b2df5f80-8d8e-404e-ab2b-01efaa31c754 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-4361-821/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02441-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos žemės Å«kio bendrovės „GinkÅ«nų paukÅ¡tynas“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja ŽUB „GinkÅ«nų paukÅ¡tynas“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2021 m. liepos 1 d. sprendimÄ Nr. AS-141 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 2021 m. gegužės 11 d. patikrinimo aktas Nr. (7.3)-PA-1627, sumažinant padidintu tarifu apskaičiuotÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki 2 167 Eur. Skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus (toliau – ir Departamento skyrius) inspektorės atliko ŽŪB „GinkÅ«nų paukÅ¡tynas“ (toliau – ir Bendrovė) mokesčio už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius 2018-2020 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį patikrinimÄ .

Atlikus patikrinimÄ suraÅ¡ytas 2021 m. gegužės 11 d. Patikrinimo aktas Nr. (7.3)-PA-1627 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu Å«kinės veiklos vykdymui naudojo požeminio vandens gręžinius ir iÅ¡gavo vandenį, turėjo leidimÄ požeminio vandens gavybai bei pateikė gręžinių pasus. Tačiau, Bendrovė neteikė mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijų (forma KIT708) už 2018 metus ir mokesčių už šį laikotarpį nemokėjo, o teikdama 2019 m.

I ir II ketv. deklaracijas nesilaikė teisės aktuose nustatytų deklaracijų pateikimo terminų. Bendrovė nedeklaruodama iÅ¡gauto gamtos iÅ¡teklių kiekio pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnis 2 dalies (toliau – Ä®statymas) nuostatas, todėl už nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį paskaičiuotas mokestis 10 kartų didesniu tarifu - 21 666 Eur. PareiÅ¡kėja, naudodamasi įstatymo suteikta teise, pateikė raÅ¡ytines pastabas dėl Patikrinimo akto, tačiau Departamentas į jas neatsižvelgė ir 2021 m. liepos 1 d. priėmė sprendimÄ Nr. AS-141 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas).

PareiÅ¡kėja su ginčijamu Sprendimu nesutinka. Teigia, kad Sprendimas yra neteisingas, nepagrįstas ir neproporcingas padarytam pažeidimui, o jo vykdymas Bendrovei bus didelė finansinė naÅ¡ta. PaaiÅ¡kina, kad Bendrovė pripažįsta ir neginčija, jog už 2018 metus nepateikė mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio. PažeidimÄ pareiÅ¡kėja nedelsdama paÅ¡alino. Nepaisant padaryto pažeidimo, pareiÅ¡kėja visuomet apskaitė naudojamÄ vandenį pagal apskaitos skaitiklių rodmenis, vesdama vandens gręžinių prietaisų rodmenų žurnalÄ , kÄ patvirtina Patikrinimo akto duomenys.

Pažymi, kad neginčija Patikrinimo akte nurodyto iÅ¡gauto ir panaudoto Å«kinėje veikloje požeminio vandens kiekio, nes pati šį kiekį apskaitė, o vėliau ir deklaravo bei sumokėjo už iÅ¡gautÄ vandenį įstatyme nustatytÄ mokestį (be baudinio tarifo). Å ios aplinkybės patvirtinta, kad pareiÅ¡kėja yra sÄ Å¾ininga ir nevengia mokestinių prievolių, o mokesčio nesumokėjo dėl netyčinės klaidos, neturėjo iÅ¡ankstinio tikslo nuslėpti iÅ¡gauto vandens kiekio ir tyčia nemokėti už jį mokesčių.

