b2e67f84-2a80-400b-bcd5-ee31a41c4d4a · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                 Nuorašas                                                                                                         Pranešėja L.Gurevičienė                                                                               Byla Nr. 1A-142-149/2014Teisėjas V.Petraitis                                                       Teisminio proceso Nr.1-10-1-00940-2009-7                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                            1.1.7.1;1.1.8.1.;1.2.28.4.;2.4.5.;                                                                                                                                                                                                                     2.4.6.4.1.;2.1.15.3.3.1.;2.4.7.                                                                                    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Arūno Kisieliaus, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui,nuteistajam S. S.,jo gynėjui advokatui Sauliui Zakarevičiui,nukentėjusiajam L.

P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo L. P. bei nuteistojo S. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padarius nuskalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir nuteistas areÅ¡tu 45 (keturiasdeÅ¡imt penkioms) paroms, bausmę atliekant areÅ¡tinėje.Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ S. S. nukentėjusiojo L.

P. naudai priteista 46900 Lt (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius devynis Å¡imtus litų) padarytai turtinei žalai atlyginti. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį teismas atsisakė tenkinti. Be to, Å¡iuo nuosprendžiu teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ iki nuosprendžio paskelbimo dienos į K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. M. P. g. 7-3, Vilniuje, priklausantį turtÄ â€“ automobilį Porshe Boxster, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ iki nuosprendžio paskelbimo dienos į S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. gatvės pav. 18-8, Vilniuje, priklausantį turtÄ â€“ Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: S. S. buvo nuteistas už tai, kad jis, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dviem tyrimo nenustatytais asmenimis, kurių byla tiriama atskirai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdydamas tariamÄ teisę į automobilį Porsche Boxster, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. P., 2009 m. gegužės 15 d. apie 10 val. apgaule, – tariamam pirkėjui tariamai ketinant pirkti automobilį Porsche Boxster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atviliojo L. P. prie garažo, esančio Mėnulio g. 2, Vilniuje, kur dviems tyrimo nenustatytiems asmenims laikant L. P. už rankų, S. S. sudavė smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam į pilvÄ bei įstÅ«mė į garaÅ¾Ä Nr. 32, uždarė garažo duris iÅ¡ vidaus, ir dviems tyrimo nenustatytiems asmenims laikant L.

P. už rankų, jis vėl sudavė 3 smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam į pilvÄ , grasino pavartoti fizinį smurtÄ - „įmesti į duobę ir apipilti tepalu, iÅ¡vežti į miÅ¡kÄ ir sumuÅ¡ti“ bei reikalavo automobilio Porsche Boxster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų ir raktų, kuriuos tyrimo nenustatytas vyriÅ¡kis, paėmęs iÅ¡ minėto automobilio salono padavė S. S.. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, S. S. sudavė 3 smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam į pilvÄ ir pareikalavo L.

P. vykti į VÄ® „Regitra“ perregistruoti automobilį jo vardu, po ko, L. P., dėl patirto fizinio smurto – padarytos poodinės kraujosruvos dilbiuose, krÅ«tinės kairėje pusėje, pilvo sienoje, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo bei grasinimų, sutiko vykdyti S. S. reikalavimus ir tÄ pačiÄ dienÄ perregistravo automobilį Porsche Boxster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 46 900 litų vertės, S. S. sÅ«naus – K. S., gim. 1990 m., vardu.2013-11-04 Vilniaus apygardos teisme gauti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo L.

P. bei nuteistojo S. S. apeliaciniai skundai.Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendį:

1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ iki nuosprendžio paskelbimo dienos į K. S., a.k. 39007160056, gyv. M. P. g. 7-3, Vilniuje, priklausantį turtÄ â€“ automobilį Porsche Boxster, v.n. (duomenys neskelbtini), taip pat pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ iki nuosprendžio paskelbimo dienos į S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. gatvės pav. 18-8, Vilniuje, priklausantį turtÄ â€“ automobilį Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) 2) pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ Ä¯ K.

S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. M. P. g. 7-3, Vilniuje, priklausantį turtÄ â€“ automobilį Porsche Boxster, v.n. (duomenys neskelbtini), taip pat pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ Ä¯ S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. gatvės pav. 18-8, Vilniuje, priklausantį turtÄ â€“ automobilį Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.Nurodo, kad teismas, nuosprendžiu panaikinęs 2013-02-07 teismo nutartį pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ bei nuosprendyje nurodęs, kad byloje po Vilniaus apygardos teismo 2012-09-21 nutarties nebuvo atitinkamo prokuroro nutarimo vėl laikinai apriboti nuosavybės teises į aukščiau minėtus automobilius, neįvertino to, kad prokuroras, vadovaujantis LR BPK 151 str. 6 d., negalėjo priimti tokio nutarimo, kadangi viso nuosavybės teisių apribojimai S. S. turtui Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu tęsėsi ilgiau kaip vienerius metus, o laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir jo termino pratęsimas bylÄ nagrinėjant teisme yra ne prokuroro, bet bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijoje.

Pirmos instancijos teismas, siekdamas užtikrinti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo L. P. civilinio ieÅ¡kinio dalies, kuriÄ nuosprendžiu patenkino, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , turėjo savarankiÅ¡kai pagal savo kompetencijÄ spręsti laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimus, kaip tai yra numatyta LR BPK 151 str. 6 d.Mano, jog teismo argumentas, kad po Vilniaus apygardos teismo 2012-09-21 nutarties nėra atitinkamo prokuroro nutarimo vėl laikinai apriboti nuosavybės teises į minėtus automobilius ir dėl to turi bÅ«ti panaikinta 2013-02-07 nutartis pratęsti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimo terminÄ yra nepagrįstas, nes pagal LR BPK 151 str., prokuroras tik ikiteisminio tyrimo metu gali spręsti klausimÄ dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ar kreiptis į teismÄ dėl termino pratęsimo.

Tuo tarpu bylÄ nagrinėjant teisme, tik teismas gali priimti sprendimÄ Å¡iais klausimais. Dar daugiau, prokuroras jau 2012-09-27 nutarime atmesti praÅ¡ymÄ , ikiteisminio tyrimo metu, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje yra virÅ¡yti tokio pobÅ«džio nusikalstamų veikų tyrimui LR BPK 151 str. numatyti maksimalÅ«s procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo terminai. Taip pat prokuroras mano, kad 2013-02-07 nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas pagrįstai, nes byla 2013-01-03 su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui ir bylai esant teisme, LR BPK 151 str. nenumato maksimalių Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymo terminų.

Dar daugiau, bylÄ nagrinėjantis teismas privalo imtis priemonių, kad užtikrinti galimÄ civilinio ieÅ¡kinio atlyginimÄ . Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies patenkino civilinį ieÅ¡kinį, todėl akivaizdu, kad, siekiant jį užtikrinti, privalėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas ir dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas L. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-10-08 nuosprendį ir priteisti jam 20 000 Lt neturtinę žalÄ , taip pat palikti galioti paskirtÄ S. S. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio padengimo.Nurodo, kad jam buvo priteistas civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti, tačiau jame nieko nepasisakyta dėl neturtinės žalos.

Mano, kad teismÄ suklaidino kaltinamasis aktas, kuriame (tiek pirminiame variante, tiek vėlesniuose) buvo nurodytas tik turtinės žalos dydis, tačiau nepasisakyta apie neturtinę žalÄ . Turtinė pretenzija buvo užfiksuota 1 tome, kur buvo pateiktas jo praÅ¡ymas pripažinti jį civiliniu ieÅ¡kovu. Taip pat nurodo, kad civilinį ieÅ¡kinį, kuriame buvo pateiktas praÅ¡ymas priteisti 20 000 Lt neturtinę žalÄ , jis pateikė teismo posėdyje prieÅ¡ pradedant įrodymų tyrimÄ . IeÅ¡kinys yra 3 tome 135-137 psl.

Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl 2013-02-07 nutarties pratęsti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ panaikinimo. Teigia, kad LR BPK 116 str. nuostatos įpareigoja teismÄ veikti aktyviai ir ginti nukentėjusiojo interesus. Kadangi nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas teisme, mano, kad nuosavybės teisės apribojimo terminai nėra taikomi, todėl, apelianto manymu, Å¡ios proceso prievartos priemonės nebuvo pagrindo naikinti.Nuteistasis S. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.Nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu, mano, jog visos prieÅ¡taringos aplinkybės įvertintos vienpusiÅ¡kai, t.y. siekiant patvirtinti nukentėjusiojo L.

P. dėstomÄ Ä¯vykių versijÄ . Teigia, kad nukentėjusiojo L. P. parodymai neanalizuoti jų patikimumo prasme. Taip pat teigia, kad 2009-09-15 P. kartu su juo (S. S.) buvo VÄ® „Regitra“, kurioje buvo įformintas automobilio Porshe Boxster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-­pardavimo sandoris, kur L. P. blankus užpildė savo ranka. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad L. P. buvo grasinama VÄ® „Regitra“ patalpose, kad jo laisvė ten buvo apribota ir jis neturėjo daug galimybių pas bet kÄ pasipraÅ¡yti pagalbos, kadangi tai vieÅ¡a vieta ir aplinkui daugybė žmonių.

Apelianto teigimu, neįtikėtina, jog L. P. prieÅ¡ tai buvo sumuÅ¡tas, per prievartÄ atvežtas į VÄ® „Regitra“, nesikreipė pagalbos turėdamas tokiÄ galimybę, o valandÄ laiko laukė, kol buvo įforminti dokumentai. Nurodo, kad, apklaustas teisme, L. P. patvirtino, jog bÅ«damas VÄ® „Regitra“ galėjo pabėgti, taip pat, jog buvo sutikęs keletÄ savo pažįstamų. Apeliantas taip pat ginčija tÄ aplinkybę, jog 2009-05-21 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 02041/09(01) apraÅ¡ytus sužalojimus L.

P. patyrė nurodytu laiku. Teigia, kad teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl įrodymų vertinimo, nenurodyta, kokios aplinkybės laikomos nustatytomis.Mano, kad, nesant neginčijamų duomenų, jog P. sužalojimus padarė S. S. bei nenustačius konkrečių galimos psichinės prievartos naudojimo aplinkybių, nėra teisinio pagrindo jo veiksmus vertinti pagal BK 294 str. 2 d. Teigia, jog byloje nustatyta, kad automobilį Mercedes Benz CL500 įsigijo D. R., o L. P. nurodė, jog realiai buvo keitimasis automobiliais, o ne pirkimas-pardavimas, be to, apklaustas teisme, L.

P. negalėjo atsakyti, už kokiÄ pinigų sumÄ buvo įgijęs automobilį Mercedes Benz CL500, bei patvirtino, jog nesikreipė dėl Å¡io automobilio gražinimo į jo savininkę D. R.. Taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis parodė, jog 2009 metų vasaros pradžioje tuometinės jo draugės sÅ«nus D. R. ketino iÅ¡ L. P. pirkti automobilį Mercedes Benz CL500 ir paprašė jo (S. S.) padėti įvertinti automobilio techninę bÅ«klę. PaaiÅ¡kėjus, jog Mersedes Benz CL500 techninė bÅ«klė nepatenkinama, aptikti nuslėpti defektai, tarp jo (S. S.) ir L.

P. kilo konfliktas. Apelianto manymu, kadangi L. P. pripažįsta aplinkybę, jog jis Porsche Boxster keitė į Mercedes Benz CL500, vadinasi pripažįsta ir sandorio, kuriuo buvo parduotas automobilis Porsche Boxster, egzistavimÄ , teisinis ginčas galimas tik dėl to, jog L. P. laiku negavo automobilio Mercedes Benz CL500, todėl tokia teisinė situacija, apelianto teigimu, panaÅ¡i į civilinius teisinius santykius, o ne L. P. atžvilgiu įvykdytÄ savavaldžiavimÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

Prokuroras praÅ¡o prokuratÅ«ros ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo skundÄ atmesti. Nukentėjusysis praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo skundÄ atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.

Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).Pagal KonstitucijÄ , jos 109 straipsnį, konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės. Teismas įgalintas nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, net jei, prokuroro ar kitų nagrinėjimo teisme dalyvių tvirtinimu, Å¡ios aplinkybės yra kitokios, taip pat ir tais atvejais, kai teismo nustatomos inkriminuojamos veikos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinime.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudarytos prielaidos, kad bylos sprendimÄ , taigi ir teisingumo įgyvendinimÄ , lemtų ne teismo, teisėjų reikÅ¡mingų duomenų (įrodymų) įvertinimas, bet nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė. Kita vertus, minėti teismo įgaliojimai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes turi bÅ«ti įgyvendinami užtikrinant konstitucinę teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ ir kitus konstitucinius tinkamo teisinio proceso principus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-36/2010).Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 294 str. 2 d. straipsnį, bÅ«tini visi Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nesant nors vieno iÅ¡ jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje ikiteisminis tyrimas S. S. atžvilgiu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., buvo atliktas vangiai, nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti kartu su S. S. įvykio vietoje buvę ir jam neva padėję asmenys, taip pat nenustatytas advokato Tomo Meidaus ir jo pažįstamo T. V. (pravarde G.) vaidmuo Å¡ioje byloje. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje byloje ikiteisminis tyrimas ne kartÄ buvo nutrauktas, tai vėl atnaujintas.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro 2010-04-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00940-09 buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. S. kaltę.

