b2d58b3d-ee5a-4195-9c65-e0968eb6b67a · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr                                                             Pirmosios instancijos teismo                       Civilinė byla Nr. 2A-547-278/2011Teisėja L.Šinkūnienė                                     Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00401-2011-4           Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                    1.1.;13.1.;15.3.2.;15.5;114.4; 121.7; 121.15; 121.21; 125.7.                                                                                                                                                                                                                                                                PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                                                            N U T A R T I S                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                2011 m. rugsėjo 13 d.                                                            Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,kolegijos teisėjų:

Zinos MickevičiÅ«tės, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Loretai GirdziuÅ¡ienei,dalyvaujant ieÅ¡kovių atstovei E. P. ,atsakovės atstovui adv. D. Zdanavičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų I. M. , B. B. , I. P. , V. V. , A. D. , B. S. , J. P. , J. B. , Z. B. , A. S. , L. M. , S. D. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-529-504/2011 pagal ieÅ¡kovų I.

M. , B. B. , I. P. , V. V. , A. D. , B. S. , J. P. , J. B. , Z. B. , A. S. , L. M. , S. D. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lelija“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, n u s t a t ė : ieÅ¡kovės nurodė, kad 2010-10-29 ir 2010-11-02 įsakymais UAB „Lelija" filialo RokiÅ¡kio siuvimo įmonės vadovė A. A. paskyrė joms drausmines nuobaudas už tai, kad jos 2010-10-16 neatvyko į darbÄ .

Manydamos, kad drausminės nuobaudos paskirtos nepagrįstai, pateikė UAB „Lelija“ Darbo ginčų komisijai prašymus dėl drausminės nuobaudos pripažinimo nepagrįstomis ir jų panaikinimo, tačiau komisija nesusitarė ir nepriėmė sprendimų dėl paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo. Teigia, jog įmonėje yra nustatyta darbuotojams penkių darbo dienų savaitė su dviem išeiginėmis dienomis (šeštadienį ir sekmadienį), o dienos darbo laikas yra nuo 8 val. iki 16 val. 30 min.

Tai įtvirtinta sudarytose darbo sutartyse tarp ieÅ¡kovių ir atsakovės. Nurodė, kad 2010-10-16 (Å¡eÅ¡tadienis) buvo poilsio diena, todėl neatvykdamos į darbÄ jos nepažeidė darbo drausmės ir nebuvo jokio teisinio pagrindo už tai skirti drausmines nuobaudas. Teigė, kad atsakovė nesiaiÅ¡kino visų aplinkybių, reikÅ¡mingų drausminės atsakomybės taikymui, todėl paskyrė drausmines nuobaudas nesant drausminės atsakomybės sÄ lygų sudėties (darbo drausmės pažeidimo objektyvių ir subjektyvių požymių).

Pagal sudarytÄ darbo grafikÄ , apimantį 2010-10-16, su kuriuo jos buvo susipažindintos, darbo dienos laikas buvo nuo 8 val. iki 16 val. 30 min. (30 min. pertrauka pailsėti ir pavalgyti). Nurodė, kad atsakovės filialas RokiÅ¡kio siuvimo įmonė nėra nepertraukiamai veikianti įmonė, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo organizuoti darbų vykdymo darbuotojų poilsio dienomis. Be to, atsakovė neturi teisinio pagrindo skirti darbuotojų dirbti virÅ¡valandžių ir jos nėra davusios raÅ¡ytinio sutikimo dirbti virÅ¡valandžius savo poilsio dienÄ , todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo galimai organizuoti darbo poilsio dienÄ .

Nurodė, kad įmonėje gali bÅ«ti įvesta suminė darbo laiko apskaita, nors vertinant nustatytÄ minėtÄ darbo laiko režimÄ , suminės darbo laiko apskaitos režimas neįmanomas, tačiau apie tai jos nebuvo informuotos. Be to, suminės darbo laiko apskaitos metu, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus, kurie paskelbiami, suderinus su darbuotojų atstovais, vieÅ¡ai prieÅ¡ vienÄ savaitę. Darbuotojų savaitės nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas ir privalo bÅ«ti suteikiamos dvi poilsio dienos iÅ¡ eilės. Nurodė, kad jos dirbo penkias darbo dienas nuo 2010-10-11 iki 2010-10-15 pagal nustatytÄ darbo grafikÄ , o 2010 m. spalio 16 d., 17 d. buvo poilsio dienos, kurių metu DK nuostatos neįpareigoja vykdyti darbo funkcijų, bei Å¡ios poilsio dienos, esant suminei darbo laiko apskaitai privalo bÅ«ti suteikiamos iÅ¡ eilės. Be to, nurodė, kad, skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys nepareikalavo iÅ¡ jų raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo.

Prašė teismÄ pripažinti nepagrįstais UAB „Lelija" filialo RokiÅ¡kio siuvimo įmonės vadovės A. A. 2010-10-29 ir 2010-11-02 įsakymus Nr. 84, 89, 92, 96, 101, 102, 109, 110, 111, 112, 120, 122 dėl drausminių nuobaudų paskyrimo ieÅ¡kovėms už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ .RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu ieÅ¡kinius atmetė. Teismas konstatavo, kad UAB „Lelija“ RokiÅ¡kio siuvimo įmonėje buvo pasiraÅ¡yta Kolektyvinė sutartis, kurios 3.2 punkte įtvirtinta nuostata, jog esant gamybiniam bÅ«tinumui, dalis įmonės padalinių ar visi padaliniai, gali bÅ«ti pervesti dirbti dviejų pamainų režimu, dirbti pagal suminį darbo grafikÄ , dirbti nevisos darbo dienos arba savaitės darbo režimu.

Kolektyvinę sutartį pasirašė ir profesinės sÄ jungos komiteto pirmininkė B. A. Teismas nustatė, kad 2010-07-02 ir 2010-10-01 gamybos vadovė A. A. priėmė įsakymus, kuriais buvo patvirtinti RokiÅ¡kio siuvimo įmonės sukirpimo, Å¡varkų gamybos, kelnių gamybos bei aptarnaujantiems darbuotojams 2010 m. liepos – spalio ir 2010 m. spalio – 2011 m. sausio mėnesiais suminiai darbo ir poilsio režimo grafikai. Ä®sakymai buvo suderinti ir pasiraÅ¡yti profesinės sÄ jungos pirmininkės. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog nėra suraÅ¡yto atskiro gamybos vadovo ir profesinės sÄ jungos pirmininko sutikimo, nėra pagrindas konstatuoti, kad priimant įsakymus dėl suminės darbo laiko apskaitos, nesilaikyta įstatyminės nuostatos – atsižvelgti į darbuotojų atstovų nuomonę.

Nustatė, kad įsakymai dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo buvo skelbiami ir darė iÅ¡vadÄ , kad visi darbuotojai, tame tarpe ir Å¡varkų cecho, buvo tinkamai informuoti apie įmonėje esančiÄ darbo laiko apskaitÄ , todėl ieÅ¡kovės į darbÄ 2010-10-16 neatvyko be pateisinamų priežasčių. Nurodė, jog penkios ieÅ¡kovės yra paraÅ¡iusios pasiaiÅ¡kinimus, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ visų ieÅ¡kovių buvo pareikalauti pasiaiÅ¡kinimai raÅ¡tu. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad darbdavys, nepažeisdamas Darbo kodekse nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, teisėtai ir pagrįstai paskyrė ieÅ¡kovėms drausmines nuobaudas už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2010-10-16.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės praÅ¡o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog profesinė sÄ junga ir gamybos vadovas raÅ¡tu buvo susitarę įvesti įmonėje suminį darbo laiko režimÄ ir kad gamybos vadovė buvo priėmusi įsakymÄ dėl minėto režimo įvedimo įmonėje. Nesant minėto pobÅ«džio įsakymo nebuvo ir teisinio pagrindo sudaryti darbo grafikus pagal suminio darbo laiko apskaitÄ .

Teigia, kad atsakovės priimti įsakymai vertintini kaip darbdavio formalizuotas dokumentas, skirtas valstybės kontroliuojančioms institucijoms pagrįsti darbuotojų vertimÄ dirbti jų poilsio metu. Darbdavys neturėjo teisinio pagrindo sudarytame grafike 2010 m. spalio 16 d. nurodyti kaip darbo dienÄ , nes tai prieÅ¡tarauja Kolektyvinės sutarties nuostatoms. Pažymi, kad darbdavys veikė nesÄ Å¾iningai, nesilaikydamas įtvirtintų reikalavimų suminiam darbo laiko režimui įvesti, tenkindamas tik savo interesus vertė darbuotojus dirbti privalomo jų poilsio laiku, todėl neteisėto darbdavio nurodymo nevykdymas nėra darbo drausmės pažeidimas.

Teigia, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantės buvo susipažinusios su Kolektyvine sutartimi ir darbo grafikais. Nurodo, jog teismo iÅ¡vada, kad visi įmonės darbuotojai žinojo apie darbdavio įsakymais patvirtintus grafikus yra abejotina, nes pagrįsta tik atsakovės kviestų liudytojų parodymais, kurie vertintini subjektyviai, neįvertinus kompleksiÅ¡kai visų byloje esančių įrodymų. Teigia, jog teismas neįvertino tų liudytojų parodymų, kurie pagrindė abejotinÄ darbo laiko grafikų buvimÄ Ä¯monėje 2010 m. liepos- spalio mėn. laikotarpiu, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kurie patvirtina, jog įmonėje nebuvo įvesta suminė darbo laiko apskaita.

Nurodo, jog 40 darbuotojų iÅ¡ 140 neatvykimas į darbÄ rodo, kad įmonėje nėra tinkamo darbo organizavimo.Atsakovė UAB „Lelija“ atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad 2011 m. spalio 16 d. buvo numatyta darbo diena, darbuotojos privalėjo ateiti į darbÄ , kadangi tuo laikotarpiu įmonėje darbdavio įsakymu buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita, o su darbuotojų atstovais suderinti suminės darbo laiko apskaitos grafikai paskelbti informaciniame stende prieÅ¡ 2 savaites iki jų įsigaliojimo.

Pažymi, kad ieÅ¡kovių nurodytas LRV 2003-05-14 nutarimo Nr. 587 „Darbų, sÄ lygų, kurioms esant gali bÅ«ti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos apraÅ¡as“, nors jo reikalavimai ir nebuvo pažeisti, neturi bÅ«ti taikomas nagrinėjamo ginčo atveju, nes įsakymas Nr. 82, numatantis 2010-10-16 darbo dienÄ , buvo priimtas minėtam apraÅ¡ui nebegaliojant. Nurodo, kad įsakymas Nr. 82 buvo raÅ¡tu suderintas su darbuotojų atstovais, kaip to reikalauja teisės aktai.

Be to, darbuotojai buvo tinkamai supažindinti su suminės darbo laiko apskaitos įvedimu bei darbo grafikais. IÅ¡ ieÅ¡kovių raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų matyti, kad visi darbuotojai buvo tinkamai informuoti apie darbo grafikÄ , tačiau iÅ¡ anksto savavaliÅ¡kai nusprendė nevykdyti teisėto darbdavio reikalavimo. Teigia, kad ginčo dienÄ iÅ¡ 140 darbuotojų į darbÄ neatvyko tik 40. Nurodo, jog liudytojų I. K. , R. A. , J. K. , V. K. , L. D. ir A. A. liudijimai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi minėtos liudytojos yra Å¡aliÅ¡kos, palaiko draugiÅ¡kus ryÅ¡ius su ieÅ¡kovėmis, yra UAB „Lelija“ profesinės sÄ jungos narės, kurios veikla pasireiÅ¡kia darbdavio sabotažu, siekia asmeninio kerÅ¡to darbdaviui dėl asmeninių aplinkybių.

IeÅ¡kovių paaiÅ¡kinimai taip pat vertintini kritiÅ¡kai dėl įtartino identiÅ¡kumo, painiojimosi parodymuose. Pažymi, kad papildomas darbuotojų supažindinimas su suminės darbo laiko apskaitos įvedimu ar grafiko paskelbimu nebuvo reikalingas. Nurodo, kad ieÅ¡kovės nesilaikė pareigos atvykti į darbÄ bei minėtus neteisėtus veiksmus atliko dėl savo kaltės, padarė tai sÄ moningai, ignoruodamos darbo grafikÄ , todėl egzistavo visos darbuotojų drausminės atsakomybės sÄ lygos. Nurodo, kad 2010-10-16 ieÅ¡kovių neatvykimas į darbÄ buvo iÅ¡ anksto suderinta nepaklusnumo darbdaviui akcija, inspiruotas samdomų darbuotojų profesinės sÄ jungos puolimas prieÅ¡ atsakovÄ .Panevėžio apygardos teisme 2011-08-16 gautas apeliantės J.

