b2d53591-c56d-4e2c-a9b4-adc15f20200a · Å iaulių apylinkės teismas

?A. ŠpakauskasBaudžiamoji byla Nr. 1-79-900/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25372-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 25 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, Vaidai Vaičiulienei, Rasai Jančauskienei ir Aistei Žukauskaitei, dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei, kaltinamajam M.

Z. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Žilvinui Kazlauskui, vieÅ¡ame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ su staliaus – staklininko profesine kvalifikacija, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metus;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metus;

3) Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metus. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi, subendrintos M. Z. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu skirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi subendrintos M. Z. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, nustatytos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus. Numatyta bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga buvo 2018 m. birželio 21 d., M.

Z. iÅ¡brauktas iÅ¡ probacijos įskaitos pasibaigus terminui, yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė M. Z. įžūliu elgesiu, vandaliÅ¡kais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: 2018 m. gegužės 26 d. apie 1940 val. vieÅ¡oje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, eidamas pro ant Å¡aligatvio priparkuotÄ automobilį ir Å¡Å«kaudamas necenzÅ«riniais žodžiais paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje grasino ateiti naktį ir nubraižyti visus automobilius.

Nukentėjusiajam V. Å . per pravirÄ savo buto langÄ jį sudrausminus, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas vieninga tyčia, apie 1945 val. grįžo į minėto namo kiemÄ su demonstratyviai laikomu peiliu rankoje ir grasino juo nukentėjusiajam V. Å ., t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje. Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis M. Z. prisipažino kaltu ir paaiÅ¡kino, kad (2018 m. gegužės) 24 d. mirė močiutė. Kaltinamasis pasijuto blogai, nes jie buvo labai artimi, kartu gyveno.

Laidojimo namuose kaltinamasis iÅ¡gėrė nedaug brendžio, kad bÅ«tų lengvia. Taip pat iÅ¡gėrė raminamųjų. Po močiutės Å¡ermenų kaltinamasis ėjo namo pro pakeliui esantį namÄ (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nelabai atsimena, kÄ po to darė. Perskaitęs praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , pradėjo atsiminti, kad ėjo namo pro automobilius, automobiliai buvo sustatyti Å¡alia krÅ«mų. Tikriausiai kaltinamasis kažkÄ pasakė ar suÅ¡aukė, nors niekada taip nesielgdavo. KaltinamÄ jį tikriausiai supykdė keliÄ užstoję automobiliai.

Ä®vykio vietoje buvo žmonių. Kaltinamasis neprisimena, kad kažkas jį bÅ«tų sudrausminęs. Kaltinamasis buvo kaip nesavas. Matyt, dėl didelio streso susisuko galvoje, kad jis nuėjo į namus ir pasiėmė peilį (namuose turi tik virtuvinius peilius) ir sugrįžo. Nepamena, kas atsitiko toliau. Paskui kaltinamasis nuėjo į močiutės kambarį ir verkė. Jis nesuprato, dėl ko atvyko policija. PareigÅ«nai pasakė, kad jis gÄ sdino peiliu kaimynui. Jis pasakė, kad taip nebuvo, nes to neprisimena.

Tada policijos pareigÅ«nai išėjo. Po močiutės mirties kaltinamasis gulėjo Å iaulių psichiatrinėje ligoninėje. Ten sakė, kad jam bÅ«na kliedesiai. Nuo 2015 m. kaltinamasis lankosi pas psichiatrÄ . Jis buvo stipriai sumuÅ¡tas, patyrė galvos traumÄ . Nuo tada jaučia didelę baimę, nerimÄ dėl tų žmonių, kurie prieÅ¡ jį padarė nusikaltimÄ . Ä® smegenis buvo iÅ¡siliejęs kraujas ir susidarė kreÅ¡uliai. Neurologas sakė, kad kreÅ¡uliai gali paveikti mÄ stymÄ , atsirasti baimė.

Po močiutės mirties kaltinamasis jaučiasi pasimetęs gyvenime, darėsi vis sunkiau. Viskas nebe taip tada, kai močiutė bÅ«davo Å¡alia, todėl dabar reguliariai lankosi (pas psichologÄ ). Anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio. Kadangi vartoja stiprius vaistus, dabar alkoholio nevartoja. Gailisi dėl to, kÄ padarė. Paskelbus kaltinamÄ jį aktÄ , kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, davė paaiÅ¡kinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis ar jo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai bÅ«tų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu M. Z. paaiÅ¡kino (1 t., b. l. 95, 104), kad prieÅ¡ dvejus metus patyrė stipriÄ galvos traumÄ , atsirado kreÅ¡ulių ir problemų su psichika. Kartais jam užeina labai stiprÅ«s agresijos priepuoliai, proto užtemimai. 2018 m. gegužės 25 d. mirė įtaromojo močiutė, 2018 m. gegužės 26 d. ji buvo paÅ¡arvota. Apie 1940 val. įtariamasis ėjo iÅ¡ močiutės Å¡ermenų namo. Buvo iÅ¡gėręs alkoholio ir raminančių vaistų, todėl apie įvykį nieko neprisimena.

Sutinka su praneÅ¡ime apie įtarimÄ inkriminuojamais veiksmais, negali atkurti įvykio aplinkybių ir nuosekliai papasakoti, kaip ir kodėl tai įvyko. Anksčiau nėra taip baisiai elgęsis. Su kaimynais visuomet puikiai sutaria ir niekada jokių problemų nėra buvę. Neteko artimo žmogaus, viskas susidėjo į krÅ«vÄ ir jis, matyt, pratrÅ«ko. Dėl tokių netinkamų savo veiksmų gailisi, norėtų atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo ir kitų, jei dar kÄ tokiais savo veiksmais iÅ¡gÄ sdino. Namuose turi peilių, kaip ir kiekvienas žmogus, tačiau negali nurodyti kokius.

Visi jo peiliai paprasti, buitiniai. Ä®vykio metu vilkėjo tamsios spalvos džinsus ir geltonai juodos spalvos marÅ¡kinėlius. Kuprinės neturi, tada rankose turėjo tikbaltos spalvos maiÅ¡elį. Nukentėjusysis V. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 6, 22-23), kad 2018 m. gegužės 26 d. apie 1940 val. namuose (duomenys neskelbtini), priėjo prie praviro lango rankose laikydamas savo mažametį sÅ«nų. Pamatė, kad nepažįstamas vyras eina ir Å¡Å«kauja prie automobilio ant Å¡aligatvio, sakydamas: ,,kas tÄ Äia gaidį, Passatâ€˜Ä , paliko?“.

Vyras buvo apie 30-35 metų amžiaus, apie 175 cm. Å«gio, trumpai kirptais plaukais, su akiniais, dėvėjo karamelinės spalvos marÅ¡kinėlius ir tamsias kelnes, turėjo kuprinę. Matė, kaip vyras trenkė kuprine į automobilio galÄ , sakydamas: ,,ateisiu naktį, nubraižysiu visas maÅ¡inas“. Tuomet nukentėjusysis per langÄ pasakė, kad asmuo ramintųsi, nes bus iÅ¡kviesta policija. Vyras ėmė keiktis, jo kalba buvo neriÅ¡li. Nukentėjusysis nuėjo nuo lango į kambarį dirbti prie kompiuterio.

Po 5 minučių jis vėl iÅ¡girdo Å¡Å«ksnius kieme. Nukentėjusysis priėjo prie lango ir pamatė tÄ patį asmenį. Vyras buvo apie 10-15 metrų nuo namo, kuriame jis (nukentėjusysis) gyvena. Vyras artinosi, laikydamas rankoje apie 30 cm ilgio peilį. Vyras pamatė nukentėjusįjį ir pasakė: ,,leiskis į apačiÄ â€“ paÅ¡tyrinsiu“. Vyro grasinimai nukentėjusiajam atrodė realÅ«s, nes asmuo mojavo peiliu, eidamas prie pastato ir žiÅ«rėdamas į jį. Nukentėjusysis vyrui nieko neatsakė, paėmė savo mobilųjį telefonÄ ir kvietė policijÄ .

Ä®vykį matė kaimynė A. G., kuri tuo metu su dukra ėjo namo. A. G. dukra įbėgo į laiptinę, pamatė vyrÄ su peiliu ir iÅ¡bėgusi lauk pasakė apie tai mamai. Po to, kai kaimynė su dukra išėjo iÅ¡ laiptinės, kitas kaimynas, jo vardo ir pavardės nukentėjusysis nežino, laiptinėje taip pat susitiko su minėtu vyru ir matė, kaip vyras Å¡vaistosi peiliu lifto kabinoje. Å is kaimynas išėjo ir apie tai pasakė kaimynei, kuri su dukra buvo prie smėlio dėžės kieme, nes bijojo eiti namo.

Tuo metu nukentėjusysis kalbėjo telefonu su policijos pareigÅ«nu. Apie vyro veiksmus tuo metu, kai jis kalbėjo telefonu, vėliau jam papasakojo kaimynė. Ä®vykis truko apie 10-15 minučių. Nukentėjusysis baiminasi dėl savo Å¡eimos gyvybės ir sveikatos, nes turi mažametį sÅ«nų ir besilaukiančiÄ draugę. Draugei taip pat kyla reali grėsmė dėl patirto streso. Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 35-36), kad 2018 m. gegužės 26 d. prieÅ¡ 20 val. su penkerių metų dukra U. po pasivaikščiojimo grįžo į namus.

Dukra pirma nubėgo prie laiptinės. Liudytoja A. G. tuo metu kalbėjo telefonu ir ėjo lėčiau. Dukra atsidarė laiptinės duris ir, atsirėmusi nugara, stovėjo ir, kaip liudytoja A. G. suprato, laukė jos. Liudytojai A. G. einant prie laiptinės durų, pribėgo keli nepažįstami vaikai ir pasakė: „traukitės greičiau nuo durų, nes „S.“ su peiliu laiptinėje yra“. Kaip vėliau liudytoja A. G. sužinojo, tie vaikai gyvena kaltininko name. Liudytoja A. G. paėmė už rankos dukrÄ ir paėjo toliau nuo laiptinės durų į kiemÄ , ten stovėjo ir laukė.

Liudytoja A. G. matė, kad aplinkui žmonės iÅ¡lindę per langus. Tuo metu į laiptinę įėjo kitas kaimynas su Å¡unimi. Už kokių 3-4 minučių iÅ¡ jų laiptinės išėjo kaltininkas. Jis rankoje turėjo didelį virtuvinį peilį: rankos delne buvo peilio kotas, o geležtė buvo palei rankÄ , iÅ¡ vidinės pusės. Tas vyras Å¡Å«kavo: „iÅ¡pjausiu, paÅ¡tyrinsiu, kas man pasitaikys po kojom. Jeigu automobiliai pasitaikys po kojom ne vietoj pastatyti, suspardysiu“. Vyras atrodė labai agresyvus, neprognozuojamas, nevaldomas.

Liudytojai A. G. atrodo, kad jis buvo arba girtas, arba kažko pavartojęs, nes normalios bÅ«senos normalus žmogus taip nesielgtų. Vyro kalba buvo neriÅ¡li. Vyras žiÅ«rėjo baisiu žvilgsniu, paÅ¡Å«kavęs kieme, matyt, nuėjo savo namo link. Liudytoja A. G. matė, kad vaikai vedė policijos pareigÅ«nus parodyti, kur gyvena tas vyras. Liudytoja A. G. ir jos dukra Å¡io įvykio metu labai iÅ¡sigando. Iki įvykio dukra iÅ¡eidavo iÅ¡ namų ir laukdavo jos kieme. Po įvykio dukra tapo labai jautri, bijo bet kur eiti viena, bijo viena eiti į laiptinę, visÄ laikÄ klausia, ar tas žmogus durtų į žmones su peiliu.

Ä®vykio dienos naktį dukra prabudo ir verkė. Liudytoja A. G., įėjusi į laiptinę, taip pat jaučiasi nejaukiai, visada prieÅ¡ iÅ¡eidama iÅ¡ namų pirmiausia pasižiÅ«ri per durų akutę, ar laiptinėje ko nors nėra. Toks vyro elgesys liudytojÄ ir dukrÄ labai Å¡okiravo. Nors abi su dukra patyrė didžiulį iÅ¡gÄ stį, nenori daugiau veltis į Å¡iÄ bylÄ , nenori daugiau matyti to vyro, todėl atsisako bÅ«ti pripažintos nukentėjusiosiomis. Liudytoja R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 41-42), kad 2018 m. gegužės 26 d. apie 19 val., bÅ«dama namuose, iÅ¡girdo kieme klykiančius vaikus.

PasižiÅ«rėjo per langÄ ir pamatė, kad kieme yra nepažįstamas vyras. Vyras paėmė du vaikus už sprando, papurtė juos ir paleido. Tai pamačiusi, liudytoja R. U. iÅ¡bėgo į kiemÄ , tam vyrui suÅ¡uko, kÄ jis čia daro, ir tas vyras atsisuko į jÄ . Liudytoja R. U. vaikams suÅ¡uko, kad jie bėgtų į namo laiptinę, bet vaikai niekur nebėgo. Kaip liudytoja R. U. suprato, vaikai nebijojo to vyro. Vaikai sakė, kad jie tÄ vyrÄ pažįsta, jis yra iÅ¡ jų namo. Rankoje vyras laikė didelį, greičiausiai virtuvinį peilį medine rankena.

