2025-02-26 Nr. AB-3450-3-61-3-00151-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-342-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00151-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Lideres“, V. P., S. K.), dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovas) direktoriaus 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V4-117 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria pareiškėjui skirta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą 2 metams; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą 2 metams, vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavo tuo, kad skunde pateikti argumentai sudaro pagrindą prima facie (iš pirmo žvilgsnio) skundžiamą Įsakymą ginčyti kaip neteisėtą, todėl pirmoji būtinoji reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga yra įvykdyta.

Pareiškėjas dėl antrosios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos nurodė, kad Tarnyba, atlikdama neplaninį veiklos patikrinimą, ne tik pažeidė imperatyvias JANĮ bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tačiau taip pat veikė ultra vires, priėmė neteisėtą skundžiamą Įsakymą, kuriuo atliekama intervencija į Lietuvos teismams pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį suteiktą teisingumo vykdymo kompetenciją. Skundžiamo Įsakymo pagrindu dėl pareiškėjo yra priimtas skubaus vykdymo procesinis sprendimas, kuriuo remiantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto byloje jau inicijuotas klausimo nagrinėjimas dėl Bendrovės nemokumo administratorės UAB „Lideres“ (toliau – ir Administratorius) atstatydinimo ir naujo administratoriaus skyrimo, dėl ko kyla grėsmė, kad pareiškėjas, išimtinai tik skundžiamo Įsakymo pagrindu, bus priverstinai pašalintas iš Bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų bei kyla objektyvi grėsmė ir pareiškėjui būti pašalintam iš kitų administruojamų nemokumo procesų.

Pareiškėjas šiai dienai administruoja UAB „Dermofaktorius“, UAB „SLM group“ ir UAB „Giantus finance“ nemokumo procesus. Nagrinėjamu atveju žala pasireikš ir Bendrovės bankroto procesui, kartu būtų pažeidžiamas ir bankroto procese vyraujantis viešasis interesas. Suinteresuota Bendrovės kreditorių grupė siekia bet kokiomis priemonėmis apsunkinti nemokumo administratoriui vykdyti JANĮ nustatytas funkcijas ir atstatydinti jį, veikia prieš kitų kreditorių interesus, tame tarpe kredito įstaigų, valstybinių subjektų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Be to, skundžiamu Įsakymu yra priimtas prejudicinę galią turintis procesinis sprendimas, kuriuo sieks pasinaudoti kreditoriai inicijuojant prieš nemokumo administratorių ir pareiškėją civilines bylas ir kitus procesus, kuriuose bus siekiama supaprastinta tvarka (išvengiant kreditoriams tenkančios įrodinėjimo pareigos) prisiteisti iš nemokumo administratoriaus ir pareiškėjo Tarnybos neteisėtai nustatytą žalą. Kreditoriai veikia vieningu ir bendru sutarimu, siekdami apsaugoti buvusius Bendrovės valdymo organus ir jų narius nuo galimos jų atsakomybės už netinkamą Bendrovės valdymą ir kitiems kreditoriams sukeltą žalą.

Nagrinėjamu atveju būtų sukurtas precedentas Bendrovės kreditorių grupei bei apskirtai kreditoriams, bet kada, kai tik nepatiks nemokumo administratorius ir (ar) jo atliekami veiksmai, pateikti begalę skundų Tarnybai dėl nemokumo administratoriaus, o Tarnyba, atlikusi paviršutinišką ir neišsamų patikrinimą, priims sprendimą taikyti nemokumo administratoriui griežčiausias poveikio priemones. Griežčiausios poveikio priemonės nemokumo administratoriams galėtų būti taikomos tik Tarnybai atlikus išsamų, visapusišką ir pagrįstą patikrinimą, bet ne tokį, kokį atliko dėl nemokumo administratoriaus nagrinėjamo ginčo atveju.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2 metų laikotarpiui apribojus teisę administruoti nemokumo procesus – jis neteks darbinių pajamų, socialinių garantijų, sveikatos draudimo ir kt. Pareiškėjui yra daugiau nei 60 metų, todėl mažai tikėtinas ir realus būtų veiklos persikvalifikavimas. Pareiškėjas pabrėžė, kad esant tokiai situacijai, kai dėl viešojo administravimo subjekto neteisėto veikimo gali kilti didelis skaičius neigiamų padarinių (įvairių teisminių procesų inicijavimas, teisės vykdyti nemokumo administratoriaus veiklą netekimas ateinančių 2 metų laikotarpiui, administruojamų nemokumo bylų išbalansavimas ir nemokumo procesų operatyvumo pažeidimas, kartu ir viešojo intereso pažeidimas (administruojamose nemokumo bylose tektų skirti naujus nemokumo administratorius, kurie turėtų iš naujo susipažinti su visa nemokumo bylų medžiaga, įvertinti visus atliktus administravimo veiksmus bei nusistatyti naujus veiksmų planus bei juos suderinti su kreditoriais), administraciniai teismai privalo užkirsti šių neigiamų veiksmų atsiradimui kelią dar iki jų pradžios.

Priešingu atveju būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai apkrauti teismų sistemą papildomais teisminiais ginčais, būtų pažeisti teisinio tikrumo ir teisingumo principai, o kilę neigiami padariniai nebegalėtų būti ištaisomi iki galo. Pareiškėjas nurodė, kad susidariusioje situacijoje kiltų žala, kurią būtų sunku atitaisyti, dėl ko pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo atveju yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga prašomam sureguliuoti klausimui, o jos taikymas nesukeltų žalos jokiems asmenims.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo K. B. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir laikinai sustabdyti Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą 2 metams, vykdymo iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Teismas įvertino ginčijamo Tarnybos Įsakymo 1.2 punkte nustatytus pareiškėjo atžvilgiu konstatuotus JANĮ ir kitų teisės aktų pažeidimus.

Visų pirma, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų grupės, kad kyla grėsmė, jog nemokumo administratorius, išimtinai tik skundžiamo sprendimo pagrindu, bus priverstinai pašalintas iš Bendrovės nemokumo bei kitų administruojamų nemokumo procesų, teismas akcentavo, kad nustatytas apribojimas taikomas tik sprendžiant dėl naujų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesų, o Bendrovės nemokumo administravimas jau yra vykdomas ir tai nėra naujo juridinio asmens nemokumo administravimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad jau paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo bei vykdomų nemokumo procedūrų tęstinumo klausimai sprendžiami JANĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas pabrėžė, kad Bendrovės nemokumo administratorės UAB „Lideres“ atstatydinimo ir naujo administratoriaus skyrimo klausimas yra bendrosios kompetencijos teismo diskrecija ir būtent jis vertina aplinkybių visetą dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo skyrimo, todėl prašomos taikyti užtikrinimo priemonės pagrindas nėra susijęs su pritaikyta poveikio priemone.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, jog skundžiamu Įsakymu yra priimtas prejudicinę galią turintis procesinis sprendimas, kuriuo sieks pasinaudoti kreditoriai inicijuojant prieš administratorių ir pareiškėją civilines bylas ir kitus procesus, taipogi vertintinas kaip hipotetinio pobūdžio teiginys, kuris nepagrindžiamas jokiais faktiniais duomenimis.

Dėl pareiškėjo argumento, kad 2 metų laikotarpiui apribojus jam teisę administruoti nemokumo procesus – jis nebeteks darbinių pajamų, socialinių garantijų, sveikatos draudimo ir kt., teismas konstatavo, kad pareiškėjui nėra panaikinta teisė tęsti nemokumo administratoriaus veiklą, o tik apribota teisė būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus. Teismas atkreipė dėmesį, kad jam nėra pateikta duomenų apie vykdomus kitų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesus, kurie nėra ribojami ginčijamu Įsakymu. Taigi nors pareiškėjas skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo akto dalies nesustabdymo, tačiau nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas taip pat pabrėžė, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismo vertinimu, galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas K. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti – sustabdyti ginčijamą Įsakymo dalį, kuria pareiškėjui skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą 2 metams, vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: nepakankamai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o dėl dalies pareiškėjo nurodytų aplinkybių visiškai nepasisakė, taip pat netinkamai taikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties reikšmę ir pažymi, kad joje tiesiogiai nurodyta, kad Bendrovės Administratoriaus UAB „Lideres“ atstatydinimo ir naujo administratoriaus skyrimo klausimas bus nagrinėjamas išimtinai dėl to, kad bankroto bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gruodžio 16 d. gautas šioje byloje ginčijamas Įsakymas. Taigi pareiškėjo nurodytas prašomos taikyti užtikrinimo priemonės pagrindas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra tiesiogiai susijęs su ginčijamu Įsakymu ir jo pagrindu pareiškėjui pritaikyta poveikio priemone.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pareiškėją atstatydinus iš nemokumo procesų (JANĮ 39 str. 1 d. 2 p.), galimybės būti sugrąžintam į tuos pačius nemokumo procesus objektyviai nebebūtų – nemokumo administratoriaus pakeitimas į kitą nemokumo administratorių yra negrįžtama procedūra, todėl jeigu pareiškėjo pateiktas skundas dėl Įsakymo panaikinimo būtų patenkintas, pareiškėjas nebegalėtų būti grąžintas administruoti nemokumo procesų, iš kurių administravimo buvo atstatydintas. Todėl ir vieno Bendrovės nemokumo proceso potencialus praradimas (atstatydinimas iš Administratoriaus pareigų šiame nemokumo procese) išimtinai tik dėl šio Įsakymo – laikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas nepritaria, kad galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo Įsakymo priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Skundo tenkinimo atveju būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytos turtinės žalos (negautų pajamų), kadangi niekas negali tiksliai nurodyti, kiek įmonių pareiškėjui būtų buvę pavesta administruoti, ir kiek būtų buvę gauta pajamų iš kiekvieno nemokumo proceso administravimo, kai pareiškėjui galiojo poveikio priemonė. Kartu pažymėtina, kad reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas niekaip nepažeistų atsakovo interesų – net jei pareiškėjo pateiktas skundas būtų atmestas pilna apimtimi, poveikio priemonė būtų vykdoma nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020. Nagrinėjamu atveju yra aktualu ir tai, kad pareiškėjui 2 metų laikotarpiui apribojus teisę administruoti nemokumo procesus – pareiškėjas nebeteks ne tik darbinių pajamų, tačiau ir socialinių garantijų, sveikatos draudimo ir kt., tuo tarpu pareiškėjui yra daugiau nei 60 metų, todėl mažai tikėtinas būtų ir veiklos persikvalifikavimas.

Pareiškėjas anksčiau nėra Tarnybos baustas už nemokumo procesų vykdymą, pareiškėjui jokios asmeninės sankcijos ir / ar nuobaudos niekada anksčiau nebuvo pritaikytos, todėl visiškai nepagrįstai Tarnyba skundžiamu Įsakymu pritaikė griežčiausią poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą 2 metams.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nevertino to, kad pareiškėjas, atsakomybės taikymo prasme parenkant poveikio priemonę, buvo nepagrįstai sulygintas su pačiu Administratoriumi ir kitais anksčiau veikusiais įgaliotais asmenimis, nors pareiškėjas veikė tik nuo 2024 m. gegužės 21 d. Be kita ko, anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad Tarnyba visiškai nepagrindė griežčiausių poveikio priemonių taikymo būtinybės tiek Administratoriui, tiek ir trims jo įgaliotiems asmenims, tame tarpe pareiškėjui; neatsižvelgė net į pačios Tarnybos įvardintas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (t. y. kad Administratoriaus ir įgaliotų asmenų veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nustatyta nebuvo), neatsižvelgė ir į pačios Tarnybos padarytą išvadą, kad nėra jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių; nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas esą padarė Bendrovės bankroto proceso organizavimo pažeidimus tiek dėl duomenų nesuvedimo į Nemokumo procesų informacinį portalą, tiek dėl Bendrovės kreditorių susirinkimo nesušaukimo. Tarnyba neturėjo įgaliojimų atlikti neplaninio patikrinimo dėl Bendrovės lėšų naudojimo Bendrovės bankroto procese ir paslaugų sutarčių sudarymo būtinumo, jų pagrindu suteiktų paslaugų pagrįstumo, realumo, kadangi ši teisė yra suteikiama išimtinai Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.