B. atsisakymas nuo apeliacinio skundo. Pareiškime nurodoma, jog jai yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės.Ieškovės J. B. atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas ir apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas, o I. M. , B. B. , I. P. , V. V. , A. D. , B. S. , J. P. , Z. B. , A. S. , L. M. , S. D. apeliacinį skundas atmestinas.LR Darbo kodekso (toliau – DK) 228 straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindines darbuotojų pareigas, nustatyta, kad darbuotojas turi laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus.

Å io kodekso 237 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos drausminės nuobaudos, kurios gali bÅ«ti skiriamos už darbo drausmės pažeidimÄ . Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas.

Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu, kuriame darbdavys turi aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai ir kokius darbo drausmės reikalavimus pažeidė.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovėms, kurios pas atsakovę UAB „Lelija“ į darbÄ buvo priimtos 1980-07-21 - 2003-09-22 laikotarpiu, 2010-10-29 bei 2010-11-02 įsakymais buvo paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos S. D. , Z. B. , J. B. , I. M. , L. V. , I. P. , A. D. , A. S. , B. S. , L. M. ir papeikimai J. P. , B. B. (1 t., b.l. 75-92, 120-123, 2 t., 17-20, 35, 67-75, 91, 121-124, 141, 171, 190, 3 t., b.l. 9-26, 43-46). Nustatyta, kad drausminės nuobaudos ieÅ¡kovėms buvo paskirtos už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2010-10-16.

IeÅ¡kovės nurodė, kad jog minėta diena buvo poilsio diena (Å¡eÅ¡tadienis) ir dirbti jos neprivalėjo, todėl atsisakė vykdyti neteisėtÄ atsakovės reikalavimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad UAB „Lelija" struktÅ«rinio padalinio RokiÅ¡kio siuvimo įmonėje 2010-07-02 buvo pasiraÅ¡yta kolektyvinė darbo sutartis, kuriÄ Â pasirašė gamybos vadovė A. A. ir Profesinės sÄ jungos komiteto pirmininkė B. A. (4 t., b.l.3-14). Å ios sutarties 3.2 punkto nuostatos numatė, jog esant gamybiniam bÅ«tinumui, dalis įmonės padalinių ar visi padaliniai, gali bÅ«ti pervesti dirbti dviejų pamainų režimu, dirbti pagal suminį darbo grafikÄ , dirbti nevisos darbo dienos arba savaitės darbo režimu. Kolektyvinės sutarties 3.3 p. nustatyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įforminamas vadovo įsakymu, esant raÅ¡ytiniam gamybos vadovo ir profesinės sÄ jungos pirmininko sutikimui.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad šios sutarties 3.2 punkto pagrindu 2010-07-02 gamybos vadovė A. A. įsakymu Nr. 64 patvirtino RokiÅ¡kio siuvimo įmonės sukirpimo, Å¡varkų gamybos, kelnių gamybos bei aptarnaujantiems darbuotojams 2010 m. liepos – spalio mėnesiais suminį darbo ir poilsio režimo grafikÄ Å¡io įsakymo priedu Nr. 1 (4 t., b.l. 25-26). 2010-08-06 įsakymu Nr. 70, minėtas įsakymas buvo pakeistas, keičiant darbo grafikus, kuris nustatė darbo laikÄ 2010 m. liepos 19 d. - spalio 13 d. laikotarpiu (1 t., b.l. 97-100). 2010-10-01 įsakymu Nr. 82, buvo patvirtintas RokiÅ¡kio siuvimo įmonės sukirpimo, Å¡varkų gamybos, kelnių gamybos bei aptarnaujantiems darbuotojams 2010 m. spalio – 2011 m. sausio mėnesiais suminis darbo ir poilsio režimo grafikas ir juo nustatytas darbo laikas nuo 2010-10-14 iki 2011-01-31 (1 t., b.l. 97-100, 4 t. b.l.25).

IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad minėti įsakymai buvo suderinti ir pasiraÅ¡yti profesinės sÄ jungos pirmininkės B. A. . Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, jog aukščiau minėtais įsakymais 2010 m. spalio - 2011 m. sausio mėnesiais įmonėje buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita (1 t., b.l. 94-100, 4 t., b.l. 25). DK 149 straipsnio 1 dalis numato, jog įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant bÅ«tinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ .

Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi virÅ¡yti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali bÅ«ti dirbama daugiau kaip keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dienÄ (pamainÄ ). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali bÅ«ti ilgesnė negu keturi mėnesiai.Atsakovės teiginiai, jog 2010 m. liepos mėn. padidėjo užsakymų bei Å¡io klausimo sprendimas, suderinus su profesinės sÄ jungos atstove, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turėjo pagrindÄ Ä¯vesti suminį darbo laikÄ ir DK 149 str. nuostatų nepažeidė.

Nors ieÅ¡kovės teigia, jog jos nebuvo supažindintos su kolektyvine sutartimi, įsakymais, todėl apie įvestÄ suminę darbo laiko apskaitÄ nebuvo žinoma, kolegija Å¡iuos teiginius vertina kritiÅ¡kai. Liudytojos R. Å . , A. M. patvirtino jog joms buvo žinoma apie 2010-07-02 priimtÄ kolektyvinę sutartį. Byloje nustatyta, kad įmonės darbuotojai buvo supažindinami su kolektyvine sutartimi, Å¡ios aplinkybės neneigė ir ieÅ¡kovės J. B. , L. V. nurodžiusios jog buvo supažindintos su kolektyvine sutartimi, tačiau teigė, kad sutartyje buvo nustatyta tik 5 darbų dienų darbo laikas (4 t., b.l. 85-126).

Tačiau pirmosios instancijos teisme duoti ieÅ¡kovių bei liudytojų V. K. , L. D. , I. K. , A. A. , J. M. , R. L. ir kt. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atskirais Å¡eÅ¡tadieniais įmonės darbuotojai dirbo nuo 2010 m. liepos mėnesio, kas iÅ¡ dalies patvirtina atsakovės teiginius, jog nuo 2010 m. liepos mėn. įmonė dirbo pagal suminį darbo grafikÄ (4 t., b.l. 85-126). Apie tai, jog įmonės meistrai žodžiu bei administracijos darbuotojai radijo ryÅ¡iu iÅ¡ anksto praneÅ¡davo apie darbo dienas savaitgalyje, pripažįsta ieÅ¡kovės S. D. , L.

M. , A. D. , I. M. ir kt., liudytojai V. K. , E. A. , V. N. , J. M. , L. R. ir kt.. Tai, kad 2010-10-16 įmonėje buvo darbo diena ir Å¡i aplinkybė ieÅ¡kovėms buvo žinoma, patvirtina ieÅ¡kovės J. P. parodymai, kuri teismui nurodė, jog meistrė A. C. „prašė daugelio darbuotojų, kad ateitų į darbÄ â€œ. Tai patvirtino ir S. D. , L. M. , B. B. ir kt. ieÅ¡kovės. Kad darbuotojams buvo praneÅ¡ta, jog 2010-10-16 yra darbo diena, leidžia konstatuoti ir I. P. pasiaiÅ¡kinime nurodyta aplinkybė, jog, apie tai, kad neatvyks į darbÄ 2010-10-16 ji iÅ¡ vakaro praneÅ¡usi meistrei (2 t., b.l. 38).  Be to, liudyt.

V. K. nurodė, kad apie darbo dienÄ 2010-10-16 buvo praneÅ¡ta radio ryÅ¡iu. Nors ieÅ¡kovės teigia, kad darbo grafikai nebuvo skelbiami, o tik atskirų darbuotojų praÅ¡oma atvykti į darbÄ Å¾odžiu, vertintini kritiÅ¡kai, nes aplinkybę, jog ieÅ¡kovių darbo baro darbo grafikas buvo skelbimų lentoje, teismui nurodė liudytoja R. S. , dirbanti kelnių ceche, paaiÅ¡kinusi, kad pagal darbo grafikÄ Ä¯monės Å¡varkų cecho darbuotojai 2010-10-16 turėjo dirbti. Apie tai, jog darbo grafikai buvo skelbiami skelbimų lentoje, teismui nurodė ir liudytojos V.

N. , Z. Å . , D. D. , Z. L. , J. S. , Z. P. , R. Č. , V. T. ir kt. bei R. Å . , A. M. , kurios patvirtino ir tÄ aplinkybę, jog 2010 m. liepos mėnesį buvo pasiraÅ¡yta kolektyvinė darbo sutartis. Liudytojos R.L. A. , F. J. , A. S. nurodė, kad pasiraÅ¡ius kolektyvinę sutartį buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita. A. S. nurodė, kad darbo grafikai buvo skelbiami anksčiau nei prieÅ¡ savaitę, ieÅ¡kovės neneigia, jog įsakymai buvo skelbiami ir radio ryÅ¡iu. Nors ieÅ¡kovės teigia, kad skelbimų lenta yra užstatyta dėžėmis, tačiau Å¡iuos teiginius kolegija vertina kritiÅ¡kai, nes neginčijamų duomenų, patvirtinančių minėtÄ teiginį nepateikta.

Kad darbo grafikai buvo skelbiami, patvirtina liudyt. L. D. , J. K. , nurodžiusios, jog skelbimų lenta yra matomoje vietoje, pro jÄ praeinama kasdien, matydavo ir darbo grafikus (4 t. b.l. 85-126). Neginčijamų duomenų, jog apie darbo grafikus įmonės darbuotojai buvo informuojami pavėluotai, t.y., vėliau nei prieÅ¡ savaitę iki grafikų įsigaliojimo, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neginčijamų įrodymų nepateikta (CPK 178 str., DK 147 str. 3 d.). Ä®vertintina ir ta aplinkybė, kad iÅ¡ 140 darbuotojų į darbÄ neatvyko 40 darbuotojų, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apie darbo laiko pakeitimus nuo 2010- 07-02 darbuotojams buvo žinoma.

Aukščiau paminėti duomenys leidžia konstatuoti, jog ieÅ¡kovėms neginčijamai buvo žinoma, kad 2010-10-16 yra darbo diena, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad į darbÄ ieÅ¡kovės neatvyko be svarbių priežasčių. IeÅ¡kovės nurodo, kad bendrovė nėra susitarusi su profesine sÄ junga dėl suminio darbo laiko įvedimo, todėl darbuotojai pagrįstai atsisakė vykdyti neteisėtus darbdavio reikalavimus. Kolegija kritiÅ¡kai vertina šį teiginį, nes 2010-07-02 įsakymas „Dėl darbo ir poilsio režimo grafiko patvirtinimo 2010 m. liepos-spalio mėnesiais“ bei vėlesni įsakymai, konstatuojantys suminio darbo apskaitos įvedimÄ yra suderintas su profesinės sÄ jungos pirmininke B.

A. , todėl pasiraÅ¡yti atskirÄ suderinimÄ nebuvo pagrindo. Dėl paminėto ieÅ¡kovių teiginius, jog buvo pažeisti LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarimo Nr. 587 reikalavimai pasiraÅ¡yti atskirÄ susitarimÄ nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti jog suminis darbo laikas įmonėje nebuvo įvestas, nes toks įsakmus atskiras reikalavimas minimame teisės akte nebuvo nustatytas. Be to, net ir įvertinus, jog atskiras susitarimas buvo reikalingas, Å¡is pažeidimas negali bÅ«ti pakankamu pagrindu konstatuoti jog suminis darbo laiko režimas įmonėje nebuvo įvestas ir apie pasikeitimus darbuotojai nebuvo informuoti.

Apeliantės nurodo, jog ir atsakovės kviesti liudytojai (R. Å . , V. N. ir kt.) patvirtino, jog įmonėje yra nustatyta 5 darbo dienų savaitė kas patvirtina jų teiginius, jog suminis darbo laikas įmonėje nėra nustatytas. Kolegija konstatuoja, jog minėtų liudytojų parodymai yra teisingi, nes toks darbo režimas įmonėje nustatytas nesant gamybinio bÅ«tinumo, kuris įmonėje atsirado tik 2010 m. liepos mėnesį  ir tęsėsi 4 mėnesius. Byloje nepateikti jokie duomenys, kad atsakovė, įvedusi suminį darbo laiko režimÄ bÅ«tų pažeidusi ir DK 161 straipsnio 5 dalyje numatytÄ 35 valandų nepertraukiamo poilsio laikÄ , nes 2010-10-16 iÅ¡dirbus 8 val., ieÅ¡kovės ir kiti darbuotojai į darbÄ privalėjo ateiti tik 2010-10-18 d. 8 val., t.y. daugiau nei po 39 val. poilsio.IÅ¡ byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog ieÅ¡kovėms padarius pravaikÅ¡tÄ jų darbo laikas 2010 m. spalio 11-17 d. sudarė 40 val., o dirbusių darbuotojų laikas 48 val., todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog įvedus suminį darbo laikÄ atsakovė pažeidinėjo DK 149 str. 1 d. reikalavimus (1 t., b.l. 103).

Pagal DK 238 straipsnį skiriant drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skirdamas drausminę nuobaudÄ darbdavys įvertino minėtas aplinkybes ir ieÅ¡kovėms skyrė pagrįstas nuobaudas. Už nurodytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , kurio darbdavys nekvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡taus, darbuotojoms buvo skirtos drausminės nuobaudos laikantis DK nustatytų procedÅ«rinių reikalavimų (pasiaiÅ¡kinimo darbuotojui suteikimo, drausminės nuobaudos skyrimo terminų, DK 240-241 str.).

Å iÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro įvertinusi, kad byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, jog atsakovė nepareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovių pasiaiÅ¡kinimo, prieÅ¡ingai ieÅ¡kovės L. M. , A. S. , B. S. nurodė, jog buvo pareikalauta pateikti pasiaiÅ¡kinimus. Be to, byloje esantys L. V. (2 t., b.l. 37), I. P. (2 t., b.l. 38), B. S. (3 t., b.l.

41) A. D. (3 t., b.l. 42), pasiaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas buvo pateiktas visoms ieÅ¡kovėms. Å iÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir liudyt. L. D. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad pas gamybos vadovę buvo pakviesta daug darbuotojų. Ä®vertinus jog darbo drausmės pažeidimas padarytas 2010-10-16, o nuobaudos skirtos 2010-10-29 bei 2010-11-02 įsakymais, konstatuotina jog DK 241 str. nustatytas 1 mėnesio terminas skirti nuobaudÄ nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos nėra pažeistas.Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ nėra pagrindo.CPK 308 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinį skundÄ padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka- iki skundo nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė J. B. atsisakė savo apeliacinio skundo ir prašė bylÄ nutraukti. Nurodė, kad apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės jai yra žinomos (4 t., b.l. 176, 183). Teismas nepriima apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu tie veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 302 str., 42 str. 2 d., 308 str.1 d. 2 p.). Kadangi atsisakymas nuo apeliacinio skundo neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, J.

B. atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas ir apeliacinis procesas Å¡ioje dalyje nutrauktinas (CPK 308 str. 2 d.). IÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės atsakovė UAB „Lelija“ 2011-09-07 pateikė praÅ¡ymÄ priteisti atstovavimo iÅ¡laidas (4 t., b.l. 192-199). Kadangi atstovavimo iÅ¡laidų dydį patvirtinantys duomenys apeliacinės instancijos teismui pateikti iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, t y., pavėluotai, todėl priteisti atsakovei 7 323,49 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pagrindo (CPK 98 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 308 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija     n u t a r ė : priimti ieÅ¡kovės J.

B. atsisakymas nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesas Å¡ioje dalyje nutraukti. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ J. P. , S. D. , Z. B. , L. M. , A. S. , A. D. , B. S. , I. M. , L. V. , I. P. , B. B. po 4 Lt (keturis Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660). Teisėjų kolegija                                                                                                Ramunė Čeknienė                                                                                           Zina MickevičiÅ«tė                                                                                    Birutė Valiulienė                        Â