Vyras į liudytojÄ R. U. nekreipė dėmesio, nieko jai nesakė, artyn prie jos nėjo, tik pasižiÅ«rėjo. Vyro akys buvo baltos. Liudytoja R. U. girdėjo, kad apie tokį žvilgsnį sakoma, kad privartojęs narkotikų. Akivaizdžiai matėsi, kad vyras svirduliavo. Gal jis buvo girtas. Po to vyras užsipuolė pro Å¡alį einantį kitÄ vyrÄ . Tas vyras atstatė peilį prieÅ¡ais pro Å¡alį ėjusį vyrÄ , braukė tuo peiliu ir kalbėjo, kad paskers. Pro Å¡alį ėjęs vyras pakėlė rankas į priekį ir teisinosi, kad jis nieko nedarė, prasmuko pro tÄ vyrÄ ir pasileido bėgti tekinom.

Liudytoja R. U. skambino policijai. Po to tas vyras įbėgo į Å¡alia esantį devynaukÅ¡tį. Po kokių 5 minučių vyras iÅ¡bėgo lauk, mosavo peiliu, keikėsi, grasino, kad užmuÅ¡, papjaus. Tada vyras nubėgo prie kito namo ir atvyko policijos pareigÅ«nai. Anksčiau minėti vaikai nuvedė pareigÅ«nus rodyti, kur gyvena tas vyras. Nors liudytoja R. U. įvykio metu iÅ¡sigando ir buvo Å¡okiruota reginio, atsisako bÅ«ti pripažinta nukentėjusiÄ ja. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros 2018 m. gegužės 29 d. protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios prie (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra (1 t., b. l. 15-18).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2019 m. vasario 26 d. – kovo 20 d. akte Nr. 75U-II-22/2019 sakoma, kad 2018 m. gegužės 26 d. kaltinamasis nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, nebuvo silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, organinis asmenybės sutrikimas, tačiau tai įvykio metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas. Tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 str.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra gana jauno amžiaus (25 metų), dirba (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, gauti iÅ¡ VSDFV). Už smulkius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus 3 kartus baustas administracine tvarka. Be to, 1 kartÄ už tai, kad neblaivus turėjo dujų balionėlį, suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (2 t., b. l. 80-83).

Teistas 4 kartus, dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei, paskutinį kartÄ teistas už vieÅ¡os tvarkos pažeidimÄ . NaujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė probacijos metu (2 t., b. l. 57-75). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, jÄ padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytÄ reglamentavimÄ , iÅ¡vardintų ir bausmės skyrimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobÅ«dį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.). Ä®vertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigÄ , trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir pobÅ«dį, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytÄ vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ ir dvi sunkinančias aplinkybes, taip pat remdamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų bÅ«ti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas.

Bausmės dydis (trukmė) parenkamas artimas minimaliam (BK 50 str. 2 d.). Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrinama su pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį nustatytos 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu nustatytos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio taisykles, tačiau neišspręstas bausmių įskaitymo klausimas.

Ä® Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu skirtÄ bausmę buvo įskaitytas laikas, kurį M. Z. praleido bÅ«damas laikinai sulaikytas 2015 m. birželio 11 d. (viena para). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Å¡is laikas turėjo bÅ«ti įskaitytas į Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nustatytÄ subendrintÄ bausmę (BK 63 str. 9 d.). Tokiu atveju laikoma, kad Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nustatytos 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalis yra 2 metai 8 mėnesiai 29 dienos laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktÄ bausmę įskaitomas laikas, kai kaltinamasis buvo VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje, t. y. nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 20 d. (BPK 141 str. 1 d.). Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo iÅ¡vadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad Å¡iuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės tikslai vis dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas sukrėstas po močiutės mirties. Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimÄ ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atideda 2 metus, įpareigodamas jį bausmės vykdymo atidėjimo laiku dirbti (tęsti darbÄ ) arba, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bÅ«ti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5-6, 10 p.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 108-109, 111-113) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.). Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nustatytos neatliktos 2 metų 8 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo dalies pridėti Å¡iuo nuosprendžiu skirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir nustatyti galutinę subendrintÄ 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktÄ laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti M. Z. buvimo ekspertizės įstaigoje laikÄ - 23 dienas. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5-6, 10 punktais, 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejus) metus, įpareigodamas M. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laiku dirbti (tęsti darbÄ ) arba, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bÅ«ti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio).

M. Z. skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ â€“ taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per bet kuriuos Å¡io apylinkės teismo rÅ«mus. Teisėja Alma BerniÅ«naitė