2019-10-28 Nr. BB-5700-1-01-1-31433-2017-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-838/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31433-2017-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininko), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo N. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 5 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis N. Š. prašo panaikinti kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl I. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo).

Kasatoriaus nuomone, teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingus sprendimus. Teismai nuteistojo kaltę grindė nepatikimais įrodymais: nepatikrintais nukentėjusiosios mažametės I. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais. Mažametės apklausa vyko pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies nuostatas. Liudytojų, kurie įvykio nematė, o apie jį sužinojo iš kitų asmenų ir tokie parodymai negali būti pripažinti savarankiškais įrodymais, nes tai tik tų asmenų subjektyvūs pamąstymai ir nuomonė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Taigi skundžiamų teismų baigiamųjų aktų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis apskųstuose nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas žemesnių instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo negali pakeisti savu. Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-6-507/2017 ir kt.).

Kasatorius kelia klausimą dėl padarytų atskirų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie sutrukdė teismams priimti teisingą sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutarties, kurioje pasisakyta dėl įrodymų vertinimo, teisės taikymo aspektu neskundžia.

Iš kasacinio skundų turinio matyti, kad didžioji dalis skunde dėstomų argumentų yra skirti teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti, atskirų įrodymų vertinimui, pateikiant jų savąjį vertinimą ir teigiant, kad padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo N. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis