b2d49f7e-d7c9-4b89-b4ae-e7de014eb091 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-284/2012Procesinio sprendimo kategorija: 27.7.; 42.9.; 44.5.2.17.; 126.(S)                                                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo GailiÅ«no ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fitus“, atsakovų T.

P., V. J., V. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1822-450/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fitus“ ieÅ¡kinį atsakovams T. P., V. J. ir V. Z. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Fitus“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“; 2007 m. spalio 8 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

Bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad bendrovė nuo įsteigimo 2005 m. rugpjūčio 17 d. iki 2005 m. lapkričio 16 d. sudarė penkias paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias įsipareigojo atlikti kompiuterinių programų ir kompiuterinių duomenų bazių kūrimo darbus. Užsakyti darbai buvo atlikti iki 2005 m. lapkričio 24 d. Vėliau bendrovė užsakymų neturėjo ir jokių darbų neatliko, tačiau iki 2006 m. vasario 31 d. buvo sudaromos naujos darbo sutartys, taip pat ir su įmonės akcininkais V.

J. ir V. Z., nuomojamos 131 kv. m. ploto patalpos už 3 799 Lt plius PVM mėnesio nuomos mokestį, už jas mokami komunaliniai mokesčiai, apsaugos paslaugos ir kt., naudojamasi telekomunikacijų paslaugomis. 2005 m. gruodžio - 2006 m. vasario mėn. iÅ¡laidos už telekomunikacijų įmonių paslaugas sudarė 1 151,45 Lt, kitos administracinės sÄ naudos sudarė 1 900 Lt. 2005 m. spalio mėnesį buvo iÅ¡mokėta tik dalis atlyginimų, o 2005 m. lapkričio - 2006 m. sausio mėn. atlyginimai darbuotojams nebuvo iÅ¡mokėti.

Ä®monės sÄ naudos darbuotojų atlyginimams 2005 m. gruodžio 1 d. – 2006 m. kovo 1 d. laikotarpiu siekė 29 567,3 Lt, o bendrovės mokesčiai VSDFV iÅ¡augo iki 9 163,89 Lt. Dėl buvusio bendrovės direktoriaus ir akcininkų neveikimo (netinkamo veikimo) atsirado Sodros - 19 897 Lt, AB TEO LT 2 169,98 Lt, UAB „Russkoje radio“ 16 893,26 Lt kreditoriniai reikalavimai. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai bendrovė turėjo turto už 28 243,93 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 411 651,75 Lt, per 2005 m.

įmonė patyrė 93 407,82 Lt nuostolį. Nei bendrovės vadovas, nei bendrovės akcininkai nepranešė kreditoriams apie sunkiÄ Ä¯monės turtinę padėtį, nesiėmė aktyvių veiksmų Å¡iai padėčiai iÅ¡taisyti, laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Bendrovės direktoriaus bei įmonės akcininkų neatsakingumas, pareigų nevykdymas, nesÄ Å¾iningumas, lėmė, kad bendrovė įsiskolino kreditoriams ir buvo privesta prie bankroto. Pagal įmonės ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tį ir perduoto turto aktÄ , bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai bendrovė turėjo turto už 28 243,93 Lt.

Bendrovės turtÄ sudarė kompiuterinė įranga, mobilieji telefonai, Hansa buhalterinė įranga, Duomenų bazių modulio valdymo sistema, įmonės logotipas ir ženklas bei per vienerius gautina 2 500 Lt suma. Mobiliuosius telefonus NOKIA 6610i ir NOKIA 3120 administratoriui perdavė ne įmonės vadovas, kitas turtas liko neperduotas. Dėl neperduoto administratoriui turto įmonė patyrė 15 869 Lt nuostolių. Ä® ilgalaikio turto sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta Duomenų bazių modulio valdymo sistema bei įmonės logotipas ir ženklas, tačiau Å¡ie kÅ«riniai nebuvo perduoti įmonei, niekur nebuvo panaudoti, nėra duomenų ar dokumentų, patvirtinančių Å¡ios sistemos ir logotipo bei ženklo sukÅ«rimÄ ir perdavimÄ bendrovei.

Nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2005 m. spalio 27 d. įmonė sudarė penkias autorinių kÅ«rinių užsakymo sutartis, tačiau pagal jas sukurti kÅ«riniai bendrovei nebuvo perduoti, nėra dokumentų, patvirtinančių Å¡ių kÅ«rinių atlikimÄ , nebuvo užsakymų jiems sukurti, įmonės veikloje tokio pobÅ«džio kÅ«rinių nereikėjo, nėra laikmenų, kuriose galimai Å¡ie kÅ«riniai bÅ«tų užfiksuoti, taip pat neaiÅ¡kus atlyginimo autoriams dydžio nustatymas. UAB „Fitus“ jokios realios naudos (užsakytų kÅ«rinių) iÅ¡ autorių negavo, o autoriams įmonės vadovo sprendimu nepagrįstai buvo iÅ¡mokėtas atlyginimas už neatliktÄ darbÄ .

Dėl šių sutarčių bendrovė patyrė 5 575 Lt nuostolių. Ieškovo nuomone, minėtos sutartys buvo sudarytos tik dėl akių. 2005 m. rugsėjo 5 d. UAB „Fitus“, atstovaujama direktoriaus T. P., sudarė autorinio kūrimo užsakymo, o 2005 m. lapkričio 3 d. darbo sutartį su įmonės akcininku V. Z.. Jei juridinio asmens valdymo organo narys sudaro sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, tai jis privalo apie tai raštu pranešti kitiems valdymo organo nariams. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

IeÅ¡kovo nuomone, V. Z. su įmone sudaryta sutartis yra fiktyvi, prieÅ¡taraujanti įmonės interesams, ja akcininkas siekė sau naudos. Interesų konflikto neiÅ¡vengė ir buvęs įmonės direktorius - sudarydamas autorinių kÅ«rinių užsakymo sutartis su sau artimais asmenimis, neinformavo akcininkų susirinkimo apie jas. Ä®monės bankroto administratorius, gindamas kreditorių interesus, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo T. P. (vadovo ir bendrovės akcininko) ir atsakovų V.

Z. bei V. J. (įmonės akcininkų) solidariai 38 960,24 Lt nuostolių, kuriuos sudaro teismo patvirtinta kreditorių reikalavimų suma, ir penkeriems metams uždrausti atsakovams vadovauti privatiems ar vieÅ¡iesiems juridinimas asmenims (Ä®BÄ® 10 str. 14 d.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino - priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai 38 960,24 Lt nuostolių ir po 1 245,30 Lt žyminio mokesčio valstybei; praÅ¡ymÄ uždrausti atsakovams penkerius metus vadovauti privatiems ar vieÅ¡iesiems juridiniams asmenims atmetė.

Teismas sprendė, kad bendrovės sudarytos sutartys pateisinamos, jų pagrindu bendrovė vykdė veiklÄ , buvo gauta turtinė nauda, jos buvo ekonomiÅ¡kai naudingos bei neprieÅ¡taravo bendrovės interesams. Kai kurie pažeidimai perduodant bendrovės turtÄ nesudaro pagrindo konstatuoti buvusio bendrovės vadovo kaltės, priežastinio ryÅ¡io su atsiradusiais nuostoliais, t. y. vėliau teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma. Tačiau teismas pripažino, kad dėl bendrovės buvusio vadovo neveikimo nebuvo laiku pastebėtas įmonės nemokumas, vadovas nebuvo tiek apdairus ir rÅ«pestingas, kiek Å¡iomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, todėl jis privalo atsakyti už žalÄ Ä¯monės kreditoriams.

Akcininkai, dirbdami bendrovėje (finansų analitiku ir techniniu direktoriumi) taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų suÅ¡auktas eilinis akcininkų susirinkimas ir patvirtinta 2005 - 2006 m. finansinė atskaitomybė, užtikrintas tinkamas valdymo organo veikimas, laiku nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors tokiÄ teisę pagal Ä®BÄ® turėjo, todėl akcininkai taip pat yra atsakingi dėl atsiradusių nuostolių (CK 2.50 str.). Teismas sprendė, kad bendrai padarę žalÄ akcininkai ir įmonės valdymo organai atsako solidariai ir turi pareigÄ atlyginti nuostolius.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti atsakovams Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje numatytÄ sankcijÄ teismas atmetė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB „Fitus“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį dėl atsakovų atsakomybės už neperduotÄ bankroto administatoriui turtÄ bei autorinių kÅ«rinių sukÅ«rimo ir perdavimo bankroto administratoruiui pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį paliekant nepakeistÄ (2 t., 10-16).