Pareiškėjas nurodo, kad, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ginčijamu Įsakymu neabejotinai sieks pasinaudoti kreditoriai inicijuojant prieš Administratorių ir pareiškėją civilines bylas ir kitus procesus, ir tai nėra koks nors hipotetinio pobūdžio teiginys, kadangi tą pagrindžia tiek prie skundo pateikti rašytiniai įrodymai, tiek ir pačiame skunde plačiai atskleistos aplinkybės. Apie ypatingai agresyvius ir neteisėtus kreditorių veikimo metodus buvo plačiai aptarta skunde, o skundo dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo buvo pateiktas tik šių aplinkybių apibendrinimas.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą reikalavimo užtikrinimo priemonės (ne)taikymo, nevertino to, kad: Administratoriaus neplaninis veiklos patikrinimas, administruojant Bendrovės nemokumo procesą, buvo pradėtas pagal Bendrovės kreditorių grupės: UAB „Idea in“, UAB „Krestan“, UAB „Interlan“, „Betelgeuse“ EOOD ir UAB „Rentopa“ skundus. Šie Bendrovės kreditoriai yra kontroliuojami buvusių Bendrovės valdymo organų, tame tarpe galimai ir verslininko S. R. Aptariamai kreditorių grupei nepatiko / nepatinka, jog Administratorius nevykdė / nevykdo Bendrovės kreditorių grupės, kuri turi daugumą Bendrovės nemokumo procese, prašymų ir reikalavimų, kuriuos Administratorius skundžia, o Administratoriaus skundai yra tenkinami ir neteisėti aptariamos kreditorių grupės reikalavimai, priimami Bendrovės kreditorių susirinkimuose, teismų yra naikinami (pvz.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. eB2-2709-803/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. eB2-2907-803/2024). Tarp aptariamos kreditorių grupės ir Administratoriaus yra kilęs konfliktas, todėl ši Bendrovės kreditorių grupė siekia bet kokiomis priemonėmis, tame tarpe per skundų teikimą Tarnybai, eliminuoti Administratorių iš Bendrovės nemokumo proceso. Bendrovės kreditorių grupės tikslai Bendrovės nemokumo procese yra visai kiti, nei kad kreditorinių reikalavimų padengimas.

Taigi, esamoje situacijoje Administratorius gali tik skųsti aptariamos Bendrovės kreditorių grupės priimamus neteisėtus sprendimus Bendrovės nemokumo procese bei, įtardamas galimas nusikalstamas veikas, kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo, ką Administratorius ir daro, tačiau tam (tame tarpe viešojo intereso užtikrinimui / gynimui, nešališkų kreditorių interesų gynimui / apsaugai ir pačios bankrutuojančios bendrovės interesų gynimui / apsaugai) kyla akivaizdi grėsmė būtent dėl skundžiamo Tarnybos Įsakymo.

Taigi, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, žala pasireikš ir Bendrovės bankroto procesui, kartu būtų pažeidžiamas ir bankroto procese vyraujantis viešasis interesas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Įsakymu yra priimtas prejudicinę galią turintis procesinis sprendimas, kuriuo sieks pasinaudoti aptarta suinteresuotų kreditorių grupė inicijuojant prieš Administratorių ir pareiškėją civilines bylas ir kitus procesus, kuriuose bus siekiama supaprastinta tvarka (išvengiant kreditoriams tenkančios įrodinėjimo pareigos) prisiteisti iš Administratoriaus ir pareiškėjo Tarnybos neteisėtai nustatytą žalą. Analogiški procesai taip pat bus inicijuoti prieš paslaugų teikėjus, kurie nurodyti Tarnybos išvadoje. Po ko galimi atgręžtiniai reikalavimai ir pareiškėjo, ir Tarnybos atžvilgiu. Anot pareiškėjo, Įsakymu kuriamas precedentas Bendrovės kreditorių grupei bei apskirtai kreditoriams bet kada, kai tik nepatiks nemokumo administratorius ir (ar) jo atliekami veiksmai, pateikti begalę skundų Tarnybai dėl nemokumo administratoriaus, o Tarnyba, atlikusi paviršutinišką ir neišsamų patikrinimą, priims sprendimą taikyti nemokumo administratoriui griežčiausias poveikio priemones. Griežčiausios poveikio priemonės nemokumo administratoriams galėtų būti taikomos tik Tarnybai atlikus išsamų, visapusišką ir pagrįstą patikrinimą, bet ne tokį, kokį atliko Tarnyba nagrinėjamo ginčo atveju Administratoriaus ir pareiškėjo atžvilgiu.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu buvo paskirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimas 2 metams. Taip pat Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad nemokumo administratoriumi pareiškėjo minimose bankroto bylose yra paskirtas ne pareiškėjas kaip fizinis asmuo, o nemokumo administratorius (išskyrus UAB „Dermofaktorius“ nemokumo procesą, kurį paskirta vykdyti K. B. IĮ). Nepaisant to, nėra objektyvių įrodymų, kad dėl ginčijamo Įsakymo Administratorius ir pareiškėjas bus atstatydinti iš pareiškėjo minimų nemokumo procesų. Pareiškėjo pateikta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kurioje nurodoma, kad bus svarstomas nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimas, neįrodo, kad nemokumo administratorius bus atstatydintas iš Bendrovės nemokumo proceso išimtinai tik dėl ginčijamo Įsakymo – tik iš teismo įsiteisėjusio sprendimo galima spręsti, kokiu pagrindu atstatydintas nemokumo administratorius. Ir tokie argumentai niekaip neįrodo, kad pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Be to, nei pareiškėjui, nei Administratoriui nebuvo panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, pajamos ir toliau gali būti gaunamos iš administruojamų procesų ir tai neįrodo, kad nenustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimo, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma, ar sunkiai atitaisoma žala.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis apribojimas taikomas tik sprendžiant dėl naujų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesų, o Bendrovės nemokumo administravimas jau yra vykdomas ir tai nėra naujo juridinio asmens nemokumo administravimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad jau paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo bei vykdomų nemokumo procedūrų tęstinumo klausimai sprendžiami JANĮ nustatyta tvarka ir būtent Bendrovės nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus skyrimo klausimas yra bendrosios kompetencijos teismo diskrecija bei būtent jis vertina aplinkybių visetą dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo skyrimo, dėl ko įvardijamas prašomos taikyti užtikrinimo priemonės pagrindas nėra susijęs su pritaikyta poveikio priemone ir administraciniu aktu, esančiu skundo teismui dalyku.

Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentas, jog ginčijamu Įsakymu yra priimtas prejudicinę galią turintis procesinis sprendimas, kuriuo sieks pasinaudoti kreditoriai inicijuojant prieš Administratorių ir pareiškėją civilines bylas ir kitus procesus, kuriuose bus siekiama supaprastinta tvarka (išvengiant kreditoriams tenkančios įrodinėjimo pareigos) prisiteisti iš nemokumo administratoriaus ir pareiškėjo Tarnybos neteisėtai nustatytą žalą, yra hipotetinio pobūdžio teiginys, kuris nepagrindžiamas jokiais faktiniais duomenimis. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, kad šiuo aspektu prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo buvo pagrįstas ne hipotetinio pobūdžio teiginiais, o faktiniais duomenimis.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad 2 metų laikotarpiui apribojus jam teisę administruoti nemokumo procesus – jis nebeteks darbinių pajamų, socialinių garantijų, sveikatos draudimo ir kt., atsakovas pažymėjo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui nėra panaikinta teisė tęsti nemokumo administratoriaus veiklą, o tik apribota teisė būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ir pareiškėjas nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Papildomai Tarnyba atkreipia dėmesį į faktą, kad pareiškėjas yra ir nemokumo administratoriaus vadovas, todėl, argumentai, kad jis nebeteks darbinių pajamų, socialinių garantijų, sveikatos draudimo ir kt. yra visiškai nepagrįsti.

Tarnybos įsitikinimu, pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės mechanizmu siekia išspręsti ginčą iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad įvertinus kilusio ginčo specifiką bei Įsakymu pritaikytos poveikio priemonės neadekvatumą ir neproporcingumą, t. y. kad pareiškėjas Administratoriaus įgaliotu asmeniu administruoti Bendrovės nemokumo procesą buvo paskirtas tik nuo 2024 m. gegužės 21 d., administracinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, suteikiant pareiškėjui galimybę betarpiškai pateikti paaiškinimus ir atsakyti į klausimus.

Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas visus argumentus, kuriais grindžiamas atskirojo skundo reikalavimas, privalėjo ir galėjo nurodyti šiame procesiniame dokumente. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nurodė, kad pareiškėjas minėtą prašymą grindžia hipotetiniais teiginiais, nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonę jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas taip pat pabrėžė, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovės nemokumo administratorės UAB „Lideres“ (Administratoriaus) atstatydinimo ir naujo administratoriaus skyrimo klausimas yra bendrosios kompetencijos teismo diskrecija ir būtent jis vertina aplinkybių visetą dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo skyrimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o dėl dalies pareiškėjo nurodytų aplinkybių visiškai nepasisakė, taip pat netinkamai taikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas, todėl ši nutartis turi būti panaikinama.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022 ir kt.). Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėms – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017, 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ginčijama Tarnybos direktoriaus 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V4-117 dalimi pareiškėjui už nustatytus pažeidimus buvo paskirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimas 2 metams.

Pagal JANĮ 136 straipsnio 1 dalį priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Pareiškėjas prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodė, kad ginčijamo Įsakymo pagrindu dėl pareiškėjo yra priimtas skubaus vykdymo procesinis sprendimas, kuriuo remiantis Bendrovės bankroto byloje jau inicijuotas klausimo nagrinėjimas dėl Administratorius atstatydinimo ir naujo administratoriaus skyrimo, dėl ko kyla grėsmė, kad Administratorius, išimtinai tik ginčijamo Įsakymo pagrindu, bus priverstinai pašalintas iš Bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų bei kyla objektyvi grėsmė ir pareiškėjui būti pašalintam iš kitų administruojamų nemokumo procesų; ginčijamu Įsakymu yra priimtas prejudicinę galią turintis procesinis sprendimas, kuriuo sieks pasinaudoti kreditoriai inicijuojant prieš Administratorių ir pareiškėją civilines bylas ir kitus procesus; 2 metų laikotarpiui apribojus jam teisę administruoti nemokumo procesus – pareiškėjas nebeteks darbinių pajamų, socialinių garantijų, sveikatos draudimo ir kt.

Visų pirma, akcentuotina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su ginčijamo Įsakymo esme ir jo priėmimo aplinkybėmis (pagrįstumu, poveikio priemonės tinkamu individualizavimu ir pan.), sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumo, negali būti vertinami, kadangi ginčas nesprendžiamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina skundo pirmosios instancijos teismui faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepasisakė dėl šių pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir įrodymų, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad šiuo aspektu yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties reikšmę ir pažymi, kad joje tiesiogiai nurodyta, kad Administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus skyrimo klausimas bus nagrinėjamas išimtinai dėl to, kad bankroto bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gruodžio 16 d. gautas šioje byloje ginčijamas Įsakymas. Įvertinusi šiuos argumentus, be kita ko, ir minėtos nutarties turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šis pagrindas nėra susijęs su Įsakymu pareiškėjui pritaikyta poveikio priemone bei savaime nesuponuoja bendrosios kompetencijos teismams išvados dėl Administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus skyrimo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, minėtas klausimas yra bendrosios kompetencijos teismo diskrecija ir būtent šis teismas vertina visų aplinkybių visetą dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo skyrimo bei JANĮ įtvirtintus administratoriaus atstatydinimo teisinius pagrindus (JANĮ 39 str.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas ar jos netaikymas nepakeis minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių, kad Tarnyba priėmė ginčijamą Įsakymą ir atsiuntė jį teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde išsamiai aprašo konfliktinę situaciją su daugumą kreditorių susirinkimuose turinčia kreditorių grupe, kuri, pasak pareiškėjo, nuolat skundžia Administratoriaus veiksmus ir atlieka kitus JANĮ prieštaraujančius veiksmus. Pareiškėjas pabrėžia, kad turėdama didesnius pajėgumus, ši kreditorių grupė siekia pašalinti Administratorių iš bankroto proceso, siekia savanaudiškų tikslų, kurie pakenks ne tik sudėtingam Bendrovės nemokumo procesui, bet ir viešajam interesui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pagrindas taip pat nėra susijęs su skundo dalyku, t. y. ginčijamu Tarnybos Įsakymu pritaikyta poveikio priemone pareiškėjui, o pareiškėjo argumentai, kad Tarnyba tik paviršutiniškai atliko tyrimą šiuo aspektu, yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teiginys, jog Įsakymu yra priimtas prejudicinę galią turintis procesinis sprendimas, kuriuo sieks pasinaudoti kreditoriai inicijuodami prieš Administratorių ir pareiškėją civilines bylas ir kitus procesus, yra hipotetinis ir nepatvirtina, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamoje byloje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad skundo tenkinimo atveju, būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytos turtinės žalos (negautų pajamų), kadangi niekas negali tiksliai nurodyti, kiek įmonių pareiškėjui būtų buvę pavesta administruoti, ir kiek būtų buvę gauta pajamų iš kiekvieno nemokumo proceso administravimo, kai pareiškėjui galiojo poveikio priemonė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad analogiškos pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad nebeteks ne tik darbinių pajamų, tačiau ir socialinių garantijų, sveikatos draudimo ir kt., tuo tarpu pareiškėjui yra daugiau nei 60 metų, todėl mažai tikėtinas būtų ir veiklos persikvalifikavimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl Įsakymu paskirtos poveikio priemonės analogiškos poveikio priemonės teisinių padarinių, yra nurodęs, kad nors žalos atsiradimo galimybė, taikant tokio pobūdžio poveikio priemones turto administratoriams, visada yra, teisės aktai nenumato, kad skundo dėl akto, kuriuo taikyta tokia poveikio priemonė, padavimas stabdytų jo vykdymą. Tokio akto galiojimo sustabdymas galimas atvejais, kai ginčą dėl tokio akto nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr. 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-306-624/2023). Šiame kontekste akcentuotina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Be to, atsakant į pareiškėjo argumentus dėl netektų pajamų, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ginčijamu Įsakymu pareiškėjui nustatytas apribojimas taikomas tik sprendžiant dėl naujų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesų, o Bendrovės nemokumo administravimas jau yra vykdomas ir tai nėra naujo juridinio asmens nemokumo administravimas, taip pat ir dėl kitų jau vykdomų nemokumo procesų.

Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020, kuria, pareiškėjo vertinimu, turėtų būti remiamasi ir nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pažymi, jog aptariamoje byloje buvo sprendžiama dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės (įsakymo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir išbraukimas iš nemokumo administratorių sąrašo) taikymo juridiniam asmeniui. Nagrinėjamu atveju skiriasi pati paskirta poveikio priemonė – nurodytoje byloje paskirtas teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, nagrinėjamoje byloje – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimas 2 metams. Nagrinėjamu atveju poveikio priemonė buvo paskirta fiziniam asmeniui, o ne bendrovei, kurios vienintelė veikla yra nemokumo administravimas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kadangi aptartos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, be kita ko, nepateikė jokių finansinių dokumentų, pagrindžiančių jo finansinę padėtį, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šio vertinimo nekeičia ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas nebuvo iki šiol baustas už nemokumo procesų vykdymą ir jam nebuvo paskirtos nuobaudos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią nėra pagrindo keisti arba naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė