2023-03-22 Nr. AB-6331-3-61-3-01736-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-235-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01736-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 23S6079, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi; Migracijos departamento 2023 m. vasario 2 d. sprendimą, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi; Migracijos departamento 2023 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 23S13696, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (toliau – ir Sprendimai); 2) išreikalauti iš Migracijos departamento visą pareiškėjos bylos medžiagą, kuria remiantis buvo priimti Sprendimai; 3) išreikalauti iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) visą medžiagą, kuria remiantis buvo surašytas VSD raštas Nr. 18-95 (toliau – ir Raštas) bei Raštą; 4) kviesti liudyti (duomenys neskelbtini) pilietę T. D.; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimų vykdymą.

Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog ji gali būti išsiųsta iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir bus išardyta pareiškėjos šeima, nepilnametis vaikas liks be bendravimo su mama. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje lieka be jokio teisėto pagrindo bei statuso, t. y. jos buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Pareiškėja netenka suteiktų teisių ir garantijų, kurios jai ir jos šeima yra gyvybiškai svarbios. Pareiškėja negalės atlikti jokių teisinių veiksmų bei naudotis jai suteikiamomis teisėmis Lietuvos Respublikoje – kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, negalės nueiti į banką ir išsiimti pinigų pragyvenimui. Kol skundas bus nagrinėjamas teisme, egzistuojant jo patenkinimo tikimybei, tačiau, kurio pateikimas nestabdo sprendimų vykdymo, yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sustabdant Sprendimų vykdymą, nes jų nesustabdžius, pareiškėjai ir jos šeimai atsiras žala, kurios pašalinimas bus sudėtingas ar netgi neįmanomas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertino, jog pareiškėjos argumentai dėl galimos žalos yra grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas pažymėjo, jog sprendimas išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) kol kas nėra priimtas. Į bylą nėra pateikta ir dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes (santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, vaiko turėjimą, teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ir kt.). Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, konstatavo, kad tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą. Taigi, ši nutartis pareiškėjai neužkerta kelio, situacijai pasikeitus, pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties dalį ir priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimų vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog tokio pobūdžio bylose dar nėra suformuota teismų praktika, t. y. neaišku kaip teismai vertins situaciją, susijusią su užsieniečių elgesiu žymint Migracijos departamento pateiktą apklausos anketą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos priverstinis išsiuntimas pažeis ne tik jos, bet ir jos šeimos – sutuoktinio bei mažamečio vaiko, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, interesus.

Sprendimuose yra atitinkami duomenys, kuriuos pateikė pati institucija, kurios veiksmai skundžiami. Teismo teiginys, kad „į bylą nėra pateikta ir dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes (santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, vaiko turėjimą, teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ir kt.)“ yra neatitinkantis tikrovės. Nors šie dokumentai pertekliniai, pridėta prie atskirojo skundo pareiškėjos nuosavybės, santuokos ir vaiko dokumentai.

Panaikinus leidimą laikinai gyventi, kurio apskundimas jo vykdymo nestabdo, pareiškėja Lietuvos Respublikoje lieka be jokio teisėto statuso, t. y. jos buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu ir ji neturi jokių teisių, pavyzdžiui, teisės dirbti, gauti pajamų, naudotis banko paslaugomis, teisės į sveikatos apsaugą ar net teisės kažkur gauti gyvenamąją vietą nuomai ar panaudai. Įvedus draudimo atvykti duomenis į Šengeno sistemą, pareiškėja išvykimo atveju nebegali teisėtai vykti ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į visas Europos Sąjungos bei Šengeno erdvės valstybes nares. Taigi, ji negali ne tik keliauti su šeima, bet ir aplankyti užsienyje gyvenančius artimuosius.

Pareiškėjos argumentai nėra deklaratyvūs, hipotetiniai ar nepagrįsti. Pareiškėja žalą patiria jau šiandien, dar didesnės nepašalinamos žalos pavojus ateityje yra realus ir objektyviai gresiantis, o nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, padaryta didelė žala bus neatitaisoma. Pareiškėjos argumentai yra vienareikšmiškai pagrįsti teisės aktų nuostatomis.

Pareiškėja bet kuriuo metu be jokių tarpinių sprendimų ar įspėjimų gali būti sulaikoma ir prievarta deportuojama. Tai nėra hipotetinė grėsmė, nes būtent tokius veiksmus su pareiškėjos padėtyje esančiais užsieniečiais (t. y. esančiais neteisėtai ir keliančiais grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui) numato Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties bei jau vykdo Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Jei taip nutiktų pareiškėjai, žala, kuri jau ir dabar labai didelė, dar labiau padidėtų ir nebūtų laiko tokio žalos atsiradimą stabdyti ar būdų jai atitaisyti. Sulaikymas ir išsiuntimas gali vykti nedelsiant (teisinių kliūčių tam nėra), o paskesni civiliniai ieškiniai valstybei dėl neteisėto sulaikymo ar deportacijos tokiu atveju taip pat sunkiai įsivaizduojami.

VSD pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde pažymima, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą bute, kuris jai ir jos sutuoktiniui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėja daugiau nei 2 metus nedirba. Šioje byloje nėra aktualus klausimo nagrinėjimas dėl pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę. Pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus patirta neatitaisoma bei sunkiai atitaisoma žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumas.

Migracijos departamentas 2023 m. kovo 21 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalį ir 151 straipsnį, apeliacinės instancijos teismui proceso dalyviai teikia atsiliepimus į atskirąjį skundą per keturiolika kalendorinių dienų nuo atskirojo skundo ir jo priedų nuorašų gavimo. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis terminas pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą pasibaigė 2023 m. kovo 15 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, atsisako priimti Migracijos departamento atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Atkreiptinas dėmesys, jog skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 23S6079 nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime pažymima, jog pareiškėja prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėja prašymo priėmimo metu (2022 m. gruodžio 13 d.) užpildė klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėja atsakydama į klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Taip arba Ne.) pažymėjo atsakymą „Taip“, o atsakydama į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam priklauso (duomenys neskelbtini)? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: (duomenys neskelbtini)) pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas gavo Raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 23S13696 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus.

Kaip minėta aukščiau, ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, kitaip tariant prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo rizika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjos argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Šiuo atveju sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjos argumentai, jog ji negali keliauti, aplankyti užsienyje gyvenančius asmenis, pasikeičia jos teisinis statusas, negali dirbti, gauti gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į suvaržymų ir praradimų pobūdį, savaime nereiškia, kad pareiškėjai bus padaryta didelė, neatitaisoma žala.

Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl pareiškėjos nėra priimto jokio sprendimo, kuriuo remiantis būtų pagrįstas pareiškėjos išsiuntimas į (duomenys neskelbtini). Įvertinus Sprendimų turinį ir kitus bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos tvirtinimas, kad ji bus išsiųsta į (duomenys neskelbtini), yra hipotetinio pobūdžio, todėl šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panašiomis faktinėmis aplinkybėmis pasižymėjusiose bylose, taip pat nematė pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 nutartį administracinėje byloje, 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-193-821/2023, 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-211-525/2023, 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-213-629/2023 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis