b2d7efab-e56e-4384-80ce-96575460d0ec · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-117-390/2015Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00724-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1; 44.5.2.14.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-468-547/2014 pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui E. Č. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5062,18 Lt žalos atlyginimo, 152 Lt žyminio mokesčio ir 5 % palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. kelyje Varėna-Matuizos-Valkininkai eismo įvykio metu buvo sugadintas L. V. priklausantis automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AvarijÄ sukėlė asmuo, vairavęs transporto priemonę VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė registruota E. Č. vardu.

Transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, apie avarijÄ policijai nepranešė. Transporto priemonės VW Polo, valst. Nr (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam L. V. 2012-02-28 iÅ¡mokėjo 5062,18 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Atnaujinus byloje procesÄ ieÅ¡kovas nurodo, kad nepagrįstas yra atsakovo teiginys, kad iÅ¡mokėjus iÅ¡mokÄ , prasidėjo senaties terminas E. Č., kaip automobilio savininko atžvilgiu.

E. Č. prievolė grÄ Å¾inti draudiko iÅ¡mokėtas sumas atsirado tik tada, kai paaiÅ¡kėjo, kad dėl E. Č. kaltės negalima nustatyti automobilį vairavusio asmens. IeÅ¡kovas tvirtina, kad kol vyko tyrimas ir buvo nustatinėjamas automobilį vairavęs asmuo, tai ieÅ¡kovas negalėjo teikti reikalavimo automobilio savininkui. IeÅ¡kovas nurodė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas E. Č. atžvilgiu prasidėjo tada, kai administracinėje byloje buvo baigtas tyrimas ir nustatyta, kas pasiÅ¡alino iÅ¡ avarijos vietos ir kai buvo nustatyta atsakovo E. Č., kaip automobilio savininko neteisėti veiksmai.

Todėl laiko, kad jie ieÅ¡kinio senatį praleido dėl svarbių priežasčių, nes tyrimas byloje užtruko, o sužinoję įvykio kaltininkÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu priėmė naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, darė iÅ¡vadÄ , kad neginčijamai yra nustatyta, jog 2011-09-07 kelyje Varėna-Matuizos-Valkininkai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas L.

V. priklausantis automobilis Ford Transit, v. nr. (duomenys neskelbtini) automobilio VW Polo, v. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. IÅ¡ esančių raÅ¡ytinių įrodymų Å¡ioje byloje matyti, kad tuo metu automobilio savininkas buvo atsakovas E. Č., kuris Å¡ios aplinkybės neginčija. Transporto priemonės apžiÅ«ros akte užfiksuota, kokie sugadinimai buvo padaryta L. V. transport priemonei FORD Transit, 1997 m. (b. l. 8), praÅ¡ymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 9), AB ,,Lietuvos draudimas” transporto žalų vertintojų skyriaus parengta remonto sÄ mata (b. l. 10-12) ir praneÅ¡imas L.

V., jog atlikus nuostolių sureguliavimo procedÅ«ras, paskaičiuotas 5 062,18 Lt nuostolis ir Å¡i suma 2012-02-28 buvo pervesta į L. V. sÄ skaitÄ Swedbanke (b. l. 14).Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties, apylinkės teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas teisę reikalauti žalos atlyginimo įgijo nuo 2012-02-28. Teismas jokių objektyvių aplinkybių, galėjusių sutrukdyti ieÅ¡kovui bÅ«tent nuo Å¡io momento ginti savo galimai pažeistas teises, nenustatė. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, kurio veikla yra specifinė, susijusi su draudimo teisiniais santykiais ir jis, žinoma, yra pranaÅ¡esnis už kitÄ proceso Å¡alį, nes turi specialias žinias Å¡iais klausimais.

Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas be svarbių priežasčių praleido ieÅ¡kinio senatį ir esant atsakovo reikalavimui jÄ taikyti, ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai. Apeliaciniu skundu (b. l. 110–112) ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o panaikinti 2014-08-12 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodomi Å¡ie apeliacinio skundo argumentai:AB „Lietuvos draudimas" nurodo, kad įgijo reikalavimo teisę į E. Č. ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu tik tada, kai buvo iÅ¡naudotos galimybės nustatyti pasiÅ¡alinusį asmenį.

Kol E. Č. 2013-10-08 nebuvo pripažintas kaltu administracine tvarka dėl (duomenys neskelbtini) (1) str. numatyto pažeidimo, ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti atmestas ir dėl neįrodytos E. Č. kaltės, neteisėtų veiksmų. Senaties terminas savininko atžvilgiu prasidėjo, kai AB „Lietuvos draudimas" turėjo suprasti, kad automobilį vairavęs asmuo nebus nustatytas. Kol policija nustatinėjo pasiÅ¡alinusį asmenį, nebuvo pagrindo teigti, kad jis nebus nustatytas. Administracinės bylos tyrimo metu AB „Lietuvos draudimas" teisė gauti visÄ tyrimo medžiagÄ yra ribota bei ji teikiama tik įstatymo numatyta tvarka ir atvejais.

Sprendžiat senaties termino pradžios ir senaties termino atnaujinimo klausimus, turėjo bÅ«ti atsižvelgta į priežastis, kodėl ieÅ¡kinys nepateiktas anksčiau ir kada ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu. Teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė, bei nepagrįstai rėmėsi tuo, kad dar 2012-02-29 ieÅ¡kovas teikė pretenzijÄ E. Č.. Pretenzija teikta kitu pagrindu, bei teikiant pretenzijÄ nebuvo gauta įrodymų, kad E. Č. atsakingas už pasiÅ¡alinimÄ .

Teikti ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu nebuvo galima, kadangi prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Dėl to ieÅ¡kovas iki Å¡iol negali pateikti ieÅ¡kinio atsakovui - asmeniui, pasiÅ¡alinusiam iÅ¡ avarijos vietos. Administracinėje byloje atsakingas vairuotojas buvo nustatinėjamas iki 2013 m ir tik iÅ¡naudojus visas galimybes nustatyti atsakingÄ vairuotojÄ , 2013-10-18 administracine tvarka nubaustas E. Č.. Iki 2013-10-08 vyko tyrimas siekiant nustatyti automobilį vairavusį bei iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusį asmenį.

Jei senatis praleista, ji praleista dėl E. Č. neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų, nes E. Č. nepadėjo draudikui ir teisėsaugai nustatyti automobilį vairavusį asmenį bei galimai klaidino tyrimÄ atliekančius asmenis. Teismų praktikoje pasisakyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti atnaujintas, jei ieÅ¡kovui nebuvo žinomas atsakingas asmuo.Varėnos rajono apylinkės teismas 2014-02-07 sprendimu patenkino AB „Lietuvos draudimas" ieÅ¡kinį. Atsakovas prašė teismo atnaujinti procesÄ remdamasis CPK 366 str. 1 dalies 9 punktu, nes priimant teismo sprendimÄ buvo padaryta aiÅ¡ki teisės taikymo tvarka klaida.

Atsakovas teisės aiÅ¡kinimo aiÅ¡kia klaida laikė teismo sprendimÄ atnaujinti senaties terminÄ . Atsakovo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ buvo nepagrįstas ir neturėjo bÅ«ti tenkinamas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 120–124) atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas" apeliacinį skundÄ atmesti; 2014-08-12 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 str. 4 d., kurioje numatyta, kad <...> iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teisę reikalauti žalos atlyginimo ieÅ¡kovas įgijo nuo 2012-02- 28 (iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam), o jokių objektyvių galimybių, galėjusių sutrukdyti ieÅ¡kovui bÅ«tent nuo Å¡io momento ginti savo galimai pažeistas teises, nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytÄ , iÅ¡taisant priimant ankstesnį 2014-02-07 teismo sprendimÄ padarytÄ klaidÄ (nepagrįstai netaikius ieÅ¡kinio senaties), ieÅ¡kinys atmestas pagrįstai.Byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas kyla iÅ¡ draudiminių teisinių santykių, todėl tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti teisme taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.), kuris remiantis CK 1.127 str. 4 d. dalimi skaičiuojamas nuo prievolės įvykdymo momento.

Teigiama, kad apeliantė skunde prieštarauja savo pačios ankstesniam elgesiui, viena vertus, nurodydama, jog reikalauti žalos atlyginimo teismine tvarka iš atsakovo nebuvo pagrindo, kol nebuvo nustatytas dėl eismo įvykio kaltas asmuo, kita vertus pačiai apeliantei puikiai žinant, jog ieškinys, kaip ir kitos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, atsakovui buvo pareikštas dar gerokai iki aplinkybių administracinio teisės pažeidimo tyrimo byloje nustatymo. Ieškinį ieškovas pateikė 2013-09-09, kai tuo tarpu administracinėn atsakomybėn atsakovas patrauktas tik 2013-10-18.

IeÅ¡kovas turėjo ir galėjo rinktis reikalauti solidaraus žalos atlyginimo iÅ¡ kalto asmens ir iÅ¡ transporto priemonės, sukėlusios žalos, savininko, tačiau Å¡io savo galimai pažeistų teisių gynimo bÅ«do, nors ir bÅ«damas savo srities profesionalu, nepasirinko. IeÅ¡kovas sÄ moningai asmeniu, esančiu priežastiniame santykyje su padaryta žala pasirinko atsakovÄ (kaip automobilio savininkÄ ), tačiau atsižvelgiant į tai, jog Å¡ie veiksmai (ieÅ¡kinio pateikimas teismui) buvo atlikti nesavalaikiai, atsakovas ir kaip ir teismas pagrįstai laikė, jog ieÅ¡kovas prarado savo reikalavimo teisę (suėjus ieÅ¡kinio senačiai) arba sÄ moningai jos atsisakė.Byloje liko nenustatytos aplinkybės, jog atsakovas dalyvavo eismo įvykyje ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino, o remiantis Vyriausybės Nr. 795,2004 m. birželio mėn. 23 d. patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo taisyklių VI 60.5 p., atvejais, kuomet automobilio savininkas apie eismo įvykį nepraneÅ¡a, iÅ¡ jo galima reikalauti ne daugiau kaip 20 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumos atlyginimo.Visus, byloje esančius procesinius dokumentus ieÅ¡kovas teikė CK 6.270 str. 2 d. pagrindu, atsakovu laikant ne dėl eismo įvykio kaltÄ asmenį, bet automobilio savininkÄ , t. y. asmenį, kuriam žalos padarymo metu nuosavybės teise priklausė žalÄ sukėlusi transporto priemonė, kas rodo, jog nuo tyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje baigties, Å¡ios civilinės bylos aplinkybės esmingai nepriklausė ir Å¡i aplinkybė negalėjo ir neturėjo bÅ«ti laikoma svarbia praleisto termino atnaujinimo priežastimi.

Nagrinėjamu atveju atsakovo patraukimas administracinėn atsakomybėn nėra susijęs su ieÅ¡kinio senaties instituto taikymu, todėl ieÅ¡kinio senatis, laikantis įstatymo reikalavimų ir teisminės praktikos teismo buvo teisinga susieta su prievolės įvykdymo momentu, tokiu atveju konstatuojant, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas akivaizdžiai ieÅ¡kinio senačiai suėjus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.Byloje nustatyta, kad 2014m. vasario 7d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinys atsakovui buvo patenkintas visiÅ¡kai. 2014m. birželio 13d.

Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi Å¡ioje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje procesas buvo atnaujintas ir byla buvo paskirta nagrinėti pakartotinai pagal bendrÄ sias civilinio proceso kodekso taisykles.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ pakartotinai Varėnos rajono apylinkės teismas 2014m. rugpjūčio 12d. sprendimu, priėmė naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovės AB „Lietuvos Draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui atmetė.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė be svarbių priežasčių praleido įstatyme nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ir esant atsakovo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmetė.Apeliantė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ neteisingai taikė ir skaičiavo ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , kurį reglamentuoja CK 1. 127 straipsnis.

Teisėjų kolegija tokius apeliantės apeliacinio skundo argumentus atmeta.CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismÄ priimti nagrinėti reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę, net kai ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs. Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžiÄ , taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinus, ar Å¡is terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, tam reikia iÅ¡tirti bylos aplinkybes. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Teismas, esant reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, privalo patikrinti, ar Å¡is terminas tikrai praleistas. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolė įvykdymo momento.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė sumokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui, reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ atsakingam už žalÄ asmeniui ( atsakovui) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalie 4 punkto pagrindu.

Taigi, toks atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalÄ asmeniui yra regresinis ir tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti yra numatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes jis kyla iÅ¡ draudimo teisinių santykių ( CK 1. 125 straipsnio 7 dalis). Byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, kad pati ieÅ¡kovė 2012m. vasario 29d. iÅ¡siuntė atsakovui pretenzijÄ ir sekančiÄ dienÄ nukentėjusiajam autoįvykio metu L. V. pervedė žalos atlyginimÄ padarytÄ atsakovui priklausančia transporto priemone.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytÄ aplinkybę nustačius yra pagrindas konstatuoti, kad bÅ«tent 2012m. vasario 29d. atsakovas ir buvo pripažintas atsakingu už įvykusį autoįvykį asmeniui ir nuo Å¡io momento ieÅ¡kovei atsirado teisė pateikti regresinį ieÅ¡kinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. Bylos duomenimis ieÅ¡kovė atsakovui reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo teismui pateikė 2013m. kovo 4d. ir praleido įstatymo numatytÄ terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ automobilio savininko ( atsakovo), kol nebuvo nustatytas automobilį eismo įvykio metu vairavęs asmuo ir tvirtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia jam pareikÅ¡ti turi bÅ«ti skaičiuojama nuo 2013m. spalio 8d., kada buvo nustatytas atsakingas automobilį vairavęs ir pasiÅ¡alinęs iÅ¡ autoįvykio asmuo.

Teisėjų kolegija su tokia argumentacija nesutinka ir pažymi, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento ( CK 127 straipsnio 4 dalis). Regreso teisę reikalauti iÅ¡ skolininko įgyja trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininkÄ , Tokiu atveju nuo Å¡io momento trečiasis asmuo tampa skolininko kreditoriumi, t.y. įgyja reikalavimo teisę ir kartu nuo Å¡io momento prasideda ir ieÅ¡kinio senaties terminas.

Byloje akivaizdu, kad ieÅ¡kovė pagrindinę prievolę įvykdė 2012m. vasario 29d. iÅ¡mokėdama nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ ir nuo Å¡io momento ieÅ¡kovei prasidėjo terminas regresiniam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Taigi, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia ieÅ¡kovei ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti turi bÅ«ti skaičiuojama nuo 2013m. spalio 8d. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė yra juridinis asmuo ir jos veikla yra specifinė bei susijusi su draudimo teisiniais santykiais, todėl turi pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitas proceso Å¡alis. Teismas nustatęs nurodytas aplinkybes paradė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė be pateisinamos priežasties praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Apeliantė nurodo, kad jeigu ieÅ¡kinio senatis praleista, tai ji praleista dėl neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų ir teismų praktikoje yra pasisakyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu ieÅ¡kovui nebuvo žinomas atsakingas asmuo. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė teismų praktikos aptartu klausimu nenurodo ir konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo patraukimas administracinėn atsakomybėn nėra susijęs su ieÅ¡kinio senaties taikymu bei tokios apeliantės nurodomos aplinkybės negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti.

Byloje nustatyta, kad 2014m. birželio 13d. nutartis, kuria buvo atnaujintas procesas byloje yra įsiteisėjusi, todėl kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai susiję su proceso atnaujinimu negali bÅ«ti vertinami ir atmestini.Pagal CPK 371 straipsnio 3 dalį bylÄ iÅ¡nagrinėjus pakartotinai po atnaujinto proceso ir teismui priėmus naujÄ sprendimÄ , ankstesni teismo sprendimai netenka teisinės galios. Apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pakartotinai priėmė naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl ankstesnio sprendimo galiojimo.

Apeliacinės instancijos teismas pastebėjęs tokį trÅ«kumÄ jį iÅ¡taiso ir nurodo, kad priėmus naujÄ sprendimÄ , naikintinas 2014m. vasario 7d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas. Remiantis nurodytais argumentais teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka iÅ¡ esmės nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmeta.Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ jos pagal CPK 98 straipsnio taisykles priteistinos atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu , kolegija, nutaria:           Apeliacinį skundÄ atmesti.          Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ palikti nepakaistÄ , patikslinant, kad Å¡iuo teismo sprendimu yra panaikintas 2014m. vasario 7d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas.            IÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos Draudimas“ priteisti atsakovui 173, 78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai                                                                                   Galina Blaževič                                                                                               Algimantas Kukalis                                                                                               Arvydas Žibas