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ tarp proceso Å¡alių, neteisingai nustatė bankrutuojančios bendrovės vadovo ir akcininkų atsakomybę ir nepagrįstai nusprendė, kad visas bendrovės intelektinis turtas (programos, prekės ženklas, logotipas) buvo perduotas bankroto administratoriui 2008 m. vasario 20 d. Ä®monės bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas nustatė pareigÄ bendrovės valdymo organams per 15 dienų perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus ir turtÄ , tačiau Å¡ios pareigos buvęs UAB „Fitus” direktorius nevykdė, todėl Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 10 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Antstoliams nepavykus iÅ¡reikalauti bankrutuojančios bendrovės turto ir dokumentų, administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ ir 2008 m. vasario 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-054-08 pagal BK 245 straipsnį dėl teismo nutarties nevykdymo. Tik ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. vasario 20 d. buvęs vadovas perdavė administratoriui bendrovės turtÄ ir dokumentus. Per laikotarpį nuo bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo iki turto perdavimo įmonės turtas buvo stipriai nudėvėtas, sugadintas, perduotÄ turtÄ buvo sunku identifikuoti, ikiteisminį tyrimÄ atlikusiai tyrėjai buvo perduoti ne bendrovei priklausantys, o pakeisti menkaverčiais ir nusidėvėjusiais daiktai.

Atsakovai privalėjo įrodyti, kad prievolė yra įvykdyta tinkamai. Perduodamo turto akte atsakovas labai smulkiai aprašė kiekvienÄ perduodamo nudėvėto kompiuterio sudedamÄ jÄ dalį, tačiau jokių programinių įrangų ar kito nematerialaus turto (įmonės prekės ženklo ir logotipo) jame nenurodė. Todėl, ieÅ¡kovo nuomone, programinių įrangų kompiuteriuose nebuvo, todėl jų atsakovas administratoriui neperdavė.

2. Teismas neteisingai įvertino įmonės su autoriais, tarpe jų ir su vienu iÅ¡ akcininkų, sudarytas autorines sutartis.Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimÄ pakeisti – ieÅ¡kinį atsakovui V. Z. atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai taikė CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstai pripažino, kad apeliantas solidariai su kitais akcininkais yra atsakingas BUAB „Fitus“ kreditoriams.

Teismas nenustatė jokių nesÄ Å¾iningų atsakovo V. Z. veiksmų, nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė akcininko nesÄ Å¾iningumas, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti V. Z., kaip bendrovės akcininko, solidariosios atsakomybės. Byloje nėra nustatyta, kad V. Z. bÅ«tų sÄ moningai atlikęs kokius nors veiksmus, kurie galėtų bÅ«tų laikomi nesÄ Å¾iningais bendrovės ar jos kreditorių atžvilgiu. Teismų praktika nesÄ Å¾iningais akcininko veiksmais pripažįsta tokius veiksmus, kai juridinio asmens dalyvis, vienas ar su susijusiais asmenimis turintis kontrolinį akcininkų paketÄ , atlieka veiksmus, kurie yra akivaizdžiai nesÄ Å¾iningi juridinio asmens kreditorių atžvilgiu ir dažniausiai atneÅ¡a nepagrįstÄ naudÄ tam dalyviui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad nesÄ Å¾iningais akcininko veiksmais laikytini veiksmai, kuomet bendrovės pajamos yra dirbtinai sumažinamos, perkeliant veiklÄ ir gautinas pajamas kitoms bendrovėms. Teismų praktikoje akcininko nesÄ Å¾iningumas yra konstatuojamas tuomet, kai yra nustatoma dalyvio nusikalstama veikla. Å iuo atveju nei viena tokia aplinkybė nebuvo nustatyta.2. Teismas rėmėsi neteisingais faktiniais duomenimis, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tokiu bÅ«du pažeisdė CPK 185 straipsnio reikalavimus.

3. Atsakovas V. Z. bendrovėje dirbo Å¡iek tiek ilgiau nei mėnesį, todėl negalėjo ir neprivalėjo suspažinti su bendrovės finansine padėtimi, o trumpalaikis akcininko darbas bendovėje neįpareigoja Å¡aukti visuotinio akcininių susirinkimo. UAB „Fitus” vadovu buvo paskirtas akcininkas, turintis didžiausiÄ akcijų paketÄ , kuris vykdė įmonės Å«kinę komercinę veiklÄ . Aplinkybė, kad Å¡i veikla nebuvo pelninga, jokiu bÅ«du negali sukelti atsakomybės įmonės akcininkams prieÅ¡ įmonę ar trečiuosius asmenis už galimai netinkamÄ vadovavimÄ Ä¯monei. Nei vienas teisės aktas neįtvirtina bendrovės akcininkų atsakomybės prieÅ¡ bendrovę ar trečiuosius asmenis už bendrovės vadovo veiksmus.

4. Teismas, pripažindamas V. Z. solidariai atsakingu už UAB „Fitus” prievoles, nenurodė ir nepagrindė nei vienos civilinės atsakomybės egzistavimo sÄ lygos, tokiu bÅ«du pažeidė CK 6.246 - 6.249 straispnių reikalavimus.5. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens valdymo ir/ar dalyvio atsakomybę (CK 2.87 str. ir 2.50 str. 3 d.). Juridinio asmens vadovo ir akcininko atsakomybės rÅ«Å¡ys yra visiÅ¡kai skirtingos. Å ios atsakomybės turi bÅ«ti atribojamos net tuo atveju, kai reiÅ¡kiamos tam pačiam asmeniui.

Taip pat juridinio asmens vadovo ir dalyvių atsakomybė negali bÅ«ti laikoma solidaria. Teismui nusprendus, kad už BUAB „Fitus” prievoles kreditoriams yra atsakingi ir juridinio asmens dalyviai, ir vadovas, jų atsakomybė turėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai atskirta ir padalinta, nustatant, kokia apimtimi yra atsakingas vadovas, o kokia dalyviai. Teismas Å¡io reikalavimo nesilaikė.Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1 . Teismas ieÅ¡kinį tenkino vadovaudamsis CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali bÅ«ti konstatuota nustačius atsakovų nesÄ Å¾iningus veiksmus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , juridinio asmens dalyvio veiksmai nesÄ Å¾iningais turėtų bÅ«ti pripažįstami tais atvejais, kai jie atliekami tyčia, siekiant iÅ¡vengti tam tikrų mokėjimų ar įsipareigojimų.

Aplinkybė, kad apeliantas, kaip bendrovės akcininkas, nesidomėjo įmonės veikla, veikė aplaidžiai, negali bÅ«ti vertinama, kaip pakankama, siekiant įrodyti atsakovų nesÄ Å¾iningus veiksmus.             2. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovų 19 897 Lt nuostolių už nesumokėtus mokesčius VSDFV, 2 169,98 Lt už nesumokėtas telekomunikacijų paslaugas bei 16 893,26 Lt už patalpų nuomÄ , nes Å¡ios iÅ¡laidos yra įprastos vykdant juridinio asmens veiklÄ .

Patirdami jas, bendrovės akcininkai neįgijo jokios naudos, neketino nuslėpti lėšų ar iÅ¡vengti įsipareigiojimų. Bendrovės vadovas organizavo kasdieninę bendrovės veiklÄ . Tiek kaip akcininkas, tiek kaip darbuotojas apeliantas veikė pasitikėdamas bendrovės vadovu bei jo priimamais sprendimais, buvo atsisakęs atlyginimo už bendrovėje atliekamÄ darbÄ . Taigi, apeliantas negalėjo turėti nesÄ Å¾iningų paskatų tęsti bendrovės veiklÄ vien tik dėl to, kad bendrovės kreditoriams sudarytų papildomų iÅ¡laidų, už kurias nebÅ«tų atlyginama, todėl apeliantas negali bÅ«ti atsakingas už bendrovės prievolių kreditoriams neįvykdymÄ .

Aplinkybė, kad bendrovės veikla tapo nepelninga, savaime nesukelia civilinės atsakomybės jos akcininkams.             3. Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str. 7 d.), todėl žalÄ iÅ¡ kitų akcininkų ir įmonės vadovo teismas nepagrįstai priteisė solidariai. Apeliaciniu skundu atsakovas T. P. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens valdymo organo ir dalyvių atsakomybę (CK 2.87 str. ir 2.50 str. 3 d.). Priimdamas sprendimÄ rėmėsi neteisingais faktiniais duomenimis, netinkamai įvertino įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nenurodė ir nepagrindė nei vienos civilinės atsakomybės egzistavimo sÄ lygos, tokiu bÅ«du pažeidė CK 6.246 - 6.249 straipsnių reikalavimus.

2. Teismo sprendimo argumentai dėl bendrovės vadovo nesÄ Å¾iningumo prieÅ¡tarauja vieni kitiems.

3. Teisme nebuvo paneigti atsakovo T. P. paaiÅ¡kinimai, kad sunki įmonės padėtis susiklostė dėl sunkios ekonominės padėties Å¡alyje, todėl akivaizdu, kad visų kreditorių reikalavimai negali bÅ«ti laikomi žala, atsiradusia dėl įmonės vadovo kaltės ir nesÄ Å¾iningų veiksmų.4. Teismas nenurodė, kaip apelianto nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygojo UAB „Fitus” nuostolių atsiradimÄ ir kokia apimtimi.5. Apeliantas buvo paskirtas UAB „Fitus“ vadovu, kuris vykdė įmonės Å«kinę komercinę veiklÄ , realiai įvertindamas verslo rizikÄ .

Aplinkybė, kad Å¡i veikla nebuvo pelninga, negali sukelti vadovui atsakomybės prieÅ¡ įmonę ar trečiuosius asmenis.             Atsiliepimais į atsakovų V. J. ir T. P. apeliacinius skundus atsakovas V. Z. praÅ¡o juos tenkinti (2 t., 41-42, 47-48 b. l.). Atsiliepimu į ieÅ¡kovo BUAB „Fitus“ apeliacinį skundÄ atsakovas V. Z. praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Bylai neturi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo nurodomi faktai dėl turto perdavimo laiko ir aplinkybių, nes jokie reikalavimai, susiję su tariama žala bendrovei dėl to, kad jos buvęs vadovas pavėlavo perduoti turtÄ ar dokumentus ar jų neperdavė, nebuvo reiÅ¡kiami.2.

Aplinkybė, kad administratorius dalies turto nesugebėjo periimti iÅ¡ kompiuterio, neleidžia taikyti atsakomybės įmonės vadovui ir akcininkams.3. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad nebuvo sukurtas bendrovės prekės ženklas. Å iuos argumentus paneigia byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Aplinkybė, jog bendrovės logotipas nebuvo įregistruotas Valstybiniame patentų biure savaime nereiÅ¡kia, kad jis nebuvo sukurtas. Bendrovės logotipo registravimas nėra privalomas, nes jis yra skirtas tik apsaugai nuo trečiųjų asmenų.IeÅ¡kovas BUAB „Fitus“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais :1. Teismas pagrįstai taikė visas teisės normas, kurios reglamentuoja vadovo ir akcininko atsakomybę. Teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra nuoseklus, aiÅ¡kus ir motyvuotas. Bendrovės vadovas nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad bendrovė ir jos kreditoriai iÅ¡vengtų žalos, laiku ir tinkamai neįvykdė įstatymuose ir steigimo dokumentuose numatytų pareigų. Bendrovės akcininkai visiÅ¡kai nesidomėjo įmonės veikla, nors patys dirbo bendrovėje.

Negaudami laiku darbo užmokesio, suprato, kad įmonė nepajėgi atsiskyti su kreditoriais, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į teismÄ dėl bendrovei bankroto bykos iÅ¡kėlimo, nesvarstė klausimo dėl tolesnio bendrovės finansavimo. Bendrovės vadovo ir akcininkų neatsakingumas lėmė įsiskolinimÄ kreditoriams ir bendrovę privedė prie bankroto, todėl nuostoliai iÅ¡ atsakovų priteisti pagrįstai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl galimybės priteisti žalos atlyginimÄ už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimÄ Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininkų civilinės atsakomybės klausimas, kai jie laiku nesikreipė dėl bankroto bylos jų valdomai įmonei iÅ¡kėlimo. Atsakovas T. P. yra ieÅ¡kovo administracijos vadovas ir 48 procentų įmonės akcijų valdytojas. Atsakovams V. Z. ir V. J. priklauso po 26 procentus įmonės akcijų. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatyta tiek įmonės administracijos vadovui, tiek savininkui (Ä®BÄ® 2 str. 9 p., 8 str. 1 d.).

Įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau nėra tapatūs. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais. Įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis, vadovo - 2.87 straipsnio 7 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio balsas“ v.

UAB „Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009). Ä®monė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.), o ne savininkus, pirminė pareiga atstovauti bendrovei ir teisme vesti bylas jos vardu tenka įmonės administracijos vadovui (ABÄ® 38 straipsnio 3 dalis, 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d.), todėl atsakovo T. P. civilinės atsakomybės pagrindai ir sÄ lygos nagrinėtinos kaip bendrovės administracijos vadovo, o ne kaip įmonės savininko.Byloje nustatyta ir atsakovai to neginčija, kad įmonė, kurios dalyviais buvo atsakovai, o atsakovas T.

P. ir administracijos vadovas, buvo įsteigta 2005 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2005 m. lapkričio 24 d. veiklos nevykdė ir tapo nemoki, tačiau bÅ«dama įsiskolinusi nuomotojui nuomos mokestį, skolinga socialinio draudimo biudžetui, telekomunikacijų paslaugas teikiančiai įmonei, toliau naudojosi kontrahentų teikiamomis paslaugomis už jas neatsiskaitydama, neatleido darbuotojų, taip didindama įsiskolinimus biudžetui ir paslaugų teikėjams, nors per 2005 metus buvo patyrusi 93 407,82 Lt nuostolių, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 111 651 Lt, o į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto turėjo tik už 28 243 Lt (1 t., 13-15, 16-19 b. l.; 2 t., 79-113 b. l.).

Neįvykdęs įsipareigojimo padengti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimÄ , įmonės vadovas elgėsi pasyviai ir dėl jo neveikimo įmonės mokėjimų skolos tik didėjo. Tuo tarpu pagal Ä®BÄ® (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija, galiojanti nuo 2003 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalį įmonės administracijos vadovas turėjo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y.

įmonė vieÅ¡ai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Bankroto byla ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta 2006 m. spalio 10 d. pagal kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ . IeÅ¡kovo bankroto byloje yra patvirtinti VSDFV Vilniaus skyriaus, nuomotojo UAB „Russkoje radio“ ir telekomunikacijų paslaugas teikusios AB TEO LT kreditoriai reikalavimai bendrai 38 960,24 Lt sumai. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės administracijos vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tokios pareigos pažeidimu padarytos žalos atlyginimo.

Spręsdamas dėl administracijos vadovo pareigos pažeidimu padarytos žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 2.87 straipsnio 7 dalimi ir Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalimi, kuria 2008 m. gegužės 22 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2008 m. liepos 1 d., buvo papildytas Å¡is straipsnis ir kurioje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Nors pastaroji teisės norma pareigos pažeidimo metu ir negaliojo, tačiau konstitucinis žalos atlyginimo principas (Konstitucijos 30 str. 2 d.) ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos bei plačiai ir iÅ¡samiai kasacinio teismo suformuota Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika leido teismui spręsti apie teisinių ir faktinių pagrindų įmonės administracijos vadovo civilinei atsakomybei kilti egzistavimÄ .CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Kasacinio teismo konstatuota, kad įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas, ir pripažinta, kad fiduciarinę pareigÄ vadovas turi ne tik įmonės akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v.

N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Nurodytos teisės normos gali bÅ«ti taikomos ir tais atvejais, kai reikalaujama žalos atlyginimo už pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ . Ä®rodymų, paneigiančių savo kaltę dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ pažeidimo, atsakovas T. P. neteikė.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad ieÅ¡kovo bankroto byloje patvirtintos įmonės skolos susidarė įmonei esant nemokiai.

Atsakovo T. P. apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu neteikia pagrindo spręsti prieÅ¡ingai. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡reikalauti duomenys, kuriais buvo grindžiami įmonės kreditorinių reikalavimai, patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl žalos dydžio pagrįstumÄ (2 t., 79-113 b. l.).Apelianto T. P. argumentus, kad teismas neįvertino įmonės nemokumo aplinkybių kolegija laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir juos atmeta. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ .

Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali bÅ«ti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ iÅ¡lieka, o Å¡ios pareigos pažeidimas gali lemti jÄ pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Pareiga inicijuoti bankroto bylÄ , esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, todėl situacija rinkoje ir negebėjimas parduoti produktus neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylÄ , nei civilinės atsakomybės už Å¡ios pareigos nevykdymÄ .Už pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimÄ civilinę atsakomybę teismas taikė ir įmonės savininkams V.

Z. ir V. J., kurie apeliaciniais skundais kvestionuoja jų atžvilgiu padarytas teismo iÅ¡vadas. Tiesėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ių atsakovų apeliacinių skundų argumentai dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo ir dėl to padarytų neteisingų iÅ¡vadų yra pagrįsti, todėl skundai tenkintini ir teismo sprendimas keistinas, ieÅ¡kinį atsakovams V. Z. ir V. J. atmetant.Pirmiau minėta, kad pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatyta tiek įmonės administracijos vadovui, tiek savininkui (Ä®BÄ® 2 str. 9 p., 8 str. 1 d.), kad įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis.

             CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant keliÄ juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir iÅ¡vengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesÄ Å¾iningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Göllner spedition“ v.

S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004; kt.). Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga Å¡ių sÄ lygų visuma: nesÄ Å¾iningi, civilinės atsakomybės atžvilgiu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryÅ¡ys tarp nesÄ Å¾iningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Göllner spedition“ v.

S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. R. v. „Kėdainių Å¡ilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2009; kt.). Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sÄ Å¾iningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sÄ Å¾iningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sÄ Å¾iningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimÄ vykdyti savo prievoles.

Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realiÄ galimybę daryti įtakÄ juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Čeltaura“ v. A. Č., Å . Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009).              Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai drauge su įmonės administracijos vadovu, turinčiu 48 akcijų paketÄ , valdė po 26 procentus įmonės akcijų; abu dirbo įmonėje – V.

Z. techniniu direktoriumi pusantro mėnesio (2005 m. lapkričio 3 d. - gruodžio 19 d.); V. J. nuo 2005 m. lapkričio 3 d. finansų analitiku ir atleistas bankroto proceso metu. Teismas sprendė, kad Å¡ie įmonės dalyviai nesidomėjo įmonės veikla, bet dirbdami joje turėjo žinoti apie sunkiÄ jos finansinę padėtį, todėl turėjo inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ ir kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tokį įmonės dalyvių neveikimÄ teismas laikė nesÄ Å¾iningu elgesiu ir pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikė jiems civilinę atsakomybę.

Kasacinio teismo spręsta, kad kai nėra įmonės vadovo ir jos akcininkai neÅ¡aukia visuotinio akcininkų susirinkimo įmonės vadovui iÅ¡rinkti, kuris turi pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai akcininkams yra taikoma civilinė atsakomybė už įmonės kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ dėl to, kad įmonei esant nemokiai nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alveronas“ v.

I. S., R. P., A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-329/2009). Nagrinėjamos bylos atveju didžiausias akcininkas buvo iÅ¡rinktas įmonės vadovu, jis vykdė įmonės kasdienę veiklÄ ir buvo už jÄ atsakingas, neinformavo kitų akcininkų apie įmonėje susidariusiÄ padėtį, atsakovas V. Z. įmonėje dirbo labai trumpÄ laikÄ , o V. J. dirbo be atlygio. Ä®monės darbuotojai nepareiÅ¡kė kreditorinių reikalavimų, o administratorius neteikė įrodymų, kad įmonė yra įsiskolinusi darbuotojams, todėl spręstina, kad kreditorių, turinčių su darbo teisiniais santykiais susijusių reikalavimų, ieÅ¡kovas neturi.

Suprantama, kad tikėtis, jog tik įsisteigusios įmonės veiklos rezultatai iÅ¡ karto bus pelningi, nebuvo galima. IÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovai žinojo ar turėjo žinoti apie tokiÄ Ä¯monės padėtį, dėl kurios ji nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu atveju, kai įmonė veikia neilgÄ laiko tarpÄ , jai vadovauja vienas iÅ¡ akcininkų, tai kitų akcininkų nesidomėjimas įmonės veikla negali bÅ«ti pripažįstamas lemiančiu įmonės nesugebėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais ir laikomas nesÄ Å¾iningu elgesiu jų atžvilgiu.

Visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo pareiga tenka įmonės vadovui (ABÄ® 32 str.). Aplinkybių, lėmusių akcininkų pareigÄ Å¡aukti susirinkimÄ , nenustatyta. Tai, kad nebuvo suÅ¡auktas visuotinis akcininkų susirinkimas metinei finansinei atskaitomybei patvirtinti, nagrinėjamai akcininkų atsakomybei nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes nuo 2006 m. gegužės mėnesio įmonės įsiskolinimai praktiÅ¡kai nedidėjo (1 t., 16-19 b. l.; 2 t., 79-113 b. l.). Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieÅ¡kinio ribomis, kurios nustatomos pagal ieÅ¡kinio dalykÄ (materialinį teisinį reikalavimÄ ) ir pagrindÄ (faktinio pobÅ«džio aplinkybes, kurių turinys ir apimtis lemia faktines pažeidimo aplinkybes, kurias turi nurodyti ir privalo įrodyti ieÅ¡kovas).

IeÅ¡kovo bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžiu grindžiamÄ 38 960,24 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindė keliomis faktinėmis aplinkybėmis:

1) kad pagal įmonės su penkiais vykdytojais sudarytas autorines sutartis darbai nebuvo atlikti, neperduoti įmonei, todėl iš dalies su jais atsiskaitydama, įmonė patyrė žalos, kad šios sutartys yra niekinės, nes sudarytos dėl akių;

2) kad pagal ĮBĮ ir teismo reikalavimus įmonės vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto;

3) kad įmonės vadovas ir jos dalyviai pažeidė pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino, pripažinęs, kad atsakovai pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kitų reikalaujamos žalos atlyginimo pagrindu ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių teismas nekonstatavo. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais teismas sprendė, kad vykdytojų prievolės pagal autorines sutartis įvykdytos tinkamai, kad nors ir komplikuotai, tačiau įmonės turtÄ vadovas bankroto administratoriui perdavė.Nors ieÅ¡kovas ir įrodinėja, kad dėl dalinio atsiskaitymo su autoriais įmonė patyrė nuostolių, tačiau nereikalauja priteisti juos iÅ¡ įmonės vadovo ir dalyvių, todėl spręsti dėl Å¡ių sutarčių ir jų vykdymo neteisėtumo nėra pagrindo, juolab, kad tokiu sprendimu gali bÅ«ti pasisakyta dėl nedalyvaujančių byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl autorinės sutarties, kurios vykdytoju yra įmonės akcininkas atsakovas V. Z., vertinimo, kaip tinkamai įvykdytos ir atneÅ¡usios ieÅ¡kovui ženkliÄ piniginę naudÄ . IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir teismo iÅ¡vadų nepaneigia. Pagal Ä®BÄ® nuostatas administratorius perima įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis.

BalansÄ administratorius sudaro iÅ¡ bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam bÅ«na pateikti įmonės valdymo organų (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtÄ Å¡io turto perleidimÄ tretiesiems asmenims, tai bÅ«tent šį turtÄ natÅ«ra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai.

Nustačius, kad Å¡is turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimÄ , direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusiÄ Å¾alÄ , kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87 str., 6.245 str. - 6.249 str. ir 6.263 str.). IeÅ¡kovas nereikalauja prarasto ir administratoriui neperduoto įmonės turto vertės žalos priteisimo.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl materialaus ir nematerialaus įmonės turto perdavimo aplinkybių. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai teismo motyvų nepaneigia. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, Å¡iam klausimui spręsti byloje esančių duomenų kolegija iÅ¡ naujo neanalizuoja ir plačiau dėl to nepasisako. Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ kolegija laiko nepagrįstu, todėl jo netenkina.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir CPK 88 straipsnyje nurodytos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos (CPK 79 str.). Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 5 d.). Abiejų instancijų teismuose atsakovas V. Z. buvo atstovaujamas advokatų kontoros „BORENIUS/Å virinas ir partneriai“ advokatės J. K., kuri rengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ , dalyvavo septyniuose bendros septynių valandų trukmės teismo posėdžiuose, rengė apeliacinį skundÄ ir atsiliepimus į ieÅ¡kovo ir kitų atsakovų apeliacinius skundus, raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (1 t., 77-78).

Atsakovas iÅ¡ viso patyrė 4 080 Lt jam atstovavusios advokatės pagalbos iÅ¡laidų (1 t., 145-146 b. l.; 2 t., 65-68 b. l.), kurios nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių ir atitinka jose numatytus kriterijus, todėl pagal CPK 98 straipsnį priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas pagal įstatymÄ yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl atsakovui T.

P. pralaimėjus bylÄ pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ už ieÅ¡kinį mokėtinas 1 168,80 Lt žyminis mokestis ir bylos nagrinėjimo abiejų instancijų teismuose turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios 93,10 Lt (76,50 Lt+16,60 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei priteistinas iÅ¡ Å¡io atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimÄ pakeisti.Sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Fitus“ iÅ¡ atsakovų V. J. ir V. Z. solidariai priteistas 38 960,24 Lt žalos atlyginimas, panaikinti ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovų T. P., V. J. ir V. Z. lygiomis dalimis priteistos 1 245,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei panaikinti.Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ atsakovo T. P. 1 261,90 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 90 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fitus“ atsakovui V.

Z. 4 080 Lt (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt litų) advokato pagalbos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose išlaidų. Teisėjai                                                                                                      Algirdas Gailiūnas                                                                                                                     Danutė Gasiūnienė                                                                                                                     Konstantinas Gurinas