2019-03-27 Nr. AB-8727-3-61-3-04280-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3781-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04280-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. (O. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (15/4-2) 31-00953/171-733 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003617509 panaikinimo Ukrainos piliečiui O. B.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 2 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 1–6).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog ketino dirbti UAB „Vilkresta“ tinkuotoju, todėl kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – Migracijos vaidyba) ir pateikė 2018 m. rugpjūčio 2 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi turimai kvalifikacijai įrodyti pateikė Belzo miesto (Ukraina) vidurinės profesinės technikos mokyklos Nr. 13 išduotą specialisto diplomą, pagal kurį 1997 m. gegužės 31 d. O. B. suteikta tinkuotojo-dažytojo kvalifikacija.

3. Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimu pareiškėjui pranešė, kad prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka ir kad nepakanka duomenų ir dokumentų sprendimui priimti ir paprašė ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 2 d. atvykti į apklausą Departamente. Pareiškėjas nurodė, jog neatvyko į Departamentą, nes buvo išvykęs tuo metu į Ukrainą ir nebuvo apklaustas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 84.2 punkto nuostata suteikia galimybę asmeniui, esančiam užsienyje ir negalinčiam atvykti į apklausą Departamente, užpildyti Departamento pateiktą apklausos lapą konsulinėje įstaigoje. Ši nuostata užtikrina, kad asmuo, kuris siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtų išklausytas. Tačiau Departamentas, nesuteikęs galimybės pareiškėjui būti apklaustam, pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam.

4. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti (b. l. 23–26).

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 2 d., tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Vilkresta“ tinkuotoju, kreipėsi į Migracijos valdybą ir pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas, nagrinėdamas prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjo turimai kvalifikacijai įrodyti pateiktas Belzo miesto (Ukraina) vidurinės profesinės technikos mokyklos Nr. 13 išduotas specialisto diplomas, pagal kurį 1997 m. gegužės 31 d. O. B. suteikta tinkuotojo-dažytojo kvalifikacija, yra be serijos ir numerio. Departamentas, nagrinėdamas Ukrainos piliečių, kurie atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką statybos sektoriuje, prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad ir kiti Ukrainos piliečiai turimai kvalifikacijai patvirtinti pateikia visiškai analogiškus Belzo miesto (Ukraina) vidurinės profesinės technikos mokyklos Nr. 13 išduotus specialisto diplomus (juose taip pat nėra blanko serijos ir numerio). Kilus įtarimų dėl Belzo miesto (Ukraina) vidurinės profesinės technikos mokyklos Nr. 13 specialisto diplomų autentiškumo, Departamentas elektroniniu paštu išsiuntė paklausimą Ugnivskij agrarnyj – stroitelnyj licėjui, kuris nuo 2010 m. gruodžio 31d. perėmė Belz profesinės technikos mokyklos Nr. 13 teises ir tapo Ugnivskij agrarnyj – stroitelnyj licėjumi. Departamentas į minėtą paklausimą 2018 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu gavo Ugnivskij agrarnyj – stroitelnyj licėjaus atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad Belzo miesto (Ukraina) vidurinės profesinės technikos mokyklos Nr. 13 gauti diplomai juose nurodytiems asmenims nebuvo išduoti ir jie yra negaliojantys. Taigi, pareiškėjo pateiktas diplomas neatitiko jį išdavusios mokymo įstaigos nurodytų diplomo blanko požymių: nėra serijos ir numerio, vietoje „kvalifikuoto darbininko diplomas“ įrašyta „specialisto diplomas“. Departamento Imigracijos skyrius, pareiškėjo prašyme išduoti leidimą nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjui kvietimą iki 2018 m. spalio 2 d. asmeniškai atvykti į Departamentą apklausai. Tačiau iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas į Departamentą neatvyko, taip pat Departamento neinformavo apie savo neatvykimo priežastis (pareiškėjo pareiga informuoti apie neatvykimo priežastis buvo numatyta minėtame kvietime).

6. Departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją ir tai patvirtinantį dokumentą. Sprendime taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekia tik formaliai atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse. Remiantis Aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – minėto užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje. Sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateikė pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2,12 ir 14 punktais nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003617509. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui elektroniniu paštu 2018 m. rugsėjo 19 d. išsiųstame kvietime buvo numatyta, jog pareiškėjas turi pareigą iš anksto suderinti atvykimo laiką elektroniniu paštu arba nurodyti aplinkybes, dėl kurių iki nurodytos datos jis negali atvykti. Tačiau pareiškėjas apie atvykimo laiką ar aplinkybes, dėl kurių jis negali atvykti, Departamento neinformavo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo O. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 93–99).

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos valdybą su 2018 m. rugpjūčio 2 d. prašymu, kuriame nurodė, jog ketina UAB „Vilkresta“ dirbti tinkuotoju, ir pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB „Vilkresta“ tarpininkavimo raštą, darbo sutartį, dokumentus, patvirtinančius turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį, Ukrainos kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad šioje valstybėje jis nebuvo teistas, ir kitus dokumentus.

9. Migracijos valdybos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu, buvo išduota O. B. daugkartinė nacionalinė viza Nr. 003617509, galiojanti iki 2018 m. gruodžio 31 d. (b. l. 64).

10. Teismas nustatė, kad Departamento Imigracijos skyrius, siekdamas papildomai išsiaiškinti dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos ir pateikto kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, 2018 m. rugsėjo 19 d. išsiuntė O. B. kvietimą Nr. (15/445) 10K-37357 iki 2018 m. spalio 2 d. asmeniškai atvykti į Departamentą apklausai (b. l. 61). Šiame pranešime pareiškėjui nurodyta, kad pagal Aprašo 84.2 papunktį užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

11. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2018 m. lapkričio 19 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui O. B. bei panaikino daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003617509.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas, kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, turimai kvalifikacijai įrodyti pateikė Belzo miesto (Ukraina) vidurinės profesinės technikos mokyklos Nr. 13 išduotą specialisto diplomą, pagal kurį 1997 m. gegužės 31 d. O. B. suteikta tinkuotojo-dažytojo kvalifikacija. Tačiau Ugnivskij agrarnyj – stroitelnyj licėjaus atsakymas patvirtina, kad Belzo miesto (Ukraina) vidurinės profesinės technikos mokyklos Nr. 13 gauti diplomai juose nurodytiems asmenims (ir pareiškėjui) nebuvo išduoti ir jie yra negaliojantys, be to, profesinio – techninio mokymo įstaiga išduoda „kvalifikuoto darbininko diplomą“, kuriame būtinai turi būti nurodytas šio dokumento serija ir numeris. Teismas nustatė, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo pateiktas kvalifikaciją patvirtinantis diplomas neatitinka jį išdavusios mokymo įstaigos nurodytų diplomo blanko požymių: nėra serijos ir numerio, vietoj „kvalifikuoto darbininko diplomas“ įrašyta „specialisto diplomas“.

13. Įvertinęs skundo ir atsiliepimo argumentus, Departamento Sprendime išdėstytus motyvus, byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją, todėl Departamentas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

14. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, siekdamas atitikti reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tikrovės neatitinkančius įrodymus, o iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, teismas konstatavo, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

15. Teismas įvertinęs į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza Nr. 003617509 pareiškėjui buvo išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Departamento Imigracijos skyrius atsisako išduoti minėtam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas, šiuo atveju, neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų), todėl yra pagrindas teigti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, kas taip pat sudaro pagrindą panaikinti nacionalinę vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą.

16. Teismas nurodė, kad Departamentas neturi pareigos kiekvienu atveju kreiptis į užsienietį ir prašyti pateikti papildomus dokumentus, kadangi pareigą pagrįsti savo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tenka būtent užsieniečiui. Pareiškėjui buvo siųstas kvietimas apklausai, taigi buvo suteikta galimybė pateikti papildomus, išsamius ir detalius paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, tačiau pareiškėjas į apklausą neatvyko. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokias papildomas aplinkybes būtų nurodęs, kokius papildomus dokumentus, kurie būtų galėję lemti kitokį sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą, būtų pateikęs. Teismas taip pat pastebėjo, jog pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė argumentų ar duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo Sprendimas priimtas nenustačius visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Tai, kad jis teise teikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus naudojosi neveiksmingai, atsakomybė tenka būtent pačiam pareiškėjui.

17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad Departamento Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui O. B. bei panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą yra tinkamai pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nebuvo pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 18. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti (b. l. 103–111).

19. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos valdybai pateikė 2018 m. rugpjūčio 2 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjas yra UAB „Vilkresta“ darbuotojas ir jo atvykimo tikslas yra darbas šioje bendrovėje. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB „Vilkresta“ tarpininkavimo raštą, darbo sutartį, dokumentus, patvirtinančius turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį, Ukrainos kompetentingos institucijos išduotą pažymą patvirtinančią kad šioje valstybėje jis nebuvo teistas, ir kitus dokumentus. Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimu pranešė pareiškėjui, kad jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjamas bendra tvarka ir, kadangi nepakanka duomenų ir dokumentų sprendimui priimti, paprašė ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 2 d. atvykti į apklausą į Departamentą. Pareiškėjas neatvyko į Departamentą nes buvo išvykęs tuo metu į Ukrainą ir nebuvo apklaustas, o ginčijamu Sprendimu buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

20. Pareiškėjo teigimu, Departamentas, nesuteikęs galimybės pareiškėjui būti apklaustam, pažeidė jo teisę būti išklausytam. Pareiškėjas nurodo, kad nors Aprašo 84.2 punkte įtvirtinta nuostata dėl apklausos organizavimo nėra imperatyvi, tačiau, Departamentui išreiškus būtinybę apklausti pareiškėją, jis privalėjo laikytis Aprašo 84.2 punkte įtvirtintos apklausos procedūros. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniais, pagal kuriuos užtikrinamas teisės į gynybą ir teisės į teisingą kiekvieno teismo procesą paisymas, bei 41 straipsniu, kuris bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę.

21. Pareiškėjas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad joje taip pat laikosi nuostatos, kad gero administravimo principas yra ir Lietuvos teisės sistemos bendrasis teisės principas. Pareiškėjo nuomone, gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam. Taip pat atkreipia dėmesį į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. birželio 20 d. Rekomendacija CM/Rec(2007)7 patvirtinto Gero administravimo kodekso 14 straipsnį, kuriame nurodyta, kad jeigu viešosios teisės reguliuojamas subjektas ketina priimti individualų sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių subjektų teises, jis tokiems asmenims privalo suteikti galimybę pareikšti savo nuomonę per pagrįstą laikotarpį nacionalinėje teisėje numatytu būdu.

22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė argumentų ar duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo Sprendimas priimtas nenustačius visų reikšmingą faktinių aplinkybių, kadangi pareiškėjas pateikė teismui savo išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir prašė Ugnivskij agrarnyj – stroitelnyj licėjaus Belzo miesto (Ukraina) diplomo Nr. 601 kopiją prijungti prie bylos. Tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl pateikto teismui rašytinio įrodymo, kuris, pareiškėjo teigimu, atitinka jį išdavusios mokymo įstaigos nurodytų diplomo blanko požymius.

23. Pareiškėjas nurodo, kad Departamento Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidus Aprašo 84.2 punkte įtvirtintą užsieniečio, siekiančio gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apklausos procedūrą, o teismas tik formaliai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

24. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (b. l. 119–121).

25. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir paaiškina, jog pareiškėjui elektroniniu paštu 2018 m. rugsėjo 19 d. Departamento išsiųstame kvietime iki 2018 m. spalio 2 d. asmeniškai atvykti į Departamentą apklausai buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi iš anksto suderinti atvykimo laiką elektroniniu paštu arba nurodyti aplinkybes, dėl kurių iki nurodytos datos jis negalėjo atvykti. Pareiškėjas apie atvykimo laiką ar aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo atvykti, Departamento neinformavo. Šios aplinkybės pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia. Atsakovo nuomone, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko atsakyti į minėtą Departamento kvietimą, tačiau to nepadarė, todėl tai turėtų būti laikytina pareiškėjo atsisakymu būti apklaustam. Taip pat atsakovas pažymi, kad Departamentas 2018 m. spalio 11 d. gavo Ugnivskij agrarnyj – stroitelnyj licėjaus (kurio diplomą pareiškėjas pateikė kaip kvalifikaciją įrodantį dokumentą) atsakymą (raštas Nr. 249) į Departamento 2018 m. spalio 10 d. paklausimą. Gavęs minėtą raštą Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas diplomas neatitiko jį išdavusios mokymo įstaigos nurodytų diplomo blanko požymių (nėra serijos ir numerio, vietoje „kvalifikuoto darbininko diplomas“ įrašyta „specialisto diplomas“), todėl skundžiamam sprendimui priimti užteko duomenų, o pareiškėjo apklausa tapo nebūtina.

26. Kadangi Sprendimui priimti užteko Departamento turimų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos priimti sprendimą tik tuo atveju, jei užsienietis yra apklaustas, be to, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, o pats pareiškėjas nepasinaudojo šia galimybe, atsakovo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad Departamentas būtų pažeidęs gero administravimo principą.

27. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo neįvertino išsilavinimą patvirtinančio dokumento – Ugnivskij agrarnyj stroitelnyj licėjaus diplomo Nr. 601, nurodo, kad pareiškėjo minimas dokumentas buvo išduotas 2000 metais. Departamentas, įvertinęs minėtos mokymo įstaigos istoriją, nustatė, kad iki 2010 metų minėta įstaiga vadinosi profesine mokykla Nr. 77 ir tik nuo 2010 metų yra vadinama Ugnivskij agrarnyj – stroitelnyj licėjumi, todėl 2000 metais minėtas licėjus negalėjo išduoti pareiškėjui minėto diplomo. Departamentas minėtai mokymo įstaigai elektroniniu paštu išsiuntė paklausimą dėl pareiškėjo diplomo tikrumo ir 2019 m. kovo 4 d. gavo atsakymą, kad pareiškėjui minėta mokymo įstaiga diplomo neišdavė, pareiškėjas minėtoje įstaigoje nesimokė, patvirtinimą, kad mokymo įstaiga yra vadinama licėjumi tik nuo 2010 metų ir kad pareiškėjo teismui pateiktas diplomas yra niekinis.

28. Atsakovas papildomai pažymi, kad Departamento Sprendimas buvo priimtas įvertinus tuos dokumentus, kuriuos pateikė pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, ir tuos duomenis, kurie buvo gauti, surinkti iki Sprendimo priėmimo. Nauji su pareiškėjo skundu pateikiami dokumentai šiuo atveju negali būti vertinami šios bylos nagrinėjimo kontekste, be to, jie atsakovo neištirti ir į lietuvių kalbą neišversti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui Ukrainos piliečiui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikinta daugkartinė nacionalinė viza, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat prašymo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

30. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad buvo pažeistos Aprašo 84.2 papunktis ir jis atsakovo nebuvo išklausytas prieš Departamentui priimant Sprendimą, taip pažeidžiant gero administravimo principą. Be to, teismas neįvertino pareiškėjo naujai pateikto išsilavinimą patvirtinančio dokumento.

31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai pasisakyti tik dėl apeliacinio skundo argumentų, jog buvo pažeistas gero administravimo principas (neišklausytas pareiškėjas) ir dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo.

33. Iš byloje ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, nes pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo kvalifikaciją – vidurinės profesinės technikos mokyklos Nr. 13 diplomą, kuriuos pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, bei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktų pagrindu, kai nacionalinė viza panaikinama asmeniui, neatitinkančiam Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų.

34. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nesilaikė gero administravimo principo. Šią savo poziciją jis grindžia tuo, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, o pareiškėjui ši teisė nebuvo suteikta.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Taip pat konstatuota, kad, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą; nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu; nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Aprašo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Departamentas neturi pareigos kiekvienu atveju kreiptis į užsienietį ir prašyti pateikti papildomus dokumentus, kadangi pareiga pagrįsti savo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tenka būtent užsieniečiui. Šiuo atveju pareiškėjui buvo siųstas kvietimas apklausai, taigi buvo suteikta galimybė pateikti papildomus, išsamius ir detalius paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, tačiau pareiškėjas į apklausą neatvyko. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios teisėjų kolegijai leistų daryti prielaidą, kad pareiškėjas neatvyko į Departamentą pokalbiui ir neinformavo atsakovo dėl neatvykimo, esant svarbioms priežastims.

37. Teisėjų kolegija, gero administravimo principo laikymosi aspektu įvertinusi paminėtas aplinkybes, Departamento atliktus veiksmus, priimant skundžiamą Sprendimą, neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.

38. Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nors ir nurodoma, jog gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje akcentuotina, kad pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių dokumentų ar duomenų jis negalėjo pateikti ir kuo konkrečiai pasireiškė jo teisės būti išklausytam suvaržymas. Be to, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme ir pateikti įrodymus, kuo jis ir pasinaudojo.

39. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, bylos nagrinėjimo metu pateikto įrodymo – pareiškėjo išsilavinimą patvirtinančio dokumento – Ugnivskij agrarnyj stroitelnyj licėjaus diplomo Nr. 601.

40. Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, kadangi vertino Sprendimo priėmimo metu tuos dokumentus, kuriuos pareiškėjas pateikė atsakovui iki ginčijamo Sprendimo priėmimo.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento surinktą medžiagą kitų rašytinių įrodymų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui nebuvo pateikta duomenų, kurių pagrindu atsakovas galėtų daryti išvadą, jog buvo kitas, atitinkantis tikrovę, išsilavinimą patvirtinantis dokumentas. Taigi, šiuo atveju, pareiškėjui nepalankus Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė išsilavinimą patvirtinančio dokumento.

42. Kartu paminėtina, kad atsakovas kartu su atsiliepimu, pateikė papildomą medžiagą, patvirtinančią, kad ir pareiškėjo naujai pateiktas Ugnivskij agrarnyj stroitelnyj licėjaus diplomas Nr. 601, nebuvo pareiškėjui minėtos mokymo įstaigos išduotas, nes diplomo išdavimo metu, tokia mokymosi įstaiga neegzistavo (b. l. 128).

43. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus dėl įgyto išsilavinimo, teismas pagrįstai jų nevertino, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti atsakovui iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Taigi, atsakovui priimant Sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, pareiškėjo skunde nurodyti duomenys – Ugnivskij agrarnyj stroitelnyj licėjaus diplomas Nr. 601, nebuvo vertinami, todėl jie atskirai nevertintini ir teisme tikrinant skundžiamo atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3048-822/2016).

44. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė