b2da919f-90fc-461e-aa5c-19d34ea83297 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-4883-423/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00590-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Viktorijai KalasÅ«nei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2020-12-21 iki 2020-12-28 buvo kalinamas nepriimtinomis, žeminančiomis sÄ lygomis Marijampolės PN laikino sulaikymo kameroje Nr.

11. Teigė, kad trÅ«ko gyvenamojo ploto, buvo sunku pajudėti, taip pat tekdavo valgyti ant lovos, kadangi kameroje nebuvo stalo. Dėl to pareiÅ¡kėjui kilo įvairių nepatogumų. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nepatogumais, emociniais iÅ¡gyvenimais, orumo pažeminimu. Prašė skundÄ patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 7-10) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad minimalaus ploto norma jam buvo užtikrinta visÄ ginčo laikotarpį.

Pažymėjo, kad kameroje Nr. 11 pareiÅ¡kėjas kalėjo vienas. Akcentavo, jog patys nuteistieji nuolat gadina kamerose įrengtus stalelius, tačiau pataisos namai stengiasi operatyviai Å¡alinti gedimus. Kadangi pareiÅ¡kėjas ginčo kameroje kalėjo tik 7 paras, valgymas sėdint ant lovos negalėjo sukelti skunde nurodomų didelių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu neteikė skundų ar pretenzijų dėl netinkamo kameros įrengimo. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų nesikreipė nei į pataisos namų psichologÄ , nei į gydytojÄ .

Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusius dvasinius iÅ¡gyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų bÅ«ti netinkamos kalinimo sÄ lygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Atsakovės atstovas prašė skundÄ atmesti. Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Dėl gyvenamojo ploto. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN kamerų tipo patalpoje, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui. Nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punkte reglamentuota, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2020-12-21 iki 2020-12-28) atlikinėjo Marijampolės PN paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpÄ Nr. 11 (b. l. 11). Å ios kameros plotas – 4,31 kv. m, joje buvo įrengta 1 miegamoji vieta, pareiÅ¡kėjas kalėjo vienas (b. l. 11, 14, 15-17). Byloje nėra jokių Å¡iuos duomenis paneigiančių įrodymų. Taigi, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui ginčo patalpoje teko 4,31 kv. m ploto. Teismas pažymi, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr. EŽTT 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03), 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalios ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl minimalios ploto normos pažeidimo nekonstatuotini. Dėl stalo įrengimo. Pareiškėjas teigė, kad kameroje nebuvo įrengto stalo, todėl teko valgyti sėdint ant lovos. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas 1 stalas ir po 1 taburetę ar kėdę vienam asmeniui (10.2 p., 10.3 p.).

Byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 15-17) patvirtina, jog ginčo kameroje stalas nebuvo įrengtas. Vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, teismas pažymi, jog CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

Byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjui dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kilusias neigiamas pasekmes. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų nesikreipė nei į pataisos namų administracijÄ , nei į psichologÄ ar gydytojÄ (b. l. 12-13). Teismas taip pat vadovaujasi bendraisiais protingumo ir objektyvumo principais, konstatuodamas, jog atsakovės atstovo padaryti neteisėti veiksmai, neužtikrinant Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose numatyto kameros inventoriaus įrengimo (stalo), yra mažareikÅ¡miai ir negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui esminių nepatogumų ar kitokių neigiamų pasekmių, prilygstančių neturtinės žalos sÄ vokai CK 6.250 straipsnio prasme.

PareiÅ¡kėjas ginčo kameroje buvo kalinamas neilgÄ laikotarpį (tik 7 paras), be to, kameroje buvo įrengta lova, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo ant jos sėdėti pietų metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, tačiau pareiÅ¡kėjas jų nepateikė. Å ioje administracinėje byloje nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ . Nenustačius patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io viseto, nesant visų valstybės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. S. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė