b2d7f4c6-ae3a-442d-8739-58e5cb77d4fa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4463-643/2014  Proceso Nr. 3-61-3-07336-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 9.3., 9.3.3.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 6 d.       Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo UAB „Aukseda“ atstovams advokatei Sonatai Žukauskienei ir E. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Aukseda“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,                                                        n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas UAB „Aukseda“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas arba Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–11) praÅ¡ydamas:

1) panaikinti 2013 m. lapkričio 4 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) sprendimÄ Nr. S-175(7-180/2013);

2) panaikinti 2013 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba atsakovė) sprendimÄ Nr. 68-104;

3) panaikinti 2013 m. gegužės 2 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI arba trečiasis suinteresuotas asmuo) sprendimÄ Nr. (04.7.2)-K3-117. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad priimti sprendimai yra neteisėti iÅ¡ esmės, kaip prieÅ¡taraujantys aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, nepagrįsti, priimti pažeidžiant taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimų pagrįstumÄ . Priimant sprendimus nukrypta tiek nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tiek nuo kitų teismų praktikos, todėl sprendimai naikintini.

PareiÅ¡kėjo teigimu, visi ginčijami sprendimai yra prieÅ¡taringi, skiriasi jų motyvai. VMI, priimdama ginčijamus sprendimus, visus įrodymus vertino akivaizdžiai neteisingai, tendencingai siekdama nematyti tiesos ir faktų. Minėtais sprendimas Bendrovė yra žlugdoma. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog Kauno AVMI 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-117 nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į valstybės biudžetÄ 121974 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 18039 Lt PVM delspinigių, 10 proc. 12197 Lt PVM baudÄ .

Sprendime nurodoma, jog buvo patikrintas PVM už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. apskaičiavimo teisingumas. Sprendime nurodyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas turėjo sandorius su Latvijos įmonėmis SIA „Karats-999“, SIA „Inko Plus“ ir SIA „Median Pluss“. Sandoriai su minėtomis įmonėmis buvo vienkartiniai ir įforminti tÄ pačiÄ dienÄ (2011-09-27). Visose sÄ skaitose kaip pirkėjo atstovas nurodytas tas pats asmuo Valdes Loceklis.

Nustatyta, kad Å¡ioms įmonėms 2011 m. rugsėjo 27 d. įformintas prekių pardavimas sudarė 29 % daugiau nei per aÅ¡tuonis mėnesius bendrovė pardavė prekių Lietuvoje (Latvijos įmonėms parduota už 580830 Lt, o Lietuvoje - už 450251 Lt). PareiÅ¡kėjas pažymi, jog visų sandorių faktÄ su minėtomis įmonėmis neginčytinai patvirtina sÄ skaitos-faktÅ«ros, krovinio važtaraščiai, CMR važtaraščiai bei kiti dokumentai. Apmokėjimas už prekes yra atliktas pavedimu iÅ¡ Latvijos valstybės pagal sÄ skaitas faktÅ«ras.

Tačiau VMI savo priimtÄ sprendimÄ grindžia tuo, kad nebuvo sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutartys tarp pareiÅ¡kėjo ir nurodytų Latvijos įmonių, kad neiÅ¡samiai užpildyti prekių gabenimo važtaraščiai, kad pareiÅ¡kėjas nesidomėjo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų, ar aukščiau paminėtos Latvijos įmonės teisėtai vykdo veiklÄ . PareiÅ¡kėjas nesutinka su atsakovės nurodytais argumentai ir paaiÅ¡kina, jog tai, kad nėra sutarčių, sudarytų su minėtomis Latvijos įmonėmis, esmės nekeičia, nes tiek Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – ir PVM įstatymas), tiek teisminėje praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, kad pirkimas pardavimas yra įforminamas sÄ skaita faktÅ«ra.

Paprastai praktikoje pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos, kai vyksta nuolatiniai ir ilgalaikiai prekių pirkimai. Vien formalus pažeidimas, kad važtaraÅ¡tyje nebuvo nurodytas kažkoks rekvizitas, negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti sandorio nebuvimÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, visiÅ¡kai nesuprantamas ir teisiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas atsakovės argumentas, jog Bendrovė turėjo domėtis, ar Latvijos įmonės vykdo veiklÄ , kiek dirba darbuotojų ir panaÅ¡iai. Mano, kad tokios pardavėjo pareigos nėra įtvirtintos jokiuose teisės aktuose.

Pardavėjui paprastai svarbiausia gauti apmokėjimÄ už prekes, įsitikinti, kad sandorį sudaro su tinkamu subjektu, tačiau pardavėjas neprivalo domėtis nei pirkėjo darbuotojų skaičiumi, nei jų iÅ¡silavinimu. PrieÅ¡ingai, LR CK 6.305 straipsnis apibrėžia pirkimo-pardavimo sutarties sampratÄ , pagal kuriÄ viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

Taigi, Å¡iuo atveju yra įrodyti visi pirkimÄ -pardavimÄ patvirtinantys elementai.Bendrovės teigimu, ginčijamų sprendimų neteisingÄ ir nekompetentingÄ tyrimÄ patvirtina atsakovės veiksmai. Mokesčių administratorius, skirdamas mokestinę prievolę pareiÅ¡kėjui pirminiais aktais rėmėsi tuo, jog sÄ skaitose - faktÅ«rose (invoice) visų minėtų Latvijos įmonių vardu, kaip prekių pirkėju nurodytas tas pats asmuo (Valdes Loceklis). Skirdamas 152210 Lt nesumokėto PVM delspinigių ir baudų, mokesčių administratorius net nepasidomėjo, kad PVM sÄ skaitose įraÅ¡yti žodžiai „Valdes Loceklis“ iÅ¡vertus iÅ¡ latvių į lietuvių kalbÄ reiÅ¡kia „valdybos narys“.

Tai įrodo, kad sÄ skaitas-faktÅ«ras pasirašę asmenys yra saistomi tik pareigų tapatumu. Dokumentų patvirtinimas paraÅ¡ais ir prekių perdavimas asmenims, kurie buvo Latvijos įmonių valdybos nariai, įrodo, kad prekės buvo pateiktos minėtoms įmonėms. Svarbu yra tai, kad paaiÅ¡kėjus aiÅ¡kiai neteisingam ir absurdiÅ¡kai interpretuotam Valdes Loceklis prasmei, mokesčių administratorius pakeitė savo pozicijÄ , motyvuojant prekių neiÅ¡vežimÄ iÅ¡ Lietuvos.PareiÅ¡kėjas laiko nepagrįsta VMI iÅ¡vadÄ , kad UAB „Auksedos“ patikrinimo metu ir su pastabomis pateikti dokumentai bei iÅ¡dėstyti argumentai neįrodo, jog prekės buvo pateiktos dokumentuose nurodytoms Latvijos įmonėms ir Bendrovė nepagrįstai tiekimams su minėtomis Latvijos įmonėmis pritaikė 0 proc.

PVM tarifÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, jog byloje yra pateikti dokumentai, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinantys prekių perdavimÄ pirkėjui ir į Latvijos valstybę. Atsakovė, ginčydama prekių iÅ¡vežimÄ , nurodo pareigÄ mokesčių mokėtojui įrodyti, kad prekės buvo iÅ¡vežtos. Tačiau tuo pačiu atsakovė nustato faktinę aplinkybę, kad prekės buvo deklaruotos Latvijos pirkėjų savo Å¡alyje. PareiÅ¡kėjo nuomone, važtaraščiuose ar kituose dokumentuose esantys trÅ«kumai (datos nenurodymas, paraÅ¡o nebuvimas ir kt.) turėtų bÅ«ti laikomi smulkiais, nereikÅ¡mingais dokumentų trÅ«kumais ir savaime Å¡ių dokumentų negali daryti negaliojančiais.

Tokie dokumentai, esant duomenims, kad pirkėjai Latvijoje deklaravo įsigijimus iÅ¡ Bendrovės pagal minėtus dokumentus, gali bÅ«ti pakankami įrodymai, pagrindžiantys 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumÄ . Pagal Latvijos mokesčių tarnybos pateiktus duomenis, Latvijos įmonės deklaravo pirkimus, todėl negali bÅ«ti jokių abejonių, kad 0 proc. tarifas taikytas pagrįstai, nes prekių gavėjas deklaravimu patvirtino prekių gavimo faktÄ . Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka iÅ¡ oficialių institucijų gauta informacija yra laikoma gauta iÅ¡ patikimo Å¡altinio, ir ja gali bÅ«ti vadovaujamasi, taikant PVM įstatymo nuostatas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog prekių iÅ¡gabenimo faktÄ krovinio gavėjas pripažino deklaruodamas prekes. Nepilnas krovinio važtaraščio užpildymas yra tik formalus pažeidimas. Kadangi įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys savo paraÅ¡ais (deklaracijoje) patvirtino prekių gavimo faktÄ , todėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, mokesčių administratorius negali abejoti dokumentuose pasiraÅ¡iusių asmenų įgaliojimais ar paraÅ¡ais.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog atsakovė netinkamai aiÅ¡kino ir taikė PVM įstatymo nuostatas.

Bendrovės teigimu, yra įrodytos visos PVM įstatyme 49 straipsnyje bei 56 straipsnyje įtvirtintos reikÅ¡mingos aplinkybės ir sÄ lygos. PareiÅ¡kėjo nuomone, mokesčių administratorius nepakankamai įsigilino į tyrime nurodytas aplinkybes, netyrė ir nepasisakė dėl esminių tyrimo dalykų. Ginčijami aktai pagrįsti tik prielaidomis ir spėlionėmis.  Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Sonata Žukauskienė ir atstovas E. M. skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

  Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu (b. l. 101–103A) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Kauno AVMI, vykdydama 2013 m. vasario 11 d. pavedimÄ tikrinti Nr. AU2-2, patikrino pareiÅ¡kėjo PVM už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. apskaičiavimo teisingumÄ . Kauno AVMI nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas turėjo sandorius su Latvijos įmonėmis SIA „Karats-999“, SIA „Inko Plus“, SIA „Median Pluss“.

Sandoriai su minėtomis įmonėmis buvo vienkartiniai ir įforminti tÄ pačiÄ dienÄ (2011-09-27). Visose sÄ skaitose kaip pirkėjas nurodytas tas pats asmuo Valdes Loceklis. Nustatyta, kad Å¡ioms įmonėms 2011 m. rugsėjo 27 d. įformintas prekių pardavimai sudarė 29 % daugiau, nei per aÅ¡tuonis mėnesius bendrovė pardavė prekių Lietuvoje (Latvijos įmonėms parduota už 580830 Lt, o Lietuvoje už 450251 Lt). Taip pat nustatyta, kad SIA „Karats-999“ iÅ¡ PVM mokėtojų iÅ¡registruota 2012 m. kovo 5 d., SIA „Inko Plus“ – 2012 m. vasario 27 d. ir SIA „Median Pluss“ – 2011 m. lapkričio 28 d.

Dėl sandorių su SIA „Karats-999“, Kauno AVMI nustatė, kad SIA „Karats-999“ įformino prekių pirkimÄ (aukso lauÅ¾Ä ) iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pagal vienintelę 2011 m. rugsėjo 27 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija AKS Nr. 913 už 51760 EUR (178716,93 Lt). Sutartis tarp įmonių nebuvo sudaryta. SIA „Karats-999“ 2011 m. rugsėjo 19 d. pareiÅ¡kėjui per banko atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ sumokėjo minėtus 51760 EUR. Atsakovė taip pat nurodo, jog Kauno AVMI nustatė, kad SIA „Karats-999“ kaip pirkėjÄ surado UAB „Orknis“ direktorius G.

M.. Prekes Latvijos įmonėms vežė UAB „Orknis“ pagal 2011 m. rugsėjo 27 d. tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Orknis“ sudarytÄ transportavimo-tarpininkavimo sutartį. Pažymi, jog pateiktame 2011 m. rugsėjo 27 d. važtaraÅ¡tyje Nr. 20110927-1 nenurodyta kai kurių rekvizitų (vairuotojo pavardė, automobilio markė, automobilio valstybinis numeris, nėra vairuotojo paraÅ¡o ir t. t.). Latvijos mokesčių administratorius nurodė, kad pagal SIA „Karats-999“ apskaitÄ ir kitÄ informacijÄ nebuvo įmanoma nustatyti prekių kilmės ir kas atliko paslaugas.

Patikrinimo metu padaryta iÅ¡vada, kad siekiant mokestinės naudos, susijusios su pirkimo PVM, dokumentai buvo tik iÅ¡raÅ¡omi, bet realiai prekių judėjimas nevyko. Dėl sandorių su SIA „Inko Plus“ ir su SIA „Median Pluss“, atsakovė VMI nurodo iÅ¡ esmės panaÅ¡ias faktines aplinkybes. Pažymėjo, jog Kauno AVMI nustatė, kad prekių pirkimo-pardavimo sutartys tarp pareiÅ¡kėjo ir nurodytų Latvijos įmonių nebuvo sudarytos, prekių gabenimo važtaraščiai užpildyti neiÅ¡samiai, pareiÅ¡kėjas nesidomėjo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų, ar aukščiau paminėtos Latvijos įmonės teisėtai vykdo veiklÄ , nesidomėjo ar jos turi samdomų darbuotojų, tiesiogiai su minėtų įmonių atstovais nebendravo, todėl pareiÅ¡kėjui 2013 m. kovo 1 d. patikrinimo aktu Nr. 04.2.2-AU16-11 papildomai apskaičiavo 121974 Lt PVM.

Kauno AVMI, iÅ¡analizavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus ir įvertinusi pareiÅ¡kėjo pateiktas pastabas, 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-117 patvirtino patikrinimo aktÄ ir nurodė sumokėti Bendrovei 121974 Lt PVM, 18039 Lt PVM delspinigių, 12197 Lt PVM baudÄ . Atsakovė VMI skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 69-104 patvirtino minėtÄ Kauno AVMI sprendimÄ . Komisija 2013 m. lapkričio 1 d. sprendimu Nr. S-175(7-180/2013) patvirtino skundžiamÄ VMI sprendimÄ .Atsakovė VMI atsiliepime nurodo, jog byloje ginčas kilo dėl realaus prekių iÅ¡gabenimo iÅ¡ Lietuvos fakto patvirtinimo bei pirkėjų galimybės disponuoti prekėmis kaip savo.

Nors Latvijos mokesčių administratorius nurodė, kad SIA „Karats-999“, SIA „Inko Plus”, SIA „Median Pluss“ deklaravo sandorius su pareiÅ¡kėju, tačiau Å¡ie duomenys turi bÅ«ti įvertinti su kitais įrodymais. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad siekiant realizuoti teisę į prekių apmokestinimÄ 0 procentų PVM tarifu bÅ«tina konstatuoti dvi sÄ lygas: pirma, prekės turi bÅ«ti tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir antra, iÅ¡gabenamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos į kitÄ valstybę narę.

Ä®rodyti Å¡ias aplinkybes įstatymu yra pavesta pridėtinės vertės mokesčio mokėtojui, tiekusiam prekes į kitÄ valstybę narę. VMI pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas, siekdamas įrodyti prekių perdavimÄ pirkėjams ir jų iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, pateikė turimus dokumentus. Inspekcija taip pat rinko duomenis dėl Å«kinių operacijų su minėtomis Latvijos įmonėmis. VMI nurodo, jog iÅ¡samiai iÅ¡analizavusi visus dokumentus dėl sandorių su SIA „Karats-999“, SIA „Inko Plus”, SIA „Median Pluss“, nustatė, kad nors pareiÅ¡kėjas ir gavo iÅ¡ankstinius apmokėjimus už aukso gaminius iÅ¡ minėtų Latvijos įmonių (banko iÅ¡raÅ¡as), Latvijos įmonės įgijo teisę disponuoti aukso gaminiais kaip savo, tačiau prekės buvo gabenamos iÅ¡ Kauno į Vilnių, t. y. jų perdavimas įvyko Lietuvos Respublikoje, ir nėra duomenų, kurie patvirtintų fizinį prekių iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos.

Todėl, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas ir neįgijo teisės į prekių apmokestinimÄ 0 proc. PVM tarifu.Teismo posėdyje atsakovės VMI atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ atsakovė informuota tinkamai (b.l. 158-161).  Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ trečiasis suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai (b.l. 158-161). Skundas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:Kauno AVMI, vykdydama pavedimÄ Nr. AU2-2, patikrino mokesčių mokėtojo UAB „Aukseda“ PVM apskaičiavimo teisingumÄ už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.

Atlikusi patikrinimÄ , 2013 m. kovo 1 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. 04.2.2-AU16-11 (b. l. 37–48), kuriame nustatė, jog UAB „Aukseda“ pažeidė PVM įstatymo Nr. IX-751 49 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi UAB „Aukseda“ iÅ¡rašė sÄ skaitas-faktÅ«ras (invoice) Latvijos mokėtojams: SIA „Karats-999“ – 2011-09-27 AKS Nr. 913 – 178716,93 Lt, SIA „Inko Plus“ – 2011-09-27 AKS 914 – 223396,16 Lt, SIA „Median Plus“ – 2011-09-27 AKS 915 -178716,93 Lt vertei.

Å ių sÄ skaitų vertę 580830,02 Lt mokesčių mokėtojas 2011 m. 09 mėn. įtraukė PVM deklaracijos 18 eilutėje „ES PVM mokėtojams patiektos prekės“ ir apmokestino 0 procentų PVM tarifu. Kauno AVMI nustatė, jog prekės nebuvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos teritorijos ir Å¡ių prekių tiekimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas nepagrįstai, t.y. prekių vertės 178716,93 Lt, 223396,16 Lt ir 178716,93 Lt (iÅ¡ viso 580.830,02 Lt) turi bÅ«ti apmokestinamos standartiniu 21% PVM tarifu ir apskaičiuojamas 121974,30 Lt (178716,93 x 21 %, 223396,16 x 21 %, 178716,93 x 21 %) PVM.

Dėl Å¡io pažeidimo už 2011 m. rugsėjo mėn. mokėtojui papildomai priskaičiuota 121974 Lt PVM suma sumokėti į biudžetÄ .2013 m. gegužės 2 d. Kauno AVMI sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-117 patvirtino patikrinimo aktÄ ir nurodė sumokėti Bendrovei 121974 Lt PVM, 18039 Lt PVM delspinigių, 12197 Lt PVM baudÄ (b. l. 126–138).2013 m. rugpjūčio 7 d. VMI sprendimu Nr. 69-104 patvirtino Kauno AVMI 2013 m. gegužės 2 d. sprendimÄ Nr. (04.7.2)-K3-117 (b. l. 30–36).2013 m. lapkričio 4 d. Mokestinių ginčų komisija sprendimu Nr. S-175(7-180/2013) patvirtino skundžiamÄ VMI sprendimÄ (b. l. 18–29).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J.

A. nurodė, kad jis 2011 metais buvo SIA „Median Pluss“ valdybos narys ir Å¡ios įmonės vadovas. Jo draugas V. N., radęs internete skelbimÄ apie parduodamÄ auksÄ , kurio kaina tuo metu buvo labai gera, pasiÅ«lė ir jam Lietuvoje įsigyti aukso, o parduoti Latvijoje. Jis sutiko. Tada jie iÅ¡ anksto pardavėjui pervedė pinigus ir atvyko į LietuvÄ pasiimti prekę. Ä® LietuvÄ vyko trise – jis, V. N. ir V. P.. AuksÄ paėmė Vilniuje iÅ¡ G. M.. Lietuvoje pasiėmęs įsigytÄ auksÄ , jį parsivežė į LatvijÄ ir Latvijoje pelningai pardavė.

Sandorius deklaravo Latvijos mokesčių administratoriui. Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-117 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 68-104 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti ginčijamų sprendimų pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina įvertinti skundžiamų sprendimų, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.Administracinėje byloje tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl PVM tarifo taikymo.

PareiÅ¡kėjo vertinimu nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomas 0 proc. PVM tarifas, o mokesčių administratorius pritaikė standartinį PVM tarifÄ (21 proc.).Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2013-03-01 iki 2014-01-01) nustato, kad taikant 0 procentų PVM tarifÄ apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir iÅ¡gabenamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos į kitÄ valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iÅ¡ jų užsakymu trečioji Å¡alis) prekes gabena).

Siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas turėjo teisę tiekimui taikyti 0 procentų PVM tarifÄ , turi bÅ«ti įvertinamos trys sÄ lygos:

1) ar prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir ar jas tiekė PVM mokėtojas, 2) ar pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo ir 3) ar prekės buvo fiziÅ¡kai iÅ¡gabentos iÅ¡ tiekėjo Å¡alies teritorijos. Nors VMI atsiliepime nurodo, kad ginčas yra kilęs dėl pirkėjų galimybės disponuoti prekėmis kaip savo, tačiau pažymėtina, kad VMI ginčijamame 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendime Nr. 69-104 (b.l. 30-36) patvirtino nustatytÄ aplinkybę, kad Latvijos įmonės, įsigijusios iÅ¡ pareiÅ¡kėjo aukso gaminius, įgijo teisę Å¡iais gaminiais disponuoti. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad Latvijos įmonės SIA Karats-999“, SIA „Inko Plus“ ir SIA „Median Pluss“ ginčo laikotarpiu buvo PVM mokėtojai (b.l. 42).

PareiÅ¡kėjas taip pat yra PVM mokėtojas. Taigi, ginčo tarp Å¡alių dėl dviejų 0 proc. PVM tarifo taikymui reikalingų sÄ lygų nėra. Tarp Å¡alių nėra ginčo ir dėl mokestinius teisinius santykius reguliuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Nagrinėjamo ginčo esmė yra įrodymų, kuriais pareiÅ¡kėjas grindžia 0 proc. PVM tarifo taikymÄ , pagrįstumo ir pakankamumo vertinimas. Nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl to, ar pareiÅ¡kėjo mokesčių administratoriui pateikti įrodymai patvirtina faktÄ , jog pareiÅ¡kėjo Latvijos įmonėms SIA „Karats- 999“, SIA „Inko Plus“ ir SIA „Median Pluss“ parduota prekė (auksas), kuri buvo apmokestinta taikant 0 proc.

PVM tarifÄ , buvo iÅ¡gabenta iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos į kitos valstybės narės (Å¡iuo atveju Latvija) teritorijÄ . Taisykles, kuriomis vadovaujantis turi bÅ«ti įrodinėjamas 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumas, reguliuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 56 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifÄ pagal Å¡io Ä®statymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, - ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės iÅ¡gabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. Be to, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 56 straipsnio 4 dalis nustato, kad, nepaisant kitų Å¡io straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti.

Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iÅ¡ kitos valstybės narės arba paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iÅ¡ kitos valstybės narės arba paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifÄ arba lengvatinį PVM tarifÄ , jeigu jis Å¡ioms prekėms arba paslaugoms nustatytas. Å io straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nepaisant kitų Å¡io straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti.

Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iÅ¡ kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iÅ¡ kitos valstybės narės ar paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifÄ arba lengvatinį PVM tarifÄ , jeigu jis Å¡ioms prekėms ar paslaugoms nustatytas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad pareiga įrodyti, jog prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, tenka mokesčių mokėtojui, o mokesčių administratoriui kilus abejonių dėl pateiktų įrodymų teisingumo, jis, savo ruožtu, gali rinkti papildomus duomenis, kurie galėtų paneigti mokesčių mokėtojo pateiktus įrodymus.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuotais kriterijais, mokesčių mokėtojas, siekdamas įrodyti, ar prekės tikrai yra išvežamos iš šalies teritorijos, paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant nuo dokumentų, susijusių su išvežimo procedūra, baigiant patvirtinimu iš prekių gavėjo (tai gali būti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rūšių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie išgabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan.).

Taigi nors fakto, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, įrodinėjimo pareiga tenka mokesčio mokėtojui, tačiau sprendžiant mokestinį ginÄÄ dėl 0 procentų PVM tarifo taikymo pagrįstumo, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 56 straipsnio 5 dalies nuostatas yra reikÅ¡mingi ne tik mokesčio mokėtojo pateikti įrodymai, bet ir mokesčio administratoriaus iniciatyva surinkti įrodymai. Net tuo atveju, jeigu PVM mokėtojo, pritaikiusio 0 procentų PVM tarifÄ pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 straipsnį, turimų įrodymų nepakaktų neginčijamai nustatyti prekių iÅ¡gabenimo iÅ¡ Å¡alies teritorijos faktÄ , tačiau, atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus iniciatyva surinktus įrodymus, nekiltų abejonių, jog prekės nustatyta tvarka iÅ¡ Å¡alies teritorijos buvo iÅ¡gabentos, nebÅ«tų pagrindo pripažinti, jog 0 procentų PVM tarifas buvo pritaikytas nepagrįstai.

PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas parduotų prekių realų iÅ¡gabenimÄ Ä¯ Latvijos teritorijÄ , mokesčių administratoriui pateikė sutartis, sudarytas tarp UAB „Orknis“ ir SIA „Karats-999“, SIA „Inko Plus“ bei SIA „Median Pluss“ (Komisijos medžiagos b.l. 12-15, 16-19, 20-23), kuriomis UAB „Orknis“ įsipareigojo minėtoms įmonėms surasti pardavėjÄ , o įmonės įsipareigojo priimti ir sumokėti už juvelyrinių dirbinių lauÅ¾Ä . Å alys sutarė, kad įmonės prekes atsiims Vilniuje.

Byloje taip pat yra CMR važtaraščiai (Komisijos medžiagos b.l. 24-25, 26-27, 28-29) dėl aukso gaminių (laužo) gabenimo 2011 m. rugsėjo 27 d. iÅ¡ Vilniaus į RygÄ . Važtaraščiuose nurodyta, kad prekės gabenamos automobiliu VW POLO, valst. Nr. DS4735, kurio vairuotojas yra V. P.. Prekių gavėjais nurodyti SIA „Karats-999“ atstovas V. N., SIA „Inko Plus“ atstovas V. P. ir SIA „Median Pluss“ atstovas J. A.. PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė sÄ skaitas faktÅ«ras, serija AKS Nr. 915, 914 ir 913 (Komisijos medžiagos b.l. 30, 31, 32), kurias pasirašė tie patys SIA „Median Pluss“ atstovas J.

A., SIA „Inko Plus“ atstovas V. P. ir SIA „Karats-999“ atstovas V. N..Ä® bylÄ pateikti sÄ skaitose faktÅ«rose, CMR važtaraščiuose ir tarpininkavimo sutartyse nurodytų asmenų V. P., J. A. ir V. N. identifikaciniai duomenys (Komisijos medžiagos b.l. 37-40, 41-42, 51)2011 m. rugsėjo 27 d. transportavimo-tarpininkavimo sutartimi Nr. 201109/1 UAB „Aukseda“ perdavė (pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ arba krovinio važtaraÅ¡tį) UAB „Orknis“ prekes, o UAB „Orknis“ įsipareigojo nuvežti prekes ir perduoti savo klientui (b.l. 50).

TÄ pačiÄ dienÄ (2011-09-27) buvo iÅ¡raÅ¡yti ir važtaraščiai WAY-BILL Nr. 20110927-3, 20110927-2 ir 20110927-1 (b.l. 66-68). 2013 m. spalio 8 d. Priedu Nr. AKS001 J. A. patvirtino, kad prekės, gautos pagal sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. AKS913, AKS914 ir AKS915, iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos teritorijos 2011 m. rugsėjo 27 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯vežtos į Latvijos RespublikÄ (b.l. 80).IÅ¡ UAB „Aukseda“ sÄ skaitos banke AB SEB iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. SIA „Karats-999“ pagal sÄ skaitÄ APR2011/9/15-1 pervedė pareiÅ¡kėjui 178716,93 Lt, SIA „Median Pluss“ pagal sÄ skaitÄ APR2011/9/15-3 – 43916,16 Lt, o SIA „Inko Plus“ pagal sÄ skaitÄ APR2011/9/15-2 – 107746,80 Lt (b.l. 81-82).Ä® bylÄ pateiktos SCAC 2004 FORMOS (Komisijos medžiagos b.l. 100-103, 105-108), kuriomis Latvijos Respublikos mokesčių administratorius patvirtino, kad SIA „Inko Plus“ ir SIA „Median Pluss“ yra deklaravę prekių įsigijimus iÅ¡ UAB „Aukseda“ laikotarpiu nuo 2011 m. liepos iki 2011 m. lapkričio.

Latvijos Respublikos mokesčių administratorius taip pat nurodė, kad SIA „Median Pluss“ iÅ¡ PVM mokėtojų registro iÅ¡registruota 2011 m. lapkričio 28 d., o SIA „Inko Plus“ – 2012 m. vasario 27 d. Minėtose formose pažymėta, kad Latvijos Respublikos mokesčių administratorius neturi duomenų apie prekių pristatymo adresÄ ir sÄ skaitas, iÅ¡ kurių buvo atlikti mokėjimai.Visus anksčiau teismo sprendime nurodytus įrodymus VMI įvertino, kaip pakankamus įrodyti, jog Latvijos įmonės įgijo teisę disponuoti aukso gaminiais kaip savo, tačiau neįrodančius fizinio prekių iÅ¡gabenimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos (b.l. 30-36).

TokiÄ savo iÅ¡vadÄ centrinis mokesčių administratorius pagrindė argumentu, kad Latvijos mokesčių administratoriaus nurodymas, jog SIA „Karats-999“, SIA „Inko Plus“ ir SIA „Median Pluss“ deklaravo savo sandorius su pareiÅ¡kėju nėra lemiantis įrodymas ir jis turi bÅ«ti vertinamas su kitais surinktais įrodymais. Tačiau, nei Kauno AVMI, nei VMI ginčijamuose sprendimuose nenurodė, kurie surinkti įrodymai paneigia Latvijos Respublikos mokesčių administratoriaus nurodytÄ aplinkybę.

Pažymėtina ir tai, kad VMI ginčijamame sprendime apsiribojo tik surinktų įrodymų iÅ¡vardinimu, nepateikdamas jų sisteminio vertinimo.Dėl mokesčių administratoriaus pastebėjimų apie Latvijos Respublikos mokesčių administratorius nurodymÄ , kad jiems nežinoma iÅ¡ kokių banko sÄ skaitų Latvijos įmonės atsiskaitė su pareiÅ¡kėju, pastebėtina, kad administracinėje byloje esantis pareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (b.l. 81-82) patvirtina, jog Latvijos įmonės pinigus pareiÅ¡kėjui pervedė iÅ¡ mokesčių administratoriui deklaruotų banko sÄ skaitų (Komisijos medžiagos b.l. 103, 108).

Pastebėtina, kad Komisija ginčijamame sprendime Latvijos Respublikos mokesčių administratoriaus pateiktų duomenų nagrinėjamų aplinkybių kontekste visai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Komisija ginčijamame sprendime iš esmės aptarė ir pasisakė tik dėl pareiškėjo pateiktų CMR važtaraščių. Komisija pareiškėjo pateiktus CMR važtaraščius įvertino kaip neišsamius, užpildytus nepakankamai rūpestingai, nesilaikant CMR Konvencijos 6 straipsnio nuostatų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija sprendime nepasisakė, kaip nustatyti CMR važtaraščių formos trÅ«kumai patvirtina ar paneigia realaus prekių iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuvos tikimybę. Be to, Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad kiti dokumentai – sutartys, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra tie įrodymai, kurie tiesiogiai patvirtina realų prekių iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuos Respublikos faktÄ . Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 4 straipsnyje nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraÅ¡tis.

Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Å iuo atveju taip pat taikomos Å¡ios Konvencijos nuostatos. CMR 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad važtaraÅ¡tis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta prieÅ¡ingai. Paminėtas CMR reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Komisijos nepagrįstai pareiÅ¡kėjo pateiktus CMR važtaraščius eliminavo iÅ¡ realų prekių iÅ¡vežimÄ patvirtinančių įrodymų.Komisija ginčijamame sprendime be kita ko nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė visų protingų priemonių, kad įsitikintų, jog jos atliekami tiekimai Latvijos įmonėms atitiks visas 0 proc.

PVM tarifo taikymui bÅ«tinas sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas, siekdamas, kad bÅ«tų pritaikytas 0 proc. PVM tarifas ir bÅ«damas įpareigotas atitikti anksčiau teismo sprendime paminėtas tris sÄ lygas, apie pirkėjÄ (Latvijos įmones) privalėjo žinoti tik tiek, ar prekės bus tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui. Byloje neginčijamai įrodyta, kad ginčo laikotarpiu, t.y. 2011 m. rugsėjo 27 d., visos trys Latvijos įmonės buvo PVM mokėtojos Latvijoje (b.l. 92). Todėl aplinkybė, kad vėliau Å¡ios įmonės buvo iÅ¡registruotos iÅ¡ PVM mokėtojų, negali bÅ«ti vertinama, kaip įrodymas, jog prekės nebuvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos.

Kaip jau minėta, siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas turėjo teisę tiekimui taikyti 0 procentų PVM tarifÄ , turi bÅ«ti įvertinamos trys sÄ lygos:

1) ar prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir ar jas tiekė PVM mokėtojas, 2) ar pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo ir 3) ar prekės buvo fiziÅ¡kai iÅ¡gabentos iÅ¡ tiekėjo Å¡alies teritorijos. Aplinkybė, kad tiek pareiÅ¡kėjas, tiek Latvijos įmonės sudarant sandorius buvo PVM mokėtojais, byloje nekvestionuotina. Kad pirkėjai (Latvijos įmonės) įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo taip pat įrodyta byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais: sutartimis, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, važtaraščiais, pareiÅ¡kėjo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u.

Pabrėžtina, kad Å¡ias aplinkybes įrodytomis pripažįsta ir atsakovas. Teismo vertinimu byloje surinktų duomenų visuma leidžia spręsti esant pakankamu įrodymu, jog pareiÅ¡kėjo Latvijos įmonėms parduotas auksas (laužas) buvo iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas atitinka ir trečiÄ jÄ privalomÄ sÄ lygÄ , jog bÅ«tų pritaikytas 0 proc. PVM tarifas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro remdamasis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais: CMR važtaraščiais, Latvijos Respublikos mokesčių administratoriaus patvirtinimu, kad SIA „Karats-99“, SIA „Inko Plus“ ir SIA „Median Pluss“ Latvijos mokesčių administratoriui deklaravo ginčo sandorius su pareiÅ¡kėju, UAB „Orknis“ direktoriaus G.

M. Vilniaus apskrities VMI 2012 m. lapkričio 26 d. teiktais paaiÅ¡kinimais (Komisijos medžiagos b.l. 112) ir teismo posėdžio nagrinėjant administracinę bylÄ metu teiktais liudytojo J. A., kuris asmeniÅ¡kai dalyvavo pervežant iÅ¡ pareiÅ¡kėjo įsigytas prekes į LatvijÄ , paaiÅ¡kinimais.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau teismo sprendime iÅ¡dėstytais motyvais ir vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 ir 56 straipsnių nuostatomis darytina iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius nepagrįstai pareiÅ¡kėjui pritaikė standartinį PVM tarifÄ , todėl jo sprendimai naikintini Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu.

Tuo pačiu pagrindu, kaip nepagrįstas naikintinas ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo UAB „Aukseda“ skundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimÄ Nr. (04.7.2)-K3-117.Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ Nr. 69-104.Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ Nr. S-175(7-180/2013).Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                  Margarita Stambrauskaitė               Â