Sumokėdama įstatymo nustatytÄ mokestį iki skundžiamo Sprendimo įsiteisėjimo pareiÅ¡kėja savanoriÅ¡kai paÅ¡alino padarytÄ pažeidimÄ ir jo neigiamas pasekmes. PareiÅ¡kėja mano, kad už nustatytus pažeidimus paskaičiuota mokėtina suma neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui, prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams, o Sprendimo vykdymas sukeltų pareiÅ¡kėjai ypač sunkias pasekmes. PaaiÅ¡kina, kad po 2019 m. atlikto patikrinimo pareiÅ¡kėjai tapo žinomi teisės aktai, reglamentuojantys mokestį už požeminio vandens iÅ¡gavimÄ ir naudojimÄ , tačiau iÅ¡ tikrinusių atsakovo pareigÅ«nų suprato, jog mokesčius privalo mokėti tik nuo 2019 m.

Bendrovė dėl teisinio neišprusimo nepasidomėjo, o tikrinę atsakingi pareigūnai savo iniciatyva neišaiškino, nuo kada pareiškėjai atsirado prievolė mokėti mokestį. Bendrovė buvo įsitikinusi, kad deklaravusi (nors ir pavėluotai) per 2019 m. išgauto ir veikloje sunaudoto požeminio vandens kiekį bei sumokėjusi mokestį už 2019 m. įvykdė visas mokestines prievoles. Iki patikrinimo panašių pažeidimų Bendrovėje nebuvo, todėl nustatytas pažeidimas yra atsitiktinis.

PareiÅ¡kėja visuomet bendradarbiavo ir bendradarbiauja su tikrinančiųjų institucijų atsakingais pareigÅ«nais, sÄ Å¾iningai vykdo jų nurodymus, taiso pastebėtas klaidas. Å ias aplinkybes patvirtina anksčiau atlikti patikrinimai ir jų metu nustatytos faktinės aplinkybės. Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus pareiÅ¡kėja nedelsdama paÅ¡alino. Per visÄ tikrinamÄ jį laikotarpį pareiÅ¡kėja iÅ¡ tikrinančių atsakovui pavaldžių institucijų ir/ar pareigÅ«nų nėra gavusi jokių praneÅ¡imų, raginimų, priminimų ar kitokių dokumentų, kuriais bÅ«tų nurodoma ar primenama pareiga deklaruoti iÅ¡teklius, pateikiamas reikalavimas ar priminimas apie prievolę sumokėti mokesčius už iÅ¡gaunamÄ deklaruotÄ vandenį ginčui aktualiu laikotarpiu.

Vandens iÅ¡teklių naudojimas yra pagalbinė Bendrovės veikla, skirta tik palaikyti pagrindinę veiklos rūšį, todėl padarytas pažeidimas savo pobÅ«džiu nebuvo pavojingas. Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių, nes valstybės finansinis interesas galėjo bÅ«ti užtikrintas mokesčių administratoriui imantis kontrolės veiksmų. Pažymi, kad pagal Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nuostatas ir Patikrinimo akte nurodytus duomenis, Bendrovė nei vienu tikrinamojo laikotarpio periodu neiÅ¡gaudavo 100 m3 gėlo požeminio vandens per parÄ , todėl Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjai nebÅ«tų reikalingas leidimas ir taip pat nekiltų prievolė mokėti už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį, o nuo 2020 m. liepos 1 d. sumažintas mokestinis tarifas už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį.

Be to, Å¡iuo metu svarstymui ir derinimui pateikti ginčui aktualių teisės aktų pakeitimai, kuriais siÅ«loma sumažinti už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomÄ koeficientÄ 10 iki 2. Nors mokestinės prievolės ir jų dydis nustatomi vadovaujantis pažeidimo metu galiojančiais teisės aktais, tačiau retrospektyvus teisės aktų vertinimas ir teisės aktų projektai, derinimai, įvairių institucijų, asociacijų, Å«kio subjektų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų akivaizdžiai rodomas motyvuotas nepasitenkinimas galiojusia aktualių teisės aktų redakcija, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog galiojęs teisinis reglamentavimas dėl apmokestinimo ir juo remiantis pareiÅ¡kėjai pritaikytas mokestinis baudinis koeficientas yra neprotingas, nepagrįstas ir neproporcingas padarytam pažeidimui.

Pažymi, kad besÄ lygiÅ¡kas Sprendimo įvykdymas Bendrovei sukeltų ypač sunkių, neproporcingai neigiamų pasekmių. Å iuo metu paukÅ¡tininkystės veikla besiverčiantiems Å«kio subjektams ypač sunkus laikotarpis, todėl apskaičiuoto mokesčio sumokėjimas paralyžiuotų Bendrovės veiklÄ ir galimai net sukeltų bankrotÄ . PaaiÅ¡kina, kad Bendrovė veikia nuostolingai, jos praėjusių metų balansas yra neigiamas. Bendrovės finansinė bÅ«klė nuolat balansuoja ant pelno/nuostolio ribos.

Pagrindinės bendrovės gamybos veikla – paukÅ¡tininkystė. Bendrovė dėl COVID-19 pandemijos ir su aplinkos apsauga susijusių reikalavimų mažinti tarÅ¡Ä turi daug finansinių iÅ¡laidų, todėl Sprendimo vykdymas sukeltų Bendrovei sunkias neigiamas pasekmes ir labai apsunkintų jos padėtį. Pandemijos laikotarpiu kiauÅ¡inių kainos labai sumažėjo, prekybos centrai, vieÅ¡bučiai, restoranai yra kategoriÅ¡kai pareiÅ¡kę ketinimÄ atsisakyti kiauÅ¡inių, gautų iÅ¡ narvuose laikomų viÅ¡tų, o Å¡io reikalavimo įgyvendinimas reikalauja ypač daug investicijų.

Norėdama konkuruoti ir iÅ¡silaikyti rinkoje Bendrovė priversta pertvarkyti viÅ¡tų laikymo sistemas ir jau pradėjo šį ypač brangiai kainuojantį procesÄ . PrieÅ¡ingu atveju, Bendrovė neiÅ¡liktų sudėtingomis konkurencijos sÄ lygomis, 32 jos darbuotojai netektų darbo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė piniginę paramÄ paukÅ¡tininkystės sektoriui remti, tačiau paruoÅ¡tos paramos taisyklės neatitiko realiai kiauÅ¡inių sektoriuje susiklosčiusios padėties, todėl pareiÅ¡kėja, kaip ir kiti kiauÅ¡inių sektoriaus Å«kio subjektai, parama pasinaudoti negalėjo.

Pažymi, kad dėl ilgiau nei pusantrų metų besitęsiančios pasaulinės pandemijos, Bendrovė patyrė papildomų iÅ¡laidų dėl darbuotojų apsaugos nuo COVID-19, apribotos Bendrovės galimybės sudarinėti sandorius ir juos vykdyti, didinti gamybÄ , plėsti apyvartÄ , Bendrovės pardavimų apimtys mažėjo. Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad planinio Bendrovės patikrinimo metu nustatė, jog tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėja vykdė požeminio vandens iÅ¡teklių gavybÄ , todėl turėjo prievolę pagal Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalios nuostatas deklaruoti ir mokėti mokesčius iÅ¡ iÅ¡gaunamÄ požeminį vandenį.

PareiÅ¡kėja mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijų (forma KIT708) už 2018 metus neteikė ir mokesčių nemokėjo. Departamentas pažymi, kad nors pareiÅ¡kėja teigia, jog dėl teisinio neiÅ¡prusimo ir neapdairumo nepasidomėjo nuo kada atsirado prievolė mokėti mokestį, tačiau įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Departamento nuomone, Å«kio subjektas vykdydamas veiklÄ privalo žinoti teisinį reglamentavimÄ tiesiogiai susijusį su veiklos vykdymu.

PareigÄ domėtis naujai priimamais su vykdoma veikla susijusiais teisės aktais pareiÅ¡kėja įgyvendino netinkamai. Juridinis asmuo turi pareigÄ vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys. Vadovaudamasis Ä®statymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teigia, kad minėtose normose mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl nedeklaruotų iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių mokesčio nedetalizuota. Atsakovas, atlikęs patikrinimÄ ir priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ , nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nevirÅ¡ijo savo kompetencijos, jo veiksmai neprieÅ¡taravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jis buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Departamentas yra Aplinkos ministerijos institucija, vykdanti kontrolę ar teisingai apskaičiuojami ir deklaruojami mokesčiai už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir iÅ¡ to jam kyla pareiga taikyti didesnį mokesčio tarifÄ už nedeklaruotÄ arba deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį arba už be leidimo iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius. Pažymi, kad Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalyje aiÅ¡kiai nustatyta, kada imperatyviai taikomas padidintas mokesčio tarifas, t. y. už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį, todėl tvirtinant patikrinimo rezultatus Departamentui nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei nustatyti Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalyje.

Departamentas nurodo, kad pareiÅ¡kėja sumokėdama mokestį už iÅ¡gautus valstybės iÅ¡teklius tik pagrindžia, jog Å¡iuo veiksmu buvo tik patvirtintas nedeklaruotas iÅ¡gautų valstybinių gamtos iÅ¡teklių kiekis. Pažymi, jog mokestis didesniu tarifu mokamas ne nuo nesumokėto mokesčio skirtumo, o vadovaujantis didesnio mokesčio tarifo formule ir atkreipia degėsį, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mažinamas yra iÅ¡skirtinai teismų kompetencija, ir galimas tik tada, kai nustatomos pagrįstos iÅ¡skirtinės aplinkybės. Atsakovo nuomone, skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis ir Å¡alinančiomis padarytÄ pažeidimÄ arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtakÄ mažinti apskaičiuotÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius.

IÅ¡ vieÅ¡ai teikiamų internetinėje erdvėje duomenų matyti, jog Bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai įsiskolinimų neturi, apyvarta stabili. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja atsakinga dėl laiku ir tinkamai neįgyvendintų savo pareigų, todėl turi prisiimti dėl to kilusius padarinius. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, Departamentas negali mažinti už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį, taikomo didesnio mokesčio tarifo ar jo netaikyti, todėl taikos sutarties sudarymas Å¡ioje byloje negalimas.

Atsakovas laikosi pozicijos, jog priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ SprendimÄ , o pareiÅ¡kėja nepateikė objektyvių pagrįstų duomenų, kurių pagrindu ginčijamas Sprendimas galėtų bÅ«ti panaikintas, todėl praÅ¡o skundÄ atmeti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai už 2018 m. iÅ¡gautus ir nedeklaruotus gamtos iÅ¡teklius patvirtintas mokestis, taikant padidintÄ tarifÄ , pakeitimo. Byloje nustatyta, kad Departamento skyrius atliko planinį mokesčio už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimÄ už 2018-2020 metus ir 2021 m. gegužės 11 d. surašė Patikrinimo aktÄ , kuriame konstatavo, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu vykdė požeminio vandens gavybÄ ir vedė apskaitÄ , tačiau 2018 m. iÅ¡gauto vandens kiekio nedeklaravo ir mokesčio nemokėjo, taip pat pavėluotai pateikė deklaracijas už 2019 m.

I ir II ketvirčius. Už 2018 m. nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį, vadovaujantis Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalimi, Departamento skyrius pareiÅ¡kėjai apskaičiavo 21 666 Eur mokestį, taikant padidintÄ tarifÄ . PareiÅ¡kėja 2021 m. birželio 7 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad nedelsiant po patikrinimo Bendrovė pateikė deklaracijas už 2018 metus ir sumokėjo mokestį (įprastu tarifu) už iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius. PaaiÅ¡kino, jog Bendrovė ne kartÄ buvo tikrinta, tačiau panaÅ¡ių pažeidimų nebuvo padariusi.

Bendrovėje yra įrengta iÅ¡gaunamo ir veikloje (paukščių auginimui ir girdymui) suvartojamo vandens apskaita, per parÄ Bendrovė suvartoja apie 60 m3 gėlo požeminio vandens. Å ios aplinkybės nustatytos 2019 m. rugsėjo 16 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos kokybės kontrolės skyriaus ir pagrindžia, kad pareiÅ¡kėja nesiekė nuslėpti iÅ¡gauto požeminio vandens kiekio, vedė jo apskaitÄ . Taip pat paaiÅ¡kino, kad Bendrovė pažeidimo neginčija, pažeidimas netyčinis, anksčiau klaida nebuvo pastebėta.

Bendrovė prašė neskaičiuoti mokesčio padidintu tarifu. Departamentas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjos pateiktomis raÅ¡ytinėmis pastabomis, skundžiamu Sprendimu Patikrinimo aktÄ patvirtino ir nurodė, kad patvirtintas 21 666 Eur mokestis turi bÅ«ti sumokėtas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Å¡io Sprendimo įteikimo dienos. PareiÅ¡kėjas su Departamento Sprendimu nesutinka. Skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad paskirta sankcija neproporcinga, pareiÅ¡kėja nesiekė nuspėti mokesčių, nežinojo, kad turi pareigÄ deklaruoti ir mokėti mokestį už 2018 metus, sužinojusi apie pažeidimÄ nedelsdama ėmėsi priemonių jam paÅ¡alinti, žalos valstybės biudžetui nepadarė, o priskaičiuotas mokestis, taikant padidintÄ tarifÄ , Bendrovei sunki finansinė naÅ¡ta.

Departamentas su Å¡iais skundo argumentais nesutinka ir laikosi pozicijos, kad mokestis, taikant padidintÄ tarifÄ , apskaičiuotas pagrįstai ir teisėtai. Todėl teismas nagrinėjamu atveju vertins pareiÅ¡kėjai apskaičiuoto mokesčio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ ir analizuos ar egzistuoja pagrindas tokį mokestį sumažinti pareiÅ¡kėjos nurodomais pagrindais. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad poveikio priemonės Å«kio subjektams skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, padarytos žalos dydį, mastÄ ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes.

Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir Ä®statymo) 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti Å¡io mokesčio tarifų dydžius ir sÄ lygas, nustatančias, kada gali bÅ«ti taikomas didesnis Å¡io mokesčio tarifas (dauginant iÅ¡ koeficiento 10). Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.

Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Taigi, didesnis mokesčio tarifas taikomas trimis atvejais:

1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio;

2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį;

3) gamtos iÅ¡teklius iÅ¡gauna be leidimo. Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas.

Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mÄ stÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimÄ ). Tai, nagrinėjamo ginčo atveju reikia įvertinti, ar pareiÅ¡kėjai paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Įstatymo priede nustatyti tarifai pagal išgauto vandens rūšį (požeminis, mineralinis ir kt.) ir kiekius (m3). To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 12 straipsnio 1 dalis nustatė, kad žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – Geologijos tarnyba) iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę ir ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį.

Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iÅ¡duoda leidimus naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius, nenurodytus Å¡io straipsnio 1 dalyje. Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytÄ tarifÄ , apskaičiuoja ir moka mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį.

Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje). Byloje nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu (2018-2020 m.) ūkinės veiklos vykdymui naudojo požeminio vandens gręžinius ir išgavo požeminį vandenį.

Bendrovė turi nuo 2019 m. lapkričio 11 d. Geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenius) ir ertmes Nr. PV-19-56. PareiÅ¡kėja neginčija patikrinimo metu nustatyto iÅ¡gauto vandens kiekio ir aplinkybės, jog 2018 m. nedeklaravo ir nemokėjo mokesčio už iÅ¡gautus vandens iÅ¡teklius (gėlÄ požeminį vandenį) nors tokiÄ pareigÄ pagal Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalį turėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjos veiksmai nedeklaruojant iÅ¡gaunamo vandens kiekio ir nemokant nustatyto mokesčio negali bÅ«ti laikomi formaliais.

Tai, kad iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiÅ¡kėja deklaracijas už 2018 m. pateikė ir mokestį už iÅ¡gautÄ gėlÄ vandenį sumokėjo, nustatyto pažeidimo neeliminuoja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Ä®statymas neįtvirtina, kad mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes, galėtų atitinkamai koreguoti sankcijos, Å¡iuo atveju – mokesčio tarifo – dydį. Tačiau teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumÄ , šį mokestį gali mažinti, iÅ¡ esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2036-602/2021 ir kt.).

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos skunde nurodytus argumentus, kad nors Bendrovė Ä®statymo nustatyta tvarka ir terminais mokesčio už 2018 m. nedeklaravo ir jo nemokėjo, tačiau iÅ¡gauto vandens apskaitÄ vedė, žurnaluose teisingai fiksavo iÅ¡gauto vandens kiekį, 2019-2020 m. deklaracijas teikė, prievolę mokėti mokestį vėlesniais laikotarpiais vykdė, darytina iÅ¡vada, kad nesiekė iÅ¡vengti ar nuslėpti mokesčių. Bendrovė taip pat turėjo 2019 m. Geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes.

PadarytÄ pažeidimÄ paÅ¡alino savanoriÅ¡kai, t. y. nors ir pavėluotai, tačiau deklaracijas už 2018 m. pateikė ir mokestį sumokėjo, todėl laikytina, kad, padarytas pažeidimas savo pobÅ«džiu nebuvo tiek pavojingas, kad bÅ«tų pagrindas taikyti maksimaliÄ Ä®statyme numatytÄ sankcijÄ (priskaičiuotÄ mokestį dauginant iÅ¡ 10). Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo bÅ«ti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų.

Nors pareiÅ¡kėja argumentuoja tuo, kad pažeidimÄ padarė dėl teisinių žinių trÅ«kumo ir buvo įsitikinusi, kad už 2018 m. teikti deklaracijų ir mokėti mokesčio nereikėjo, tačiau visgi sutinka su atsakovo argumentu, kad pareiÅ¡kėja yra juridinis asmuo ir turi pareigÄ Å¾inoti galiojančius teisės aktus ir juos tinkamai taikyti. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja pažeidimo neneigia, teigia, jog pažeidimas nebuvo tyčinis, kai tik sužinojo apie jai kylančiÄ Ä¯statyminę prievolę, nedelsdama ėmėsi priemonių pažeidimui paÅ¡alinti.

Tai rodo, kad pareiÅ¡kėja linkusi toliau laikytis įstatymų, bendradarbiauti. Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų anksčiau bausta už analogiÅ¡kus nusižengimus. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Bendrovės veikla 2019-2020 metais buvo nuostolinga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad galimas ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant kitokio dydžio mokesčio tarifÄ (iki 10 kartų maksimalaus galimo dydžio), atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018 ir kt.).

Taigi Å¡iuo atveju, atsižvelgus į reikÅ¡mingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, laikytina, kad 3 kartus padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus bei bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir mastui. Atsižvelgiant į ankščiau iÅ¡dėstytus motyvus, skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir skundžiamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, keistinas toje dalyje, kurioje už 2018 m. iÅ¡gautÄ ir nedeklaruotÄ iÅ¡teklių kiekį pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas.

Atsižvelgiant į Å¡io sprendimo motyvus, taikant (3 kartus) padidintÄ tarifÄ , atitinkamai priskaičiuota mokesčio suma už 2018 m. mažintina iki 6 499,80 Eur (2 166,60 Eur x 3). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas maksimaliai sumažinti padidintu tarifu paskaičiuotÄ mokesčio sumÄ negali bÅ«ti tenkinamas, nes tai prieÅ¡tarautų aukščiau įtvintoms teisės aktų nuostatoms. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos žemės Å«kio bendrovės „GinkÅ«nų paukÅ¡tynas“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. AS-141 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintÄ mokesčio didesniu tarifu už 2018 m. iÅ¡gautÄ ir nedeklaruotÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį sumÄ sumažinant iki 6 499,80 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt devynių eurų ir 80 centų).

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Jovita Einikienė Iveta Pelienė Violeta Petkevičienė Teisėjos