Patenkinus nukentėjusiojo L. P. atstovo advokato Tomo Meidaus skundÄ , kuris vėliau toje pačioje byloje buvo apklaustas liudytoju, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-05-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00940-09 buvo atnaujintas. 2010-06-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje T. Å . atžvilgiu buvo nutrauktas, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., požymių. 2010-06-30 baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu, kaltinant S. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., padarymu, perduota Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-02-28 nutartimi baudžiamoji byla prokuroro praÅ¡ymu buvo grÄ Å¾inta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro 2012-05-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas S. S. atžvilgiu vėl buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., padarymo. Å io nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas ir patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-07-12 nutarimu bei Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-08-26 nutartimi.

Vilniaus apygardos teismas 2012-09-21 nutartimi panaikino apylinkės teismo 2012-08-26 nutartį bei prokurorų 2012-05-28 ir 2012-07-12 nutarimus, savo sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, tik teismas turėjo nuspręsti – kaltas asmuo ar ne. Taip pat nurodė, jog, grÄ Å¾inus bylÄ prokurorui kartu su kaltinamuoju aktu ikiteisminiam tyrimui papildyti, duomenų, pagrindžiančių S. S. kaltę, negalėjo sumažėti (t.4, b.l. 122-128).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus apygardos teismo teisėja, nagrinėdama skundÄ dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo BPK X dalies nustatyta tvarka, realiai atliko Å¡ioje byloje esančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , tai yra konkrečiai nurodžiusi, kuriuos duomenis pripažįsta patikimais ir jais vadovaujasi, o kuriuos atmeta ar laiko nepatikimais, padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad S. S. galimai padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (t.4, b.l. 12-128).

Kadangi Vilniaus apygardos nutartis yra galutinė ir neskundžiama, apeliacinės instancijos kolegija nekvestionuos Å¡ios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tina pažymėti, kad bÅ«tent Å¡ios nutarties argumentai buvo perkelti į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.Pirmosios instancijos teismas, netyręs ir nevertinęs visų galimų versijų, nepaÅ¡alinęs akivaizdžių prieÅ¡taravimų, padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių iÅ¡vadas, kurias paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad, nors kaltinamasis S. S. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo L. P., liudytojų D. S., I. O., I. Š. teisme duotais paaiškinimais (parodymais); teisėjo pagarsintais liudytojų V. N. (t. 3, b. l. 141-143, 145), R. N. (t. 3, b. l. 143, 144, 145), R. S. (t. 3, b. l. 144-146), K. S. (t.3, b. l. 153-155), E. V. (t. 3, b. l. 165, 166), T. V. (t. 3, b. l. 171-173), A. Š. (t. 3, b. l. 187, 188), A.

V. (t.4, b. l. 19-24), Tomo Meidaus (t. 4, b. l. 34-36), parodymais; D. R. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais (parodymais) (t. l., b. l. 123-124); 2009-05-21 Specialisto išvada Nr. G2041/09(01) (t.1, b.l. 28-29), kurioje konstatuota, kad L. P. padarytos poodinės kraujosruvos dilbiuose, krūtinės kairėje pusėje, pilvo sienoje, galimai 2009-05-15, kitais rašytiniais bylos įrodymais.Atkreiptinas dėmesys, kad visi šie pirmosios instancijos teismo išvardinti įrodymai yra paprasčiausiai perrašyti, neatlikus išsamaus jų tyrimo ir vertinimo, nenustačius, kokias konkrečiai aplinkybes jie panaikina ar patvirtina, tuo pačiu vienareikšmiškai ir klaidingai nurodant, kad visi jie patvirtina S. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., padarymo.

Apeliacinės instancijos teisme ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas remiantis tik nukentėjusiojo L. P. prieštaringais parodymais. Visi kiti apylinkės teismo išvardinti įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra arba neinformatyvūs, arba paneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadas.Atkreiptinas dėmesys, kad teismas vadovavosi advokato Tomo Meidaus parodymais, tačiau pastarasis apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad aplinkybės jam žinomos tiek, kiek jas papasakojo pats L.

P., kad automobilį iÅ¡ jo paėmė S. Taip pat teismas vadovavosi T. V. parodymais, kurio teigimu, jis apie įvykį sužinojo iÅ¡ advokato Tomo Meidaus ir L. P., kurie jam papasakojo, kad iÅ¡ L. P. trys ar keturi žmonės atėmė maÅ¡inÄ , o jį įmetė į garažo duobę. Å ių liudytojų parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieÅ¡tarauja paties nukentėjusiojo L. P., bei liudytojo R. N. parodymams, kadangi nukentėjusysis L. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nėra parodęs, kad buvo muÅ¡amas garažo duobėje, kas patvirtina, kad L.

P. draugams ir pažįstamiems pateikė vienÄ Ä¯vykio versijÄ , o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir teismui kitÄ .Pirmosios instancijos teismas S. S. kaltę taip pat grindė liudytojų I. Å ., A. Å ., R. S., K. S. ir R. N. parodymais.Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje A. Å . parodė, jog praėjusių metų pavasarį, kokiÄ dienÄ neprisimena, jis atvažiavo į garaÅ¾Ä , esantį KaroliniÅ¡kėse, Mėnulio g. 2, Vilniuje. IÅ¡ garažo tuo metu iÅ¡važinėjo BMW, kuriame sėdėjo L., jo (liudytojo) brolio draugo draugas.

IÅ¡eidamas iÅ¡ garažo, susitiko su vaikinu iÅ¡ „Vorų“ klubo, pravarde „M“, kurio vardo ir pavardės nežino. Pasisveikinęs su juo, iÅ¡važiavo. Apie automobilio atėmimÄ jam pasakė R. S. ir jo (liudytojo) brolis I. Å .. Jis nepastebėjo, jog L. bÅ«tų buvęs sumuÅ¡tas, nes viskas greitai vyko. Be to, atsakė, kad jis nedažnai lankydavosi tame garaže, į metus gal vienÄ kartÄ , gal porÄ kartų ten lankėsi. Patikslino, jog neprisimena, ar tikrai tÄ dienÄ tame garaže jis matė „M“.

Prisimena, kad jiedu pasisveikino rankos paspaudimu. Kaip tada „M“ ir L. buvo apsirengę neprisimena (t.3, b.l. 187-188).Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas I. Å . parodė, kad iÅ¡ V. N. ir R. N., su kuriais draugauja nuo vaikystės, girdėjo, jog buvo kažkoks konfliktas, bet jis į tai nesigilino. Apie automobilio paėmimo faktÄ suprato iÅ¡ konteksto, kad kažkokiu bÅ«du buvo susikeista automobiliais. Apie tai, kad neleistinai ar nusikalstamai bÅ«tų paimtas automobilis jis negirdėjo.

Ar T. pravarde „M“ tÄ dien lankėsi garaže, nežino, jam esant, nesilankė (t.5, b.l. 61-62).   Apklaustas teismo posėdyje R. S. parodė, kad apie įvykį girdėjo iÅ¡ L. P., kurį pažįsta nuo 1994 metų, jie bendrauja, yra draugai. Linas sakė, kad buvo muÅ¡amas lygtai rÅ«syje, apie tai jis perpasakojo tyrėjai, po to prievarta buvo nuvežtas į „RegistrÄ â€œ. Jam keistai pasirodė, kad įvykiai buvo VÄ® „Regitra“. Be to, jis pats buvo VÄ® „Regitra“.

Linas jam Å¡nekėjo apie apsikeitimÄ automobiliais – L. Mercedes pakeitė į Porsche. Tarp jų buvo tokie mainai. L. turėjo Mercedes, Saulius – Porsche automobilį. Toliau, iÅ¡ L. pasakojimo, jam paskambino naujas Mercedes savininkas, pasakė, kad maÅ¡ina nelabai gera, nes antrÄ dienÄ sugedo. Nežino, ar L. Mercedes sutvarkė. Vėliau L. vėl skambino S., pasakė, kad automobilio variklio „galva“ kreiva, bėga tasolas, kad remontuotų maÅ¡inÄ . L. jam atsakė, kad neremontuos jo maÅ¡inos visÄ gyvenimÄ .

Pagal tai jam buvo keisčiausia, kodėl jie iškart neatsikeitė automobiliais (t.3, b.l. 144-146).Apklaustas teismo posėdyje liudytoju K. S. parodė, kad įvykį prisimena bendrais bruožais. VĮ „Regitra“ dovanojimo sutartį pasirašinėjo jis ir automobilis Porsche Boxster savininkas. Tuomet jo tėvas Porsche Boxster savininkui davė pinigus už tai, kad šis jam perrašė automobilį. Jis matė, kai didelė pinigų suma buvo mokama VĮ „Regitra“ prie stalo. Prisimena, jog tėvas jam paskambino, privažiavo su savo BMW, kuriame buvo Porsche Boxster savininkas ir dar kažkoks asmuo – mechanikas, kuris nustato elektros gedimus, jie nuvažiavo į VĮ „Regitra“, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir jam perrašė Porsche Boxter automobilį.

Automobilio Porsche Boxter savininkas buvo sveikas, su Å¡ypsena, viskas buvo gražiai. Jeigu bÅ«tų kas ne taip, jam (liudytojui) iÅ¡karto bÅ«tų kilę įtarimų (t.3 b.l. 153-155).Apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoju R. N. parodė, kad niekas jo iÅ¡ garažo nevarė, jis negirdėjo jokių smÅ«gių, garsų, grasinimų, nes garažas, kuriame jis remontavo automobilį, yra per du garažus, kampinis. Kai jis grįžo į garaÅ¾Ä , ten rado stovintį Porsche, garaže aplinka nebuvo pasikeitusi.

Jokių akivaizdžių asmenų grumtynių požymių nepastebėjo. Taip pat paaiÅ¡kino, kad jų garaže yra tik duobė, į kuriÄ neįmanoma nulipti, nes tepaluoti laiptai. Be to, tÄ kartÄ , kai atidarinėjo garaÅ¾Ä , duobė buvo uždaryta. O kai iÅ¡varinėjo Porsche duobė irgi buvo uždaryta. Jis negirdėjo tos duobės atidarinėjimo garsų. Kai grįžo į garaÅ¾Ä tai visi įrankiai buvo vietoje (t. 3, b. l. 143, 144, 145).Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog Å¡ių liudytojų parodymai patvirtina S. S. kaltę.IÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ L.

P. S. S. panaudojo smurtÄ , teismas iÅ¡ esmės grindė paties nukentėjusiojo L. P. prieÅ¡taringais parodymais bei specialisto iÅ¡vada Nr. G2041/09(01), kurioje konstatuota, kad L. P. padarytos poodinės kraujosruvos dilbiuose, krÅ«tinės kairėje pusėje, pilvo sienoje, galimai 2009-05-15. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. P. teigė, kad kartu su S. S. atvažiavę vyriÅ¡kiai sugriebė jį už rankų, tuomet S. S. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė jam į pilvÄ ir įstÅ«mė į garaÅ¾Ä , po to dar 2-3 kartus kumščiu sudavė į pilvo sritį, o du vyriÅ¡kiai jį laikė už rankų (t. 1, b.l. 19).

Apklaustas teismo posėdyje L. P. jau teigė, kad jam buvo suduota 7-10 smūgių į krūtinės ir pilvo sritį, o kai buvo sustūmęs rankas, tai kliuvo ir į rankas. Smūgių neskaičiavo, tačiau jie buvo suduodami periodiškai (t.5, b.l. 53). Pažymėtina, jog teismas nevertino, kad L. P. į medikus kreipėsi tik praėjus 6 dienoms nuo įvykio. Be to, apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad S. S. kaltė pagrįsta tame tarpe ir A. V. parodymais, tačiau apylinkės teismas nieko nepasisakė dėl teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo A.

V. parodymų, kur jis parodė, kad pats nukentėjusysis L. P. iÅ¡kart po įvykio kreipėsi į nusikalstamo pasaulio autoritetus bei advokatÄ T.Meidų, kad Å¡ie „iÅ¡muÅ¡tų“ iÅ¡ S. S. pinigus. Pasak A. V., du nusikalstamo pasaulio autoritetai buvo atvažiavę pas jį kartu su L. P., pastarasis tuomet atrodė normaliai, neatrodė, kad jam bÅ«tų apribota laisvė ar bÅ«tų sumuÅ¡tas. Po pokalbio su A. V., sužinoję, kad L. P. juos apgavo, pastarieji apstumdė L. P., įgrÅ«do jį į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo.

Maždaug po 5-7 dienų paskambinęs vienas iÅ¡ jų pasakė, kad S. S. turi sumokėti advokatui T.Meidui 5000-7000 Lt ir viskas bus gerai. Jeigu S. S. to nepadarys, L. P. kreipsis į policijÄ (t.4, b.l. 19-24). Taigi, nebuvo paneigta versija, kad L. P. nustatytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ galėjo padaryti ir žinomi L. P. asmenys, į kuriuos jis kreipėsi, kad pastarieji padėtų jam susigrÄ Å¾inti iÅ¡ S. S. pinigus, ir kuriuos, liudytojo A. V. teigimu, jis apgavo. Pastebėtina, kad L. P. į policijÄ kreipėsi bÅ«tent po 6 dienų, kas patvirtina A.

V. versijÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo aiÅ¡kinamasi, kas tie asmenys, nors jie, pasak liudytojo, buvo žinomi ir L. P. ir T.Meidui. L. P. parodymų prieÅ¡taringumÄ taip pat patvirtina ir tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, L. P. parodė, kad vienas iÅ¡ kartu su S. S. buvusių vyrų buvo 185 cm Å«gio, sportinio kÅ«no sudėjimo, Å¡viesių plaukų, apsirengęs tamsiu sportiniu kostiumu, lietuviÅ¡kai grasinęs jam plaktuku sulaužyti rankas (t.1. b.l. 19). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad L.

P. nurodė į T. Å ., kaip į asmenį, kuris jam grasino plaktuku sulaužyti rankÄ (t.1, b.l. 42-43). Apklaustas teismo posėdyje, L. P. nurodė, jog realiai jis matė S. prieÅ¡ save, o su T. Å . greta nestovėjo, nebuvo galimybės nustatyti, koks T. Å . Å«gis (t.4, b.l. 55). Å iuo konkrečiu atveju pažymėtina, jog kaltinimas Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas tik S. S.. T. Å . kaltinimas aplamai nebuvo pareikÅ¡tas, kadangi nebuvo paneigta T. Å . alibi, kad jis įvykio dienÄ dalyvavo paramedikų kursuose Kaune.

Å iÄ aplinkybę patvirtina raÅ¡ytiniai bylos įrodymai (t.1, b.l. 176-182; t.2, 116-117, 120), bei Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro 2010-06-28 nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas T. Å . atžvilgiu, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 3, b.l. 72-73).Taigi, faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad S. S. padėjo savo sugyventinės D. R. sÅ«nui D. R. iÅ¡ L. P. įsigyti automobilį Mercedes Benz CL500, kuris vėliau buvo įregistruotas D.

R. vardu. Realiai buvo pasikeista automobiliais – už automobilį Mercedes Benz CL500 L. P. gavo Porshe Boxter v/n (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad L. P. sudarydamas šį sandorį nebuvo pakankamai sÄ Å¾iningas, ir nenurodė pirkėjui jam žinomai užslėptus automobilio Mercedes Benz CL500 defektus, kurie iÅ¡kart paaiÅ¡kėjo Å¡io automobilio eksploatavimo metu. Kai L. P. atsisakė savo sÄ skaita paÅ¡alinti automobilio Mercedes Benz CL500 trÅ«kumus, dėl kurių Å¡io automobilio tolesnis eksploatavimas buvo realiai apsunkintas ar iÅ¡vis neįmanomas, jam buvo pasiÅ«lyta taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ ir atsikeisti automobiliais.

Kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, patvirtina byloje esančios VĮ „Regitra pateiktos automobilio Porshe Boxter v/n (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartys: 2008-08-26 – tarp S. S. (pirkėjas) ir UAB „Transvelas“, atstovaujamos direktoriaus G. M.; 2009-03-06 – tarp R. D. (pirkėja) ir S. S.; 2009-04-24 – tarp L. P. (pirkėjas) ir D. R.; 2009-05-15 – tarp K. S. (pirkėjas) ir L. P. (t.2, b.l. 167- 170); taip pat liudytojų R.

S. ir K. S. parodymai. Apklaustas teismo posėdyje R. S. parodė, kad jis pats buvo VÄ® „Regitra“. Jam Linas Å¡nekėjo apie apsikeitimÄ automobiliais – Linas Mercedes pakeitė į Porsche. Jų buvo tokie mainai. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju K. S. parodė, kad įvykį prisimena bendrais bruožais. VÄ® „Regitra“ dovanojimo sutartį pasiraÅ¡inėjo jis ir automobilis Porsche Boxster savininkas. Tuomet jo tėvas Porsche Boxster savininkui davė pinigus už tai, kad Å¡is jam perrašė automobilį.

Jis matė, kai didelė pinigų suma buvo mokama VÄ® „Regitra“ prie stalo. Automobilio Porsche Boxster savininkas buvo sveikas, su Å¡ypsena, viskas buvo gražiai. Jeigu bÅ«tų kas ne taip, jam (liudytojui) iÅ¡karto bÅ«tų kilę įtarimų.Pažymėtina, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje L. P. ne kartÄ tvirtino, kad jis tikrai niekur nebÅ«tų kreipęsis, jeigu S. S. jam iÅ¡ kart bÅ«tų grÄ Å¾inęs automobilį Mercedes Benz CL500, kaip jie ir buvo susitarę.

Taip pat pažymėtina, kad L. P. buvo informuotas, kad S. S. jam automobilį perraÅ¡ys po kelių dienų. Apklaustas teismo posėdyje L. P. parodė, kad po automobilio Porshe Boxter v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorio, nesikreipė į policijÄ , nes S. S. sakė, kad po kelių dienų perraÅ¡ys jam automobilį Mercedes Benz CL500. Jis S. S. skambino kiekvienÄ dienÄ po kelis kartus, pastarasis vis sakydavo, kad Å¡iuo metu negali, nurodydavo įvairias priežastis ir vis žadėdavo perraÅ¡yti.

Taip tęsėsi 3-4 dienas. Paskambinęs vienÄ vakarÄ S. S., pasakė, kad, jeigu jis neatiduos jam automobilio Mercedes Benz CL500, jis imsis kitų apsaugos priemonių, pastarasis atsakė, kad jo negÄ sdintų ir padėjo ragelį. Po Å¡io pokalbio jis nutarė kreiptis į policijos komisariatÄ . Ä® konkretų komisariatÄ jam patarė kreiptis Kelių policijos pareigÅ«nai (t.1, b.l. 19, t.5, b.l. 54-55).      Nagrinėjamų skundų kontekste taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad abipusio nesusikalbėjimo pagrindu kilusį ginÄÄ L.

P. bÅ«tų bandęs iÅ¡spręsti civilinio proceso tvarka, juo labiau, kad jam buvo žinomi visi S. S. duomenys (buvo pažįstami, mokėsi vienoje mokykloje, iÅ¡augo viename rajone, dalyvavo bendrose vestuvėse, sudarinėjo pirkimo-pardavimo sutartis).Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).

Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiÅ¡kėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneÅ¡a prokurorui (CPK 300 str. 1 d.).Taigi, baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiÅ¡kÅ«s nusikalstamos veikos požymiai. Baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2K-673/2007).

Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiÅ¡kia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ , kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybÄ , gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .

Å ios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių S. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., padarymo, Å¡ioje byloje nėra.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 apkaltinamasis nuosprendis yra nemotyvuotas, nes pagrįstas tik prieÅ¡taringais nukentėjusiojo L. P. parodymais, Å¡ioje byloje esantys akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai nebuvo paÅ¡alinti ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nesant galimybės jų paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.;

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieÅ¡ NorvegijÄ Â§ 37/3, Condron prieÅ¡ Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 nuosprendis naikintinas ir S. S. atžvilgiu priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Å iuo konkrečiu atveju, priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nelieka pagrindo nagrinėti prokuroro ir nukentėjusiojo L. P. apeliacinius skundus, kadangi tuo pačiu yra naikintina procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į K.

S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. M. P. g. 7-3, Vilniuje, priklausantį turtÄ â€“ automobilį Porshe Boxster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei į S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. gatvės pav. 18-8, Vilniuje, priklausantį turtÄ â€“ Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiojo L. P. civilinis ieÅ¡kinys – atmestinas. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p., 115 str. 3 d. 1 p., kolegija  n u s p r e n d ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 nuosprendį panaikinti.Priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo S. S. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., kadangi neįrodyta, kad S. S. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.Panaikinti Å¡ioje byloje paskirtÄ procesinę prievartos priemonę – laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. M. P. g. 7-3, Vilniuje, priklausantį turtÄ â€“ automobilį Porshe Boxster, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bei į S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. Aguonų g. 18-8, Vilniuje, priklausantį turtÄ â€“ Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ L. P. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                                        Leonarda Gurevičienė Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                                     ArÅ«nas Kisielius                                                                                                                                   Vitalija NorkÅ«naitėNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                            Leonarda Gurevičienė            Â