ , ir jam turėjo bÅ«ti akivaizdu, kokios to pasėkoje kils pasekmės, bei į tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, teismas daro iÅ¡vadÄ kad byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų neatitikimo Higienos normos 60 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 p. reikalavimams laikytinos mažareikÅ¡mėmis ir smulkmeniÅ¡komis ir Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 4 p. teismas, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista A. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjo A. P. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .     Teisėjas                                                                                               Rimantas Giedraitis